Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Daliaus Jocio, teisėjų Violetos Miliuvienės ir Lino Pauliukėno,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, spec. vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ šaltkalviu-derintoju, gyv. (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas, bet teistumas išnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 129 str. 2 d. 7 p., 10 p., 145 str. 1 d.,253 str. 1 d., 284 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis E. S. 2008 metų pabaigoje–2009 metų pradžioje, tikslesnė data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, neturėdamas nustatytos formos leidimo, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens Latvijos Respublikos Liepojos mieste už 20 latų nusipirko ir tokiu būdu neteisėtai įgijo 22 ( 5,6 mm ) kalibro 1001 modelio pistoletą Nr. 05152 su šešiais 5,6 mm kalibro šoviniais, kurį iki 2009 m. rugpjūčio 8 d., apie 21.20 val., laikė paslėptą Kretingos miesto Pranciškonų gimnazijos tvenkinyje, 2009 m. rugpjūčio 8 d., apie 21.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, atsinešė į Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariatą, adresu Vytauto g. 19, Kretinga, ir jį panaudojo, apie 21.30 val., šaudamas į tarnybines pareigas atlikusį Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato operatyvaus valdymo poskyrio vyresnįjį postinį I. G..

E. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2009 m. rugpjūčio 8 d., apie 21 val. 30 min., Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato Operatyvaus valdymo poskyryje, adresu Vytauto g. 19, Kretingos mieste, keršydamas dėl jo sūnaus sulaikymo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso numatyta tvarka ir turėdamas tikslą nužudyti bei sukeldamas pavojų kitų Operatyvaus valdymo poskyryje buvusių Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato pareigūnų – Viešosios tvarkos skyriaus Kelių policijos poskyrio patrulių E. L. ir R. L. gyvybei, iš neteisėtai įgyto 22 ( 5,6 mm ) kalibro 1001 modelio pistoleto Nr. 05152 tyčia vieną kartą šovė į tarnybines pareigas atlikusį Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato Operatyvaus valdymo poskyrio vyresnįjį postinį I. G., tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes nukentėjusiajam I. G. tik atsitiktinumo dėka sugebėjus pasislėpti, į jį nepataikė.

