Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Raimundas Krušinys, sekretoriaujant M. D., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. D. , a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) jo atstovui advokatui R. B., teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

2014-06-M. M. rajono apylinkės teismo nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6-396-610/2014 teismas nutarė iškelti M. D. administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 ²straipsnį.

Iškelti M. D. administracinio teisės pažeidimo bylą pagal LR ATPK 187² str. teismas nutarė nustatęs, jog nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje G. R. traukiamas atsakomybėn pagal LR ATPK 127 str. 1d., 126 str. 4d., 130 str. 1d., 2014 04 22 teismo M. M. rajono apylinkės teisme, liudytoju apklaustas pil. M. D. (a/k (duomenys neskelbtini) būdamas įspėtas dėl atsakomybės pagal LR ATPK 187² str., davė melagingus parodymus administracinio teisės pažeidimo byloje: parodė, kad protokole nurodytu laiku ir vietoje , UAB „Eisinta“ teritorijoje automobilį vairavo jis, vairuodamas apgadino kondicionierių, tvorą, po to iš įvykio vietos pasišalino. Šie parodymai prieštarauja administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, kurios pagrįstos bylos rašytine medžiaga, liudytojų V. B. ir A. M. parodymais.

Traukiamas administracinėn atsakomybėn M. D. teismo posėdžio metu kaltės nepripažino. Parodė, jog įvykio dieną buvo pas sūnėną Vilniuje. Jam paskambino su G. R., kuris buvo grįžęs iš reiso ir paprašė parvežti namo iš firmos. Jis sutriko ir nuvyko pas G. R. į darbą, kur pastarąjį rado jau išgėrusį. G. R. norėjo perstatyti automobilį „Volvo“. Kadangi G. R. buvo neblaivus, pasisiūlė už jį perstatyti automobilį. Perstatydamas automobilį, padarė administracinio teisės pažeidimo byloje užfiksuotus apgadinimus. Įmonės teritorijoje tuo metu kitų žmonių nematė. G. R. paliko miegoti automobilyje, nes su juo susipyko ir išvažiavo su sūnėnu, kuris laukė už įmonės teritorijos.

Teisme apklaustas G. R., kurio atžvilgiu apeliacinės instancijos teismas M. M. rajono apylinkės teismo nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6-396-610/2014 ir grąžino bylą nagrinėti iš naujo ( byla dar neišnagrinėta ) paaiškino, jog, grįžęs iš Rusijos į darbą, paskambino draugui M. D. ir paprašė jį parvežti namo, nes neturėjo kuo grįžti namo . Belaukdamas M. D., išgėrė alkoholio. A. M. D., norėjo perstatyti krovininį automobilį, kad netrukdytų kitiems automobiliams, tačiau M. D. pasakė, jog jis išgėręs ir pats sėdo perstatyti automobilį. Bevairuodamas automobilį, M. D. prisispaudė automobiliu prie tvoros, apgadino automobilio kampą, kitą automobilį. Dėl to su M. D. jis apsipyko, po ko šis išvažiavo namo, o jis liko miegoti automobilyje. Ryte nenorėjo sakyti valdžiai, jog ne jis vairavo automobilį, todėl nurodė, jog automobilį įvykio metu vairavo jis patas. Teigė, jog įvykio metu įmonės teritoriją saugantis sargas buvo išėjęs ir niekas nematė, kaip M. D. vairavo bei apgadino kitą turtą.

LR ATPK 187² str. numatyta atsakomybė už melagingų parodymų, specialisto paaiškinimų bei ekspertizės išvadų davimą, vengimą ar atsisakymą duoti parodymus, melagingą vertimą, įkalčių arba įrodymų naikinimą bei jų slėpimą, naudojimąsi negaliojančiais, fiktyviais ar kito asmens dokumentais, melagingo pareiškimo arba kitokios apgavystės padarymą administracinio teisės pažeidimo byloje. Šis pažeidimas padaromas tik tyčia, t. y., suvokiant, kad asmens parodymai yra melagingi ir žinant, kad už tai gresia atsakomybė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas tyčios pasireiškimą panašiose savo esme bylose (dėl Baudžiamojo kodekso 235 straipsnio „Melagingi skundas, pareiškimas, pranešimas, parodymai, išvados ir vertimas“) yra išaiškinęs, jog tiesioginė tyčia šio pobūdžio neteisėtose veikose pasireiškia tuo, jog kaltininkas supranta savo procesinę padėtį, žino teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti tikrovę atitinkančius, nemelagingus parodymus ar išvadas, paaiškinimus. Tokios pareigos suvokimą bei atsakomybės už jos nevykdymą žinojimą kaltininkas būna patvirtinęs savo parašu teisme. Kaltininkas taip pat suvokia, kad duoda tikrai tikrovės neatitinkančius parodymus ar išvadą, paaiškinimus, supranta ir nori, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-616/2006; 2K-164/2010).

M. D. teismo posėdžio metu kaltės nepripažino, nurodė, jog duodamas parodymus teismo posėdžio metu, įvykio aplinkybes nurodė teisingai, t.y., taip, kaip buvo ir nemelavo. Kitoje byloje administracinėn atsakomybėn traukiamas G. R. patvirtino, jog M. D. parodymai yra teisingi.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo ( mų ) sudėtis. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie nėra ir negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs byloje surinktą medžiagą, M. D. bei G. R. paaiškinimus, teismas sprendžia, jog neįrodyta, kad M. D. davė žinomai melagingus parodymus apie tai, jog protokole nurodytu laiku ir vietoje , UAB „Eisinta“ teritorijoje, automobilį vairavo jis, vairuodamas apgadino kondicionierių, tvorą, po to iš įvykio vietos pasišalino, o ne G. R.. Šių jo teiginių teisminio posėdžio metu nebuvo galimybės paneigti, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, pradėta pagal LR ATPK 187² str. M. D. atžvilgiu, nutrauktina, nenustačius jo veiksmuose nurodyto administracinio teisės pažeidimo įvykio bei sudėties (ATPK 250 straipsnio 1dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p., 287 str., teismas

NUTARĖ:

Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal ATPK 187² str. M. D. atžvilgiu nutraukti, nesant nurodyto administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Nutarimo nuorašą siųsti M. D..

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui M. M. rajono apylinkės teismą.