Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Palangos miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Krušienė, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, išnagrinėjusi R. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Palangoje, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. R. administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 3 d.surašytas už tai, kad jis 2016-01-16, 20 val. 50 min., Palangoje, Klaipėdos pl.–Ligoninės g., vairuodamas transporto priemonę Volkswagen Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančią jam pačiam, būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,99 prom. vidutinis neblaivumo laipsnis, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio ir nuvažiuodamas nuo kelio, atsitrenkė į medį. Eismo įvykio metu apgadinta viena transporto priemonė ir medis. Žmonės nenukentėjo. Tuo kaltinamas pažeidęs Kelių eismo taisyklių 14 punktą.

Motyvuojamoji dalis

Byla grąžintina administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumams ištaisyti.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas yra pagrindinis procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, ir būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Jo turinys privalo atitikti ATPK 260 straipsnio 1 dalyje išdėstytus reikalavimus. Be to, protokole išdėstytos administracinio teisės pažeidimo aplinkybės privalo būti pagrįstos įrodymais – faktiniais duomenimis, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 256 str. 1 d.). ATPK 260 str. 1 d. nurodo, kad jame, be kitų duomenų, turi būti nurodyta administracinio teisės pažeidimo padarymo esmė, taip pat ir teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo ir kitokios žinios, būtinos bylai teisingai išspręsti.

Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai konstatuoti reikalingi visi šie elementai: jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos.

R. R. kaltinamas sukėlęs eismo įvykį ir padaręs ATPK 127 str. 3 d. numatytą pažeidimą.

Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 12 d., eismo įvykis – įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Tačiau ATPK 127 str. 3 d. nustato administracinę atsakomybę už KET pažeidimą, sukėlusį nežymų sveikatos sutrikdymą arba nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), padarytą neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens. Taigi tam, kad asmenį būtų galima patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 str. 3 d., būtina nustatyti, jog KET pažeidimu buvo padaryta žala, t. y. kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimas (apgadinimas). Teismų praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad jeigu yra apgadinamas tik automobilis, kurį vairuoja pats eismo įvykį sukėlęs asmuo, atsakomybė - pagal ATPK 127 str. 2 d., o tai reiškia kad pagal ATPK 127 str. 3 d., nekyla. (Lietuvos vyriausiasis administracinio teismo nutartys Nr. N575-2179/2009, N444-1996/2010, N575-435/2012). Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, o piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 str. 1 d.). Atsižvelgiant į šias nuostatas, siekiant R. R. nubausti pagal ATPK 127 str. 3 d., be kitų duomenų, yra būtina nustatyti konkretų sugadintą ar apgadintą kitiems asmenims priklausantį turtą bei padarytą žalą. Vien faktas, kad buvo padarytas koks nors poveikis turtui, tačiau dėl jo reali žala turtui neatsirado, neleidžia konstatuoti, kad turtas yra apgadintas ar sugadintas ATPK 127 str. 3 d. prasme. Nors byloje nurodyta, kad R. R. atsitrenkė į medį ir nuo jo nutrynė šiek tiek žievės, tačiau protokole nenustatyta, kad medis buvo svetimas turtas, neįvardinta kam jis priklauso, taip pat nenustatyta ar buvo padaryta reali žala ir jei taip, tai kokia. Nors apie įvykį yra informuota Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Palangos miesto agentūra, tačiau jokių pretenzijų dėl R. R. veiksmais padarytos žalos byloje nėra pareikšta. Taigi, protokole nenurodžius žalos padarymo fakto, veika neatitiktų ATPK 127 str. 3 d. keliamų sąlygų.

Be to, protokole privalo būti nurodyti visos teisės akto normos, kurių pažeidimas užtraukia administracinę atsakomybę. Šiuo atveju protokole nurodyta, kad R. R. pažeidė vien tik Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti neblaiviems asmenims, nors jis kaltinamas ne tik vairavęs transporto priemonę neblaivus, bet ir nepasirinkęs saugaus greičio bei sukėlęs eismo įvykį ir apgadinęs medį, taigi kaltinamas pažeidęs daugiau nei šį vieną protokole nurodytą KET punktą.

Teismų praktikoje pripažįstama, jog tokiu atveju, kai nustatomi trūkumai, trukdantys administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimui, tai yra kai protokolas surašytas netinkamai – nenurodyti esminiai administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių nagrinėti bylą, ji turėtų būti grąžinama protokolą surašiusiai institucijai protokolui patikslinti ar papildomai tirti, priklausomai nuo bylos aplinkybių, nes ATPK 284 str. 2 d., suteikia teisę teismui tik koreguoti neesminius netikslumus, kai visos bylos aplinkybės yra aiškios.

Šioje byloje nustatytų esminių protokolo trūkumų teismas ištaisyti negali, t. y. jis negali savo iniciatyva pakeisti administracinio teisės pažeidimo protokolo ir jame suformuluoto kaltinimo turinio, nurodyti teisės aktus, už kurių reikalavimų pažeidimą asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn ir kurie nebuvo paminėti pačiame administracinio teisės pažeidimo protokole. Šios funkcijos ATPK yra pavestos institucijoms, įgaliotoms surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, todėl administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina Institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 3 d., 256 str. 3 d., 260 str. 1 d., 302⁴ str. 2 d., teismas,

nutaria:

R. R. administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 3 dalį grąžinti Klaipėdos apskrities Palangos miesto policijos komisariatui administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytoms aplinkybėms patikslinti.

Nutartis per 20 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali būti apskųsta Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Palangos miesto apylinkės teismą.