Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

2018-12-27 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-404-361/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2018-12-27
Bylos Nr.
AN2-404-361/2018
Teisminio proceso Nr.
4-10-3-0067-2018-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Dalius Jocys
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. AN2-404-361/2018
Teisminio proceso Nr. 4-10-3-0067-2018-2
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4; 1.5.3; 19.10; 21.1.7; 21.11.10; 21.11.11
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 27 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato Reagavimo skyriaus viršininko D. M. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. spalio 31 d. nutarimo, kuriuo G. N. administracinio nusižengimo byla nutraukta vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 591 straipsnio 1 punkto pagrindu, t. y. nenustačius jos veikoje ANK 488 straipsnio 1 dalyje ir ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatytų administracinių nusižengimų požymių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. 2018 m. rugpjūčio 7 d., 00.52 val., Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjas P. B. surašė administracinio nusižengimo protokolą G. N., kuriuo ji apkaltinta padariusi ANK 488 straipsnio 1 dalyje ir ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatytų administracinių nusižengimus, o būtent tuo, kad ji, 2018 m. rugpjūčio 6 d., apie 23.45 val., būdama neblaivi, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis, nakties metu, Palangoje, (duomenys neskelbtini), privataus namo kieme esančioje neįstiklintoje terasoje, savo garsiu kalbėjimu ir šaukimu trikdė viešąją rimtį, taip pat nevykdė teisėto uniformuoto pareigūno nurodymo ir reikalavimo netrukdyti atlikti tiesiogines pareigas, t. y., netrukdyti bendrauti su viešąją tvarką pažeidusiu asmeniu, nesiartinti prie policijos pareigūno, nešaukti.

Žemesnės instancijos teismas

2. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. spalio 31 d. nutarimu G. N. administracinio nusižengimo byla nutraukta nenustačius jos veikoje jai inkriminuotų ANK 488 straipsnio 1 dalyje ir ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatytų administracinių nusižengimų požymių.

Šalies argumentai

3. Institucija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. spalio 31 d. nutarimo dalį, kuria G. N. nutraukta administracinio nusižengimo byla pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį ir priimti naują nutarimą – pripažinti G. N. kalta padarius ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir paskirti šio straipsnio sankcijos ribose numatytą nuobaudą. Kitą nutarimo dalį prašo palikti nepakeistą.

3.1. Teismas teisingai nurodė, kad Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (toliau – Policijos įstatymas) 21 straipsnyje numatyta, jog įgyvendindamas policijos uždavinius pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka. Tačiau, spręsdamas dėl policijos pareigūnų veiksmų teisėtumo, teismas netinkamai ištyrė esančius įrodymus, juos vertino ne kaip visetą, o atsietai vienas nuo kito, dėl to priėmė nepagrįstą sprendimą.

3.2. Teismas netinkamai vertino pateiktą vaizdo įrašą, t. y. pareigūnų veiksmų teisėtumą vertino ne nuo jų atvykimo į įvykio vietą, o nuo vaizdo įrašo darymo pradžios. Tiek iš vaizdo įrašo, kuris pradėtas daryti kilus konfliktinei situacijai ir pareigūnams jau kurį laiką esant įvykio vietoje (muzika išjungta, nes to pareigūnai pareikalavo iš pažeidėjo M. B.), tiek iš kitos medžiagos (tarnybinio pranešimo, liudytojų parodymų) matyti, jog pareigūnai jau buvo atvykę, prisistatę, paaiškinę atvykimo priežastį bei padaryto pažeidimo esmę. Tokią aplinkybę patvirtina ir vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kad tiek G. N., tiek M. B. pareigūnai beveik tris minutes kantriai aiškina, jog atvyko dėl keliamo triukšmo bei reikalauja pateikti pažeidėjo M. B. dokumentus. Tačiau, G. N., klaidindama pareigūnus tuo, kad yra šio pastato savininkė (vėliau paaiškėjo, kad nuosavybės teise turtas priklauso jos močiutei), trukdė pareigūnams atlikti savo pareigas, užduodama pakartotinius klausimus, kokiu pagrindu pareigūnai atvyko ir dėl kokio pažeidimo. Atkreipia dėmesys į tai, jog pareigūno reikalavimas pateikti dokumentus privalėjo būti vykdomas nedelsiant. Vaizdo įraše fiksuota, kad G. N. beveik tris minutes pareigūnams aktyviais, nereikalingais, pertekliniais ir pakartotiniais klausimais trukdo atlikti savo pareigas ir išreikalauti iš M. B. dokumentus, įkalbinėja M. B. neduoti dokumentų.

