Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. G., gimęs (duomenys neskelbtini) Prienų rajone, asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, pensininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Kaune, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. G. nuo 2019-10-25 iki 2019-10-27, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2019-10-27, 14.44 val., savo gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto metu, tyčia suduodamas ne mažiau kaip vieną smūgį laužtuvu nukentėjusiam A. Ž. į galvą, sukėlė jam fizinį skausmą.

Kaltinamasis A. G. kaltu prisipažino. Jis paaiškino, kad 2019-10-21 gavo pensiją, su kaimynu V. išgėrė alaus, degtinės. Po to dar savo bute su kaimynu K. ir A. Ž., kuris yra jo buvusios sugyventinės V. V. Ž. sūnus, gėrė alkoholį. Kiek dienų gėrė alkoholį su K. ir A., jis nepamena. Su A. Ž. jau seniai konfliktuodavo, nes jis vogdavo maistą iš jo šaldytuvo. Daug jo prašė nevogti, o jis sakydavo, jog neturi ką valgyti, neturi pinigų. Ne kartą dėl to su A. pykosi, barėsi, bet niekada anksčiau su juo nesimušė. Tada, kai atsitiko šis įvykis, jiems geriant alkoholinius gėrimus, tarp jo ir A. kilo konfliktas, kadangi A. vėl paėmė maistą iš jo šaldytuvo. Jis labai supyko, susinervino, paėmė metalinę montiruotę, kuri gulėdavo virtuvėje ant grindų, ir ta montiruote sudavė A.. Neatsimena, kur ir kiek kartų sudavė, bet galėjo pataikyti ir į galvą. Jam atrodo, nuo suduoto smūgio A. nenukrito. Tuo metu, kai sudavė A. kambaryje buvo ir K.. Pamena, kad jis kažkaip įsiterpė tarp jo ir A., galbūt norėjo juos išskirti. Paskui A. ir K. išėjo, o jis liko namuose. Po šio įvykio praėjus kažkiek laiko, K. jam pasakė, kad A. yra ligoninėje, kad jam diagnozuoti kaukolės kaulų lūžiai. Nuoširdžiai gailisi dėl to, ką padarė.

A. G. kaltė grindžiama ir kitais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, šio kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą, teisme ištirtais įrodymais, kuriuos teismas vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visumą, jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis bei išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai.

Iš liudytojo R. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad brolis A. Ž. gyveno bendrabučio tipo gyvenamajame name Kaune, (duomenys neskelbtini), antrame aukšte, 33 bute. Butas priklauso jam nuosavybės teise. Leido A. gyventi tame bute, kadangi jis gyvenamosios vietos neturėjo. A. girtavo, niekur nedirbo. Su kuo bendravo A., kas pas jį lankydavosi, su kuo jis girtaudavo ar leisdavo laisvalaikį, jis nežino, nesidomėjo. Pasak kaimynų, A. su kitais kaimynais sutarė gerai, nekonfliktuodavo. Sekmadienį, 2019-10-27, buvo sutaręs su A., kad atvažiuos. Prieš pietus, kelintą valandą nepamena, skambino jam mobiliuoju telefonu, bet A. nekėlė ragelio. Pamanė, kad girtauja, ir pas jį nebevažiavo. Paskambino kaimynui G. ir paklausė, kur A.. G. atsakė, kad jį matė ryte, kad A. lakstė po bendrabutį. Apie jokius A. negalavimus, sužalojimus ar kitokius sveikatos sutrikimus net kalbos nebuvo. Kiek vėliau, tą pačią dieną, tikslaus laiko nepamena, paskambino G. ir pasakė, kad A. iškviesta greitoji medicinos pagalba. A. buvo išvežtas į ligoninę. Vakare jam paskambino iš policijos ir paklausė, ar žino, kad jo brolis A. guli ligoninėje. A. Kauno klinikose buvo atliktos kelios galvos operacijos. 2020-01-19 A. ligoninėje mirė. Netrukus po to, kai A. greitosios medicinos pagalbos ekipažo buvo išvežtas iš namų į ligoninę, iš G. sužinojo, kad galimai dėl A. sužalojimo buvo sulaikytas kaimynas A., kuris gyvena tame pačiame bendrabučio aukšte, su kuriuo kadaise artimai draugavo jo mama. A. matęs jį kelis kartus, mirus mamai, lankėsi pas jį, kad pasiimtų mamos asmeninius daiktus. Kažkada, kada tiksliai jau nepamena, A. jam skambino ir skundėsi tuo, kad A. iš jo vagia maistą, minėjo dešreles ir kiaušinius. Kas iš tiesų įvyko, kada, kaip, kur, kuo ir kokiomis aplinkybėmis A. patyrė galvos sužalojimą, dėl kurio buvo paguldytas į ligoninę, jis nežino ir jokių konkrečių faktų, nieko konkretaus apie tai nurodyti negali. Žino, kad šiame ikiteisminiame tyrime įtarimas dėl A. sužalojimo pareikštas minėtam kaimynui A.. Mirus A., jį laidojo savo lėšomis. A. šeimos nebuvo sukūręs, vaikų neturėjo (1 t., b. l. 47- 49).

