Vilniaus apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo bankrutuojancios ADB ,,Baltijos sfera“ administratoriui Vladislovui Mateliui ir adv. Virginijai Žukienei,

treciojo asmens ieškovo puseje, nepareiškusiam savarankišku reikalavimu UAB „SEB VB lizingas“ atstovui adv. Dainiui Ciceliui,

viešame teismo posedyje išnagrinejes civiline byla pagal ieškovo bankrutuojancios UAB ,,Baltijos sfera“ ieškini atsakovui AB ,,Lietuvos draudimas“, tretieji asmenys UAB ,,SEB VB lizingas“, A. S., del draudimo išmokos gražinimo (ieškinio suma – 126.027 Lt),

Aprašomoji dalis

nustate:

2005-04-17 Maskvoje, Pokryškina g.1, automobilis BMW 735 v/n (duomenys neskelbtini) buvo pavogtas. Rusijos Federacijos Maskvos miesto baudžiamojo persekiojimo organai iškele baudžiama]a byla Nr. 110235 bei buvo pradetas ikiteisminis tyrimas.

Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ buvo informuotas apie vagystes fakta ir užvede žalos byla Nr. 153597. Jam perduoti visi tureti dokumentu originalai.

2005-06-27 atsakovas raštu informavo ieškova, kad draudikas pabaige administruoti žalos byla, nes automobilis nebuvo pavogtas nurodytomis aplinkybemis.

2005-11-09 AB „Lietuvos draudimas“ ieškovo atstovei pateike rašta, kad del naujai paaiškejusiu automobilio dingimo aplinkybiu, 2005-09-13 papildomai išsiustas užklausimas Maskvos prokuraturai del ivykio aplinkybiu patikslinimo.

Ieškovas, atsižvelgdamas i atsakovo atsisakyma išmoketi draudimine išmoka, i LR CK 1.125 str., 7 d., numatancia sutrumpinta vieneriu metu ieškinines senaties termina iš draudimo teisiniu santykiu atsirandantiems reikalavimams, ir i isipareigojimus treciajam asmeniui, priverstas kreiptis i teisma del savo interesu gynimo.

Sutartiniu teisiniu santykiu teisinio kvalifikavimo ir sutarciu aiškinimo taisykles yra suformuotos Lietuvos Aukšciausiojo Teismo precedentuose konkreciose bylose. Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2000-02-02 nutartyje Nr. 3K-7-23/2000 nurodyta, kad teisiniu santykiu kvalifikacija lemia ne šaliu pavartota terminija, o tu santykiu turinys, kaip tuos santykius šalys beivardintu. Ta pati pozicija išsakyta ir Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2000-04-03 nutartyje, civilineje byloje Nr. 3K-3-406/2000: esant gincui del sutarties turinio bei salygu, sutartis aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyviu ketinimus, o ne vien tik remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Be to, sutarties salygos turi buti aiškinamos atsižvelgiant i ju tarpusavio ryši, sutarties esme, tiksla, jos sudarymo aplinkybes. Bet kuri sutartis turi buti aiškinama sažiningai, atsižvelgiant i jos pobudi, ruši, šaliu teisini statusa ir kitas reikšmingas aplinkybes. Ieškovas, pasirašydamas draudimo sutarti su atsakovu, buvo suinteresuotas draudžiamos transporto priemones draudimo galiojimu visoje Europos teritorijoje, ir ypac Rusijoje, kurias numate savo ateities komerciniuose interesuose. Ieškovas, pagal mineta finansinio lizingo sutarti budamas atsakingu treciajam asmeniui už transporto priemones praradima, dingima, sugadinima buvo ypatingai suinteresuotas apdrausti transporto priemone nuo visu galimu riziku ir visoje potencialiai reikalingoje teritorijoje.

Atsakovo pozicija ir atsisakymas išmoketi draudimine išmoka grindžiamas Transporto priemoniu draudimo taisykliu Nr.021 Bendruju salygu 7.12.5 p.- „jeigu draudejas nuostoli padare tycia arba bande suklaidinti draudika klastodamas faktus, pateikdamas neteisingus duomenis, neteisetai padidino nuostolio suma;“. Ši atsakovo pozicija nepagrindžiama jokiais dokumentais: nutarimu nutraukti baudžiamaja byla (ikiteismini tyrima) del autotransporto priemones vagystes, iškelti baudžiamaja byla del sukciavimo atsakovui ir pan. Ieškovui buvo pateiktas tik formalus atsisakymas išmoketi draudimine išmoka, nepateikiant dokumentinio argumentavimo. Nera jokiu duomenu, kad butu buve nustatyta kokiu nors tyciniu ieškovo veiksmu, del kuriu draudikui atsirastu teise sumažinti draudimo išmoka ar atsisakyti ja sumoketi.