3.3. Iš vaizdo įrašo matyti, jog G. N. pareigūnams pasako, jog ji dirba „VPK“, taigi pati yra pareigūnė. Tiek Pareigūnų etikos kodeksas, tiek kiti teisės aktai numato, jog policijos pareigūnams net ir nedarbo metu keliami aukštesni etikos reikalavimai nei kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims. Net ir konfliktinėse situacijos pareigūnai privalo elgtis pagarbiai, etiškai, nedelsiant vykdyti kitų pareigūnų reikalavimus. G. N. tariamos abejonės dėl pareigūnų tikrumo kilo tik po kurio laiko (po beveik trijų minučių), kilus konfliktui ir galbūt siekiant išvengti savo arba draugo M. B. patraukimo administracinėn atsakomybėn ir siekiant išprovokuoti pareigūnus. Pareigūnai dėvėjo uniformą, atvyko žymėtu policijos automobiliu, prisistatė. Policijos pareigūno statusą įrodo tarnybinis pažymėjimas, tarnybinė uniforma arba pareigūno tarnybinis ženklas. Kursanto, studento statusą įrodo kursanto ar studento pažymėjimas. G. N. akivaizdžiai trukdė policijos pareigūnams atlikti savo pareigą ir įforminti M. B. padarytą teisės pažeidimą, nevykdė teisėto policijos pareigūno reikalavimo pasitraukti ir netrukdyti bendrauti su galbūt administracinį nusižengimą padariusiu M. B., ragino ir įkalbinėjo jį nevykdyti teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų pateikti asmens dokumentą.

Atsiliepimas

4. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. N. atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą. Teigia, jog pareigūnai byloje pateikė ne pilną vaizdo medžiagą, todėl teismas negalėjo šios medžiagos vertinti kitaip. Iš pateiktos vaizdo medžiagos matyti, jog pareigūnai neprisistatė ir sakė, jog dokumentus pateiks tik tada, kai juos pateiks M. B.. Tuo metu, kai atvyko pareigūnai, ji buvo kambaryje ir negirdėjo pareigūnų atvykimo priežasties. Namo šeimininke prisistatė, nes ji rūpinasi paralyžiuota močiute, moka mokesčius. Todėl ji pagrįstai prašė pareigūnų prisistatyti, pateikti tarnybinį pažymėjimą, paaiškinti atvykimo priežastį, kaltinimo esmę ir kuo jis grindžiamas. Pareigūnai to nepadarė, nurodė, jog jiems neįdomu kas ji tokia ir ji gali būti nors princesė, bet jie su ja nekalbės. Toks pareigūnų elgesys išprovokavo jos nepasitenkinimą, pyktį bei konfliktinę situaciją.

4.1. Teigia, jog netrukdė pareigūnams atlikti savo pareigas – išreikalauti asmens dokumento iš M. B., kuris ramiai sėdėjo terasoje ir kurį laiką net nebuvo kalbinamas. Pareigūnai buvo du ir ji asmeniškai bendravo su vienu iš jų, todėl antrasis galėjo bendrauti su M. B.. Ji neįkalbinėjo M. B. nepateikti savo dokumentų, o ragino jį tai padaryti bei pati geranoriškai iš kambario atnešė savo dokumentus, tačiau pareigūnai atsisakė juos paimti.

4.2. Jos pasisakymas, kad ji dirba VPK, neleidžia niekam daryti išvados, jog ji yra pareigūnė ar kita darbuotoja. Taip sakydama nenorėjo pabrėžti savo užimamų pasų skyriaus specialistės pareigų, o norėjo pareigūnams paaiškinti, jog yra susidūrusi su jų darbu ir žino jų pareigas, kurias jie privalo atlikti. Pareigūnai neleido jai to paaiškinti ir akcentuotai pareiškė, jog būtinai išsiaiškins jos darbovietę ir liepė atvykusiems į įvykio vietą kolegoms vežti ją į komisariatą.