Kaltinamasis E. S. dėl pareikšto kaltinimo prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2009 m. žiemą žvejybos Latvijoje metu susipažino su vietiniu gyventoju, kartu išgėrė, jis nebeturėjo pinigų degtinei, pasiūlė pirkti pistoletą. Nusipirko už 20 latų. Prie jo buvo 6 šoviniai. Grįžęs namo kartą iššovė, nusprendė, kad jis nėra savigynai skirtas, manė, kad jam jo nereikia, norėjo išmesti į tvenkinį, bet jis buvo užšalęs. Surado neužšąlančią vietą ir ten įmetė. Pistoletą buvo suvyniojęs į skudurą ir maišelį. 2009 m. liepos mėnesį paskambino į darbą draugai ir pasakė, kad policija išsivežė jo sūnų. Vakare sūnus grįžo ir papasakojo, kad pareigūnai jį mušė, uždėjo dujokaukę, ja dusino, liepė pasirašyti kažkokius popierius. Dar už savaitės sūnus paskambino, kad jį išsiveža policija iš tetos namų, kur jis nakvojo. Tada jam pasakė, kad nieko nekalbėtų be advokato. Paskui iš sūnaus telefono atėjo žinutė „parų“. Su žmona policijoje teiravosi, kur sūnus, jų kreipimąsi ten užregistravo, bet nieko nepaaiškino, nei kur jis laikomas, nei dėl ko. Grįžtant namo jam paskambino ir pasakė, kad sūnus įtariamas dėl kažkokios vagystės. Rugpjūčio 7 d. darbavosi garaže, pas jį padėti atėjo sūnus M. Jis dar pasakė, kad jam negrąžino jo mobiliojo ryšio telefono, jog pareigūnai vežė jį į girią prie taip vadinamo „teisybės medžio“, prirakino ir vėl visaip bandė išgauti prisipažinimą dėl nusikaltimo, kurio jis nepadarė. Į garažą dar buvo užėję draugai, su jais dar išgėrė, pašnekėjo apie sūnų, jis susinervino. Garaže pamatė dujokaukę ir prisiminė, ką pasakojo sūnus. Pasiėmė tą dujokaukę ir nusprendė eiti į komisariatą aiškintis. Eidamas per tiltelį, atsiminė apie tą pistoletą, išsitraukė jį ir nusinešė su savim. Nuėjęs į Kretingos policijos komisariatą ten buvusiems pareigūnams pasakė, kad nori parašyti pareiškimą dėl pareigūnų netinkamų veiksmų. Jam pareigūnai kažką pasakė, pasiūlė ateiti pirmadienį, lyg į prokuratūrą, tarpusavy kažką pakalbėję, pasijuokė. Jis tai suprato kaip pasityčiojimą, supyko. Išsitraukė pistoletą, įkišo jį per langelį ir pasakė policininkui, kad nepultų, nes šaus. Jis su kėde atsistūmė atgal, pasakė, kad nekvailiotų. Prie jo arčiau stovėjo pareigūnas, jam pasakė, kad nepultų. Norėjo iššauti į viršų, kur nėra žmonių, iššovė, pataikė į duris ir išbėgo. Bėgdamas šaukė, kad nesivytų. Įbėgo į pasitaikiusio namo laiptinę, per langą pareigūnams sakė, kad neitų vidun, nes nusišaus. Jie neleido jam to padaryti, sugriebė už kaklo, surakino, jis nesipriešino. Jį sudaužė, sumušė, pristatė į komisariatą.

Nukentėjusysis I. G. parodė, kad 2009-08-08 9 val. pradėjo budėjimą poskyryje. Tą dieną mieste vyko šventė. Apie 20 val. J. P. ir R. L. pristatė viešosios tvarkos pažeidėją. R. L. jam už nugaros prie stalo prisėdo rašyti tarnybinį pranešimą. Prie to stalo sėdėjo ir E. L.. M. A. prižiūrėjo pažeidėją kitoj pusėj langelio, ten yra suolas. Apie 20.30 val. prie langelio priėjo kaltinamasis. Tuo metu jis į kompiuterį suvedinėjo pažeidėjo duomenis, paprašė, kad vyriškis lukteltų. Atėjęs žmogus paklausė, kodėl buvo sulaikytas jo sūnus. Pamanė, kad tai tas pristatytas vaikinas, paklausė pavardės. Kaltinamasis pasakė, kad S. Atsakė, kad apie S. nieko nežino. Jis susierzino. Peržiūrėjus areštinėje sulaikytų asmenų sąrašą, nustatė, jog S. registruotas nebuvo. Tai jam ir pasakė. E. S. priekaištavo, kad paimtas sūnaus telefonas ir negrąžintas. Paklausė, ar jis pageidauja rašyti pareiškimą dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų. Jis pasakė „taip“. Dar norėjo paklausti, ar jis nori rašyti pareiškimą dėl neteisėto sūnaus sulaikymo, bet nespėjo. Jis išsitraukė iš po megztinio ginklą, įkišo jį per langelį ir pasakė, kad nejudėtų, nukreipė ginklą į M. A., šaukė, kad nušaus. Jis pašoko, ranka prisidengė krūtinę, širdį. Jo rankos abi iki riešo buvo per langelį įlindusios. Jis traukėsi, vis jį ramino, o jo ranka buvo ant ginklo. Gal apie porą metrų atsitraukė ir šoko už nišos. Tuo metu išgirdo šūvį link įėjimo į budėtojų dalį. Po šūvio į budėtojų dalį kaip kulka įskriejo M. A.. Jį vijosi kaltinamasis. Jis spėjo uždaryti ir užrakinti duris. Tada jis vėl puolė prie langelio ir nukreipė į juos ginklą. R. L. buvo prisidengęs apverstu stalu, o E. L. buvo už užtvaros. E. S. ranką su ginklu vedžiojo nukreipęs į juos. Po kiek laiko jis atbulas ėmė trauktis su ginklu rankoje „šukuodamas“ aplinką ir išbėgo į lauką. Jis jį nusivijo. Lauke jo nebepamatė. Praeivis pasakė, kad nubėgo link K. gatvės. Lauke pamatė R. K. ir J. P., jiems pasakė, kad komisariate šaudė. Jis grįžo į komisariatą, o vyrai pasiskirstę nubėgo ieškoti kaltinamojo. Komisariate jis ieškojo tūtelės, ją rado ir kulką rado ant grindų. Duryse buvo šūvio žymė. Ant savo stalo rado maišelį. Jame buvo dujokaukė. Jis pats apžiūrėjo pristatytą sulaikytą E. S., jo rūbai nebuvo drėgni. Ginklas nebuvo šlapias, tad ne iš upelio ištrauktas.