Iš liudytojo K. N. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad jis su A. pas A. gėrė alų. Iš pradžių gerdami sutarė gražiai, bet po kurio laiko A. pradėjo pykti, garsiai šūkauti, sakydamas: „Vagie, tu vagie. Pavogei dešreles ir kiaušinius.“ Šiuos žodžius A. sakė A.. Tuomet jis pasakęs, kad eina parūkyti, iš A. buto išėjo ir nuėjo į koridoriaus gale esantį balkoną, kur vienas parūkęs maždaug po 5 minučių grįžęs pas A. į butą. Grįžęs pamatė, kad A. atsistojęs ir užsimojęs metaline armatūra. Ta armatūra buvo maždaug apie 0,5 metro ilgio ir maždaug tušinuko storio. Matė, kad A. šia armatūra stipriai trenkė A. į galvą vieną arba du kartus. Matė, kad po smūgių A. užsidengė galvą ir pradėjo aimanuoti. Po smūgių A., A. užsimojo ir vieną kartą trenkė ir jam į dešinį petį ir žastą. Trenkdamas jam A. šaukė , kad jie abudu vagys“. Po šių smūgių jie iš karto su A. iš A. buto išėjo (1 t., b. l. 86- 88).

Iš liudytojo R. K. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad kartu su K. K. nuėjo pas kaimyną A.. Matė, kad A. buvo labai girtas. Nematė, kad A. būtų sužalotas, nes nematė ant A. veido nei nubrozdinimų, nei muštinių žaizdų. Pas A. kambaryje pabuvo gal 5 ar 10 minučių. Grįžęs į savo namus žiūrėjo televizorių. Maždaug po 15 minučių pas ji į kambarį vėl atėjo K. N., kuris pasakė, kad A. nukrito ir paprašė iškvieti greitąją medicininę pagalbą, ką jis ir padarė (1 t., b. l. 93-95).

Iš liudytojo G. K. parodymų matyti, kad A. Ž., gyvenantį 38 bute, pažįsta apie 5 metus. Jis asocialiai gyvena, nuolat girtauja, vagia ir panašiai, yra priklausomas nuo alkoholio, jam daugiau niekas nerūpi, tik išgerti alkoholio. Butas, kuriame gyvena A. yra jo brolio R., kuris jo yra paprašęs bent kažkiek prižiūrėti A. ir butą, paliko atsarginį buto raktą, nes A. nuolat palikdavo buto duris nerakintas. R. rūpinosi A., mokėdavo už butą, atvažiavęs vis protindavo A., kad nustotų girtauti, susirastų darbą, tvarkytųsi gyvenimą, duodavo jam šiek tiek pinigų, kuriuos A. tuoj pragerdavo. A. praktiškai visuomet būdavo kartu su trimis to paties bendrabučio aukšto gyventojais – A., R. K. ir K. N.. Visi kartu girtaudavo, būdavo ir pasipykdavo, kitą dieną vėl susitaikę kartu geria. Tai taip ir migruodavo šita grupė, pas ką tuo momentu yra pinigų, pas tą ir geria. Sekmadienį, 2019-10-27, apie pietus, galimai apie 13 val., pamatė, kad atvažiavo greitoji medicinos pagalba, medikai nuėjo pas A. į butą. Nuėjo iš paskos, nes A. durys buvo atidarytos. Pamatė, kad A. gulėjo susirietęs kambaryje ant grindų. Bute jokios netvarkos, muštynių, grumtynių pėdsakų, sudaužytų, išvartytų daiktų nematė, kokių nors dėmių ar sutepimų, panašių į kraują, taip pat nematė. Ar A. buvo sąmoningas nežino, negali pasakyti, jis kažką aimanavo, bet nieko rišlaus negirdėjo, kad būtų pasakęs. K. sakė, kad A. tiesiog nukrito ir tiek, daugiau nieko nesakė, kas A. nutiko. Jis būdamas kambaryje paskambino telefonu A. broliui R., pranešė apie atvykusią pas A. greitąją medicinos pagalbą. Po to medikai išvežė A. į ligoninę. A. tą rytą matė, jis atrodė ir elgėsi įprastai, sužalojimų nei jo veide, nei kitose matomose kūno vietose nematė, jis niekuo nesiskundė (1 t., b. l. 107-109).

