Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2019-02-06 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-927-271/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-02-06
Bylos Nr.
A15.-927-271/2019
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00470-2019-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Pavel Borkovski
Pažeidėjas
E. A.
Kategorijos
Bylos Nr.A15-927-271/2019
Proceso Nr.4-68-3-00470-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 16.9.10. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. vasario 6 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Borkovski, sekretoriaujant Gražinai Osinskajai, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. A., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal protokolą, surašytą

E. A., a.k. (duomenys neskelbtini),

pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 417 straipsnio 8 dalį, 426 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. A. 2019 m. sausio 7 d. 12:58 val. Vilniuje, Kareivių gt. 14, Vilniuje vairuodama automobilį Toyota Yaris Verso, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo neatidi, neatsižvelgė į kelio bei meteorologines sąlygas, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į išvažiavimo kameros bokštelį bei jį apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasitraukė pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimus. Tokiais savo veiksmais pažeidė KET 9, 127, 222 punktų reikalavimus bei padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos ANK 417 straipsnio 8 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiama E. A. visiškai pripažino padarytą eismo įvykį, nurodė, kad nuoširdžiai dėl jo gailisi. Paaiškino, jog vairuoja transporto priemones jau 21 metus, tačiau toks įvykis nutiko pirmą kartą jos gyvenime. Įvykio dieną buvo labai blogas oras, pašalę, kelio danga visur buvo aptraukta ledu. Sporto klubo aikštelėje taip pat buvo vien ledas. Išvažiuodama iš aikštelės prieš save praleido kitą mašiną, laikė pakankamai didelį atstumą, tačiau pradėjusi stabdyti automobilį prieš užtvarą pajuto, kad šis tapo nevaldomas ir ėmė slysti. Vengdama kliudyti priešais judantį automobilį ir stengdamasi sustabdyti automobilį, kliudė išvažiavimo atitvaro bokštelį. Kelių eismo taisykles ji žino, tačiau niekada neturėjusi tokio įvykio nesuprato, jog reikia skambinti policijai. Jos automobilis buvo užfiksuotas aikštelės vaizdo įrangos, ji neturėjo jokio tikslo bėgti iš eismo įvykio, net nesuvokė, kad jos veiksmai bus įvertinti kaip pasišalinimas iš eismo įvykio vietos. Tokia situacija nutiko dėl nežinojimo. Tuo metu susijaudinusi nepagalvojo apie įvykį informuoti bent jau „Impuls“ administraciją. Pripažįsta, jog blogo oro sąlygomis, nebuvo pakankami atidi. Po eismo įvykio buvo išlipusi, apžiūrėjo automobilį, prie bokštelio nėjo, nes ir taip gerai matėsi, jog pastarasis apgadintas. Supranta, jog eismo įvykio metu apgadino svetimą turtą ir turės atlyginti žalą. Nuoširdžiai gailisi dėl nusižengimų.

E. A. kaltė padarius Lietuvos Respublikos ANK 417 straipsnio 8 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje numatytus nusižengimus, be jos pačios paaiškinimo, visiškai įrodyta byloje surinktų rašytinių duomenų visuma.

Iš policijos informacinės sistemos POLIS išrašo matyti, jog 2019-01-17 10:57 val. buvo gautas pranešimas, kad automobilis, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2019-01-07 d. 12:58 val. aikštelėje prie „Impuls“ sporto centro adresu Kareivių gt. 14, bandydamas išvažiuoti atsitrenkė į įvažiavimo kameros bokštelį, pastarąjį sulankstydamas ir apgadindamas jame įmontuotą įrangą. Automobilio vairuotoja suprato padariusi eismo įvykį, nes išlipo iš automobilio ir jį apžiūrėjo. Vairuotoja nebandė po eismo įvykio susisiekti aikštelėje nurodytais pagalbos numeriais, aiškintis situaciją, vietoj to pasišalino iš eismo įvykio vietos. Eismo įvykis užfiksuotas aikštelės stebėjimo kamerų. Žala padaryta UAB „DK Investicijos“ (b.l. 3-4). Analogiška informacija nurodyta UAB „DK Investicijos“ 2019-01-16 pareiškime, papildomai nurodant, kad bendrovei padaryta 810,70 Eur žala bei pridedant apgadinimų nuotraukas, bei sąmatą už bokštelio demontavimą, naujo sumontavimą, įrangos permontavimą (b.l. 5-7).

Eismo įvykis užfiksuotas byloje pateiktame aikštelės apsaugos kamerų padarytame vaizdo įraše, kuriame matyti, jog į aikštelę pro išvažiavimo užkardą išvažiuoja tamsios spalvos automobilis, iš paskos jam važiuojantis baltos spalvos automobilis pasuka į kairę pusę ir atsitrenkia į išvažiavimo užkardos įrangos bokštelį, esantį automobilio kairėje. Iš vaizdo įrašo matyti, jog automobilio vairuotoja išlipusi apžiūri savo automobilio priekį, po ko sėda į automobilį bei nuvažiuoja pro pakilusią užkardą (b.l. 8).