Nukentėjusysis E. L. parodė, kad jam budint policijos komisariate, atėjo E. S., kažką kalbėjo su I. G.. Paskui E. S. balsas vis garsėjo, atkreipė dėmesį ir pamatė, kad į I. G. nukreiptas ginklas. E. S. sakė kažką panašaus, kad dabar padarys savo tvarką. I. G. šoko į šoną, pasigirdo šūvis. I. G. traukėsi, o po šūvio E. S. ginklu „vedžiojo“ į juos visus. Jis, E. L., apvertė stalą, juo pasinaudojo kaip priedanga pereiti į kitą patalpą. Kai grįžo atgal, E. S. jau buvo išbėgęs. Lauke vaikštinėjo porelė su kūdikiu, vyrukas parodė, kur nubėgo E. S.. Jis įbėgo į namo laiptinę. Jis su J. P. pakėlę galvas pamatė E. S. prie lango. E. S. iš to namo šaukė: „nušausiu“. E. S. laiptinėje iš už nugaros apglėbė žmogus iš to namo, jis sušuko, kad jį laiko. Įėję vidun, sulaikė E. S., uždėjo jam antrankius, bet niekas jo nemušė.

Nukentėjusysis M. A. parodė, kad mieste vyko šventė, jie patruliavo, už viešosios tvarkos pažeidimą sulaikė asmenį, jį pristatė į komisariatą. Vaikinas sėdėjo ant suolo šone, jis buvo su juo. Apie 20 val. į komisariatą įėjo nepažįstamas asmuo, jam nieko nesakė , nuėjo tiesiai prie langelio ir sustojo prie jo. Rankoje vyriškis turėjo maišelį. Kiek vėliau išgirdo, kad jis nori rašyti pareiškimą, pamatė, kad ištraukė ginklą, ir pasakė, kad darys savo teisingumą. Užtaisė ginklą, per langelį jis nukreipė ginklą į I. G., paskui atsisuko į jį, M. A., pasakė: „sėdėk, nušausiu“. Jis vėl nusisuko į I. G., o šis vis ramino E. S.. Išgirdo šūvį, pamatė I. G. šuolį, o paskui ir pats įbėgo per duris į kambariuką.

Nukentėjusysis J. P. parodė, kad tą dieną į komisariatą su R. L. ir M. A. pristatė pažeidėją. Lauke laukė, kol patrulis atveš alkotesterį. Išgirdo garsą, panašų į šūvį, bet nepagalvojo, kad komisariate kas nors šaudo. Išbėgo I. G., pasakė, kad į jį šovė vyriškis. Jis su E. L. nubėgo link K. gatvės. Vieno namo laiptinėje buvo E. S., per langą šaukė: „nesiartinkit, šausiu“. Jis buvo ginklu nusitaikęs į apačią, į duris. Išgirdo viršuje bildesį, šūksnį: „aš jį laikau“. Įbėgo vidun, ten vyras buvo apglėbęs E. S.. Uždėjo jam antrankius. E. L. paėmė ginklą, išėmė iš jo šovinius.

