Telšių apylinkės teismo nutartis

2019-01-21 · Baudžiamoji byla Nr. T-25-344/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-01-21
Bylos Nr.
T-25-344/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-13859-2017-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. T-25-344/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13859-2017-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.12; 2.5.16 (S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 21 d.Mažeikiai
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja E. G.,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei D. J.,dalyvaujant Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus atstovei E. M.,Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorei E. R.,probuojamajam D. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus teikimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo D. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus (toliau – Probacijos skyrius) kreipėsi į teismą teikimu, siūlydamas nuteistajam D. S. panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti Šiaulių apygardos teismo 2018 m. sausio 11 d. nuosprendžiu, pakeistu Mažeikių rajono apylinkės teismo 2018 m. sausio 11 d. nuosprendžiu, paskirtą 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Teismo posėdžio metu Probacijos skyriaus atstovė E. M. prašė spręsti klausimą dėl D. S. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo.

Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorė E. R. prašė tenkinti teikimą. Ji nurodė, kad nuteistasis ne pirmą kartą padarė įsipareigojimo pažeidimą, jo atžvilgiu pradėtas naujas ikiteisminis tyrimas, kas rodo, kad jis nedaro išvadų ir nesitaiso.

Probuojamasis D. S. teismo posėdyje prašė nepanaikinti bausmės vykdymo atidėjimo. Pažymėjo, kad tikrinant Kalėdų rytą jis buvo namuose, gal neišgirdo skambučio. Sausio 3 d. jis buvo namuose, tačiau negirdėjo skambučio. Jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo. Apie pusę metų dirba UAB „ITCC“ izoliuotoju. Dirba nuo 8 iki 17 val. Su juo sudaryta neterminuota darbo sutartis. Gyvena kartu su tėvais. Gailisi, kad negirdėjo durų skambučio, kai jį tikrino pareigūnai, nors kartu su tėvais buvo namuose.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas netenkintinas.

Siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, įstatymais nustatyta galimybė teismams tam tikrais išimtiniais atvejais taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą ir laikinai nevykdyti nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės, nustatant jos laikino nevykdymo terminą, per kurį nuteistasis privalo pats, per teismo nustatytus įpareigojimus pašalinti priežastis, paskatinusias jį nusikalsti bei pakeisti pasirinktą gyvenimo būdą. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 75 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas (toliau – Probacijos įstatymas).

Paskirtai laisvės atėmimo bausmei nustatyta probacija, kurios metu vykdoma probuojamojo priežiūra (Probacijos įstatymo 2 straipsnio 5 punktas), jo resocializacija. Probacijos metu imamasi priemonių, kuriomis skatinami probuojamojo gebėjimai gyventi nenusikalstant ir jo socialinė integracija (Probacijos įstatymo 2 straipsnio 10 punktas). Analogiškai probacija suprantama ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2010 m. sausio 20 d. priimtoje rekomendacijoje CM/Rec (2010) 1 „Dėl Europos probacijos taisyklių“, kurioje nustatyta, kad probacija – bausmių ir priemonių, nustatytų įstatymuose ir taikomų teisės pažeidėjui, realizacija visuomenėje. Ji apima veiklas ir intervencijas, kurias sudaro priežiūra, vadovavimas ir pagalba, kuriomis siekiama socialinės teisės pažeidėjo integracijos, taip pat visuomenės saugumo. Probacijos įstatymo 4 straipsnyje numatyta, jog probacijos vykdymas grindžiamas probuojamojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyros, tai yra probuojamojo priežiūra turi būti pagrįsta racionalia pusiausvyra tarp probuojamojo resocializacijos interesų ir visuomenės saugumo užtikrinimo poreikių bei pagarbos žmogaus teisėms, minimalios intervencijos ir proporcingumo principu, tai yra proporcingų ir veiksmingų priemonių taikymas probuojamajam pataisos procese neapribojant jo teisių ir laisvių, jei tai nėra pagrįsta ir būtina probacijos tikslui pasiekti (Probacijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktai).

Probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatos numato, jog jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdo probacijos sąlygų arba ir po papildomų probacijos sąlygų paskyrimo jų nevykdo ar padaro administracinį nusižengimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį. Sprendžiant probacijos efektyvumo klausimą, vertinant probuojamojo elgesį, turi būti atsižvelgiama į visų probacijos sąlygų vykdymą, į konkretaus nuteistojo resocializacijos – gebėjimo gyventi nenusikalstant bei integruojantis į visuomenę – pažanga (Probacijos įstatymo 2 straipsnio 10 punktas).