Iš VšĮ Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties 2019-11-06 rašto Nr. MK-253 (6.9) matyti, kad pateikta 2019-10-27, 13.30 val., kvietimo, adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini) pacientui A. Ž. kvietimo kortelė Nr. 1915235591, kuri pridėta prie ikiteisminio tyrimo medžiagos (1 t., b. l. 143, 144-145).

Iš garso įrašo kopijos 2019-11-15 apžiūros protokolo matyti, kad padaryta pokalbio stenograma: apžiūrėtas garso įrašo failas pavadinimu „20191027133051_821230“. Failas atidaromas „ Windows media player“ kompiuterine programa. Garso įrašo trukmė 10 min. 48 sek. Įraše girdimas M – moters, V – vyro pokalbis. Po apžiūros garso įrašas įrašomas į kompaktinę plokštelę (1 t., b. l. 162- 165).

Iš 2019-10-29 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti Kaune, (duomenys neskelbtini) Apžiūros metu nustatyta, kad ant grindų guli apie 60 cm ilgio, juodos spalvos, metalinis laužtuvas, kuris paimamas. Apžiūrėjus įvykio vietą, daugiau nusikalstamos veikos pėdsakų ir daiktų, turinčių reikšmės ikiteisminiam tyrimui, nerasta. Butas užrakintas, užplombuotas (1 t., b. l. 30- 37).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas laužtuvas, paimtas 2019-10-29 įvykio vietos apžiūros metu Kaune, (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 30-37). Apžiūros metu nustatyta, kad popierinis rudos spalvos paketas, ant kurio yra užrašai: 2019-10-29 Laužtuvas paimtas ĮVT metu, adresu (duomenys neskelbtini), G. V., parašas, specialistas. Atidarius paketą, jame yra juodos spalvos metalinis laužtuvas. Bendras laužtuvo ilgis 60 cm, plotis 2 cm, mentės (skelta) ilgis 10 cm, smaigalio ilgis 5 cm, laužtuvo stiebas yra aštuonkampio formos. Apžiūrint laužtuvą vizualiai, dėmių, panašiu į kraują, nesimato (1 t., b. l. 166-170).

Iš alkotesterio duomenų matyti, kad 2019-10-29, 15.22 val., A. G. nustatytas 1, 14 ‰ neblaivumas (1 t., b. l. 133).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2020-02-19 specialisto išvados Nr. G 2928/2019 (02) matyti, kad A. Ž. konstatuoti šie sužalojimai:

1. Sunki galvos trauma, pasireiškusi galvos minkštųjų audinių sumušimu pakaušyje, pakauškaulio lūžių pereinančiu į kaukolės pamatą, galvos smegenų sumušimu su kraujo išsiliejimu kaktinėse skiltyse bei po voratinkliniu galvos smegenų dangalu bei į smegenų skilvelius. Toks sužalojimas yra būdingas griuvimui pakaušiu atsimušant į kietą plokščią pagrindą. Šis sužalojimas išsivystė nuo vieno poveikio apie kelių valandų iki patenkant į stacionarą bėgyje ir vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Nosies kaulų lūžiai yra seni ir nesusiejami su šia galvos trauma.

