Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2014-06-30 · Civilinė byla Nr. 2A-1180/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2014-03-20Lietuvos apeliacinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-06-30Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-06-30
Bylos Nr.
2A-1180/2014
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-02955-2013-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas, o skundas atmestas
Teisėjai
Danutė Gasiūnienė, Alė Bukavinienė, Nijolė Piškinaitė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės ,,ATEA“
Atsakovas
Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai
Trečiasis asmuo
uždarajai akcinei bendrovei „Blue Bridge Code“
Civilinė byla Nr. 2A-1180/2014Teisminio proceso Nr.2-55-3-02955-2013-2Procesinio sprendimo kategorija: 69 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. birželio 30 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Danutės Gasiūnienės ir Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,ATEA“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2090-611/2014 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „ATEA“ ieškinį atsakovui Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, dalyvaujant trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Blue Bridge Code“, dėl neteisėtų Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos sprendimų, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „ATEA“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti neteisėtais ir panaikinti: 1) atsakovo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos sprendimus, nurodytus 2013 m. lapkričio 21 d. rašte Nr. R2-3405 ir įpareigoti atsakovą jo (ieškovo) techninį pasiūlymą vertinti iš naujo; 2) 2013 m. lapkričio 26 d. rašte Nr. R2-3465 nurodytus sprendimus ir įpareigoti atsakovą pateikti ja, (ieškovui) konkrečius argumentus, pagrindžiančius atsakovo 2013 m. lapkričio 21 d. rašte Nr. R2-3405 nurodytus sprendimus dėl ekonominio naudingumo balų suteikimo tiekėjų techniniams pasiūlymams priėmimą; 3) 2013 m. gruodžio 17 d. rašte Nr. R2-3696 ir 2013 m. gruodžio 20 d. rašte Nr. R2-3742 nurodytus sprendimus.

Ieškovas pateikė pasiūlymą atvirajam konkursui „Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos duomenų surinkimo ir analizės informacinės sistemos sukūrimo ir įdiegimo paslaugos (toliau – DSAIS)“. 2013 m. lapkričio 21 d. raštu Nr. R2-3405 atsakovas pateikė informaciją apie pirkimo dalyviams suteiktus ekonominio naudingumo balus už techninį pasiūlymo aprašymą. Nustatyta, kad trečiasis asmuo UAB „Blue Bridge Code“ gavo 60 balų iš 60 galimų, o jis (ieškovas) – 32,56 balus. Ieškovo įsitikinimu, toks įvertinimas yra nepagrįstai mažas, o atsakovas nepateikė jokių tokio sprendimo argumentų. Ekspertai, vertindami ieškovo pasiūlymą, padarė akivaizdžių informacijos ir faktų vertinimo klaidų, neatitinkančių tikrovės, iš konteksto ėmė atskirus sakinius, nesupratę jų sąsajų ir esmės. Ieškovo nuomone, jam skirtas įvertinimas yra neteisingas ir nepagrįstas, nes jo pasiūlyme buvo aprašyti visi reikalaujami kriterijai, siūlomos programinės priemonės pagrįstos tarptautiniais patikrintais standartais ir jau veikiančiais analogiškais sprendimais. Pateiktas sprendimas neturi jokių technologinių, loginių ar kitų prieštaravimų bei nekelia abejonių dėl sprendimo optimalumo. Be to, perkančiosios organizacijos pasirinkti ekspertai neturi reikiamo išsilavinimo, patirties ir yra šališki – dirba tose pačiose įmonėse, taip pat dirbo trečiojo asmens (UAB „Blue Bridge Code“) įmonių grupėje, dėl ko trečiajam asmeniui nepagrįstai suteikti aukščiausi ekonominio naudingumo balai, o ieškovas įvertintas prasčiau. Ieškovo teigimu, ekspertai turėjo galimybę tarpusavyje tartis ir dalintis nuomonėmis, derinti skiriamų balų dydžius ir argumentaciją, o atsakovas neužtikrino ekspertų nešališkumo. Atkreipė dėmesį, kad ekspertinio vertinimo komandoje nebuvo perkančiosios organizacijos atstovo, kuris išmanytų atsakovo organizacijos veiklos specifiką ir tiekėjo techninį pasiūlymą galėtų vertinti būtent atsakovo veiklos atžvilgiu.

Atsakovo 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimu ieškovo pasiūlymas buvo atmestas dėl tariamai nepagrįstai mažos pasiūlymo kainos, nepateikiant dėl to jokių argumentų, o 2013 m. gruodžio 20 d. pirkimą laimėjusiu paskelbtas UAB „Blue Bridge Code“. 2013 m. gruodžio 27 d. ieškovas pateikė paaiškinimus dėl pasiūlymo kainos ir prašė perkančiosios organizacijos nurodyti, kas jai kelia įtarimų dėl kainos pagrindimo, tačiau atsakovas labai lakoniškai nurodė, kad tiekėjo kaina tariamai yra nepagrįsta, nepateikęs jokių argumentų, išskyrus tai, kad tiekėjas į paslaugų kainą tariamai neįskaičiavo darbo valandų garantiniam aptarnavimui ir palaikymui. Atsakovas, nenurodydamas konkrečių sprendimų argumentų, apribojo jo (ieškovo) galimybes ginti savo pažeistas teises ir interesus, o tokie veiksmai pažeidžia viešųjų pirkimų principus ir tikslus, todėl privalo būti panaikinti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. kovo 3 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Išnagrinėjęs bylą iš esmės, teismas priėjo išvadą, kad ieškiniu ginčijami atsakovo sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, todėl nėra pagrindo juos panaikinti.

