Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Rūtos Pečkaitytės pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), šeim. padėtis - (duomenys neskelbtini), nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, ankščiau teistas 9 kartus, paskutiniai teistumai:

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams;

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 21 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 5 dalį areštu 30 parų;

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 11 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį areštu 45 paroms;

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 04 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 5 dalį (du epizodai) areštu 30 parų,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 5 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

D. K. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 5 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Liudytojas K. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirba pažymoje nurodytoje darbo vietoje. Šiandien pradėjo darbą 08.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), esančioje parduotuvėje " (duomenys neskelbtini) ". 2024-04-24 d. apie 14.35 val. pastebėjo matytą asmenį, kuris kažkada prieš tai yra įvykdęs vagystę toje pačioje parduotuvėje. Jam stebint vaizdo įrašus gyvai, jis matė, kaip minėtas asmuo nuėjo prie kolonėlių pardavimo skyriaus ir žiūrėjo prekes. Jam stebint, pastebėjo kaip asmuo iš pradžių nuėmė apsaugas nuo parduodamų ausinių. Tada po kurio laiko asmuo apsižiūrėjęs pasiėmė ausines su nuimta apsauga ir įsidėjo jas į kuprinę. Pavaikščiojo vėl ir įsidėjo garso kolonėlę į kuprinę. Tada asmuo paėmė kitą kolonėlę į rankas, paėmė taip pat " (duomenys neskelbtini) " parduotuvės parduodamą maišelį ir įsidėjo kolonėlę į jį, asmuo laikydamas maišelį rankose paėmė alų ir susimokėjęs tik už alų praėjo pro 11 kasą. Kai asmuo praėjo pro kasas su minėtais daiktais, jis jį sustabdė ir kartu su juo nuėjo į apsaugos postą, kuriame būnant iškvietė policiją. Visą tai įvyko apie 15.06 val. Asmuo jam neprisistatė, visas prekes rado prie jo, kurios, kiek žino, pažeistos nebuvo. Pas asmenį buvo rasti parduotuvės parduodamos vienerios ausinės "Audio technika black", kurių kaina 199.99 Eur, viena belaidė kolonėlė "JBL WIND 3S", kurios kaina 99.99 Eur ir viena belaidė kolonėlė "Monster", kurios kaina 129.99 Eur Bendra prekių suma 429.97 Eur. Įvykis yra fiksuotas vaizdo stebėjimo kameromis, kurių įrašą galės parduotuvė pateikti gavusi oficialų reikalavimą dėl vaizdo įrašų pateikimo. Daugiau nieko naudingo tyrimui pasakyti negali.

2024-08-16 Kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėti "Body" kameros įrašai : "PSS-20240424-161213UTC+0300" ir "PSS-20240424-164214UTC+0300". 1. "Body" kameros įrašas pavadinimu "PSS-20240424-161213UTC+0300", yra 00:30:00 val. trukmės. Vaizdo įraše pradžioje vaizdas yra fiksuojamas policijos tarnybiniame automobilyje, kuris yra nereikšmingas minėtam ikiteisminiam tyrimui. Vėliau policijos pareigūnai išlipa iš policijos tarnybinio automobilio ir užeina į prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“, nueina į parduotuvės apsaugos darbuotojų darbo kabinetą, kur dirba moteris ir vyras, kabinete yra monitoriai ir televizoriai kur rodomas vaizdas iš prekybos centro. Pareigūnas bendrauja su parduotuvės apsaugos darbuotoju, parodo vaizdo įrašą kaip įtariamasis D. K. vagia prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“. Policijos pareigūnas apsaugos kambaryje atidaro duris ir už jų stovi įtariamasis D. K., kuris pasako, kad nori į tualetą. Pareigūnas D. K. palydį į tualetą, grįžtą atgal ir D. K. patalpoje susirenka savo daiktus ir su pareigūnu išeina. Patalpoje ant stalo matosi padėtos prekės, kurias kėsinosi pavogti D. K., pareigūnė jas nufotografuoja. Vėliau apsaugos darbuotojas pareigūnę nuveda prie stendų kur buvo padėtos prekės, kurias kėsinosi pavogti D. K. ir tuo vaizdo įrašas baigiasi. 2. "Body" kameros įrašas pavadinimu "PSS-20240424-164214UTC+0300" yra 00:00:40 val. trukmės. Vaizdo įraše vaizdas yra užfiksuotas parduotuvės tarnybinėse patalpose ir jame nieko reikšmingo nefiksuota.

Vilniaus AVPK Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus tyrėjo K. T. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad dirbant ekipaže V1745, kartu su vyr. patrule D. P. 2024-04-24 d. 15:36 val. gavome pranešimą iš OVS budėtojo (ROIK 0124000239827), kad parduotuvėje " (duomenys neskelbtini) ", esančioje (duomenys neskelbtini) buvo apsaugos sustabdytas vagis. Nuvykus į įvykio vietą mus pasitiko UAB ekskomisarų biuro apsaugos vadovas K. K., kuris paaiškino, kad sustabdė pro minėtos parduotuvės 11 kasą praėjusį asmenį su parduotuvei priklausančiomis prekėmis už jas nesusimokėjęs. Asmuo buvo nuvestas ir patalpintas į tarnybinio automobilio v1745 sulaikymo kapsulę. Faktinis laikas 17.00 val. Spec priemonės nenaudotos. Asmuo prisistatė D. K. vardu ir pateikė ATK Nr. 15869664, išduotą jo vardu. Patikrinus asmenį POLIS2 naršyklėje nustatyta, kad D. K. yra paskelbta paieška ROIK 0224000000661, dėl to, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu Nr. 1-01-1-26916-2023-4 D. K. paskirta bausmė - 30 parų arešto. Asmuo savarankiškai atlikti paskirtos arešto bausmės į laisvės atėmimo vietų įstaigą neatvyko, apie neatvykimo priežastis įstaigos neinformavo. Dirbant pagal nurodytus paieškos veiksmus D. K. buvo nuvežtas į Vilniaus AVPK OVS. Informuotas paieškos iniciatorius.