Nukentėjusysis R. L. parodė, kad 2009-08-08 mieste buvo Dvaro šventė. Ten jis patruliavo su J. P. ir M. A.. Sulaikė pažeidėją, pristatė į komisariatą. M. A. paliko su juo priimamajame, o jis užėjo pas budėtoją prie stalo rašyti tarnybinį pranešimą. Ten pat ir E. L. sėdėjo. Prie budėtojo priėjo žmogus, pradėjo šaukti, jis tada pakėlė galvą ir pamatė pro langelį įkištą ginklą Ginklas buvo nukreiptas tiesiai į I. G.. I. G. atsistojęs traukėsi link poilsio kambariuko, paskui šoko link jo. Pasigirdo šūvis. E. L. apvertė stalą, o jis, R. L., pritūpė už spintelės.

Liudytojas E. J. parodė, kad per šventę jį sulaikė ir pristatė į komisariatą, sėdėjo ant suoliuko prie kameros. Matė, kad įėjo kažkoks vyriškis. Vyriškis atėjo prie langelio, kur sėdėjo pareigūnas. Kažkas buvo kalbama apie atėjusiojo sūnų, kažkokį pareiškimą. Vyriškis išsitraukė pistoletą ir nukreipė jį į pareigūną. Vyriškis kažką šiam pareigūnui šaukė, o po to pistoletą įkišo per langelį į kabineto vidų, po to jis iš karto išgirdo šūvį. Po šūvio vyriškis, nukreipęs ginklą į pareigūnus, pro langelį dar kažką šaukė, švaistėsi atstatęs ginklą, lyg ir taikydamasis, žvalgydamasis, kur ginklą nukreipti, o po to staigiai išbėgo lauk. Jį nusivijo pareigūnai.

Liudytojas R. K. parodė, kad jis su J. P. atėjo į komisariatą, iš jo išbėgo I. G. ir pasakė, kad į jį šovė, pasakė, kaip tas žmogus atrodė. Jis su R. L. šoko į mašiną, nuvažiavo link K. g., kaip buvo nurodyta. Kiti kolegos jau parvedė sulaikytą kaltinamąjį į mašiną.

Liudytojas M. S. parodė, kad jis miegojo pas kūmą, ryte atvažiavo policijos pareigūnai ir išsivežė jį į skyrių. Ten kabinete dujokauke dusino, po to išsivežė į mišką, liepė prisipažinti dėl vagystės. Kai grįžo į kabinetą, liepė rašyti prisipažinimą, daužė per šonus ir po to iš karto uždarė į areštinę, o po dviejų dienų paleido. Dėl sumušimo į ekspertus nesikreipė, tik parašė pareiškimą prokurorui.Tą dieną jie buvo kartu su tėvu garaže ir tvarkė katerį. Jis jam papasakojo, kaip policijos pareigūnai jį buvo sulaikę, išvežę į mišką ir sumušę.Vakare tėvas susinervino ir kažkur išėjo. Jo daugiau tą vakarą nematė.

Įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad ant budėtojams skirtoje patalpoje esančių durų, vedančių į pagalbines patalpas, 0,48 atstumu nuo kairiojo krašto ir 0,70 m atstumu nuo viršaus yra 1 cm x 1,6 cm dydžio pažeidimas, ant budėtojams skirtoje patalpoje esančio stalo ties priėmimo langeliu padėtas maišelis su užrašu „bitė“, kuriame įdėtas oranžinės spalvos maišelis su dujokauke, ant budėtojams skirtos patalpos grindų rasta tūtelė ir kulka ( b. l. 3–6, 7–9, 11 ).

