Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – Valstybės įmonė „Registrų centras“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius ir Valstybės įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2020 m. kovo 6 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas nutarė bylą nagrinėti viešame teismo posėdyje 2020 m. kovo 30 d. 2020 m. kovo 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartimi nutarė atšaukti žodinį bylos nagrinėjimą civilinėje byloje Nr. e2YT-6884-466/2020, ir civilinę bylą skyrė nagrinėti rašytinio proceso nustatyta tvarka, atsižvelgiant į Lietuvoje paskelbtą ekstremalią situaciją.

2020 m. kovo 23 d. pareiškėjas G. V. pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad tiek pareiškėjas, tiek jo buvusi sutuoktinė A. V., nuo pat santuokos nutraukimo (duomenys neskelbtini) laikė, kad santuoka yra nutraukta ir dėl to nebuvo iškilę jokių ginčų ir klausimų. Neprisiminė, kad sudarant (duomenys neskelbtini) buvo mainų sutartį, iš jo būtų reikalauta kokio nors sutikimo iš buvusios sutuoktinės.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 153 straipsnio 2 dalimi, 154 straipsnio 1 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Šalims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, CPK 118, 175¹ straipsniuose nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, nustatyta, kad pareiškėjas G. V. ir A. V. (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką, kuri buvo nutraukta (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Lenino rajono teismo sprendimu dėl ištuokos. (Duomenys neskelbtini) pareiškėjas G. V. ir I. S. sudarė mainų sutartį, pagal kurią pareiškėjas G. V. perleido I. S. jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, adresu (duomenys neskelbtini), o I. S. perleido pareiškėjui G. V. jai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, adresu (duomenys neskelbtini). Minėta mainų sutartis buvo patvirtinta notarės D. J.. Iš Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis, nustatyta, kad A. V. (duomenys neskelbtini) mirė.

2019 m. pareiškėjas kreipėsi į notaro biurą, norėdamas parduoti jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, tačiau notaras nurodė, kad negali patvirtinti tokio sandorio, kadangi pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis butas, adresu (duomenys neskelbtini), buvo įsigytas (duomenys neskelbtini), t. y. dar esant santuokoje, kuri buvo nutraukta tik (duomenys neskelbtini), todėl notaras prašė buvusios sutuoktinės sutikimo. 2019 m. rugpjūčio 1 d. pareiškėjas G. V. iš Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus gavo (duomenys neskelbtini) santuokos nutraukimo įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo nurodyta, jog santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) remiantis Vilniaus miesto Lenino rajono teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu.

2019 m. rugpjūčio 21 d. pareiškėjas G. V. kreipėsi į Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyrių su prašymu „Dėl (duomenys neskelbtini) santuokos nutraukimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), duomenų ištaisymo“, kuriame pareiškėjas prašė pakeisti santuokos nutraukimo datą iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), kadangi būtent Vilniaus miesto Lenino rajono teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu buvo nutraukta pareiškėjo ir A. V. santuoka. 2019 m. rugpjūčio 22 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento civilinės metrikacijos skyrius minėto pareiškėjo prašymo netenkino, nurodant, kad pagal SŠK 40 straipsnį, santuoka laikoma pasibaigusia nuo to laiko, kai bent vienas iš sutuoktinių įregistruoja santuokos nutraukimą civilinės metrikacijos organuose. Pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, pareiškėjo G. V. ir A. V. santuokos procedūra pagal įsiteisėjusį Vilniaus miesto Lenino rajono teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą buvo baigta tik (duomenys neskelbtini), t. y. tik tada, kai vienas iš sutuoktinių pateikė Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriui minėtą teismo sprendimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas 2020 m. sausio 24 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinį faktą, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini), įgytas pagal mainų sutartį, buvo įgytas pareiškėjo asmeninėn nuosavybėn, kadangi jis faktiškai buvo išskyręs su A. V. jau nuo (duomenys neskelbtini).

CPK 444 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. To paties straipsnio 2 dalies 5 punktas numato, kad teismas nagrinėja bylas dėl pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo. Vadovaujantis CPK 445 straipsniu, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjo buvusi sutuoktinė A. V. yra mirusi ir pareiškėjas negali kitokia, nei teismine tvarka pakeisti įrašą Nekilnojamojo turto registre, teismas daro išvadą, kad turi būti nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas nuosavybės teisių pareiškėjui pripažinimo tikslu.