4.3. Iš išdėstytų aplinkybių matyti, jog ji jokiais tyčiniais ar netyčiniais veiksmais netrukdė pareigūnams atlikti savo pareigas. Priešingai, iki išprovokuoto konflikto, stengėsi daryti viską, kad jo nebūtų. Iš filmuotos medžiagos akivaizdžiai matyti, jog pareigūnai piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, pažeidė profesinius ir etikos reikalavimus. Tik už teisėtų reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka. Apylinkės teismas pagrįstai motyvavo, jog išdėstytos aplinkybės kelia abejonių pačių policijos pareigūnų reikalavimų teisėtumu.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

5. Išanalizavęs bylos medžiagą, apygardos teismas pritaria policijos pozicijai, jog G. N. administracinio nusižengimo byla nutraukta nepagrįstai. Byloje esami įrodymai ir jų visuma pakankami daryti neabejotiną išvadą, jog G. N. veikoje yra ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis. Šioje normoje numatyta atsakomybė už statutinio valstybės tarnautojo teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą – bauda nuo 90 iki 140 Eur.

6. ANK 506 straipsnio 4 dalyje nurodytos teisės normos dispozicija suponuoja pareigą administracinio nusižengimo protokole nurodyti kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nevykdė statutinio valstybės tarnautojo teisėto nurodymo ar reikalavimo, taip pat įstatymų įgaliotų pareigūnų veiklą reglamentuojančias teisės normas, nustatančias jų teises ar jiems pavestas pareigas, kurių nevykdymu ar netinkamu vykdymu yra kaltinamas asmuo.

7. Pagal Policijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalį policijos uždaviniai yra: 1) žmogaus teisių ir laisvių apsauga; 2) asmens, visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos užtikrinimas; 3) neatidėliotinos pagalbos teikimas asmenims, kai ji būtina dėl jų fizinio ar psichinio bejėgiškumo, taip pat asmenims, nukentėjusiems nuo nusikalstamų veikų, administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų), ekstremaliųjų situacijų ar panašių veiksnių; 4) nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevencija; 5) nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) atskleidimas ir tyrimas; 6) eismo automobilių keliais priežiūra. Policijos įstatymo 21 straipsnyje nustatyta, kad, įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą; pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant; teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams; už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka.

8. Apylinkės teismas nutarime motyvavo, jog vaizdo įrašas iš esmės nepatvirtina G. N. inkriminuotų veiksmų atlikimo. Nurodė, jog byloje ginčas kyla dėl policijos pareigūnų veiksmų teisėtumo, todėl dėl visų liudytojų suinteresuotumo bylos baigtimi, negalima besąlygiškai remtis jų parodymais. Pareigūnai įvykio vietoje visiškai nesilaikė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos (toliau – Instrukcija) 31, 32, 35 punktuose nustatytų reikalavimų, o tai akivaizdžiai sukėlė G. N. nepasitenkinimą. G. N. prašė pareigūnų paaiškinti jų atvykimo priežastį, kaltinimo esmę, prisistatyti ir parodyti tarnybinius pažymėjimus, tačiau vaizdo įrašas patvirtina, jog pareigūnai Instrukcijos reikalavimų visiškai nesilaikė, o nurodė jai nesikišti, eiti į namo vidų, netrukdyti vykdyti tarnybinių pareigų, replikavo, aiškino, kad jiems neįdomu, kas ji tokia, gali būti net princesė, kad jie kalbasi ne su ja, o su M. B., netgi jėga patraukė ją į šalį, nors vėliau jai buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tą pačią veiką, kaip ir M. B. – viešosios rimties trikdymą. Toks pareigūnų elgesys, apylinkės teismo manymu, išprovokavo G. N. nepasitenkinimą, pyktį, konfliktinę situaciją. Priešingai, nei nurodoma protokole, G. N., nors ir griežtu, reikalaujančiu tonu prašė suteikti informaciją apie reiškiamą kaltinimą, tačiau balsas pakankamai tylus, tik vienu momentu, niekaip negalėdama išsireikalauti jai reikalingų žinių, ji balso toną pakelia ir emocingai gestikuliuoja rankomis, tačiau dėl to jokio pavojaus pareigūnams nekilo. Pagal Instrukcijos reikalavimus, pareigūnai, aiškindamiesi įvykio aplinkybes, turi įvertinti įvykio dalyvių psichinę ir emocinę būseną, o jautriai reaguojančiam asmeniui reikia leisti nusiraminti, neprovokuoti konflikto, pateikti asmenims visą privalomą informaciją, o ne nesivelti į nereikalingus ginčus, net nežiūrint į tai, kad įvykyje dalyvavę asmenys yra neblaivūs. Šios aplinkybės, apylinkės teismo teigimu, kelia abejonių pačių policijos pareigūnų reikalavimų teisėtumu, o neteisėtiems reikalavimams, kad ir statutinių valstybės tarnautojų, asmuo neprivalo paklusti.