Vienas svarbiausiu - šaliu bendradarbiavimo arba kooperacijos principas reikalauja, kad kiekviena šalis padetu kitai šaliai tinkamai vykdyti prievoles. Šalys privalo keistis informacija, butina tinkamam prievoles vykdymui, turi informuoti viena kita apie papildomas, sutartyje aiškiai neišreikštas, salygas, susijusias su prievoles vykdymu. Šiuo atveju atsakovas turi galimybe, bendradarbiaudamas su kitomis draudimo kompanijomis, išsiaiškinti ir patikrinti ieškovo nurodytas aplinkybes. Tuo labiau, kad sprendimas atsisakyti išmoketi draudimo išmoka priimtas nesulaukus atsakymo ir nepatikrinus papildomai nurodytu aplinkybiu, neturint duomenu apie ieškovo nesažininguma, kurio pagrindu ir neišmokama išmoka.

Pažymetina, kad šaliu bendradarbiavimo pareigos apimtis priklauso nuo sutarties pobudžio ir šaliu statuso (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2001-10-10 nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-927-2001). Atsakovas šiuo atveju draudimo srityje veike kaip profesionalus verslininkas, kuriam objektyviai žinoma daugiau informacijos apie draudimo paslaugu teikima ir rizikos faktorius, todel silpnesniajai šaliai - ieškovui turejo suteikti tikslia, aiškia ir neabejotina informacija apie draudimo sutarties salygas. Manydamas, kad tam tikrais atvejais draudimo sutarties galiojimas apima padidintos rizikos šalis, atsakovas turejo visas galimybes sutarties sudarymo metu ivertinti šia rizika ir parinkti atitinkamo dydžio draudimo imokas.

Teismu praktikoje išaiškinta, kad pagal bendra taisykle pripažistama, jog, praradus apdrausta transporto priemone, draudimo išmoka yra lygi draudimo sumai. Taigi galioja prezumpcija, jog draudimo sutartyje numatyta draudimo suma yra lygi apdrausto daikto vertei, todel, daikta praradus, draudimo išmokos dydi sudaro draudimo sutartyje numatyta draudimo suma. Išimtys iš šios taisykles yra galimos tik tais atvejais, kai draudikas irodo, jog del tam tikru priežasciu apdrausto daikto verte po draudimo sutarties sudarymo sumažejo ir jo praradimo momentu ji buvo mažesne už draudimo suma, nurodyta draudimo sutartyje.

Ivykes draudiminis ivykis - transporto priemones vagyste. Ieškovas ir teisetas automobili vairaves ieškovo darbuotojas visiškai nesusije su vagyste ir draudimo imones, pateikdamas informacija, niekuomet neklaidino. Ieškovas pateikdavo tokia informacija, kokia pats turejo. Nuoroda, kad nenustatytas automobili pagrobes asmuo ir ikiteisminis tyrimas šiuo pagrindu sustabdytas, nera pagrindas draudiminei išmokai neišmoketi. Ieškovas, pasirašes draudimo sutarti, tinkamai vykde visas prievoles, laiku mokejo draudimo imokas, laiku praneše apie draudimini ivyki - vagyste ir turi pilna teise gauti draudimo sutartyje numatyta draudimo išmoka.

2005-04-20 UAB „Baltijos sfera“ atstovas A. S. kreipesi i AB „Lietuvos draudimas“ del draudimo išmokos, pranešdamas, kad 2005-04-14 Maskvoje, Pokryškino gatveje šalia pastato Nr. 1 esancioje automobiliu stovejimo aikšteleje, buvo pavogtas draustas automobilis BMW 735 v/n (duomenys neskelbtini). Prašyma draudejo atstovas pilde pats ir savo parašu patvirtino, kad pateikta informacija yra teisinga. Jam yra žinoma, kad pateikus neteisingus arba nepilnus parodymus AB „Lietuvos draudimas“ igyja teise mažinti draudimo išmoka arba visai jos nemoketi. Pildant prašyma, A. S. pateike klaidinancia informacija apie automobilio dingima, tuo pažeisdamas Taisykliu I dalies 7.12.5 p.

Draudikas atsisake moketi draudimo išmoka, vadovaudamasis dar iki teismo surinktais irodymais. Iš Rusijos teisesaugos istaigu gautos informacijos matyti, kad A. S. melagingai praneše apie automobilio vagyste. A. S. pateiktas igaliojimas valdyti automobili yra galimai suklastotas, nes akivaizdžiai skiriasi imones direktores M. S. parašas esantis igaliojime lyginant su kituose dokumentuose esanciais parašais. Todel remiantis Lietuvos Respublikos CK 6.1014 str. ir Taisykliu I dalies 7.12.5 punktu atsisakyta moketi draudimo išmoka.