Dėl ekspertų kvalifikacijos ir nepriklausomumo

DSAIS pirkimo sąlygų X skyriuje atsakovas pasirinko vertinti tiekėjų pasiūlymais pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų, šiems vertinimams pasitelkus ekspertus (pirkimo sąlygų 61-63 p.). Pasiūlymų techninius duomenis vertino ekspertai M. Aputis, I. Griškevičius ir S. Šermukšnis, kurie, teismo vertinimu, savo pareigas atliko nešališkai ir objektyviai, o ieškovas neįrodė, kad buvo priešingai. Ta aplinkybė, kad ekspertai I.Griškevičius ir M. Aputis dirba UAB „IO Projects“ taip pat neįrodo, kad šie ekspertai buvo šališki, netinkamai ar neobjektyviai įvertino ieškovo pateiktą pasiūlymą, tarpusavyje derino skiriamus balus ar kokiu kitu būdu pažeidė pareigą veikti nešališkai, neobjektyviai. Be to, pirkimo sąlygose buvo aiškiai įtvirtinti tiek pasiūlymų vertinimo kriterijai, tiek įvertinimo balų, kurie gali būti skiriami, atsižvelgiant į pasiūlyme aprašytus sprendimus, intervalai. Teismas, įvertinęs ieškovo pasiūlymo vertinimo aprašymą, trūkumus bei privalumus, balų suteikimo pagrindus, sprendė, kad ekspertai vertinimo intervalų ribų neperžengė. Teismas lygino ekspertų I. Griškevičiaus ir M. Apučio vertinimų pagrindimus ir nenustatė ieškovo nurodytų aplinkybių, kad šie ekspertai lentelėse ieškovo pasiūlymo trūkumus suformulavo beveik identiškais žodžiais. Teismo įsitikinimu, tokie teiginiai visiškai nepagrįsti. Spręsdamas dėl eksperto S.Šermukšnio šališkumo, teismas nustatė, kad šis ekspertas beveik prieš metus iki atsakovo konkursui pateiktų pasiūlymų, taip pat ir ieškovo pasiūlymo vertinimo, buvo dirbęs UAB „Blue Bridge“, kuri kartu su trečiuoju asmeniu UAB „Blue Bridge Code“ priklauso vienai įmonių grupei, tačiau teismas sprendė, kad šios įmonės yra atskiri juridiniai asmenys, teikiantys skirtingas informacinių technologijų paslaugas, todėl vien tai, kad prieš metus šį ekspertą su vieną iš trečiojo asmens grupės įmonių siejo darbiniai santykiai, neįrodo šio eksperto šališkumo ir tai, kad jis nepagrįstai suteikė pranašumą trečiajam asmeniui. Teismas nenustatė duomenų apie tai, kad ekspertas S. Šermukšnis turėjo kokią nors priežastį ar motyvą suteikti pranašumą trečiajam asmeniui ar kad šį ekspertą tiekėjų pasiūlymų nagrinėjimo metu būtų sieję kokie nors santykiai su UAB „Blue Bridge“ ar UAB „Blue Bridge Code“. Teismas konstatavo, kad visi ekspertai pasirašė nešališkumo deklaracijas ir pasižadėjo objektyviai ir nešališkai atlikti savo pareigas. Įvertinęs visų ekspertų skirtus balus ieškovui ir trečiajam asmeniui, teismas sprendė, kad nei vienas iš ekspertų nesuteikė ypatingo pranašumo kuriam nors dalyviui, nes visų ekspertų balai yra panašūs ir skiriasi tik labai nežymiai. Net ir nevertinant eksperto S. Šermukšnio balų, pirkimo dalyviams suteiktas įvertinimas iš esmės nepasikeistų.

Bylos duomenų pagrindu teismas priėjo išvadą, kad paskirti ekspertai buvo tinkami ir kompetentingi įvertinti konkursui pateiktus dalyvių pasiūlymus. Ekspertai M. Aputis ir S. Šermukšnis išmano informacinių sistemų veiklos analizę ir jų kūrimo procesus. Vien išrašai apie ekspertus iš interneto portalo linkedIn.com paneigia ieškovo teiginius apie ekspertų neprofesionalumą. Visi ekspertai turi didelę patirtį informacinių technologijų srityje. Ekspertai I. Griškevičius ir M. Aputis ne kartą atliko vertinimus ir kitose, su informacinėmis sistemomis susijusiose teismų bylose. Vertinant ekspertų kvalifikaciją, jų kompetenciją, reikšminga aplinkybė, kad ekspertai dalyvavo atliekant DSAIS reikalavimų specifikacijų parengimo darbus, numatė DSAIS funkcinę bei informacinę struktūrą. Teismas sutiko su atsakovu, kad tokius darbus gali atlikti tik puikiai informacines technologijas ir sistemas išmanantys profesionalai, išsamiai su atsakovo veikla ir jo specifika susipažinę asmenys, neabejotinai galintys įvertinti tiekėjų, pretenduojančių teikti DSAIS paslaugas, techninius pasiūlymus, todėl nėra pagrindo abejoti šių ekspertų kvalifikacija.

Dėl informacijos suteikimo ir ieškovo techninio pasiūlymo įvertinimo

Nesutikdamas su ieškovo pasiūlymo įvertinimu, jis (ieškovas) pareiškė atsakovui prašymą pateikti reikalaujamus duomenis, tačiau ieškovo galimybę susipažinti su prašyta informacija riboja VPĮ 41 straipsnio 5 dalis, todėl jos nepateikimas negali būti traktuojamas kaip neteisėtas perkančiosios organizacijos veiksmas. Nurodyto įstatymo nuostatos pateikia baigtinį sąrašą asmenų, galinčių susipažinti su šia informacija, o tiekėjai nėra įtraukti į subjektų, galinčių susipažinti su tokio pobūdžio informacija, sąrašą. Kadangi laimėtojas DSAIS pirkime ieškovo prašymo ir pretenzijos pateikimo metu dar nebuvo nustatytas, todėl atsakovas neturėjo pareigos pateikti laimėjusio pasiūlymo santykinius pranašumus ir charakteristikas (VPĮ 41 str. 2 d. 2 p.). Nei VPĮ, nei atsakovo pirkimo dokumentai taip pat nenumato, kad nebaigus pirkimo procedūrų dalyviams turi būti pateiktas vertinimo pagrindimas ar kita su tuo susijusi informacija. Aplinkybė, jog atsakovas nepateikė ieškovui jo pasiūlymo vertinimo detalių pagrindimų bei informacijos apie ekspertų kompetenciją, nesukliudė ieškovui kreiptis teisminės gynybos, o šiems duomenims tapus bylos medžiaga ieškovas turėjo galimybę dėl jų pasisakyti ir teikti teismui juos paneigiančius įrodymus.

Teismas pripažino, kad remiantis VPĮ 6 straipsniu, atsakovas pagrįstai atsisakė pateikti ieškovui ir kito dalyvio – trečiojo asmens – techninį pasiūlymą, kadangi tokia informacija yra konfidenciali ir sudaro trečiojo asmens komercinę paslaptį. Be to, byloje dalyvaujantys asmenys yra tarpusavyje konkuruojantys subjektai, todėl konkurencingo pasiūlymo atskleidimas ieškovui pažeistų ne tik trečiojo asmens teises ir komercinius interesus, sudarytų sąlygas nesąžiningai konkurencijai, tačiau paneigtų ir pagrindinius viešųjų pirkimų principus. Atsakovas suteikė ieškovui įstatymo nuostatomis leidžiamą pateikti informaciją, t.y. duomenis apie kiekvieno T kriterijaus balų sumą, taip pat nurodė trečiajam asmeniui skirtus T parametrų balus. Nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu teismas priėjo išvadą, kad perkančioji organizacija, atsisakydama suteikti visą ieškovo prašomą informaciją, viešųjų pirkimų skaidrumo ar nediskriminavimo principų nepažeidė.