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 5 dalį, baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pasikėsino pagrobti nedidelės vertės svetimą turtą. Vagystė kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, kai pagrobto turto vertė yra nedidelė ir nėra vagystę kvalifikuojančių požymių, nustatytų šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse. Pagal BK 190 straipsnio 1 dalį, nedidelės vertės turtas – kai jo vertė viršija 3 MGL (150 Eur), bet neviršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumos.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog D. K. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 5 dalyje.

Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino savo kaltę ir parodė, kad bylai reikšmingu laiku ir vietoje pasikėsino pagrobti UAB ,,(duomenys neskelbtini)" priklausančias prekes (ausinės bei belaidės kolonėlės) iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“. Nusikalstamos veikos nebaigė, nes buvo sulaikytas apsaugos darbuotojo. Kaltinamojo neteisėtus veiksmus įrodo liudytojo K. K. parodymai, jis nurodė, kad dirba apsaugos darbuotoju. Per vaizdo stebėjimo kameras jis pamatė kaip vyras parduotuvėje apžiūrinėjo prekes (ausinės bei belaidės kolonėlės), jas paėmė ir susidėjo į su savimi turėtą kuprinę. Vyras išėjo pro parduotuvės kasas, nesumokėjęs už minėtas prekes. Jis vyrą sulaikė po to, kai jis išėjo iš parduotuvės. Pagrobtos perkės gražintos į prekybą. Teismas nenustatė priežasčių netikėti liudytojo parodymais bei abejoti jo objektyvumu. Nurodytas aplinkybes įrodo ir kiti rašytiniai byloje esantys įrodymai: 2024-04-24 UAB „(duomenys neskelbtini)" pareiškimas, 2024 m. balandžio 24 d. įvykio vietos apžiūros protokole, 2024 m. balandžio 26 d. kitų objektų apžiūros protokole, kuriuo buvo apžiūrėti parduotuvės vaizdo įrašai, ir foto lentelėse užfiksuotos aplinkybės. Vilniaus AVPK Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus tyrėjo K. T. tarnybiniame pranešime įvardinti duomenis. Taigi šiuo atveju nėra abejonių, kad D. K. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje pasikėsino pagrobti nedidelės vertės svetimą turtą.

Įvertinęs kaltinamojo nurodytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo abejoti, kad kaltinamasis suprato, jog siekia pagrobti svetimą turtą, ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo sulaikytas apsaugos darbuotojo.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, kad veika neturi kvalifikuojančių požymių, o turto vertė sudaro 429,97 Eur, t. y. viršija 3 MGL, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos, darytina išvada, kad D. K. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 5 dalyje.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, D. K. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu.

BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba areštas.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – D. K., veikdamas tiesiogine tyčia, pasikėsino padaryti nusikalstamą veiką nuosavybei, priskiriamą baudžiamajam nusižengimui (BK 12 straipsnis). Pasikėsintas pagrobti turtas – 429,97 Eur vertės prekės.

D. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš bylos medžiagos matyti, kad D. K. anksčiau teistas 9 kartus, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, baustas administracinė tvarka (per vienerius metus daug kartų baustas pagal ANK 108 str. 1 d., baudos nesumokėtos), kaltinamasis nedirba, Užimtumo tarnyboje registruotas, nevedęs. Byloje nėra duomenų apie kaltinamojo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Įvertinęs anksčiau nurodytų ir bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaudamasis BK 61 str. 1 d., 2 d. nuostatomis, teismas daro išvadą, kad BK 41 str. numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam D. K. BK 22 str. 1 d., 178 str. 5 d. sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – areštą, kurio trukmė yra artima jos maksimumui bei skirtina už įvykdytą baudžiamąjį nusižengimą, t. y. 42 parų areštą.

Atsižvelgus į tai, kad D. K. savo kaltę pripažino ir baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, taikytinos BK 64¹ str. nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina 1/3 dalimi, t. y. iki 28 parų arešto.

V. Kiti klausimai

D. K. ikiteisminio tyrimo metu 2024-08-19 buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ji paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, civilinis ieškinys nepareikštas, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

D. K. pripažinti kaltu padariusi baudžiamąjį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 5 dalyje, ir paskirti jam 42 (keturiasdešimt dvejų) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, D. K. paskirtą arešto bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę 28 (dvidešimt aštuonių) parų arešto bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio D. K. atvykimo ar pristatymo į pataisos įstaigą arešto bausmei atlikti, vykdant šį įsiteisėjusį baudžiamąjį įsakymą, dienos.

D. K. taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

1) arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-57 straipsniai. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, šią bausmę atlieka pataisos įstaigoje. Visas areštas atliekamas vienoje pataisos įstaigoje. Perkelti nuteistąjį atlikti arešto iš vienos pataisos įstaigos į kitą leidžiama dėl ligos arba išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius.

2) Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai vykdomas suėmimas, ne vėliau kaip per tris paras po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pristatomi į pataisos įstaigą. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės (nepilnamečiai ir pilnamečiai vyrai – į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus; nepilnametės ir pilnametės moterys – į Panevėžio pataisos namus).

3) Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

Išaiškinti D. K., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.