Tauragės apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjęs Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokurorės Loretos Irenos Baguckienės pareiškimą ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

L. K., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2023-02-24, apie 12 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pamokos metu, L. K. tyčia vieną kartą delnu sudavė mažamečiui E. J., gim. (duomenys neskelbtini), į kairį skruostą, taip nukentėjusiajam E. J. sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamoji L. K. dėl pareikšto kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 3 dalį kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad 2023-02-24, apie 11 val. 30 min., ji, važiuodama į Šilutę ir telefoninio pokalbio metu sužinojusi iš savo vyresniojo sūnaus, jog (duomenys neskelbtini) jos dukra G. T. rūko elektronines cigaretes su klasioku E. J., susinervino, apsisukusi nuvyko į (duomenys neskelbtini), per elektroninį dienyną išsiaiškinusi, kad dukrai vyksta (duomenys neskelbtini) pamoka, nuėjo į (duomenys neskelbtini), kurioje pamačiusi ant suolelio sėdintį E. J. iškart prie jo priėjo sakydama: „palik G. ramybėje“ ir nesusivaldžiusi iš pykčio vieną kartą delnu trenkė jam per veidą. Tada prie jos priėjęs (duomenys neskelbtini) mokytojas paaiškino apie netinkamą jos elgesį ir išlydėjo ją iš salės. Tą pačią dieną E. J. atsiprašė. Dėl tokio savo elgesio nuoširdžiai gailisi.

Be kaltinamosios L. K. visiško prisipažinimo jos kaltumas grindžiamas šiais įrodymais:

Nukentėjusysis E. J., apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad 2023 m. vasario mėnesį, tikslios dienos neprisimena, apie 12 val., klasiokės G. mama stipriai delnu trenkė jam į veidą, dėl ko juto perštėjimą, paraudo jam žandas. Apie šį įvykį telefonu pranešė savo mamai, kuri atvažiavo į mokyklą.

Teismo medicinos specialisto 2023-03-01 išvadoje Nr. G 77/2023 (10) konstatuota, kad remiantis pateiktų medicinos dokumentų duomenimis, E. J. kūne sužalojimų nenustatyta.

Liudytoja L. J., nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą, parodė, kad 2023-02-24, apie 12 val. 30 min., jai paskambinęs sūnus E. J. pranešė, jog per (duomenys neskelbtini) pamoką klasiokės G. mama delnu trenkė jam per veidą. Sūnus sakė, kad sudavimo vietoje jis jautė perštėjimą, šilumą. Matė paraudusį sūnaus E. kairį skruostą. Byloje civilinio ieškinio dėl žalos atlyginimo nereiškia.

Liudytojas K. T. parodė, kad 2023-02-24, apie 12 val. 40 min., sugyventinė L. K. nuėjo į (duomenys neskelbtini), bet kas ten įvyko, jis nematė, tik girdėjo, kaip (duomenys neskelbtini) mokytojas sakė: „taip negalima, ponia“.

Liudytojas A. B. parodė, kad 2023-02-24, apie 12 val. 30 min., (duomenys neskelbtini) į pamoką atėjusi mokinės G. mama vieną kartą ranka trenkė ant suolelio sėdinčiam E. J. per veidą. Tai pamatęs, jis pribėgo prie minėtos moters, kuriai paaiškino, jog taip elgtis negalima ir pastarąją išvedė iš (duomenys neskelbtini). E. J. buvo sutrikęs, nes nesuprato dėl ko prieš jį smurtaujama.

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2023-02-24, 12 val. 52 min. į Bendrąjį pagalbos centrą (Nr. 112) telefonu kreipėsi L. J. pranešdama, jog mokykloje per kūno kultūros pamoką jos (duomenys neskelbtini) metų sūnui per veidą sudavė jo klasiokės mama.

Iš 2023-02-24 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo, jo priedo – fotolentelės matyti, kad nusikaltimo padarymo vieta yra (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

Iš 2023-02-24 asmens apžiūros protokolo ir jo priedo – fotolentelės matyti, kad E. J. kairysis skruostas yra paraudęs.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktoje informacijoje aprašytos E. J. gyvenimo ir auklėjimo sąlygos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Baudžiamojoje byloje yra pakankamai surinkta įrodymų, kurie leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes ir padaryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamoji L. K. padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką. Kaltinamoji L. K. pripažįsta padariusi nusikaltimą. Jos parodymus patvirtina ir papildo nuoseklūs, tarpusavyje neprieštaringi teismo baudžiamajame įsakyme aptarti įrodymų šaltiniai.

L. K. veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, nes ji tyčiniais smurtiniais veiksmais, t. y. mušdama – suduodama delnu į skruostą, 2023-02-24 sukėlė mažamečiui E. J. fizinį skausmą.

L. K. atsakomybę lengvina ta aplinkybė, kad ji prisipažino padariusi nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

L. K., būdama (duomenys neskelbtini), neteista, administracine tvarka nebausta, padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai, nukentėjusiojo atsiprašė.

Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininkės asmenybę, turtinę padėtį, atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, prokurorės prašymą, siekiant BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad L. K. bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jai baudos bausmę.

Kadangi bauda skaičiuojama minimalaus gyvenimo lygio (toliau – MGL) dydžiais (BK 47 straipsnio 2 dalis), o pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 5 straipsnio 2 dalį (2017-12-05 įstatymo Nr. XIII-820 redakcija, įsigaliojusi 2018-01-01), nurodančią, kad teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“, arba „MGL“, yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui, todėl L. K. taikytinas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017-08-30 nutarimu Nr. 707 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ (įsigaliojęs 2018-01-01) patvirtintas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 50 Eur.

L. K. taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos, jai skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, nes ji prisipažįsta esanti kalta ir baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

L. K. pripažinti kalta pagal BK 140 straipsnio 3 dalį ir paskirti jai bausmę – 51 MGL (2550 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, L. K. paskirtą baudą sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jai galutinę bausmę – 34 MGL dydžio (1700 Eur) baudą.

L. K. paskirtą baudą privalo sumokėti per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (įmonės kodas 188659752; įmokos kodas 6801). L. K. sumokėjusi nurodytą sumą, privalo mokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų raštinei.

Nesumokėjus baudos per nurodytą laiką į nurodytą sąskaitą, bauda bus išieškotos priverstinai.

Kaltinamoji turi teisę, nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų, nuo šio įsakymo įteikimo dienos, paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamoji šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.