Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Kasimovienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės užsienio bendrovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvoje veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvos filialą, ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas NPC“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Byloje dalyvaujančių asmenų reikalavimų ir atsikirtimų santrauka.

1. Ieškovė užsienio bendrovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvoje veikianti per AAS „Baltic Insurance Company“ Lietuvos filialą, prašo priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Mano Būstas NPC“ 470,89 Eur turtinei žalai atlyginti, 6 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

1.1. Nurodo, kad ieškovė su R. K. sudarė sutartį Nr. TPD534072, kurios pagrindu ieškovė apdraudė automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovės apdraustas automobilis 2019 m. vasario 7 d. Perkūnkiemio g., Vilniuje, buvo apgadintas netikėtai nusileidus požeminės aikštelės vartams. Už vartų sistemos priežiūrą atsakinga atsakovė. Ieškovas, vadovaudamasis draudiminį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, sumokėjo 470,89 Eur draudimo išmoką dėl apdraustojo automobilio apgadinimų. Atsakovė yra atsakinga dėl draudiminio įvykio, todėl ji privalo atlyginti ieškovės patirtus nuostolius.

3. Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (CPK 441 straipsnio 2 dalis), iki teismo posėdžio negavus prašymo dėl žodinio bylos nagrinėjimo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

II. Teismo nustatytos aplinkybės ir jų teisinis vertinimas.

4. Teismui pateiktoje Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2019 m. vasario 13 d. nutarime ROIK Nr. 07-19-9491916 nurodyta, kad 2019 m. vasario 13 d. automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas R. K., apie 15:20 val. važiavo į požeminę aikštelę, esančią Perkūnkiemio g. 12A, Vilniuje; aikštelės vartai buvo pakelti; važiuojant lėtai pro vartus vairuotoja išgirdo stiprų smūgį ir sustojo; apžiūrėjusi automobilį, pamatė, kad vartai nusileido ant automobilio stogo. Policijos nutarime nurodoma, kad vartai turi daviklius, kurie turėjo suveikti automobiliui įvažiavus į vartų zoną ir vartai turėjo pakilti. Vartai apgadino automobilio stogą, yra įlenkimas. Policijos pareigūnai nurodė, kad susipažinus su eismo įvykio schema, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, automobilio apgadinimais, buvo konstatuota, kad vairuotoja neturėjo galimybės iš anksto pastebėti kliūties ir sustabdyti vairuojamą automobilį, todėl ji Kelių eismo taisyklių 128 punkto nepažeidė ir administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukė.

5. Teismui pateiktame draudžiamojo įvykio tyrimo akte nurodytas nukentėjęs asmuo – R. K., objektas – mažas visureigis (lengvasis), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įvykio aprašymas – eismo įvykis, bevažiuojant į požeminę aikštelę buvo kliudyti garažo vartai, kurie apgadino transporto priemonę, iškviesta policija. Draudžiamojo įvykio tyrimo akte nurodyta draudimo išmokos suma – 470,89 Eur, naudos gavėjas – R. K.. Teismui pateikto sausumos transporto priemonių draudimo liudijimo kopija patvirtina aplinkybę dėl eismo įvykyje dalyvavusio automobilio draudimo fakto laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 3 d. iki 2019 m. rugpjūčio 2 d.

6. Draudikas pateikė į bylą automobilio apgadinimų remonto išlaidų sąmatas, kurias parengė UAB „Temis“, UAB „Autovisatos servisas“ ir turto vertintojo E. L., iš kurių matyti, kad UAB „Temis“ paskaičiavo 465,89 Eur ginčo automobilio remonto kainą be PVM (su PVM 563,73 Eur), UAB „Autovisatos servisas“ – 626,56 Eur be PVM (su PVM 758,14 Eur), o turto vertintojas E. L. – 783,38 Eur be PVM (su PVM 947,89 Eur). Ieškovė atsakovei adresuotame laiške nurodė, kad persiųsdama draudžiamojo įvykio tyrimo bylos medžiagą paaiškina, kad žalos dydis apskaičiuotas išvedus vidurkį iš remonto įmonių pateiktų sąmatų (pasiūlymų atlikti remontą) apskaičiavus 678,68 Eur sumą ((563,73+714,18+758,14)/3), iš nurodytos sumos atėmus 21 proc. PVM, draudikas nurodė, kad automobilio remonto kaina yra 560,389 Eur. Draudėjai, atėmus besąlyginę išskaitą, kurios suma 90,00 Eur, draudikas priėmė sprendimą išmokėti 470,89 Eur sumą.

