Kauno apygardos teismo nutartis

2016-05-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-642-530/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-05-16
Bylos Nr.
1S-642-530/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Danutė Giačaitė (pirm.), Valdas Vitunskas, Jurgis Kiškis
Nuteistasis
A. S.
Bylos Nr. 1S-642-530/2016
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.5.19.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gegužės 16 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danutės Giačaitės, teisėjų Jurgio Kiškio ir Valdo Vitunsko, nerengdama teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. S. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2016 m. kovo 14 d. nutarimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. (a/k (duomenys neskelbtini) Vilniaus apygardos teismo 2011-01-06 nuosprendžiu nuteistas dėl nusikalstamos veikos, nustatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 129 str. 2 d. 3 p. padarymo ir jam skirta bausmė – laisvės atėmimas 10 metų.

Bausmės pradžia - 2011-02-22, bausmės pabaiga - 2021-02-21.

2016-03-14 nutarimu Nr. 93-166 Komisija nutarė netaikyti nuteistajam A. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016-04-13 nutartimi sutiko su Komisijos priimtu nutarimu netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo, nes nėra pagrindo išvadai, kad nuteistasis lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos laikysis įstatymų ir nenusikals.

Šalies argumentai

A. S. skundžia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartį ir prašo ją panaikinti ir taikyti lygtinį paleidimą. Skunde nurodė, jog vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs minimalią įstatymo numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalųjį pagrindą svarstyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos galimybę. Pagal OASys metodiką nusikalstamo elgesio rizika yra žema – 37 balai (sumažėjo nuo 63 iki 37). Ši rizika ženkliai sumažėjo. Apelianto nuomone, tai sudaro pagrindą manyti, kad jis daugiau nebenusikals ir laikysis įstatymų. Supranta, kad formalių kriterijų atitikimas neįpareigoja teismo taikyti lygtinį paleidimą, tačiau norėtųsi, kad įstatymas vis dėlto veiktų, jeigu jame nustatytos tokios lygtinio paleidimo sąlygos. Galiojančių nuobaudų neturi. Paskutinė nuobauda panaikinta prieš terminą 2016-02-22, kas reiškia, jog elgesį koreguoja ir stengiasi pasitaisyti. Teismas analizavo apelianto gyvenimą iki patekimo į įkalinimo įstaigą: pavartojęs alkoholio padarė nusikaltimą, bet išgėręs, dėl to nuteistas. Už tai teisti antrą kartą – antikonstituciška. Atlikdamas bausmę alkoholio nevartojo ir konfliktų neturėjo. Ir teismas ir komisija pripažino, kad turi aiškius tikslus: įsidarbinti, mokėti priteistą ieškinį, vykdyti visus paskirtus apribojimus ir įpareigojimus bei įsipareigojimus, stiprinti socialinius ryšius, įgyti vidurinį išsilavinimą. Turėjo pakankami laiko įvertinti padarytą žalą. Prašė atkreipti dėmesį į socialinių ryšių išsaugojimą, tačiau prašymas nebuvo aptartas. Būdamas laisvės atėmimo atlikimo vietoje suvokė, kad buvimas visuomenės nariu reiškia ne tik teises, bet ir pareigas, atsakomybę. Laisvės atėmimo vietoje smurto nevartojo, diskriminacinių nuostatų neturi.

Atsiliepimas į A. S. skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. S. skundas atmetamas.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi kriterijai, kurie vertinami sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, buvo pakeisti, ir nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. vienu iš svarbiausių vertintinų kriterijų tapo nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad pagal naująjį teisinį reguliavimą būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).

Šiuo atveju iš bylos medžiagos matyti, kad Komisija, svarsčiusi nuteistojo A. S. prašymą dėl lygtinio paleidimo, išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus nuteistojo lygtiniam paleidimui. Nuteistasis A. S. yra atlikęs būtinąją įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad 2015-10-02 A. S. buvo sudarytas individualus socialinės reabilitacijos planas, kuriame numatyta: pradėti mokytis pataisos įstaigoje arba siekti įsidarbinti pataisos įstaigoje; santykių su artimaisiais palaikymas; nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų laikymasis pataisos įstaigoje; gyvenamosios vietos užsitikrinimas. Iš Socialinės reabilitacijos skyriaus 2016-03-03 išvados Nr. 62-940 matyti, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones (b.l. 23). Tačiau pataisos programos įgyvendinimas nėra vieninteliu pagrindu sprendimui dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam priimti.

Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad A. S. priklauso žemai rizikos grupei – jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas 37 balai (sumažėjo nuo 63 balų). Nors socialinio tyrimo išvadoje ir pažymėta, kad atsižvelgiant į teigiamus pokyčius nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinime bei į tai, kad nuteistasis vykdo individualų socialinės reabilitacijos planą, yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, tačiau išvadoje taip pat pažymėta, jog kriminogeniniais veiksniais išlieka ryšiai (gyveno su sugyventine, tačiau tarpusavio konflikto metu nuteistasis ją nužudė); mąstymas ir elgesys (pasirenkamos ne visuomet tinkamos elgesio strategijos, impulsyvumas, neapgalvotas elgesys); smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; aplinkinių įtaka; ankstesniais priežiūros laikotarpiais reagavo minimaliomis pastangomis, kurių reikia reikalavimams patenkinti (b.l 21). Ir nors skunde A. S. akcentuoja savo pastangas taisytis, tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, šiuo metu byloje dar nenustatyta.

Vis tik apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog vertinant pažangos buvimą pakankamumo lygtiniam paleidimui aspektu turi būti vertintina ir nuteistojo nuobaudos bausmės atlikimo metu (4 kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles), taip pat vertintini ir paskatinimai (skatintas 6 kartus) (b.l.25). Šiame kontekste pažymėtina, jog nors nuteistasis ir neturi galiojančių nuobaudų, sprendžiant apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką galima teikti, jog ji yra koreguojama teigiama linkme (tai patvirtina ir mažėjantis nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas pagal OASys metodiką), tačiau įvertinus per bausmės atlikimo laiką padarytų vidaus tvarkos pažeidimų skaičių ir jį procentine išraiška palyginus su nuteistojo paskatinimais, šiuo metu dar negalima spręsti apie pakankamos pažangos lygtiniam paleidimui buvimą. Įvertinus tai, kad po paskutinės skirtos nuobaudos 2015-11-16 nuteistasis buvo skatintas tik vieną kartą, tai nėra pakankamu pagrindu taikyti lygtinį paleidimą, nes tai yra per trumpas laikotarpis spręsti, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra tokia, kad suformuotų teismo manymą, jog nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals.

Apeliantas skunde akcentuoja savo teigiamus elgesio pokyčius, iš jau minėtos 2016-03-03 išvados matyti, jog nuteistasis aktyviai prisideda prie būrio gerovės gerinimo darbų, dalyvauja būrio visuomeninėje veikloje, savarankiškai tobulina lietuvių kalbą, tačiau teismas pažymi, kad BVK 111 straipsnyje numatyta, jog nuteistųjų socialinė reabilitacija, darbas yra nuteistųjų pataisos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis, išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, sudaryti sąlygas po bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę. Bylos duomenys parodo, kad A. S. savo elgesį koreguoja teigiama linkme, ir nors jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas yra žemas (37 balai), tačiau artimas vidutiniam, todėl nuteistojo skunde nurodyti elgesio pokyčiai šiuo metu dar nesudaro pagrindo išvadai, kad jis jau patyrė pakankamus realios laisvės suvaržymus ir galima tikėtis sėkmingai įgyvendinti bausmės tikslus be tokių griežtų priemonių.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, o pagrindo priimti priešingą sprendimą, nei nurodytas Komisijos nutarime bei skundžiamoje nutartyje, aukštesnysis teismas nenustatė. Dėl šių priežasčių Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016-04-13 nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

nutarė:

Nuteistojo A. S. skundą atmesti ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Kolegijos pirmininkas Danutė GiačaitėTeisėjai Jurgis KiškisValdas Vitunskas