1. Paviršiniai odos nubrozdinimai smakre ir kairio kelio priekiniame paviršiuje, dvi poodinės kraujosruvos kairėje krūtinės pusėje ir kraujosruvos kojose (iš viso keturios) padarytos kietu buku daiktu ne mažiau kaip aštuoniais poveikiais kelių parų iki patenkant į stacionarą laikotarpyje. Šie sužalojimai tiek visumoje, tiek atskirai vertinant atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo kriterijus. Neabejotinai susieti šiuos paviršinius sužalojimus su sunkia galvos trauma remiantis vien medicininiais duomenimis negalima.

2. Sužalojimai atspindi bendruosius traumos kietu buku daiktu požymius ir todėl tiksliai apibūdinti žalojančio paviršiaus, daikto šiuo atveju negalima.

3-4. Atsakyta „1“, „2“ išvados punktuose.

5. Galvos sužalojimas pavojingas gyvybei.

6. Nesuteikus specializuotos medicininės pagalbos A. Ž. greičiausiai būtų miręs per pirmąsias paras po patirtos galvos traumos.

7. Konstatuoti sužalojimai visumoje nėra būdingi smūgiams laužtuvu. Sužalojimai galvoje negalėjo būti padaryti smūgiuojant laužtuvu (1 t., b. l. 182- 184).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2020-04-15 specialisto išvados Nr. M 88/2020(02) matyti, kad:

1. A. Ž. mirties priežastis – sunki galvos smegenų trauma, pasireiškusi pakauškaulio žvyno lūžiu nusitęsiančiu iki didžiosios angos, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais kaktinių-smilkininių-pakaušio skiltyse abipus, krauju galvos smegenų skilveliuose, galvos smegenų sumušimo židiniais kaktinių skilčių srityse abipus, tai komplikavosi potraumine obstrukcine hidrocefalija, koma, antrine išemizacija kairio pusrutulio požievyje, plaučių uždegimu, progresuojančiu kvėpavimo funkcijos nepakankamumu.

2. Remiantis ligos istorijos Nr. A20-657 duomenimis A. Ž. mirė 2020-01-19, 13.30 val.

3. A. Ž. lavono kūne nustatyta sunki galvos smegenų trauma pasireiškusi pakauškaulio žvyno lūžiu nusitęsiančiu iki didžiosios angos, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais kaktinių-smilkininių-pakaušio skiltyse abipus, krauju galvos smegenų skilveliuose, galvos sniegenų sumušimo židiniais kaktinių skilčių srityse abipus, kas komplikavosi potraumine obstrukcine hidrocefalija, koma, antrine išemizacija kairio pusrutulio požievyje, plaučių uždegimu, progresuojančiu kvėpavimo funkcijos nepakankamumu; ir minkštųjų audinių kraujosruva pakaušio srityje. Konstatuotiems galvos smegenų intrakranijiniams (kaukolės viduje) ir ekstrakranijiniams (kaukolės išorėje) sužalojimams išsivystyti pakako vieno trauminio kontakto, tikėtina nugriūvant ant lygaus plokščio neriboto paviršiaus ir galvos pakaušiu atsitrenkiant į lygų plokščią neribotą paviršių, kelių valandų laikotarpyje iki patekimo į gydymo įstaigą. Remiantis „ Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių” 6.6.1 ir 6.6.15 punktais, konstatuoti sužalojimai kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu.

4. Atsakyta 3-iame punkte.

5. Pateiktuose medicininiuose dokumentuose nėra užfiksuota jokių išoriškai matomų pakaušio srities sužalojimų požymių, išskyrus kompiuterinės tomografijos metu konstatuotą minkštųjų audinių kraujosruvą. Autopsijos metu papildomų sužalojimų rasta nebuvo. Pasisakyti tiksliai apie žalojančio daikto savybes iš turimų duomenų nėra galimybės, tačiau remiantis turimais duomenimis, labiausiai tikėtina, kad sužalojimai apibūdinti 3-iame punkte padaryti pakaušio sritimi atsitrenkiant į lygų plokščią neribotą paviršių.