9. Apygardos teismas su tokiu apylinkės teismo atliktu ginčo įvykio situacijos aplinkybių vertinimu bei G. N. atsiliepime išdėstytais argumentais nesutinka ir pritaria policijos teiginiams, kad byloje yra pakankamai faktinių duomenų, kurie įrodo G. N. kaltę dėl jai inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo.

10. Priešingai nei teigia apylinkės teismas, byloje esančiame vaizdo įraše yra aiškiai užfiksuota ginčo įvykio situacijos eiga, jame dalyvaujančių pareigūnų išsakytų reikalavimų M. B., kaip asmeniui galimai padariusiam viešosios tvarkos nusižengimą bei bendravimo su G. N., turinys. Iš šiame įraše užfiksuoto G. N. pokalbio su pareigūnais, matyti, jog ji įkyriai, monotoniškai reikalauja uniformuotų pareigūnų pateikti dokumentus, nuolat įsiterpia ir bando nutraukti pareigūnų pokalbį su M. B. ir tokiu būdu pastarajam neleidžia įvykdyti teisėto pareigūno reikalavimo – pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, gestikuliuoja rankomis, stovi nestabiliai, jos veidas išblyškęs ir nenatūralių, būdingų neblaiviam asmeniui, mimikų. Taigi, akivaizdu, jog G. N. apsvaigimas nuo alkoholio (komisariate nustatytas 1,60 prom.) lėmė jos neteisėtą elgesį prieš pareigas vykdžiusius pareigūnus. Vaizdo įraše užfiksuotos ginčo situacijos pabaigos aplinkybės leidžia įsitikinti ir tuo, jog G. N. ir M. B. nekonstruktyvaus, konfliktiško, iššaukiančio bendravimo su pareigūnais pradžioje išsakytos abejonės dėl pareigūnų tapatybės, buvo tik išsigalvoti teiginiai ir bandymai bravūrišku elgesiu sumenkinti pareigūnų atvykimo tikslą. Pažymėtina, jog galiausiai G. N. ir M. B. sutiko važiuoti su įvykio vietoje buvusiais pareigūnais, nesipriešino jų lydimi ir įsodinami į tarnybinius automobilius, o prieš išvykstant, pasiėmė asmens dokumentus bei komisariate leidosi būti tikrinami alkotesteriu.

11. Policija skunde pagrįstai nurodo, jog pareigūnai vaizdo įrašą pradėjo daryti ne nuo įvykio pradžios, o po kurio laiko, t. y. jau esant įvykio vietoje. Todėl G. N. atsiliepimo argumentai dėl neva tik dalies vaizdo medžiagos pateikimo į bylą, atmestini kaip nepagrįsti. Nėra pagrindo abejoti tuo, kad tikrindami gyventojo pranešimą policijai apie kaimynų nakties metu keliamą triukšmą, į įvykio vietą atvykę pareigūnai G. N. ir M. B. tinkamai prisistatė bei išsamiai paaiškino atvykimo priežastį. Pareigūnai buvo uniformuoti, su savimi turėjo policijos technines ir specialiąsias priemones, atvyko tarnybiniu automobiliu, nuolat palaikė ryšį su policijos budėtoju. Todėl G. N., beje, dirbančiai (duomenys neskelbtini) komisariato (duomenys neskelbtini) specialiste, objektyviai neturėjo kilti jokių abejonių dėl pareigūnų tapatybės, jų atvykimo tikslo bei jų kompetencijos aiškintis galbūt padaryto viešosios tvarkos nusižengimo aplinkybes. G. N. įkyriai reikalaudama iš pareigūnų įrodymų apie nustatytą triukšmo lygį, klaidindama pareigūnus, jog ji yra namo savininkė ir ignoruodama pareigūno prašymą jai nusiraminti bei leisti kalbėtis su galbūt nusižengimą padariusiu M. B., elgėsi neprotingai, iššaukiančiai bei tokiu elgesiu realiai sutrukdė pareigūnams operatyviais užfiksuoti nusižengimo situacijos aplinkybes.