Remiantis SŠK (galiojusių nuo 1970 m. sausio 1 d. iki 2001 m. liepos 1 d.), 21 straipsniu, turtas, sutuoktinai įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Sutuoktiniai turi lygias teises šį turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti. Sutuoktiniai turi lygias teises į turtą ir tuo atveju, kai vienas iš jų tvarkė namų ūkį, prižiūrėjo vaikus arba dėl kitų svarbių priežasčių neturėjo savarankiško uždarbio. Turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu. Sandoriams sudaryti dėl turto, kuriam reikalingas privalomas notariškas tvirtinimas ar registracija atitinkamuose organuose, perleidimo arba įkeitimo, kito sutuoktinio sutikimas sandoriui sudaryti turi būti išreikštas raštu. Vadovaujantis SŠK 40 straipsniu, santuoka laikoma pasibaigusia nuo to laiko, kai bent vienas iš sutuoktinių įregistruoja santuokos nutraukimą civilinės metrikacijos organuose.

Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra nustatytas įstatyme, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktika nuosekliai formuojama sprendžiant klausimą dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo leistinais įrodymais (CK 3.89 straipsnio 2 dalis) paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. D. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-343/2006; 2006 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Z. v. V. Z., bylos Nr. 3K-3-538/2006; 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. L. v. J. L., bylos Nr. 3K-3-490/2007; kt.). Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą, asmenine nuosavybe gali būti pripažintas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Taigi, netgi už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe ne visada, o tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. P. v. D. P., bylos Nr. 3K-3-529/2005).

Nagrinėjamu atveju teismas, iš byloje esančių rašytinių įrodymų, bei nustatyto teisinio reglamentavimo, daro išvadą, kad pareiškėjas G. V. butą su rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini), įgijo asmeninėn nuosavybėn. Pažymėtina, kad nors pareiškėjo G. V. santuoka su A. V. buvo nutraukta (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Lenino rajono teismo sprendimu dėl ištuokos, o remiantis SŠK 40 straipsniu santuoka buvo laikoma pasibaigusia tik (duomenys neskelbtini), tačiau iš pateiktos (duomenys neskelbtini) mainų sutarties nustatyta, kad sudarant sandorį dalyvavo tik pareiškėjas, ir tik jis asmeninėn nuosavybėn įgijo butą su rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini). Tikėtina, kad pareiškėjas G. V. ir buvusi sutuoktinė A. V. neįvykdė tuo metu SŠK 40 straipsnio reikalavimų dėl teisinių žinių stokos. Teismas taip pat pažymi, jog po santuokos nutraukimo iki mirties, buvusi sutuoktinė A. V. nereiškė pretenzijų į šį butą, reikalaudama pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe, todėl šiuos faktus galima vertinti kaip įrodymus, kad šis butas įgytas pareiškėjo asmeninėn nuosavybėn (CPK 185 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys, kad nors pareiškėjas G. V. ir buvusi sutuoktinė A. V. tuo metu neužbaigė santuokos nutraukimo, kaip nurodyta SŠK 40 straipsnyje, tačiau sudarant (duomenys neskelbtini) mainų sutartį, iš pareiškėjo G. V. nebuvo reikalaujama buvusios sutuoktinės A. V. parašo (sutikimo), tokių duomenų mainų sutartyje taip pat nėra nurodyta, todėl teigtina, jog jau tada buvo laikoma, kad pareiškėjas G. V. buvo nutraukęs santuoką su A. V.. Teismo nuomone, labai tikėtina, kad pareiškėjo ir A. V. santuoka buvo realiai nutrukusi, tik įstatymų nustatyta tvarka dėl neapsižiūrėjimo nebuvo laiku įregistruotas jos nutraukimas, o santuokos nutraukimo fakto realumo įrodinėjimas, mirus A. V., pareiškėjui yra labai apsunkintas.

Kaip minėta, kasacinio teismo praktika nuosekliai formuojama ta linkme, kad, kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo leistinais įrodymais (CK 3.89 straipsnio 2 dalis) paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybėn. Šiuo atveju, teismo vertinimu byloje esančiais rašytiniais įrodymais, nustatyta ir įrodyta, jog ginčo butas buvo įgytas iš pareiškėjo asmeninių lėšų, o įgyjant šį turtą buvo aiškiai išreikšta jo valia įgyti jį asmeninei nuosavybei (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas, CPK 185 straipsnis). Remiantis nurodytu, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas tenkinti pareiškėjo G. V. pareiškimą ir nustatyti juridinį reikšmę turintį faktą, kad butas priklauso pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas G. V., a. k. (duomenys neskelbtini) butą kartu su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgijo ir valdo asmenine nuosavybės teise.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas nuosavybės teisių į butą, esantį (duomenys neskelbtini), įgyvendinimo tikslu.

Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.