6. Atsakyta 3-iame ir 5-ame punktuose.

7. Atsakyta 3-iame ir 5-ame punktuose.

8. Teismo medicinos gydytojas nenustatinėja jėgos.

9. Vienareikšmiškai nustatyti tiriamojo kūno padėties traumos metu pagal turimus duomenis negalima.

10. Valingus veiksmus galėjo atlikti tol kol neprarado sąmonės. Vienareikšmiškai pasisakyti apie sąmonės būklę po patirtų sužalojimų iš turimų duomenų nėra galimybės.

11. Atsakyta 1-ame punkte.

12. Remiantis pateiktais medicininiais dokumentais ir autopsijos duomenimis, konstatuoti sužalojimai nėra būdingi užduotyje nurodytoms aplinkybėms, t. y. smūgiui laužtuvu į galvą. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytam traumos laikui, nėra.

13. Pateiktuose medicininiuose dokumentuose ir autopsijos radiniuose nėra požymių būdingų smūgiui laužtuvu, todėl pasisakyti apie priežastinį ryšį nėra galimybės. Apie galimą mechanizmą pasisakyta 3-iame punkte (2 t., b. l. 1-10).

Iš 2019-11-15 valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G2926/2019(02) matyti, kad:

1. A. G. konstatuota kairės krūtinės ląstos pusės X-to šonkaulio lūžimas. Kairės krūtinės ląstos pusės X-to šonkaulio lūžimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui.

2. Atsakyta išvados „1“ punkte.

3. Sužalojimas galėjo būti padarytas vienu trauminiu poveikiu.

4. Sužalojimas galėjo būti padarytas galimai med. dokumentuose nurodytu laiku, t. y. 2019-09-27, 28.

5. Sužalojimas nebūdingas savigynai.

6. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek suduodant smūgį kietu buku daiktu, tiek atsitrenkus į kietą buką daiktą.

7. Atsakyta išvados „1“ punkte (2 t., b. l. 38).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo jį ar trumpam susargdino. Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Kaltinamojo kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės neginčijamai įrodytos remiantis ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Faktiniais duomenimis – kaltinamojo kaltės pripažinimu, liudytojų parodymais bei ištirtais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad kaltinamasis A. G. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto su kaimynu A. Ž. metu, tyčia, suduodamas ne mažiau kaip vieną smūgį laužtuvu nukentėjusiam A. Ž. į galvą, sukėlė jam fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjęs R. Ž. prašė skirti šioje byloje teismo medicininę ekspertizę ir kaltinamojo A. G. veiką perkvalifikuoti į sunkesnį BK straipsnį.

Prokuroras su šiuo prašymu nesutiko.

Prašymas dėl medicininės ekspertizės skyrimo ir nusikalstamos veikos perkvalifikavimo netenkintinas.