Įvertinęs abiejų tiekėjų pasiūlymus, suteiktų balų dalyviams pagrįstumą, teismas nenustatė faktinių aplinkybių dėl kurių būtų pagrindas spręsti, kad ieškovo pasiūlymo įvertinimas konkrečiais balais yra nepagrįstas. Visi ekspertai savo išvadoje nurodė, kad ieškovo pasiūlyme T2 kriterijus – siūlomo duomenų surinkimo ir analizės proceso optimalumas – nėra aprašytas. Palyginęs ieškovo nurodytą skyrių 2.1.3 „Pageidaujamos situacijos aprašymas“ su atsakovo pirkimo dokumentuose nurodyta pageidaujama situacija, teismas nusprendė, kad šis skyrius yra tik nukopijuotas iš atsakovo pirkimo sąlygose nurodytos pageidaujamos situacijos, nenurodant jokių ieškovo pasiūlymų ar sprendimų, susijusių su T2 kriterijumi, optimalumu. Pripažinta, kad T2 kriterijus ieškovo pasiūlyme nėra nei konkretizuotas, nei aprašytas. Be to, iš techninio pasiūlymo nustatyta, kad visus T kriterijus ieškovas pasiūlyme buvo atskirai išskyręs, tačiau T2 kriterijus nėra atskirai nurodytas nei pasiūlymo turinyje, nei pačiame tekste, todėl kriterijaus išskaidymas po atskirus skyrius ir jo nekonkretizavimas patvirtina ieškovo techninio pasiūlymo trūkumus. Lygindamas trečiojo asmens pateiktą techninį pasiūlymą su ieškovo pasiūlymu, teismas sutiko su ekspertų nuomone, jog ieškovo pasiūlyme yra pateiktas labiau bendro pobūdžio siūlomo techninio sprendimo aprašymas, nekonkretizuojant ir nesusiejant pateiktų sprendinių su konkrečiu pirkimo objektu ir jo specifika, tam tikruose skyriuose nurodyta informacija yra perteklinė, bendro pobūdžio. Trečiojo asmens techninis pasiūlymas yra aiškesnis ir konkretesnis, labiau susietas su atsakovo veikla. Teismo vertinimu, net ir pripažinus, kad T3 ir T4 parametrai galėtų būti įvertinti šiek tiek didesniais balais, ieškovui suteiktų visų T balų suma iš esmės nepasikeistų ir nesudarytų reikšmės vertinimo dalyvių pasiskirstymui. Dėl šios priežasties teismas neanalizavo ieškovo pasisakymų dėl MS SQL Server Analysis Services ir MS SQL Integration Services technologijų, nes tai nesudaro reikšmės bendram ieškovo techninio pasiūlymo įvertinimui ir bendrai balų sumai.

Dėl neįprastai mažos kainos

Ginčo dėl to, kad ieškovo pasiūlyta 1 044 956 Lt kaina patenka į neįprastai mažos kainos sąvoką, tarp šalių nėra. 2013 m. gruodžio 2 d. atsakovo viešųjų pirkimų komisijos posėdžio metu buvo nutarta prašyti ieškovą pateikti neįprastai mažos kainos pagrindimą, įskaitant ir detalų kainų sudėtinių dalių skaičiavimą. Įvertinęs ieškovo 2013 m. gruodžio 6 d. rašte Nr.S13-4541 pasiūlytos kainos pagrindimą, teismas nustatė, kad, pateikęs kainų procentines išraiškas ir sumas, tiekėjas nepateikė šių sudėtinių kainų pagrindimo. Ieškovas tik smulkiau įvardino darbuotojų darbo užmokesčiui skirtų kaštų paskaičiavimą, nurodė darbuotojų skaičių, jų darbo užmokesčio dydį ir nors PVM bei pelno dalies neturėjo atitinkamai detalizuoti, vis dėlto, gana didelės viso pasiūlymo kainos dalies (35 proc.), skirtos „kitoms sąnaudoms“, visiškai neargumentavo, o tik bendrai nurodė, kad „į kitų sąnaudų sumą yra įskaičiuotos įmonės sąnaudos, susijusios su licencijomis, kelionių kaštais ir t.t.“. Toks tiekėjo neįprastai mažos kainos pagrindimas teismo pripažintas formaliu procedūros atlikimu, nes yra deklaratyvus, neinformatyvus ir neišsamus, dėl to pagrįstai sukėlęs abejonių atsakovui ar už pasiūlytą kainą jis galės tinkamai ir laiku įvykdyti sutartį. Ieškovo nurodytos aplinkybės – mažesnis kainos dydis dėl turimos patirties teikiant panašias paslaugas, siekis didesnio žinomumo ir garantinio aptarnavimo valandų skaičius – galėtų pagrįsti pasiūlytą ieškovo kainą, jei šios aplinkybės būtų buvę nurodytos atitinkamos pirkimo procedūros metu, tačiau tokias aplinkybes ieškovas nurodė tik teismo proceso eigoje, kiekvieną kartą teikdamas procesinį dokumentą, nurodydamas vis naujesnes kainos pagrindimo aplinkybes. Net ir pateikęs pretenziją atsakovui, ieškovas nenurodė argumentų, patvirtinančių jo pasiūlytos kainos realumą, nenurodė bendros kainos sudėtinių dalių pagrindimo, nepridėjo sudedamųjų dalių kainas pagrindžiančių įrodymų, nors tą galėjo padaryti. Teismo vertinimu, ieškovo teiginiai, jog jis nesuprato, o perkančioji organizacija aiškiai nenurodė, kokio kainų pagrindimo iš jo pageidaujama, yra nepagrįsti, kadangi 2013 m. gruodžio 6 d. raštas Nr. S13-4541 įrodo, kad ieškovas savo neįprastai mažos kainos net nesistengė pagrįsti. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas priėjo išvados, kad pirkimo procedūrų metu ieškovas nebuvo pakankamai rūpestingas, nesiekė bendradarbiauti su atsakovu – reikšdamas pretenziją nesiekė detaliai pagrįsti kainos sudedamųjų dalių ar tinkamomis priemonėmis įrodyti pasiūlymo pagrįstumo. Kadangi ieškovas nepateikė perkančiosios organizacijos prašomo neįprastai mažos pasiūlymo kainos pagrindimo, todėl teismas nusprendė, kad atsakovo sprendimas atmesti ieškovo pasiūlymą buvo teisėtas ir pagrįstas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „ATEA“ prašo: panaikinti teismo sprendimą ir tenkinti ieškovo ieškinį; skirti teismo ekspertizę byloje, ekspertu paskiriant doc. dr. Arvydą Barilą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinio skundo argumentai:

1) Teismo sprendimas yra neteisėtas, nes buvo pažeistos materialinės ir procesinės teisės normos. Priimdamas sprendimą, teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir tuo pažeidė CPK 185 ir 260 straipsnius, neatskleidė bylos esmės. Nepaskyrus ekspertizės, teismas nesilaikė CPK 212 straipsnio reikalavimų, todėl pasisakė dėl informacinių technologijų sprendimų turinio, neturėdamas tam specialių žinių, o tai lėmė iš esmės neteisingo sprendimo priėmimą. Teismas netinkamai taikė Viešųjų pirkimų įstatymo 40 straipsnio reikalavimus ir teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus dėl neįprastai mažos pasiūlymo kainos tikrinimo bei pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje nustatytus viešųjų pirkimų principus;