7. Atsakovė nesutikdama su ieškiniu, nurodė, kad draudikas neištyrė įvykio aplinkybių, būtinų draudžiamojo įvykio faktui, padariniams ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, nenurodė, kokiame name Perkūnkiemio gatvėje įvyko įvykis ir kad būtent atsakovė atsakinga už vartų sistemos priežiūrą. Atsakovės nurodytas aplinkybes paneigia papildomai ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai – susirašinėjimas tarp šalių darbuotojų, kuriame atsakovė prašo patikslinti adresą, prašo pateikti dokumentus ar kitą medžiagą, įrodančią, kad vartai netikėtai nusileido ant automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o ieškovės darbuotojo laiške nurodoma apie siunčiamą draudžiamojo įvykio tyrimo bylos medžiagą bei papildomai paaiškinamas žalos dydžio apskaičiavimas. Tai sąlygoja išvadą, kad atsakovei buvo žinoma žalos padarymo faktas, ji apie jį buvo tinkamai informuota ikiteismine tvarka, tačiau nei tuo metu, nei ieškovei pareiškus ieškinį teisme, atsakovė nepateikė teismui įrodymų, kad ji daugiabučio gyvenamojo namo, esančio Perkūnkiemio g. 12A, Vilniuje, neadministruoja. Taigi, byloje nekilo ginčo, kad atsakovė yra daugiabučio namo, kurio požeminėje garažo aikštelėje įvyko draudžiamasis įvykis, bendrojo naudojimo objektų administratorė ir valdytoja (LR CPK 12, 178, 187 straipsniai, CK 4.236 straipsnis).

8. Tarp šalių kilęs ginčas nagrinėjamas vadovaujantis CK 4.83-4.84, 4.236-252, 6.245-6.249, 6.263, 6.1015 straipsnių, reglamentuojančių bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, priežiūrą, žalos atlyginimą, draudiko teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogaciją), ir t. t. nuostatas.

9. CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė (įvyksta prievolės asmenų pasikeitimas – subrogacija) reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Pagal šio straipsnio 2 dalį, reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.1015 straipsnį, yra nurodęs, kad subrogacija – tai įstatymo pagrindu įvykstantis asmenų pasikeitimas sutartinėje ar deliktinėje žalos atlyginimo prievolėje; subrogacijos atveju žalos atlyginimo prievolė nepasibaigia, tik pasikeičia šios prievolės šalis. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad, draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp pastarojo ir reikalavimą jam pareiškusio draudiko susiklosto deliktiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja bendrosios deliktinės atsakomybės normos.

10. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui, priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas, kurio 2 straipsnio 15 dalyje nustatyta, kad bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai), tarpaukštinių laiptų konstrukcijos, nuožulnos); bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus); pastato bendrojo naudojimo patalpos ir kitos pastato dalys – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, bendrojo naudojimo balkonai, lodžijos, terasos, jeigu jie nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams; vietiniai inžineriniai tinklai – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme; bendrojo naudojimo žemės sklypas – bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų naudojamas ir (ar) valdomas žemės sklypas. Pagal nurodytą teisinį reglamentavimą daugiabučio namo požeminė automobilių stovėjimo aikštelė bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo butų savininkams.

11. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį. Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduojama arba nutraukiama jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius (CK 4.84 straipsnio 1 dalis).

12. Ginčo byloje nustatyta, kad namo adresu Perkūnkiemio g. 12A, Vilniuje, savininkai savo teises ir pareigas įgyvendina per administratorių – atsakovę. Ieškovė reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškė namo administratoriui. Prašoma priteisti žala (nuostoliai) atsirado ieškovei išmokėjus draudėjui draudimo išmoką. Taigi, šiuo atveju žala atlyginama bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (netaikant CK 6.266 straipsnyje išdėstytų nuostatų), žalą turi atlyginti kaltas dėl žalos atsiradimo asmuo, remiantis bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai).

13. Civilinei atsakomybei atsirasti būtinos CK numatytos sąlygos – skolininko neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp skolininko veiksmų ir atsiradusių pasekmių, kaltė ir žala (CK 6.245-6.249 straipsniai). Įrodyti skolininko neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp skolininko veiksmų ir atsiradusių pasekmių, žalos dydį yra ieškovo pareiga. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje reglamentuota neteisėtų veiksmų samprata – civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.247 straipsnyje numatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Teismas turi įvertinti, kad nuostoliai pagal civilinės atsakomybės prigimtį būtų skolininko neteisėtų veiksmų rezultatas. Vertinant priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, civilinei atsakomybei įtakos turi tik toks priežastinis ryšys, kuris nėra pernelyg nutolęs nuo neteisėtų veiksmų ir yra pakankama sąlyga atsirasti atsakovo nurodytiems nuostoliams. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (CK 6.249 straipsnis). Taigi, nesant vienai iš įstatyme įtvirtintų civilinės atsakomybės sąlygų, civilinė atsakomybė negalima. Kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