Rašytiniame E. A. paaiškinime nusižengimo tyrimo metu nurodyta, jog ji 2019-01-07 d. lankėsi „Impuls“ sporto klube, kuris turi visą informaciją tiek apie ją, tiek apie jos vairuojamą transporto priemonę. Įvykio dieną važiuodama minimaliu greičiu artėjo link išvažiavimo užkardos, eismo sąlygos buvo sudėtingos. Prieš jos automobilį judėjo kitas automobilis, o kelio atkarpa prieš užkardą buvo slidi, aptraukta ledo ir visiškai nebarstyta. Priartėjusi prie priekyje judančio automobilio 4-5 metrų atstumu, ėmė stabdyti savo automobilį, tačiau automobilis ėmė čiuožti ir čiuožė keletą metrų. Bijodama atsitrenkti į priekyje judantį automobilį, pasuko vairą į kairę, kad mašina trenktųsi į bokštelį, o ne į kitą automobilį. Per savo vairavimo praktiką nebuvo turėjusi eismo įvykių, todėl nežinojo, kad po atsitrenkimo į bokštelį reikia kviesti policiją (b.l. 12).

Tokiu būdu byloje surinktų įrodymų visuma nustatyta, kad E. A. 2019 m. sausio 7 d. 12:58 val. Vilniuje, Kareivių gt. 14 vairuodama automobilį buvo neatidi, neatsižvelgė į kelio bei meteorologines sąlygas, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į šalia automobilio esantį objektą - išvažiavimo kameros bokštelį bei jį apgadino. Tokiais savo veiksmais ji pažeidė KET 9 punkto, numatančio pareigą eismo dalyviui laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai bei KET 127 punkto, numatančio, kad pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, reikalavimus. E. A. veiksmai kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos ANK 417 straipsnio 8 dalį.

Iš esmės E. A. neneigė, jog eismo įvykio vietoje nepasiliko, po bokštelio apgadinimo išvažiuodama iš aikštelės, niekam nepranešusi apie eismo įvykį. Nors eismo įvykiu buvo padaryta turtinė žala, automobiliui kliudžius ir apgadinus bokštelį bei jame įmontuotą įrangą, ir vairuotoja tai matė bei suprato, ji nevykdė KET 222 punktuose numatytos vairuotojo pareigos nesant eismo įvykio vietoje nukentėjusio asmens, nedelsiant pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma – policijai. Nuvažiavimas iš eismo įvykio vietos neatlikus šių pareigų traktuojamas kaip pasišalinimas iš eismo įvykio vietos pažeidžiant KET reikalavimus, t.y. ANK 426 str. numatytas pažeidimas. E. A. veiksmai atitinka tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius šio nusižengimo požymius. Ji nebandė eismo įvykio dieną kreiptis į sporto klubo administraciją ar aikštelėje nurodytais pagalbos telefonais, nesusisekė ir su policija. Jos argumentai, jog sporto klubo administracijai ir taip yra žinomi jos asmens bei jos vairuojamo automobilio duomenys, automobilis buvo nufilmuotas aikštelės įrangos, atsakomybės už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos nešalina, nes eismo įvykio kaltininkas negali žalą patyrusiems asmenims ar pareigūnams perkelti pareigą patiems nustatinėti ir ieškoti eismo įvykio kaltininko. Jos teiginiai, kad ji dėl nepatyrimo nesuvokė, kad po tokio įvykio privaloma pranešti apie jį policijai, taip pat nešalina jos atsakomybės, kadangi teisę vairuoti transporto priemones turintys asmenys privalo žinoti kelių eismo taisyklių reikalavimus (KET 5 punktas) ir jų laikytis, o eismo dalyvio pareigos įvykus eismo įvykiui yra aiškiai reglamentuotos KET. Teismas neturi pagrindo netikėti, kad dėl susijaudinimo po eismo įvykio vairuotoja galėjo eismo įvykio vietoje nepasirinkti teisingo savo elgesio modelio, tačiau pažymėtina tai, kad policijai apie eismo įvykį UAB „DK Investicijos“ atstovo buvo pranešta tik po dešimties dienų, per šį laikotarpį vairuotoja turėjo galimybę ramiai įvertinti savo veiksmus, pasidomėti savo pareigomis po eismo įvykio, galimybėmis atlyginti žalą, tačiau apie eismo įvykį ir padarytus apgadinimus jos iniciatyva nei kitą dieną, ar kada nors vėliau nebuvo pranešta nei sporto klubo administracijai, nei įrangos savininkams, nei policijai, kas jau rodo siekį išvengti atsakomybės už padarytą žalą. Eismo įvykiu padaryta žala viršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, todėl E. A. veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytas nusižengimas.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį – E. A. padarė du nusižengimus, vieną iš jų įstatymų leidėjas vertina kaip šiurkštų KET pažeidimą, į pažeidėjos asmenybę, kuri praeityje buvo bausta už KET pažeidimus, tačiau nagrinėjamo nusižengimo metu turėjo tik vieną galiojančią nuobaudą (b.l. 2). E. A. atsakomybę lengvina tai, kad dėl nusižengimų ji nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Sunkinančių jos atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Skirtinos minimalios sankcijose nustatytos baudos. Taikytini įstatymų reikalavimai dėl nuobaudų subendrinimo.

LR ANK 426 straipsnio 7 dalis numato, kad už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienerių iki trejų metų. Atsižvelgiant į pažeidėjos asmenybę (nepaisant didelio vairavimo stažo, už šiurkščius KET pažeidimus bausta nebuvo), teismas netaiko šios administracinio poveikio priemonės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, teismas

nutarė:

E. A., pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą LR ANK 417 straipsnio 8 dalyje, ir skirti jai administracinę nuobaudą 10 (dešimties) eurų baudą.

E. A., pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą LR ANK 426 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jai administracinę nuobaudą 1100 (vieno tūkstančio vieno šimto) eurų baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti, galutinę nuobaudą E. A. skirti 1100 (vieno tūkstančio vieno šimto) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Mokant baudą laukelyje unikalus mokėjimo kodas būtina nurodyti ROIK 19096633292.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

Teisėjas Pavel Borkovski