2) Ieškovo pasiūlymo kaina yra pagrįsta ir tinkama pirkimo sutarčiai įvykdyti. Bendrovė pateikė pakankamus kainos pagrįstumo skaičiavimus, paaiškinimus ir pagrindimus, kuriuos teismas įvertino tik formaliai. Teismas neįvertino atsakovo abstraktaus prašymo pagrįsti kainą turinio ir to, kad, tikrindama kainą, perkančioji organizacija elgėsi tik formaliai, tiekėjui neuždavė jokių konkrečių klausimų dėl jai iškilusių neaiškumų. Atsižvelgiant į tai, tiekėjas turėjo teisę grįsti kainą taip, kaip jam atrodė tinkama. Jei perkančiajai organizacijai dėl to iškilo papildomų klausimų, ji, vadovaudamasi VPĮ 40 straipsniu, 39 straipsnio 1 dalimi ir teismų praktikoje pateikiamais išaiškinimais, privalėjo kreiptis į tiekėją su papildomais klausimais, tačiau to nepadarė. Rungtyniškumo principo nesilaikė perkančioji organizacija ir teismas nepagrįstai tokią atsakovo poziciją palaikė. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovo pasiūlymo kaina yra nepagrįsta. Ieškovas argumentus dėl garantinio aptarnavimo ir palaikymo paslaugų pateikė ieškinyje, o atsakovas į juos atsikirto atsiliepime, pateikdamas klaidingas interpretacijas ir nepagrįstus skaičiavimus. Dėl to ieškovas buvo priverstas pateikti papildomus argumentus ir dokumentus, paneigiančius atsakovo argumentus ir patvirtinančius jo kainos pagrįstumą. Ieškovo pasiūlymas dėl tariamai nepagrįstos kainos buvo atmestas remiantis vien tik prielaida, kad ieškovo pasiūlyme yra neįskaičiuotos garantinio aptarnavimo ir palaikymo paslaugos. Ieškovas 2013 m. gruodžio 27 d. pretenzijoje aiškiai nurodė, kad į pasiūlymo kainą yra įtrauktos visos išlaidos, įskaitant išlaidas garantiniam aptarnavimui ir palaikymui. Priešingai nei perkančioji organizacija nurodė, ieškovo pateiktame kainos pagrindime „kitoms išlaidoms“ skirtos sumos pakanka visoms išlaidoms padengti - tiek garantiniam aptarnavimui ir palaikymui, tiek licencijoms įsigyti. Be to, ieškovas yra nusimatęs projekto rizikos valdymo išlaidas ir pelną, kurie taip pat gali būti panaudoti sutarties vykdymo metu atsiradusioms išlaidoms padengti. Visų šių argumentų teismas netyrė ir nevertino, todėl nebuvo atskleista bylos esmė, o tai sudaro pagrindą panaikinti sprendimą (CPK 329 str.). Sprendimas atmesti ieškovo pasiūlymą dėl tariamai nepagrįstai mažos pasiūlymo kainos pažeidžia ir Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalis bei 40 straipsnio 1 dalį;

3) Priešingai nei konstatavo teismas, ieškovo techninis pasiūlymas buvo įvertintas per mažais ekonominio naudingumo balais. Ieškovo techninis pasiūlymas buvo išsamus ir aiškus, jame pateikta visa pirkimo sąlygose reikalaujama informacija, siūlomi sprendiniai yra aiškūs, konkrečiai susiję su pirkimo objektu, tarpusavyje suderinti ir atitinka aukščiausius kokybinius kriterijus. Bendrovės siūlomi sprendiniai yra orientuoti į veiklos gerinimą, yra lankstūs ir galės būti suderinami su ateities sprendimais, naudojant sistemą. Techniniame aprašyme pateikta papildoma informacija nėra perteklinė. Ieškovo teiginius patvirtino byloje pateikta kompetentingų IT specialistų, turinčių sistemos kūrimo, programavimo ir veiklos analizės patirtį, parengtą pažymą, kurios teismas netyrė ir nevertino. Teismas, vadovaudamasis pasiūlymo forma, o ne jo turiniu, padarė nepagrįstas išvadas, kad pasiūlyme tariamai nėra T2 kriterijaus aprašymo. Teismas nesuprato ir neįvertino to, kad turinio prasme, T2 kriterijaus aprašymas yra kituose techninio pasiūlymo skyriuose, kuriuose aprašomi T1 ir T3 kriterijai. Tai įrodo, kad teismui trūko specialiųjų žinių įvertinti informacinių technologijų sprendinius, todėl jis negalėjo teisingai išspręsti ginčo, neskirdamas teismo ekspertizės;

Žemesnės instancijos teismas

4) Teismas priėjo nepagrįstos išvados, kad ekspertai buvo nešališki ir objektyvūs. Teismas netinkamai įvertino aplinkybes, kad ekspertinėse lentelėse pateikiami trijų skirtingų ekspertų vertinimai iš esmės yra identiški tiek balų, tiek aprašymų prasme. Tai įrodo, kad balų skyrimo procese ekspertai derino savo veiksmus ir keitėsi nuomonėmis. Neužtikrinus ekspertų nešališkumo, buvo pažeisti VPĮ 3 ir 16 straipsnių reikalavimai, todėl tiekėjų pasiūlymai privalo būti vertinami iš naujo. Perkančiosios organizacijos paskirti ekspertai taip pat buvo netinkami, nes neturėjo reikiamo išsilavinimo ir patirties. Ekspertas Ignas Griškevičius pagal išsilavinimą yra teisininkas, turintis informatikos teisės magistro laipsnį, o ne IT specialistas inžinierius. Šio eksperto pateikti sertifikatai, kuriuos kartu su atsiliepimu pateikė atsakovas, nepatvirtina eksperto žinių informacinių sistemų kūrime, todėl neturi nei reikiamų žinių, nei patirties vertinti tiekėjų techninių pasiūlymų atitiktį pirkimo objekto techninei specifikacijai ir ekonominio naudingumo kriterijams. Iš ekspertui Mindaugui Apučiui suteikto sertifikato CISSP spręstina, kad tai nėra veiklos analizės, sistemų kūrimo ar diegimo žinias patvirtinantis sertifikatas. Taigi atsakovas pasitelkė ekspertus, neįsitikinęs jų kompetencija, o teismas šių aplinkybių neįvertino. Ekspertas Skirmantas Šermukšnis neturi reikiamų sertifikatų ir informacinių sistemų kūrimo ar projektavimo žinių. Šio eksperto dalyvavimas dideliuose, valstybinės reikšmės IS kūrimo projektuose nereiškia, kad jis turi atitinkamos patirties, be to, šis ekspertas yra dirbęs trečiojo asmens įmonių grupėje.

