Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 9 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

administracinio teisės pažeidimo protokolas A. P. surašytas dėl to, kad jis 2014-06-09 apie 4.30 val., (duomenys neskelbtini), 61.45 km., vairuodamas transporto priemonę - automobilį Renault Trafik, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) viršijo leistiną greitį 54 km/h, kai leistinas greitis 70 km/h, važiavo 128 km/h, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 133 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124 str. 6 d.

Motyvuojamoji dalis

A. P. apeliacinis skundas netenkintinas.

Iš apeliacinio skundo matyti, kad apeliantas neginčija administracinio teisės pažeidimo fakto ar jo kvalifikavimo, jis nesutinka su paskirta administracine nuobauda pagal ATPK 124 str. 6 d. Aukštesnysis teismas patikrina skundžiamo Kauno apylinkės teismo 2014-07-09 nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ATPK 302¹¹ str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja tai, kad paskirta administracinė nuobauda turi būti ne tik teisėta, bet ir teisinga. Teisinga ir protinga nuobauda laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra aiškiai per griežta. ATPK 30 str., reglamentuojančiame nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Pažeidėjas skundu prašo taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais ir išskirtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Įvertinus bylos medžiagą, konstatuotina, kad tokių aplinkybių A. P. administracinio teisės pažeidimo byloje nėra. Apelianto skunde nurodytos aplinkybės dėl baudos mažinimo ir teisės vairuoti transporto priemonės reikalingumo atliekant darbines funkcijas, jog jam netekus teisės vairuoti transporto priemones, neteks darbo, kuris yra vienintelis jo šeimos pragyvenimo šaltinis, šeimoje auga trys mažamečiai vaikai, sutuoktinė nedirba, nelaikytinomis išimtinėmis, kurių pagrindu galima būtų skirti mažesnę nei įstatymo numatytą nuobaudą ar jos visai neskirti. Asmuo, žinodamas, kad turi išlaikyti artimuosius ar kad vairuotojo pažymėjimas jam reikalingas darbui, dar prieš darydamas tokio pobūdžio teisės pažeidimą, turėjo numatyti ir įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nelaikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N-575-5815/2010).

Aukštesnysis teismas, įvertinęs bylos duomenis, sprendžia, kad administracinė nuobauda A. P. paskirta objektyviai ir visapusiškai įvertinus visas jo atsakomybei turinčias reikšmę aplinkybes, laikantis įstatymo nustatytų administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, ir yra tinkamai individualizuota. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė apelianto atsakomybę lengvinančią aplinkybę tai, kad A. P. nuoširdžiai gailisi, bei atsakomybę sunkinančią aplinkybę – pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam buvo paskirta administracinė nuobauda ir pagrįstai A. P. paskyrė nuobaudą – mažesnę nei sankcijos vidurkis baudą bei uždraudė vairuoti transporto priemones dviem mėnesiams, kas atitinka sankcijos vidurkį (ATPK 124 str. 6 d.). Iš pažymos apie asmens baustumą matyti, kad anksčiau A. P. ne kartą baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 8-17), turi galiojančių nuobaudų, taigi šis teisės pažeidimas nėra atsitiktinis.

Apeliacinio skundo argumentas, kad viršijo greitį, nes buvo pavargęs, nepastebėjo kelio ženklų, o kelyje kitų automobilių nebuvo, namų ar kitų aplinkybių dėl kurių ribojamas greitis taip pat nebuvo,nepagrįstas. Kelių eismo taisyklių 14 punkte, nustatyta jog neleidžiama vairuoti pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, tokias aplinkybes vairuotojas turėjo įvertinti prieš pradėdamas vairuoti. Vairuotojas privalo būti budrus ir dėmesingas, laikytis kelio ženklų reikalavimų, o ne orientuotis pagal apeliaciniame skunde nurodytų objektų kelyje buvimą ar nebuvimą.

Konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismo nutarimo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra. Pažeidėjui paskirta administracinė nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, yra efektyvi siekiant administracinės nuobaudos tikslų (ATPK 20 str.), todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas nutarimas paliekamas galioti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 9 d. nutarimą palikti nepakeistą ir A. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.