- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-06
- Bylos Nr.
- 1S-1812-485/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algirdas Remeika
- Nuteistasis
- M. M.
- Kategorijos
- 2.5.14Lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pakeitimas švelnesne bausme ir lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos (BPK 360 str.)
- 2.5.19Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo M. M. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3- iame sektoriuje (toliau – Komisija) 2015 m. rugpjūčio 4 d. nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. M., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas Kauno apylinkės teismo 2014-10-29 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 str. 1 d. 2 m. laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d., skirta laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013-06-04 nuosprendžiu paskirta bei neatlikta laisvės atėmimo bausme, skirta galutinė subendrinta 2 m. 3 mėn. laisvės atėmimo bausmė.
Bausmės pradžia – 2014-12-12, pabaiga - 2016-10-01. Neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai – 1 metai 2 mėnesiai ir 1 diena. Anksčiau teistas du kartus.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2015 m. rugpjūčio 4 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, konstatuodamas, kad šiuo metu nuteistąjį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos, būtų neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei būtų pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra, nes išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis M. M. bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, nėra pagrindo.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su minėta apylinkės teismo nutartimi, M. M. Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį ir taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą. Nuteistasis skunde nurodo, kad teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad jis įvykdė visas Komisijos rekomendacijose numatytas priemones, su kitais bausmę atliekančiais nuteistaisiais ir pataisos namų pareigūnais bendrauja pagarbiai ir nekonfliktuoja, už gerą elgesį du kartus skatintas pataisos namų administracijos. Teismas nepagrįstai atsisakė taikyti nuteistojo atžvilgiu lygtinį paleidimą motyvuodamas tuo, kad praeityje M. M. teistas du kartus, tačiau jis pripažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailėjosi, todėl teismas skyrė jam švelnias bausmes. Pažymėtina, kad netaikydamas lygtinio paleidimo apylinkės teismas vertino tik neigiamai nuteistąjį charakterizuojančią medžiagą ir visiškai neatsižvelgė į Komisijos narių nurodomas aplinkybes dėl nuteistojo elgesio korekcijos ir galimybės taisytis neizoliuotam nuo visuomenės. Teismas turėjo įvertinti ir tai, kad nuteistasis turi sutuoktinę ir mažametę dukrą, kuria reikia rūpintis ir prižiūrėti, o atsisakius taikyti lygtinį paleidimą jo šeima atsiduria labai sudėtingoje materialinėje padėtyje. Nuteistasis savo skunde taip pat pažymi, kad būdamas pataisos namuose jis turėjo pakankamai laiko apsvarstyti praeityje padarytus nusikaltimus, narkotikų žalą ir padarė atitinkamas išvadas bei tvirtai apsisprendė negrįžti prie ankstesnio gyvenimo būdo.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo M. M. skundas atmestinas.
Nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusioje Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 1 d. numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 str. 2 d. numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal naująjį teisinį reguliavimą ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Šiame kontekste pažymėtina, kad iš BVK 157 str. 1 d. lingvistinio aiškinimo seka, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama esant tiek vidutinei arba aukštai nusikalstamumo rizikai, tiek ir kai rizika yra žema.
Įgyvendinant pakeistas BVK nuostatas, 2015 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 253¹, 360, 362 ir 364 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XII-1820, buvo pakeistos ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų taikymo tvarką. Minėto įstatymo 5 dalyje numatyta, kad klausimus dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimų ir skundų (atsiliepimų) dėl šių nutarimų, pateiktų iki 2015 m. rugpjūčio 31 d., teismas nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. sprendžia šio įstatymo 2 str. išdėstytame BPK 360 str. nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, o taip pat į tai, kad BVK nuostatos taikomos nuo jų įsigaliojimo dienos (BVK 3 str. 1 d.), nuteistojo M. M. skundas aukštesniajam teismui nagrinėtinas taikant pakeistas tiek BVK, tiek ir BPK nuostatas.
Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. M. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones (b. l. 11), yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas leidžia svarstyti sprendimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. 2015 m. birželio 23 d. atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad M. M. priklauso ne žemos, bet vidutinės rizikos grupei – 59 balai (b. l. 8-10), dėl ko šiuo atveju turi būti nustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nors nuteistasis skunde nurodo, kad jis yra pasirengęs integruotis į visuomenę, yra atlikęs privalomą bausmės dalį, du kartus skatintas, dirba, turi šeimą ir nepilnametę dukrą, išėjęs iš pataisos namų turės darbą, pastovią gyvenamąją vietą, aukštesniojo teismo nuomone, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, lėmusių jo nusikalstamą elgesį, byloje nenustatyta.
Pažymėtina, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 p.). Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. M. aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, pataisos įstaigoje buvo įdarbintas, du kartus skatintas, neturi galiojančių drausminių nuobaudų. Tačiau kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, jis praeityje teistas 2 kartus, šis teistumas trečias, nusikalstamas veikas padarė turėdamas neišnykusį teistumą, jo daromos nusikalstamos veikos susiję su narkotinių medžiagų vartojimu ir prekyba, jam be kita ko, vis dar nustatomi kriminogeniniai veiksniai teisės pažeidimai, gyvenimo stilius ir draugai, piktnaudžiavimas narkotikais. M. M. ne kartą teistas už disponavimą narkotinėmis medžiagomis ir jų platinimą. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad narkotikai (kanapės ir amfetaminas) buvo vartoti kas savaitę, dalyvavo tiekiant narkotikus kitiems, kad galėtų patenkinti savo poreikius. Nagrinėjamu atveju nors ir nustatytas kriminogeninis veiksnys, susijęs su narkotikų vartojimu, tačiau iš byloje esančių duomenų, nėra matyti, kad M. M. pataisos namuose dalyvavo su šiuo kriminogeniniu veiksniu susijusiose programose, kas nerodo jo pastangų mažinti šio veiksnio įtaką nuteistojo nusikalstamam elgesiui. Pažymėtina, kad nuteistojo mąstymas ir elgesys, tiesioginio atlygio, kuris priveda prie nusikaltimų siekimas, ne visų veiksmų pasekmių apgalvojimas ir to, kas gali nutikti, darant nusikaltimą, netinkamo elgesio modelių pasirinkimas, socialinio tyrimo išvadoje įvertinta, kaip pakartotinio nusikalstamumo riziką didinantis veiksnys. Aukštesniojo teismo nuomone, įvertinus socialinio tyrimo išvadoje nurodytus duomenis, psichologinės tarnybos išvadas ir kitus bylos duomenis, nėra pagrindo išvadai, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, tačiau jos nesudaro besąlyginio pagrindo išvadai, kad nuteistasis M. M. padarė pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas laikysis įstatymų ir nenusikals. Todėl pripažinti, kad apylinkės teismas, nors ir nagrinėjęs M. M. lygtinio paleidimo klausimą ne pagal naująją BVK redakciją, įsigaliojusią 2015 m. rugsėjo 1 d., tačiau atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, ją naikini nuteistojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo M. M. skundą atmesti ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.