- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-09-23
- Bylos Nr.
- 1N-138/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Regina Gaudutienė
- Kategorijos
teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo kaltinamojo juridinio asmens BUAB (duomenys neskelbtini) administratoriaus skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 2 d. nutarties, kuria kaltinamajam pratęstas procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2013 m. rugsėjo 3 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
juridinis asmuo UAB (duomenys neskelbtini) Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-26/2013 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, 222 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad apgaule panaikino dalį didelės vertės turtinės prievolės – PVM sumokėjimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo, tuo padarant didelę žalą Lietuvos Respublikai, bei apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą.
Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos, ikiteisminio tyrimo metu, Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokuroro 2007 m. gegužės 8 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskaciją ir galimą civilinį ieškinį, buvo laikinai apribota juridinio asmens UAB (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės į jam nuosavybes teise priklausantį turtą: (duomenys neskelbtini), uždraudžiant valdyti ir disponuoti šiuo turtu, turto saugotoju paskiriant UAB (duomenys neskelbtini). Šios procesinės prievartos priemonės terminas Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo nutartimis buvo tęsiamas iki 2011 m. vasario 8 d. (t. 41, b.l. 94).
Perdavus bylą nagrinėti teisme, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartimi, siekiant užtikrinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareikštą civilinį ieškinį bei galimą turto konfiskavimą, kaltinamajam – juridiniam asmeniui UAB (duomenys neskelbtini) pratęstas laikinas nuosavybės teisių apribojimas minėtam turtui, kurio terminas buvo tęsiamas vėlesnėmis teismo nutartimis.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 2 d. nutartimi, kaltinamajam – juridiniam asmeniui UAB „Balastas“ pratęstas procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2013 m. rugsėjo 3 d.
Šalies argumentai
Skundu pareiškėjas – kaltinamojo juridinio asmens UAB (duomenys neskelbtini) administratorius prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 2 d. nutartį. Pareiškėjo teigimu, skundžiama nutartis prieštarauja Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nuostatoms, pagal kurias visas bankrutuojančiai įmonei nuosavybės teise priklausantis turtas bei jo arešto dokumentai turi būti perduoti bankrutuojančios įmonės bankroto administratoriaus valdymui.
Pareiškėjo kaltinamojo juridinio asmens UAB (duomenys neskelbtini) skundas atmestinas.
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš BPK numatytų procesinės prievartos priemonių. BPK 151 straipsnio 1 dalis numato, jog civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui ar išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam arba pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinasis nuosavybės teisės apribojimas. To paties straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad bylą perdavus į teismą, nuosavybės teisės apribojimo arba jo termino pratęsimo klausimą sprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. BPK 151 straipsnio 7 dalyje numatyta, jog baudžiamosiose bylose dėl sunkių ir labai sunkių nusikaltimų laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimų skaičius neribojimas.
Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje juridinis asmuo UAB (duomenys neskelbtini) kaltinamas galimai padaręs tris nusikalstamas veikas, tarp jų ir sunkų nusikaltimą, dėl kurio valstybei galimai buvo padaryta didelė turinė žala. BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Kaip matyti iš baudžiamojoje bylos medžiagos, 2010 m. spalio 15 d. byloje yra pareikštas Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 81333,88 Lt dydžio civilinis ieškinys dėl UAB (duomenys neskelbtini) nesumokėto PVM (t. 41, b.l. 186).
Iš byloje esančių duomenų matyti, jog baudžiamąją bylą perdavus nagrinėti teisme, kaltinamajam UAB (duomenys neskelbtini) paskirtos procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas tęsiamas Vilniaus apygardos teismo nutartimis.
Nagrinėjant skundą dėl procesinių prievartos priemonių taikymo bylą nagrinėjant teisme, kaltinamojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir faktinės bylos aplinkybės, ar pareikšti civiliniai ieškiniai pagrįsti, nevertinamos. Visi šie klausimai bus išspręsti teismo nuosprendžiu, tačiau iš kaltinamojo akto turinio matyti, kad byloje yra pakankamai duomenų (kitų kaltinamųjų parodymai, liudytojų parodymai, specialisto išvados, kiti bylos duomenys), leidžiančių daryti išvadą, kad laikinas nuosavybės teisių apribojimas UAB (duomenys neskelbtini) šiuo metu taikomas pagrįstai.
BPK 151 straipsnio nuostatų prasme, teismo proceso metu dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo sprendžia teismas, turintis bylą savo žinioje. Teisminėje stadijoje laikino nuosavybės apribojimo trukmė neribojama, tačiau teismas privalo užtikrinti, kad taikant šią priemonę nebūtų pažeistas proporcingumo principas. Pratęsiant UAB (duomenys neskelbtini) laikino nuosavybės teisių apribojimo terminą proporcingumo principas nepažeidžiamas. Šiuo juridinio asmens teisių suvaržymu siekiama užtikrinti valstybinės institucijos pareikštą civilinį ieškinį byloje. Šis tikslas nebūtų pasiektas švelnesnėmis procesinėmis priemonėmis. Pažymėtina ir tai, kad atsižvelgiant į galimai padarytų nusikalstamų veikų sunkumą (sunkus ir apysunkiai nusikaltimai), laikinas nuosavybės teisių apribojimas į įmonės turtą negali būti vertinama kaip per griežta procesinė prievartos priemonė. Skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodoma, kad neišnyko šios procesinės prievartos priemonės taikymo sąlygos ir pagrindai.
Nepagrįstas pareiškėjo argumentas, kad skundžiama nutartis prieštarauja Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nuostatoms. Pareiškėjas, vadovaudamasis šiuo įstatymu teisingai nurodo, kaip yra reguliuojami bankroto teisiniai santykiai, tačiau pažymėtina, kad visos bankroto procedūros galės būti vykdomos tik išnagrinėjus baudžiamąją bylą dėl įmonei pareikštų kaltinimų. Juo labiau, kad iš byloje esančio kaltinamojo akto matyti, kad ikiteisminis tyrimas dėl UAB (duomenys neskelbtini) galimai padarytų nusikalstamų veikų buvo pradėtas 2007 m. gegužės 5 d., o iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bazės matyti, kad nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo UAB (duomenys neskelbtini) įsiteisėjo 2009 m. spalio 23 d.
Motyvuojamoji dalis
Skundžiama Vilniaus apygardos teismo nutartis atitinka įstatymo reikalavimus, yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina galioti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
juridinio asmens UAB (duomenys neskelbtini) skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 2 d. nutartį.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.