5) Teismas nepagrįstai pripažino, kad atsakovas elgėsi tinkamai, nepateikdamas ieškovui jokių konkrečių argumentų bei informacijos dėl pasiūlymo atmetimo priežasčių, techninio pasiūlymų įvertinimo. Atsakovo atsisakymas suteikti prašomus duomenis apribojo ieškovo galimybes gintis, o tuo buvo pažeisti viešųjų pirkimų skaidrumo ir nediskriminavimo principai (VPĮ 3 str. 1 d.). Ieškovo prašyta informacija nebuvo ir nėra konfidenciali bei nepateko į VPĮ 6 straipsnio apimtį. Nepagrįstas ieškovo teisių suvaržymas turi būti konstatuotas kaip pažeidimas, nepaisant to, kad vėliau atsakovas teismo įpareigojimu dalį prašomos informacijos pateikė.

Atsiliepimas

Atsakovas Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija prašo atmesti apeliacinį skundą, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepimo į skundą argumentai:

1) Apeliaciniame skunde ieškovas remiasi tik deklaratyviais teiginiais, kad buvo pažeistos procesinės ir materialinės teisės normos. Teismas nepažeidė materialinių bei procesinės teisės normų, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą;

Žemesnės instancijos teismas

2) Perkančioji organizacija visų tiekėjų, dalyvaujančių pirkime, techninius pasiūlymus įvertino pagal konkurso sąlygose nustatytą vertinimo tvarką. Ekspertinį vertinimą atliko išoriniai ir nepriklausomi ekspertai. Ekspertų kompetencija ir atliktas ekspertinis įvertinimas nebuvo nuginčyti, todėl teismas pagrįstai juo rėmėsi. Teismas pagrįstai konstatavo, kad kriterijus T2 (siūlomo duomenų surinkimo ir analizės proceso optimalumas) nebuvo aprašytas;

3) Perkančioji organizacija, vadovaudamasi VPĮ nustatytu reglamentavimu, UAB „ATEA“ prašymo ir pretenzijos pateikimo metu negalėjo jam pateikti laimėjusio pasiūlymo santykinių pranašumų, nes laimėjęs pasiūlymas nebuvo dar nustatytas. Susipažinti su informacija, susijusia su pasiūlymų nagrinėjimu, aiškinimu, vertinimu ir palyginimu, ieškovas, kaip tiekėjas, neturėjo teisės (VPĮ 41 str. 5 d.). VPĮ tiekėjui nesuteikia teisės tikrinti ar vertinti perkančiosios organizacijos darbo (VPĮ 16 str.). Tiekėjui UAB „ATEA“ buvo suteikta informacija apie vertinimo kriterijų T1, T2, T3, T4 balus, tačiau nebuvo atskleisti trečiojo asmens techninio pasiūlymo duomenys, nes tokia informacija tiekėjo buvo nurodyta kaip konfidenciali (VPĮ 6 str.);

4) Ieškovo atliktas neįprastai mažos kainos pagrindimas buvo tik formalus procedūros atlikimas. Ieškovas kainos pagrindime pateikė tik procentines kainų išraiškas ir sumas, tačiau nepateikė šių sudėtinių kainų pagrindimo. Pareiga pagrįsti neįprastai mažą kainą tenka tiekėjui. Perkančioji organizacija negali už tiekėją nurodyti ir motyvuoti kaip reikėtų tinkamai pagrįsti neįprastai mažą kainą, nes ji (perkančioji organizacija) negali žinoti kiekvieno tiekėjo verslo sprendimų, kurie leidžia jiems pasiūlyti neįprastai mažą kainą. Ieškovui nebuvo apribota teisė kitaip pagrįsti ir paaiškinti neįprastai mažą kainą. Ieškovas neįrodė, kad į kainą įtraukė garantinio aptarnavimo ir palaikymo kaštus. Ieškovas nenuginčijo ekspertų pateiktų preliminarių licencijų kainų, todėl, sudėjus garantinio aptarnavimo ir palaikymo sąnaudas bei licencijų kainas, šios išlaidos viršija „kitoms sąnaudoms“ ieškovo priskirtas išlaidas. Tai įrodo, kad nepagrįstai didelės kitų sąnaudų sumos nuo bendros pasiūlymo kainos nebuvo susietos su tiesiogiai UAB „ATEA“ patirtinomis išlaidomis;

Žemesnės instancijos teismas

5) Pirmosios instancijos teismas pagrįstai neskyrė ekspertizės, nes byloje išdėstytų motyvų bei pateiktų duomenų pakako tinkamai įvertinti ar UAB „ATEA“ techninis pasiūlymas atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus kriterijus. Tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų skirti ekspertizę, prašo teismo ekspertais paskirti į teismo ekspertų sąrašą įrašytus ekspertus, o jeigu tokių nėra, leisti perkančiajai organizacijai siūlyti kitus nešališkus ir kompetentingus ekspertus, kurie galėtų atlikti ekspertizę.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo UAB „Blue Bridge Code“ sutinka su atsakovo pozicija ir prašo apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepimo į skundą motyvai:

1) Tiekėjo pasiūlymą įvertino nešališki perkančiosios organizacijos pasitelkti ekspertai, kurių įvertinimais abejoti nebuvo ir nėra jokio pagrindo. Ieškovas iš esmės nepateikė jokių atsakovo atlikto ieškovo pasiūlymo įvertinimo nepagrįstumo įrodymų. Tiekėjų pasiūlymus vertino atsakovo pasitelkti nepriklausomi ekspertai, turintys didelę patirtį informacinių technologijų srityje. Tokia viešuosiuose pirkimuose tiekėjų pateiktų pasiūlymų vertinimo tvarka atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Apelianto pateikta pažyma dėl jo pasiūlymo įvertinimo laikytina paties apelianto subjektyviais paaiškinimais apie jo pasiūlymo turinį, todėl tokios pažymos turinys vertintinas kritiškai;

2) Ieškovui buvo pateikta visa pagal VPĮ nuostatas tiekėjui pateiktina informacija, todėl ieškovo teisės nebuvo pažeistos. Atsakovas neturėjo pareigos ieškovui nurodyti trečiojo asmens pasiūlymo charakteristikas ir santykinius pranašumus, dėl kurių šis pasiūlymas buvo pripažintas geriausiu. Net ir tuo atveju, jeigu būtų pagrindas pripažinti, kad ieškovui neteisėtai nebuvo pateikta visa informacija, tai nelemia sprendimo neteisėtumo. Neteisėtas informacijos nepateikimas galėtų būti laikomas savarankišku pažeidimu (jeigu jis būtų įrodytas), kuris niekaip nesusijęs su tiekėjų pasiūlymų vertinimu;