Tokios nuostatos leidžia daryti išvadą, kad teismas priima sprendimą panaikinti probaciją tada, kai yra įstatyme nurodytos sąlygos ir tik tuo atveju, kai, įvertinus visus reikšmingus duomenis, nustatomos aplinkybės, patvirtinančios būtinybę panaikinti probaciją ir vykdyti paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Bylos duomenimis nustatyta, jog Šiaulių apygardos teismo 2018 m. sausio 11 d. nuosprendžiu, kuriuo pakeistas Mažeikių rajono apylinkės teismo 2018 m. sausio 11 d. nuosprendis, D. S. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams, kurios vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant jį viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi, ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (t. 2, b. l. 62–68).

Iš asmens bylos medžiagos, probuojamojo rašytinio ir žodinio paaiškinimo matyti, kad Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. gegužės 24 d. nutartimi atmestas Probacijos skyriaus teikimas dėl bausmės vykdymo atidėjimo (asmens b. l. 89–90). Iki 2018 m. gegužės 24 d. nutarties priėmimo D. S. du kartus (2018 m. kovo 8 d. ir 2018 m. balandžio 7 d.) nebuvo rastas namuose (asmens b. l. 62–63, 67–68). Teismui 2018 m. gegužės 24 d. nutartimi atmestus Probacijos skyriaus teikimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, probuojamasis D. S. 2018 m. liepos 1 d. ir 2018 m. gruodžio 25 d. nebuvo rastas namuose (asmens b. l. 104–105, 121–122). Teismo paskirto įpareigojimo būti nustatytu laiku namuose kontrolė nuo 2018 m. liepos 12 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d. buvo vykdoma elektroninio stebėjimo priemonėmis (asmens b. l. 107). D. S. Probacijos skyriaus pasiūlytose psichologo konsultacijose apsilankė tik vieną kartą, iš 10 konsultacijų ir nuo 2018 m. gegužės 16 d. kitų konsultacijų nelankė (asmens b. l. 85). Probuojamasis 2019 m. sausio 3 d. paaiškinime nurodė, kad konsultacijų nelankė, nes sunku suderinti konsultacijų laiką su darbu (asmens b. l. 122). Probuojamasis po nuosprendžio priėmimo administracine tvarka nebaustas (asmens b. l. 22–24, 69–70), lankosi pas psichologą, dalyvauja „EPP“ programoje (asmens b. l. 57–58), kitų patikrinimų metu rastas namuose, dirba UAB „ITCC“, D. S. atžvilgiu 2018 m. spalio 15 d. pradėtas ikiteisminis pagal BK 284 straipsnį (asmens b. l. 119).

Tai, kad probuojamojo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas negali būti pagrindas naikinti bausmės vykdymo atidėjimą, nes nepriėmus apkaltinamojo procesinio sprendimo galioja nekaltumo prezumpcijos principas ir asmuo laikomas nekaltu.

Teismas sprendžia, kad nors probuojamasis per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį pakartotinai pažeidė jam paskirtus teismo įpareigojimus, tačiau jo padaryti pažeidimai nėra sistemingi ir sudarantys prielaidas spręsti, kad bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, juo labiau, kad probuojamasis dirba, kaip matyti iš asmens bylos ir teismo posėdžio metu pateiktų paaiškinimų, bendradarbiauja su probacijos pareigūnais.

Bausmės tikslai yra ne tik nubausti, bet ir siekti, kad asmuo pasitaisytų ir padarytų išvadas. Vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas sprendžia, jog nuteistojo taisymasis neizoliavus jo nuo visuomenės šiuo metu yra galimas, o bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimas ir D. S. pasiuntimas atlikti nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimas būtų neproporcingas padarytiems teisės pažeidimams.

Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpis dar yra pakankamai ilgas (probacijos terminas baigiasi tik 2020 m. sausio 11 d.), todėl probuojamajam sudarytina galimybė įrodyti, kad jis yra vertas teismo pasitikėjimo, o pasikartojus pažeidimams, spręsti dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, todėl Probacijos skyriaus teikimas netenkintinas (BK 75 straipsnio 5 dalis, Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362, 364 straipsniais,

nutaria:

Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus teikimo netenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių, Telšių ar Akmenės rūmus.

Teisėja E. G.