Specialisto išvadoje Nr. 11-2802 (09) konstatuojama, kad pistoletas yra fabrikinės gamybos 22 (5,6 mm) kalibro 1001 modelio pistoletas Nr. 05152, skirtas šaudyti 22 (5,6 mm) kalibro ilgais kraštinio įskėlimo šoviniais. Pistoletas yra šaunamasis ginklas. Jis tinkamas šaudyti. Keturi šoviniai, tarp kurių trys šoviniai pateikti pistoleto dėtuvėje, yra fabrikinės gamybos 5,6 mm kalibro ilgi kraštinio įskėlimo šoviniai, skirti 5,6 mm kalibro revolveriams, pistoletams, šautuvams ir medžiokliniams karabinams, tarp jų ir pateiktam tirti pistoletui. Keturi šoviniai yra šaudmenys. Jie tinkami šaudyti. Tūtelė šauta pateiktame pistolete Nr. 05152. ( b. l. 29–34 ).

Kaltinamojo kaltė dėl disponavimo šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis abejonių nekelia. Specialisto išvada nustatyta, kad pistoletas ir šaudmenys buvo tinkami šaudyti, E. S. turi atsakyti pagal BK 253 str. 1 d.

Kaltinamasis nesutinka su jo veikos kvalifikavimu policijos komisariate, teigdamas, jog neturėjo tikslo šaudyti į policijos pareigūnus, tačiau jo veiksmai ir ypač peržiūrėta vaizdo medžiaga leidžia daryti kitokią išvadą. E. S. atsinešė iš anksto paruoštą ginklą (ginklas buvo užtaisytas šoviniais).Vaizdo medžiagoje aiškiai matyti, jog E. S. išsitraukė ginklą, jį įkišo pro budėtojų dalies langelį. Tuo metu budėtojų dalyje buvo trys pareigūnai, vienas iš jų ( I. G.) sėdėjo tiesiai prieš E. S.. Matėsi, jog E. S. taikėsi ne kur kitur, o į pareigūną. Jo veiksmus lydėjo atitinkami žodžiai, kurie rodė E. S. ketinimų rimtumą. Nepaisant susidariusios situacijos (I. G. spruko link durų, kiti pareigūnai apvertė stalą ir prisidengė juo), E. S. šovė sprunkančio I. G. kryptim. Balistinis kulkos tyrimas nustatė, jog ant kulkos rasta medienos liekanų. Taigi nekyla abejonių, jog kulka pataikė į duris. Sprendžiant iš to, kad kulka atsitrenkė pakankamai aukštai nuo žemės, galima teigti, jog buvo šaudoma ne bet kur, o norėta pataikyti į žmogų. Tik laimingo atsitiktinumo dėka, (E. S. nepataikė) buvo išvengta mirtinų pasekmių. E. S. turi atsakyti už pasikėsinimą nužudyti asmenį.

E. S. siekdamas nužudyti budėtoją I. G., šovė į jį, tačiau nepataikė. Tačiau toks šūvis neabejotinai buvo pavojingas ir kitiems tuo metu buvusiems policijos pareigūnams. Įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad budėtojų patalpa yra 5,50–7,40 m ilgio ir 4,35 m pločio, taigi patalpa buvo nedidelė. Kaip jau buvo minėta, joje, be I. G., buvo dar du policijos pareigūnai– E. L. ir R. L.. Šūvio trajektorija rodo, jog kulka skriejo link tos krypties, kur buvo kiti du pareigūnai. Prieš šaudamas E. S. vedžiojo ginklą, tad policijos pareigūnui teko apversti stalą (įvykio vietos apžiūros schemoje pažymėtą Nr. 4) ir juo užsitverti. Darytina išvada, jog šūvis pavojingas ne tik I. G., bet ir kitiems pareigūnams, vadinasi, E. S. pasikėsino nužudyti kitų žmonių pavojingu būdu.