3) Ieškovas nepateikė tinkamų neįprastai mažos kainos pagrįstumo įrodymų ir todėl jo pasiūlymas buvo pagrįstai atmestas. Ieškovas yra profesionalus rinkos dalyvis, daugelį metų dalyvaujantis viešuosiuose pirkimuose, o atsakovas negali ir neprivalo už ieškovą spręsti, kaip pastarajam pagrįsti neįprastai mažą kainą. Pagrįsdamas pasiūlymo kainą, ieškovas privalėjo pateikti nuoseklius, detalius ir suprantamus paaiškinimus ne tik dėl savo pasiūlymo turinio ir jame nurodytos išskaidytos kainos dalių, bet ir įrodyti savo kitas pajamas, kuriomis būtų dengiamos jo išlaidos, vykdant konkurse sudarytiną sutartį, tačiau to nepadarė;

Žemesnės instancijos teismas

4) Teismas pagrįstai atmetė ieškovo prašymą paskirti byloje ekspertizę, nes byloje pateiktų duomenų pagrindu pakanka tinkamai įvertinti ar ieškovo pateiktas techninis pasiūlymas atitinka pirkimo dokumentuose nurodomus kriterijus. Tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų, kad šioje byloje ekspertizė būtina, prašo ekspertu paskirti asmenį, kuris įrašytas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, o jeigu tokio nėra – paskirti prof. dr. Romą Baroną.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Pagal VPĮ 39 straipsnio 4 dalį perkančioji organizacija pasiūlymus gali vertinti pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo arba mažiausios kainos kriterijų. Nagrinėjamu atveju atsakovas Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, vykdydamas atvirą konkursą „Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos duomenų surinkimo ir analizės informacinės sistemos sukūrimo ir įdiegimo paslaugų pirkimas“ (Nr.141693), pasirinko ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo būdą (konkurso sąlygų 61 p.). Ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas – tai pasiūlymas, kurio balų suma, apskaičiuota pagal pirkimo dokumentuose nustatytus pasiūlymų vertinimo kriterijus ir sąlygas, yra didžiausia (aktualios 2008 m. gruodžio 24 d. redakcijos Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2006 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1S-53 patvirtintų viešųjų pirkimų pasiūlymų vertinimo ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo arba mažiausios kainos vertinimo kriterijumi rekomendacijų 2.1 p., konkurso sąlygų 62 p.). Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijus reiškia geriausią pasiūlymo kainos ir kokybės santykį, labiausiai atitinkantį perkančiosios organizacijos poreikius. Dėl to perkančioji organizacija turi vertinti pasiūlymus ir nustatyti, kuris iš tiekėjų siūlo geriausią kokybės ir kainos derinį.

Pasirinkusi tiekėjų pasiūlymų vertinimą nurodytu būdu (pagal ekonomiškai naudingiausią kriterijų), perkančioji organizacija, vertindama tiekėjų pasiūlymus, turi laikytis VPĮ nustatytos tiekėjų pasiūlymų vertinimo tvarkos, t. y. juos vertinti etapais. VPĮ 39 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad kai pasiūlymai vertinami pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų (VPĮ 39 str. 4 d. 1 p.), perkančioji organizacija iš pradžių privalo patikrinti ir įvertinti tik pasiūlymų techninius duomenimis ir tik po to, dalyviams pranešusi apie šio patikrinimo ir įvertinimo rezultatus, atsižvelgdama į pasiūlymo kainą, atlikti bendrą pasiūlymo įvertinimą (VPĮ 39 str. 6 d.). Nepriklausomai nuo pasirinkto tiekėjų pasiūlymų vertinimo kriterijaus (mažiausios kainos ar ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo), perkančioji organizacija (patikrinusi pasiūlymo techninius duomenis, jei vertinama pagal ekonominį naudingumą), privalo patikrinti, ar tiekėjo pateikto pasiūlymo kaina nėra neįprastai maža, o jos tiekėjui nepagrindus – tokį pasiūlymą atmesti (VPĮ 39 str. 2 d. 4 p., 8 d., 40 str. 1 d.).

Byloje nustatyta, kad pasiūlymus atsakovo konkursui pateikė apeliantas (ieškovas) UAB „ATEA“ ir trečiasis asmuo UAB „Blue Bridge Code“. Laikydamasi VPĮ 39 straipsnio 6 dalyje nustatytos tiekėjų pasiūlymų vertinimo tvarkos, perkančioji organizacija (atsakovas) įvertino konkurso dalyvių pateiktų pasiūlymų techninius duomenis ir apie tai juos informavo, t. y., kad UAB „ATEA“ skyrė 32,56 balus, o UAB „Blue Bridge Code“ – 60 balų (1 t., 86 b .l.). Su tokiu vertinimu apeliantas nesutiko, todėl kreipėsi į atsakovą su prašymu nurodyti tokių balų pagrįstumą (1 t., 87 b. l. ). 2013 m. lapkričio 16 d. raštu Nr. R2-3465 atsakovas pateikė ieškovui informaciją apie vertinimo kriterijų T1, T2, T3 ir T4, įvertinimus, tačiau nepaisant to apeliantas pateikė pretenziją, kuri buvo atmesta. Susipažinęs su konkurso dalyvių pasiūlymų kainomis, atsakovas nustatė, kad apelianto UAB „ATEA“ pasiūlyta paslaugų kaina (1 044 956 Lt) yra neįprastai maža, todėl paprašė ją pagrįsti. Į tai apeliantas pateikė paaiškinimus (1 t., 97, 98 b. l.), tačiau atsakovas nusprendė, kad tiekėjas tinkamai nepagrindė neįprastai mažos kainos, todėl jo pasiūlymą atmetė. Įvertinęs likusio tiekėjo UAB „Blue Bridge Code“ pasiūlymą ir jam paskyręs galutinius ekonominio naudingumo vertinimo balus, atsakovas jį pripažino konkurso laimėtoju. 2013 m. gruodžio 27 d. raštu apeliantas paprašė atsakovo pateikti laimėjusio pasiūlymo charakteristikas ir argumentuotus santykinius pranašumus, dėl kurių šis pasiūlymas buvo pripažintas geriausiu, tačiau šis prašymas nebuvo patenkintas. Apeliantas kreipėsi į atsakovą su nauja pretenzija (1 t., 103-109 b. l.), ginčydamas perkančiosios organizacijos priimtus sprendimus (dėl tiekėjų techninių duomenų įvertinimo, atsisakymo suteikti informaciją, jo pasiūlymo atmetimo, pirkimo laimėtojo nustatymo), tačiau ji nebuvo patenkinta.

Pretenzijose ginčijami atsakovo sprendimai bei faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimų neteisėtumas, buvo nurodyti UAB „ATEA“ ieškinyje. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tomis pačiomis aplinkybėmis kaip ir ieškinys, papildomai nurodant, kad, anot apelianto, dėl procesinių teisės normų pažeidimo, netinkamai atliekant byloje esančių įrodymų tyrimą ir įvertinimą, buvo priimtas neteisingas sprendimas. Su tuo teisėjų kolegija sutikti neturi pagrindo.