12. Jokio pagrindo manyti, jog pareigūnai, bendraudami su galimais pažeidėjais, nesilaikė Instrukcijos reikalavimų ar atlikdami jiems nustatytas funkcijas, netinkamai vykdė Policijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1, 2, 7 punktuose reglamentuotas teises, nėra.

13. Kita vertus, šioje byloje sprendžiamas ne pareigūnų atliktų veiksmų teisėtumo, o G. N. administracinės atsakomybės dėl aptarto teisėto policijos pareigūno reikalavimo nevykdymo klausimas. Jokių duomenų apie pareigūnų atžvilgiu pradėtą patikrinimą dėl netinkamo jų pareigų vykdymo ar įgaliojimų viršijimo byloje nėra. Todėl teismas neturi pagrindo manyti, kad pareigūnai analizuojamoje situacijoje elgėsi neteisėtai ar piktnaudžiavo tarnyba. Priešingai nei motyvavo apylinkės teismas, pareigūnai nelaikytini suinteresuotais asmenimis. Vien pareigūnų parodymai ar tarnybinis pranešimas nėra lemiami įrodymai, sprendžiant dėl G. N. kaltės padarius jai inkriminuotą nusižengimą. Pareigūnų P. B. ir R. A., t. y. pareigūnų tiesiogiai dalyvavusių tiriant ginčo įvykį, duoti nuoseklūs parodymai apylinkės teisme dera su vaizdo įraše užfiksuotomis, P. B. tarnybiniame pranešime ir iš dalies apie triukšmaujančius kaimynus pranešusios A. L. paaiškinime išdėstytomis, įvykio situacijos aplinkybėms.

14. Byloje aptarto G. N. elgesio pobūdis, leidžia įžvelgti jos veiksmuose tiesioginės tyčios nevykdyti teisėtų pareigūnų reikalavimų požymį. Pareigūnas reikalavimą G. N. netrukdyti bendrauti su M. B. ir tirti galimą šio asmens padarytą nusižengimą, išsakė vykdydamas tiesiogines pareigas, darbo metu. Pareigūno reikalavimą G. N. girdėjo, jį suprato, tačiau nevykdė. Atskleisdama savo darbo policijoje aplinkybę, G. N. parodė iššaukiančią poziciją ir tokiu būdu siekė sumenkinti pareigūnų vizito tikslą bei mėgino atitraukti pareigūnų dėmesį nuo nusižengimą galimai padariusio jos sesers vyro M. B..

15. Byloje esančiais P. B. tarnybiniu pranešimu (b. l. 7-8), administracinio nusižengimo protokolu (b. l. 4), vaizdo įrašu (b. l. 25), pareigūnų P. B. ir R. A. parodymais (b. l. 36, 37), iš dalies ir G. N., M. B., A. N. ir O. B. parodymais (b. l. 33, 34, 35), byloje įrodyta, kad G. N. 2018 m. rugpjūčio 6 d., apie 23.45 val., būdama neblaivi, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis, nakties metu, Palangoje, (duomenys neskelbtini), privataus namo kieme esančioje neįstiklintoje terasoje, savo garsiu kalbėjimu ir šaukimu trikdė viešąją rimtį, taip pat nevykdė teisėto uniformuoto pareigūno nurodymo ir reikalavimo netrukdyti atlikti tiesiogines pareigas, t. y., netrukdyti bendrauti su viešąją tvarką pažeidusiu asmeniu, nesiartinti prie policijos pareigūno, nešaukti. Tokiais veiksmais G. N. padarė ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, todėl turi būti nubausta.

16. G. N. neturi galiojančių administracinių nuobaudų, jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o atsakomybę sunkinančia pripažintina tai, kad administracinį nusižengimą padarė būdama neblaivi ir ši aplinkybė turėjo įtakos administracinio nusižengimo padarymui (ANK 36 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Apeliaciniame skunde neprašoma skirti konkrečios baudos, todėl apygardos teismas už administracinį nusižengimą skiria G. N. sankcijoje numatytą minimalią baudą. Skundas tenkinamas, skundžiama apylinkės teismo nutarimo dalis naikinama ir priimamas naujas nutarimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

panaikinti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. spalio 31 d. nutarimo dalį, kuria G. N. administracinio nusižengimo byla pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį nutraukta ir priimti naują nutarimą – G. N. pripažinti padarius ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinio nusižengimą ir skirti jai 90 Eur (devyniasdešimties eurų) baudą.

Nutarimas neskundžiamas.

Teisėjas Dalius Jocys