Kaip nurodė E. S., jis šaudė dėl to, jog policijos pareigūnai neva buvo sulaikę jo sūnų ir vartoję prieš jį prievartą. Tokiu atveju išplaukia ir kaltinamojo tikslas – atkeršyti už tai policijos pareigūnams („padaryti savo tvarką“). Taigi į policijos pareigūno gyvybę buvo pasikėsinta dėl tarnybinės veiklos. Šiuo atveju neturi reikšmės ta aplinkybė, jog policijos budėtojas net visai nebuvo susijęs su E. S. sūnaus sulaikymu, esminga yra tai, jog buvo kėsintasi būtent į uniformuotą policijos pareigūną, jam vykdant tarnybines pareigas.

Apibendrinant tai, kas pasakyta, kolegija daro išvadą, jog E. S. veikoje yra BK 22 str. 1 d. ir 129 str. 2 d. 7 p., 10 p. sudėtis.

E. S. buvo kaltinamas ir tuo, kad jis grasino nužudyti žmogų, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas: E. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2009 m. rugpjūčio 8 d., apie 21 val. 30 min., Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato operatyvaus valdymo poskyryje, adresu Vytauto g. 19, Kretingos mieste, laikydamas rankoje paruoštą šaudymui 22 (5,6 mm) kalibro 1001 modelio pistoletą Nr. 05152, grasino šiuo pistoletu šauti į Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Kelių policijos poskyrio patrulį M. A. ir tokiu būdu jį nužudyti, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai neleidžia teigti, jog šis nusikaltimas yra įrodytas. Nors nukentėjusysis M. A. teigė, jog E. S. buvo atkišęs pistoletą į jį ir grasino nušauti, tačiau to nepatvirtino kiti įrodymai. Kartu su M. A. buvęs sulaikytas tuo metu tvarkos pažeidėjas E. J. nepatvirtino M. A. teiginio apie tai, jog buvo grasinta M. A.. Be to, stebėdama vaizdo medžiagą kolegija nepastebėjo, kad E. S. būtų atsisukęs į M. A., priešingai, buvo matyti, jog E. S. nukreipia ginklą arba link langelio, arba įkiša ginklą pro budėtojų patalpos langelį. Tokie pat E. S. veiksmai yra užfiksuoti apžiūros protokole (b. l.12–13, t. 1). Paminėti duomenys nepatvirtina E. S. kaltės dėl pasikėsinimo nužudyti, todėl E. S. pagal BK 145 str. 1 d. išteisinamas neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

E. S. buvo kaltinamas dar tuo, kad jis padarė viešosios tvarkos pažeidimą: 2009 m. rugpjūčio 8 d., apie 21:35 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje – gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) mieste, tyčia, neleistinu, akivaizdžiai agresyviu ir moralės požiūriu nepriimtinu elgesiu, trikdančiu visuomenės rimtį ir pažeidusiu viešąją tvarką, įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkai, aplinkinių asmenų akivaizdoje per atvirą namo langą neteisėtai įgytu ir paruoštu šaudymui 22 (5,6 mm) kalibro 1001 modelio pistoletu Nr. 05152 grasino namo kieme buvusiems Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato pareigūnams – Viešosios tvarkos skyriaus Kelių policijos poskyrio patruliui E. L. ir Prevencijos poskyrio tyrėjui J. P..

Viešosios tvarkos pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia: kaltinamasis turi turėti tikslą pažeisti viešąją tvarką. Be to, viešoji tvarka yra paprastai pažeidžiama nesant dingsties ar esant menkavertei dingsčiai. Kolegijos nuomone, siekdamas pasprukti nuo jį persekiojančių policijos pareigūnų ir pasislėpęs gyvenamosios vietos laiptinėje, kaltinamasis viešosios tvarkos nepažeidė ir visuomenės rimties ar tvarkos nesutrikdė. Kaltinamasis buvo sulaikytas uždaroje patalpoje (jį sulaikė namo gyventojas), taigi viešoji tvarka jokiu būdu pažeista nebuvo. Nesant viešosios tvarkos pažeidimo požymių E. S. pagal BK 284 str. 1 d. išteisinamas ( BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis atlygino žalą, kuri buvo padaryta dėl policijos komisariato durų sugadinimo.

Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.

Jo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, parodymų patikrinimo vietoje metu detaliai parodė, kaip buvo padaryti nusikaltimai, taigi jis padėjo išaiškinti nusikaltimą, be to, savo noru atlygino padarytą žalą.

Motyvuojamoji dalis

Skirdama bausmę kolegija atsižvelgia į tai, kad buvo padarytas labai sunkus nusikaltimas – pasikėsinimas nužudyti, už jį numatoma itin griežta laisvės atėmimo bausmė. Tačiau reikalinga atsižvelgti į tai, jog šis nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje, sunkesnių padarinių pavyko išvengti. BK 57 str.2 d. yra numatyta, kad už rengimąsi ar pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką remiantis šio kodekso 62 straipsniu gali būti paskirta švelnesnė negu už pabaigtą nusikalstamą veiką numatyta bausmė. Kolegijos nuomone, E. S. galima taikyti BK 62 str. 2 d. nuostatas. E. S. atlygino padarytą žalą, kaltu prisipažino, padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką. Atsižvelgtina ir į tai, jog E. S. turi šeimą, dirbo, jo teistumas yra išnykęs, švelnesnę bausmę, nei numato įstatymas už pasikėsinimą nužudyti E. S. prašė skirti ir prokuroras. Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, kolegija taiko BK 62 str. 2 d.4 p., 3 d.1 p. nuostatas ir skiria mažesnę bausmę, nei numato įstatymas. Kartu kolegija pabrėžia, jog E. S. veika, savaime suprantama, buvo itin pavojinga: tokiu drastišku būdu spręsti savo problemas neleistina. Įvertinusi visas aplinkybes, kolegija skiria E. S. mažesnę nei sankcijoje numatytą, tačiau laisvės atėmimo bausmę.

Subendrinant bausmes taikomas bausmių apėmimas, kadangi kvalifikuotas pasikėsinimas nužudyti pagal veikos pavojingumą ir nusikaltimų kategorijas labai skiriasi nuo disponavimo šaunamuoju ginklu.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d., 22 str. 1 d. ir 129 str. 2 d. 7 p., 10 p. (Lietuvos Respublikos 2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir nuteisti:

pagal BK 253 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

pagal BK 22 str. 1 d. ir 129 str. 2 d. 7 p., 10 p. (Lietuvos Respublikos 2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija), pritaikius BK 62 str. 2 d., 3 d. 1 p. laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams.

BK 63 str. 2 d., 5 d. 2 p. nustatyta tvarka griežtesne bausme apimant švelnesnę, E. S. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės atlikimo laiką įskaityti kardomąjį kalinimą ir bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo 2009-08-08.

Kardomąją priemonę palikti suėmimą.

E. S. pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. išteisinti neįrodžius jo dalyvavimo šio nusikaltimo padaryme.

E. S. pagal BK 284 str. 1 d. išteisinti, nenustačius jo veikoje šio nusikaltimo požymių.

Daiktinius įrodymus paskirstyti taip: geltonos spalvos polietileninį maišelį, oranžinės spalvos polietileninį maišelį, dujokaukę atiduoti E. S., kompaktinį diską „Verbatim“ grąžinti Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono policijos komisariatui, 22 (5,6 mm) kalibro 1001 modelio pistoletą Nr. 05152 atiduoti Ginklų fondui, kulką ir tūtelę sunaikinti.

Nuosprendį per 20 dienų nuo jo paskelbimo galima skųsti Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.