Vadovaujantis BK 141 straipsnyje pateikiamu sąvokų išaiškinimu, BK 140 straipsnyje numatytų sveikatos sutrikdymų požymius apibūdina Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės. Pažymėtina, kad sveikatos sutrikdymo faktą ir mastą nustato teismo medicinos ekspertas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003-05-23 įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintomis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-162/2014, Nr. 2K-417/2014).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2020-04-15 specialisto išvados Nr. M 88/2020(02) matyti, kad A. Ž. mirties priežastis – sunki galvos smegenų trauma, pasireiškusi pakauškaulio žvyno lūžiu nusitęsiančiu iki didžiosios angos, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais kaktinių-smilkininių-pakaušio skiltyse abipus, krauju galvos smegenų skilveliuose, galvos smegenų sumušimo židiniais kaktinių skilčių srityse abipus, kas komplikavosi potraumine obstrukcine hidrocefalija, koma, antrine išemizacija kairio pusrutulio požievyje, plaučių uždegimu, progresuojančiu kvėpavimo funkcijos nepakankamumu. A. Ž. lavono kūne nustatyta sunki galvos smegenų trauma pasireiškusi pakauškaulio žvyno lūžiu nusitęsiančiu iki didžiosios angos, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais kaktinių-smilkininių-pakaušio skiltyse abipus, krauju galvos smegenų skilveliuose, galvos sniegenų sumušimo židiniais kaktinių skilčių srityse abipus, kas komplikavosi potraumine obstrukcine hidrocefalija, koma, antrine išemizacija kairio pusrutulio požievyje, plaučių uždegimu, progresuojančiu kvėpavimo funkcijos nepakankamumu; ir minkštųjų audinių kraujosruva pakaušyje. Konstatuotiems galvos smegenų intrakranijiniams (kaukolės viduje) ir ekstrakranijiniams (kaukolės išorėje) sužalojimams išsivystyti pakako vieno trauminio kontakto, tikėtina nugriūvant ant lygaus plokščio neriboto paviršiaus ir galvos pakaušio sritimi atsitrenkiant į lygų plokščią neribotą paviršių, kelių valandų laikotarpyje iki patekimo į gydymo įstaigą. Remiantis „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių“ 6.6.1 ir 6.6.15 punktais, konstatuoti sužalojimai kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Pateiktuose medicininiuose dokumentuose nėra užfiksuota jokių išoriškai matomų pakaušio srities sužalojimų požymių, išskyrus kompiuterinės tomografijos metu konstatuotą minkštųjų audinių kraujosruvą. Autopsijos metu papildomų sužalojimų rasta nebuvo. Pasisakyti tiksliai apie žalojančio daikto savybes iš turimų duomenų nėra galimybės, tačiau remiantis turimais duomenimis, labiausiai tikėtina, kad sužalojimai apibūdinti 3-iame punkte padaryti pakaušio sritimi atsitrenkiant į lygų plokščią neribotą paviršių. Remiantis pateikta medicinine dokumentacija ir autopsijos duomenimis, konstatuoti sužalojimai nėra būdingi užduotyje nurodytoms aplinkybėms, t. y. smūgiui laužtuvu į galvą. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytam traumos laikui, nėra. Pateiktuose medicininiuose dokumentuose ir autopsijos radiniuose nėra požymių būdingų smūgiui laužtuvu, todėl pasisakyti apie priežastinį ryšį nėra galimybės (2 t., b. l. 1-10).

BPK 286 straipsnis reglamentuoja ekspertizės skyrimą bylos nagrinėjimo teisme metu. Pagal šio straipsnio 1 dalį teismui palikta teisė spręsti ar tikslinga skirti ekspertizę tiriant įrodymus, nustatant bylos aplinkybes.

Taigi, baudžiamojo proceso įstatymas palieka teismui spręsti ar reikia ir kada reikia skirti ekspertizę. Tokios nuostatos laikomasi ir teismo praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299/2009, 2K-494/2012, 2K-682/2012, 2K-83/2013).

Specialisto išvados, kaip įrodymo, vertinimas priklauso teismo kompetencijai. Nagrinėjamu atveju į bylą pateiktos dvi teismo medicinos specialisto išvados. Teismo nuomone šios išvados yra išsamios, motyvuotos, jose atsakyta į visus pateiktus klausimus, tyrimas atliktas išanalizavus pateiktus duomenis apie įvykio aplinkybes ir įvertinus medicininių dokumentų duomenis, todėl teismas vadovaujasi šiomis specialisto išvadomis. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šias išvadas davusių specialistų kompetencija.

Teismas priėjo prie išvados, kad kaltinamasis A. G., tyčia, suduodamas ne mažiau kaip vieną smūgį laužtuvu nukentėjusiam A. Ž. į galvą, suprato savo veiksmų pavojingumą, numatė galinčius kilti padarinius nukentėjusio sveikatai, jų siekė, tačiau darydamas nusikalstamą veiką, buvo abejingas, savo sąmonėje padarinių nedetalizavo, jam buvo priimtini bet kokie galintys kilti sveikatos sutrikdymai, t. y. jis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, todėl atsako pagal faktiškai sukeltus padarinius.

BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, jog kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Šis punktas apima tris savarankiškas lengvinančias aplinkybes. Viena jų yra kaltininko prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis. Tai reiškia, kad kaltininkas prisipažįsta esąs kaltas dėl padarytų nusikalstamų veikų ir neigiamai vertina savo poelgius. Šioje byloje kaltinamasis A. G. visiškai kaltu prisipažino ir paaiškino, kokiomis aplinkybėmis padarė nusikalstamą veiką, dėl kurios padarymo jis nuoširdžiai gailisi, tuo padėdamas greitą ir nešališką visų bylos aplinkybių ištyrimą, teismo nuomone, tai lengvina jo atsakomybę.

Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus.

BK 54 straipsnyje nurodyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės kaltinamajam A. G. skyrimo, atsižvelgia į padarytos nusikalstamas veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

A. G. administracine tvarka baustas vieną kartą, psichiatrinio gydymo ir priklausomybės ligų centruose neregistruotas, yra pensininkas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinus tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą bei įvertinus kaltinamojo elgesį teismo posėdžio metu, jo amžių, kaltinamajam už jo padarytą nusikalstamą veiką skirtina viena iš BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų bausmių – laisvės apribojimas.

Be to, A. G. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – 5 MGL (250 eurų) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 straipsnis). Teismas sprendžia, kad būtent toks baudžiamojo proceso jo atžvilgiu pabaigimas būtų optimalus, tikslingas bei teisingas ir būtent tokiu būdu būtų įgyvendinti baudžiamosios atsakomybės tikslai.

Teismas konstatuoja, kad yra visos sąlygos kaltinamajam taikyti BK 64¹ straipsnį ir paskirtą bausmę mažinti vienu trečdaliu.

Į bausmę įskaitytinos dvi dienos jo išbūtos sulaikyme nuo 2019-10-29, 14.25 val. iki 2019-10-31, 9.02 val.

Kardomosios priemonės rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktinos iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę, panaikintinos.

laužtuvas, paimtas 2019-10-29 įvykio vietos apžiūros metu Kaune, (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 30-37), sunaikintinas; A. G. buto raktas, paimtas 2019-10-29 įvykio vietos apžiūros metu Kaune, (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 30- 37), 22, 60 eurai ir SEB banko kortelė Nr. 5167 4457 0796 0915, paimti 2019-10-29 asmens kratos metu iš paties įtariamojo (2 t., b. l. 136-138) 2019-10-31 nutarimu grąžinti įtariamajam A. G. (1 t., b. l. 127-128), paliktini jam pačiam; 2 vnt. raktų nuo nukentėjusio A. Ž. buto adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini) paimti 2019-10-29 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš Hildos Andriekienės (1 t., b. l. 121- 124) 2020-05-14 nutarimu grąžinti A. Ž. broliui R. Ž. (1 t., b. l. 125-126), paliktini jam pačiam; kompaktinė plokštelė su greitosios medicinos pagalbos kvietimo garso įrašo kopija, pateikta VšĮ Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties 2019-11-06 raštu Nr. MK-253 (6.9) (1 t., b. l. 143), po apžiūros, paliktina saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 303-308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti jį laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. G. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 71 straipsniu, A. G. paskirti 5 MGL (250 eurų) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Įmoka turi būti sumokėta per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pasirinktame banke į Teisingumo ministerijos sąskaitą L. B. AS LT88 4010 0510 0467 0332, nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą.

Jeigu per teismo nustatytą terminą įmoka nėra sumokama, Teisingumo ministerija kreipiasi dėl priverstinio paskirtos įmokos išieškojimo į antstolį.

Jeigu asmuo vengia atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – sumokėti įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, Teisingumo ministerija ar jos įgaliota institucija privalo kreiptis į teisėsaugos institucijas su prašymu pradėti baudžiamąjį procesą pagal BK 243 straipsnį, už kurio padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu. Šiuo atveju, nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Į bausmę įskaityti dvi dienas A. G. išbūtas sulaikyme nuo 2019-10-29, 14.25 val. iki 2019-10-31, 9.02 val.

laužtuvą sunaikinti; A. G. buto raktą, paimtą tyrimo metu ir grąžintą, palikti jam pačiam; 2 vnt. raktų nuo nukentėjusio A. Ž. buto adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), grąžintus A. Ž. broliui R. Ž., palikti jam pačiam; kompaktinę plokštelę su greitosios medicinos pagalbos kvietimo garso įrašo kopija, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant ar byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio ar rašytinio proceso tvarka