Kaip matyti, apeliantas iš esmės ginčija visus atsakovo sprendimus, priimtus nuo tiekėjų pasiūlymų techninės dalies įvertinimo iki konkurso laimėtojo nustatyto, tačiau esmines materialines teisines pasekmes UAB „ATEA“ sukėlė atsakovo sprendimas atmesti jo pasiūlymą, nepagrindus neįprasti mažos pasiūlymo kainos (VPĮ 40 str. 1 d.). Šiuo pagrindu atmetus UAB ATEA“ pasiūlymą, tiekėjas neteko teisės toliau dalyvauti pirkime, taigi ir jo pasiūlymo ekonominio naudingumo įvertinimas negalėjo būti atliktas. Tiekėjų pasiūlymų techninės dalies įvertinimas (jo pagrįstumas) būtų reikšmingas tuo atveju, jeigu UAB „ATEA“ pasiūlymas nebūtų atmestas paminėtu pagrindu – nepagrindus neįprastai mažos kainos.

Byloje esantys duomenys leidžia pripažinti, kad apeliantas UAB „ATEA“ nepagrindė neįprastai mažos pasiūlymo kainos ir dėl to atsakovas pagrįstai atmetė šio tiekėjo pasiūlymą (VPĮ 40 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismo išvados dėl to, jog apeliantas UAB „ATEA“ nepagrindė neįprastai mažos pasiūlymo kainos, buvo teisingos, pagrįstos visapusišku byloje esančių duomenų (įrodymų) ištyrimu bei įvertinimu (CPK 183 str., 185 str.).

Dėl neįprastai mažos kainos pagrindimo

Tiekėjo pasiūlymas, atsižvelgiant vien tik į jame nurodytos kainos mažumą, negali būti bet kokiu atveju priimtiniausias, nes siūloma žymiai mažesnė kaina gali būti ekonomiškai nepagrįsta, sukelti pagrįstų abejonių jo (tiekėjo) sugebėjimu laiku ir tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį ar įtarimų dėl elgesio (veiksmų) galimo nesąžiningumo. Neįprastai mažos kainos viešuosiuose pirkimuose teisinis reglamentavimas pirmiausiai yra skirtas perkančiajai organizacijai apsisaugoti nuo išvardytų grėsmių. Pagal VPĮ nustatytą teisinį reguliavimą perkančioji organizacija visais atvejais privalo pareikalauti dalyvio, pasiūliusio neįprastai mažą kainą, pagrįsti šį pasiūlymą (VPĮ 40 str. 1 d.), o tokio dalyvio pasiūlymas turi būti atmetamas tik tokiu atveju, jeigu jis per perkančiosios organizacijos nustatytą terminą nepateikia neįprastai mažos kainos pagrįstumo įrodymų. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad remiantis VPĮ įtvirtintais neįprastai mažos kainos instituto tikslais, neįprastai maža pasiūlyta kaina per se nėra kliūtis viešojo pirkimo sutarčiai sudaryti. Tik tokia neįprastai maža kaina, kurios tiekėjas negali pagrįsti, t. y. įrodyti, kad pasiūlyta kaina jis galės tinkamai ir laiku įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, suponuoja perkančiosios organizacijos pareigą atmesti tokį tiekėjo pasiūlymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės mėn. 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2010). Dėl to, ar neįprastai maža kaina yra pagrįsta, sprendžia pati perkančioji organizacija, atsižvelgdama į VPĮ reikalavimus ir konkrečius objektyvius kriterijus: rinkos kainas, tiekėjų konkurse pasiūlytas kainas, analogiškas sutartis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-440/2010).

Byloje nėra ginčo dėl to, kad apelianto UAB „ATEA“ pasiūlyme nurodyta duomenų surinkimo ir analizės informacinės sistemos sukūrimo ir įdiegimo paslaugų kaina, sudaranti 1 044 956 Lt (su PVM), daugiau kaip 15 procentų mažesnė už kito konkurso dalyvio (UAB „Blue Bridge Code“), kurio pasiūlymas nebuvo atmestas, 1 712 150 Lt (su PVM) pasiūlymo kainą (6 t., 39 b. l.), todėl pripažintina, kad UAB „ATEA“ pasiūlymo kaina buvo neįprastai maža (Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2009 m. rugsėjo 30 d. įsakymo Nr. 1S-96 2.1 p.). Aplinkybes, kad UAB „ATEA“ pasiūlyme nurodyta kaina atitinka neįprastai mažos kainos kriterijus, nustatė ir atsakovas (1 t., 96 b. l.), todėl, nepažeisdamas VPĮ 40 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kreipėsi į apeliantą, prašydamas pateikti neįprastai mažos kainos pagrindimą, įskaitant detalų kainų sudėtinių dalių skaičiavimą. Šio rašto turinys bei jame suformuluotas reikalavimas tiekėjui (UAB „ATEA“) atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2009 m. lapkričio 10 d. Nr. 1S-122 įsakymu patvirtintas pasiūlyme nurodytos prekių, paslaugų ar darbų neįprastai mažos kainos pagrindimo rekomendacijas ir jų 6.11 punktą. Atsakydamas į perkančiosios organizacijos prašymą pagrįsti pasiūlyme nurodytą kainą, tiekėjas (apeliantas) pateikė 2013 m. gruodžio 6 d. raštą, kuriame tik formaliai nurodė informaciją apie tai, kiek planuoja skirti darbo dienų projektui įvykdyti, vidutinį vienos darbo dienos įkainį bei viso darbo projekto kainos struktūrą, išskiriant procentais bei kainomis, tačiau detaliai ir išsamiai neišskaidė visų pasiūlymo kainos sudedamųjų dalių bei nepateikė jokių pasiūlymą pagrindžiančių rašytinių įrodymų (dokumentų). Iš paminėto rašto matyti, kad „kitos sąnaudos“ sudaro net 35 procentus arba 302 260 Lt visos pasiūlymo kainos, tačiau, pagrįsdamas šias išlaidas, tiekėjas (UAB „ATEA“) tik lakoniškai nurodė, kad į jas „įskaičiuojamos visos įmonės sąnaudos, susijusios su licencijom, kelionių kaštais ir kt.“ ir nedetalizavo visų į pasiūlymo kainą įskaičiuojamų sąnaudų, jų neįrodė dokumentais. Toks pagrindimas negali būti laikomas tinkamu. Bylos duomenys įrodo, kad po atsakovo sprendimo atmesti UAB „ATEA“ pasiūlymą dėl to, kad nebuvo pagrįsta neįprastai maža pasiūlymo kaina, tiekėjas pareiškė perkančiajai organizacijai pretenziją, tačiau ir su ja nepateikė detalaus kainos išskaidymo, dokumentų, įrodančių pateiktos pasiūlymo kainos realumą. Esant nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas UAB „ATEA“ neįrodė, kad už jo pasiūlyme nurodytą kainą bus įmanoma tinkamai įvykdyti sutartį pagal pirkimo dokumentuose nurodytas sąlygas, t. y., kad pasiūlymo kaina yra reali, ekonomiškai pagrįsta (CPK 178, 179 str.), todėl perkančioji organizacija pagrįstai tuo pagrindu atmetė UAB „ATEA“ pasiūlymą (VPĮ 40 str. 1 d.).

Nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad, gavęs apelianto raštą, atsakovas turėjo pareigą pakartotinai kreiptis į tiekėją su papildomais klausimais dėl kainos pagrindimo, nes to nenumato VPĮ nuostatos. Kaip nustatyta, atsakovas buvo aiškiai suformulavęs prašymą UAB „ATEA“ pateikti neįprastai mažos kainos pagrindimą, įskaitant detalų kainos sudėtinių dalių skaičiavimą, todėl apeliantas, atsakydamas į perkančiosios organizacijos prašymą pateikti kainos pagrindimą, privalėjo atsakyti ne tik, kiek yra prašoma, bet ir turėjo teisę teikti platesnius paaiškinimus, papildomas aplinkybes ar dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2010). Apeliantas yra profesionalus viešųjų pirkimų teisinių santykių dalyvis, todėl galėjo ir turėjo detaliai išskaidyti ir motyvuoti neįpratai mažos pasiūlymo kainos sudedamąsias dalis, tačiau dėl nežinomų priežasčių to nepadarė. Jeigu jam buvo neaiškus pasiūlymo kainos pagrindimo būdas ir apimtis, dėl to galėjo kreiptis į atsakovą su prašymu paaiškinti neaiškumus, tačiau šia teise nepasinaudojo.

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad perkančioji organizacija, vertindama UAB „ATEA“ pasiūlymo kainą ir pateiktus tokios kainos pagrindimo įrodymus, taip pat teikdama tuo klausimu atitinkamo turinio ir apimties prašymą ieškovui, nepažeidė viešųjų pirkimų principų (VPĮ 3 str.) ir tinkamai vykdė savo pareigas, nustatytas VPĮ, todėl nėra pagrindo naikinti ginčijamų atsakovo sprendimų dėl UAB „ATEA“ pasiūlymo atmetimo, konkurso laimėtojo nustatymo.

Nepaneigus to, jog atsakovas teisėtai ir pagrįstai atmetė apelianto UAB „ATEA“ pasiūlymą, nebetenka teisinės reikšmės aplinkybės dėl tiekėjų pasiūlymų (techninės dalies) įvertinimo (pirmasis pasiūlymų vertinimo etapas) ir su šiuo vertinimu susijusios informacijos pateikimo.

Paminėta, kad atsakovas pasirinko vertinti pasiūlymus pagal ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, nustatęs jo vertinimo kriterijus, jų (kriterijų) lyginamuosius svorius išreikšiant balais. Pasiūlymo ekonominis naudingumas apskaičiuojamas sudedant tiekėjo pasiūlymo kainos ir kitų kriterijų balus pagal konkrečią formulę. Tai buvo nustatyta konkurso sąlygose, kurios atitiko VPĮ 39 straipsnio 4 dalies 1 punkto, 6 dalies ir Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2006 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1S-53 „Dėl viešųjų pirkimų pasiūlymų vertinimo ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo arba mažiausios kainos vertinimo kriterijumi rekomendacijų“ patvirtintų viešųjų pirkimų pasiūlymų vertinimo ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo arba mažiausios kainos vertinimo kriterijumi rekomendacijų IV-VI skyrių nuostatoms. Tai, kad apelianto pasiūlymo techninės dalies balų suma buvo mažesnė už trečiojo asmens balų sumą, nereiškia, kad toks pasiūlymas negalėtų laimėti, nes pasiūlymo naudingumą apsprendžia, kaip paminėta, kainos ir kitų kriterijų balų suma. Jei apeliantas būtų įvykdęs atsakovo prašymą pagrįsti kainą, o šios kainos ir techninio pasiūlymo vertinimo balų suma būtų mažesnė už laimėjusio pasiūlymo balų sumą, ir tokį rezultatą iš esmės nulemtų pasiūlymo techninės dalies vertinimo rezultatai, tokiu atveju ginčas dėl techninės pasiūlymo dalies vertinimo ir kiti su šiuo vertinimu susiję klausimai, turėtų esminės reikšmės. Jei būtų nustatyta, kad apelianto pasiūlymo techninis vertinimas buvo netinkamas, nepaneigus neįprastai mažos kainos nepagrindimo, dėl ko pasiūlymas buvo iš esmės atmestas, toks fakto konstatavimas nesukeltų jokių teisinių pasekmių.

Kadangi nevertinamos bylos aplinkybės dėl tiekėjų pasiūlymų (techninės dalies) įvertinimo, nesprendžiamas klausimas ir dėl apelianto prašymo paskirti byloje teismo ekspertizę, kurią paskirti, beje, apeliantas turėjo teisę prašyti pirmosios instancijos teisme.

Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Nepatenkinus ieškovo UAB „ATEA“ apeliacinio skundo, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos (CPK 93 str. 1 d.).

Atsakovas Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Atsiliepime į skundą trečiasis asmuo UAB „Blue Bridge Code“ prašė priteisti iš apelianto jo patirtas bylinėjimo išlaidas. Iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos byloje buvo pateikti rašytiniai įrodymai, jog trečiasis asmuo turėjo 3 630 Lt atstovavimo (teisinių paslaugų) išlaidų. Advokato pažymoje nurodyta, kad teisines paslaugas sudarė apeliacinio skundo analizė ir atsiliepimo į jį parengimas (2 750 Lt) bei paklausimas ekspertui ir su tuo susijusių dokumentų parengimas (250 Lt), o šie darbai bendrai įkainoti 3 630 Lt (su PVM). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad advokato atskirai išskirtos bei įkainotos suteiktos teisinės paslaugos (apeliacinio skundo analizė ir atsiliepimo į jį surašymas) turi būti vertinamos kaip teisinės paslaugos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Pagal teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 punktą, maksimalus užmokestis advokatui už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą sudaro 1 500 Lt. Byloje nenustatyta išimtinių aplinkybių (11 p.), dėl kurių būtų teisinis pagrindas priteisti trečiajam asmeniui didesnes už Rekomendacijose nustatytas maksimalias už advokato teisinę pagalbą atlygintinas išlaidas, todėl prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos mažintinos iki maksimalaus Rekomendacijose nustatytų atlygintinų išlaidų dydžio (CPK 98 str. 2 d.). Už kitų dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą maksimalus užmokestis sudaro 120 Lt (8.16 p.). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, iš apelianto (ieškovo) UAB „ATEA“ priteistina trečiajam asmeniui UAB „Blue Bridge Code“ 1 620 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 1 d.).

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, remdamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apelianto (ieškovo) uždarosios akcinės bendrovės „ATEA“ (į. k. 122588443) trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Blue Bridge Code“ (į. k. 111445337) naudai 1 620 Lt (vieną tūkstantį šešis šimtus dvidešimt litų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Alė BukavinienėDanutė GasiūnienėNijolė Piškinaitė