14. Teismui pateikti rašytiniai įrodymai (pranešimas apie įvykį, Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarimas, automobilio remonto sąmatos, susirašinėjimas tarp šalių darbuotojų, ginčo automobilio draudimo sutartis) sąlygoja išvadą, kad ieškovė išmokėjo draudimo išmoką dėl apdraustam automobiliui padarytos žalos, daugiabučio gyvenamojo namo, esančio Perkūnkiemio g. 12A, Vilniuje, požeminės automobilių stovėjimo aikštelės įvažiavimo vartams nusileidus ant automobilio stogo ir tokiu būdu jį apgadinus. Teismui konstatavus, kad namo požeminės automobilių stovėjimo aikštelės (parkingo) vartai priklauso namo bendrosioms konstrukcijoms, už kurių prie-iū9rą atsakingas nurodyto namo administratorius (CK 4.82 straipsnis, Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalis).

15. Vertinant atsakovės kaip ginčo namo administratoriaus argumentus nesutinkant su ieškiniu, pirmiausia būtina nustatyti ir paskirstyti šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą, numatytą CPK 12, 178 straipsniuose, numatančiuose, kad kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Minėta, kad ieškovė, pareiškusi ieškinį dėl žalos (nuostolių) atlyginimo turi pateikti įrodymus, kuriais grindžiamas žalos faktas, dydis, taip pat atsakovės veiksmai, esantys priežastiniame ryšyje su atsiradusia žala. Sprendimo 4-7 punktuose aptarti ieškovės pateikti įrodymai bei 14 punkte pateiktas šių įrodymų vertinimas patvirtina, kad pateikusi nurodytus įrodymus, ieškovė toliau įrodinėjimo pareigą permetė atsakovei, nes pastaroji, būdama ginčo namo administratore, kuriai CK 4.242 straipsnio 1 dalis numato, kad vykdydama savo prievoles, turi laikytis įstatymų ir administravimą nustatančio akto nustatytų taisyklių, turi pateikti įrodymus, kad jai priskirtas funkcijas ir pareigas vykdė tinkamai, t. y. kaip ji vykdė ir užtikrino požeminės aikštelės įvažiavimo vartų tinkamą priežiūrą. Teismas pažymi, kad atsakovė, nesutikdama su ieškiniu, apsiribojo tik formaliais teiginiais apie civilinės atsakomybės sąlygas, nepagrįsdama savo pozicijos jai tenkančios pareigos tinkamu (į)vykdymu ginčo atveju, t. y. nesutiko su ieškiniu, tačiau nepateikė įrodymų, paneigiančių ieškovės nurodytą žalos kilimo lokalizaciją bei nurodytą priežastį ir t.t. (LR Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintos Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatai). Todėl šiuo atveju teismas pažymi, kad ieškovei pateikus įrodymus dėl žalos fakto, vietos ir priežasties, įrodinėjimo pareiga buvo permesta atsakovei, ir atsakovė, kuriai tenka vykdyti įstatymu nustatytas pareigas tinkamai rūpintis administruojamu turtu, neįrodė, kad žalos atsiradimas nesusijęs su jos kompetencijai priskirtoms funkcijomis (CPK 12, 178, 179 straipsniai). Todėl, vadovaujantis CPK įtvirtintu rungimosi principu, teismui ieškovės pateikti įrodymai bei atsakovės pozicija neteikiant įrodymų sąlygoja išvadą, kad šiuo atveju žala atsirado būtent dėl atsakovės neteisėto neveikimo (CPK 177, 185 straipsniai).

16. Aukščiau teismo nustatytos aplinkybės ir išdėstyti motyvai sąlygoja išvadą, kad ieškovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra pagrįstas, įrodytas, todėl tenkinamas pilna apimtimi, t. y. ieškovei priteisiant 470,89 Eur žalos atlyginimo. Kiti teismo neaptarti atsakovės nurodyti pasisakymai nekeičia teismo padarytų išvadų, todėl teismas atskirai jų neaptaria.

17. Ieškovės prašymas priteisti 6 procentų dydžio procesines palūkanas tenkinamas vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nustatančiomis, kad skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, iš atsakovės priteisiant 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 470,89 Eur sumą nuo civilinės bylos iškėlimo – 2020 m. spalio 22 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

18. Ieškinį tenkinus, iš atsakovės ieškovės naudai priteistinos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 15 Eur žyminio mokesčio (CPK 88, 93 straipsniai).

19. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš šalių nepriteistinos, kadangi jos neviršija 5,00 Eur dydžio (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, 441 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas NPC“, j. a. k. 125596783, ieškovės užsienio bendrovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančios Lietuvoje per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvos filialą, j. a. k. 300665654, naudai 470,89 Eur žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme – 2020 m. spalio 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur žyminio mokesčio.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.