Be aukšciau minetu aplinkybiu paaiškejo, kad sudarant draudimo sutarti draudimo suma buvo nustatyta mažesne už draudžiamo objekto verte. P. T. II dalies 6.1 p. draudžiant transporto priemone, draudimo suma lygi transporto priemones rinkos vertei. Remiantis leidiniu „Lengvuju automobiliu vertes Lietuvoje“ (2004 m. liepa - rugsejis ; 18 psl.) draudimo sutarties sudarymo diena automobilio rinkos verte buvo 153300 Lt, o vagystes diena rinkos verte buvo 120200 Lt („Lengvuju automobiliu vertes Lietuvoje“ 2005 m. balandis - birželis; 11 psl.). CK 6.999 str. numato, kad, jeigu nustatyta draudimo suma yra mažesne už draudimo verte, tai ivykus draudiminiam ivykiui, draudikas privalo atlyginti draudejui (naudos gavejui) dali jo patirtu nuostoliu, proporcinga draudimo sumos ir draudimo vertes santykiui. Remiantis šia CK norma buvo paskaiciuota 98816,42 Lt draudimo išmoka, kuria atsisakyta išmoketi.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje nustatyta, kad 2004-08-10 UAB,,Baltijos maisto papildu platinimo centras“ ir tretysis asmuo UAB ,,SEB VB lizingas“ sudare finansinio lizingo sutarti Nr. 2004-080103, pagal kuria ieškovui buvo perduotas naudotis lengvasis automobilis BMW 735, v.n. (duomenys neskelbtini) (b.l. 7). 2004-08-11 draudejas UAB ,,Baltijos maisto papildu platinimo centras“ ir draudikas AB ,,Lietuvos draudimas“ sudare transporto priemoniu draudimo sutarti, kuria apdraude automobili BMW 735, v.n. (duomenys neskelbtini) nuo vagystes ir kitu draudiminiu ivykiu, kaip naudos gaveja ivardindami UAB ,,VB lizingas“, 126.027 Lt draudimo sumai neišskaitant nusidevejimo, nekintama draudimo suma draudimo laikotarpiui nuo 2004-08-11 iki 2005-08-10. Draudimo sutarties sudaryma patvirtina byloje esantis transporto priemoniu draudimo liudijimas (b.l. 10). Kaip matyti iš bylos medžiagos (b.l. 24, 25), UAB ,,Baltijos maisto papildu centras“ 2005-04-06 pakeite pavadinima i UAB ,,Baltijos sfera“.

Kaip matyti iš Maskvos miesto Nikulino tarprajonines prokuraturos nutarimo iškelti baudžiamaja byla ir pradeti ja tirti (b.l. 29), 2005-04-14 nenustatytas asmuo, budamas adresu Poryškina g.1, Maskvoje, slaptai pavoge automobili BMW 735, v.n. (duomenys neskelbtini), priklausanti UAB ,,Baltijos maisto papildu platinimo centras“. Šiuo nutarimu buvo nutarta iškelti baudžiamaja byla pagal Rusijos Federacijos BK 158 str. 4 d. b punkte numatytus nusikaltimo požymius.

Kaip matyti iš treciojo asmens A. S. paaiškinimu teismo posedžio metu, jis dirbo UAB ,,Baltijos sfera“ vadybininku, vairavo automobili BMW 735, v.n. (duomenys neskelbtini), su juo buvo Maskvoje, automobili paliko prie metro, o pats išvyko i susitikima, iš kurio grižes automobilio neberado. Praneše apie vagyste milicijai. Informavo apie ivyki ieškova ir atsakova (b.l. 192).

Byloje esantis 2005-04-20 prašymas (b.l. 69) patvirtina, kad UAB ,,Baltijos sfera“ atstovas A. S. kreipesi i atsakova del draudimo išmokos pranešdamas, kad 2005-04-14 Maskvoje, Pokryškino gatveje prie namo Nr. 1 esancioje automobiliu stovejimo aikšteleje, buvo pavogtas draustas automobilis BMW 735, v.n. (duomenys neskelbtini). Prie prašymo pateike transporto priemones registracijos liudijima, pulteli prieš atvira vagyste, du plastmasinius rakto šablonus.

2005-07-17 Tardymo skyrius prie Maskvos miesto Zapadnyj administracines apygardos VRV Troparevo-Nikulino rajono VRS nutarimu nutare parengtini tardyma baudžiamojoje byloje Nr. 110235 sustabdyti ir pavesti Maskvos miesto Zapadnyj administracines apygardos VRV Troparevo-Nikulino rajono VRS viršininkui imtis priemoniu nustatant asmeni, patraukiama kaltinamuoju (b.l. 34). 2006-10-19 nutarimu 2005-07-17 nutarimas del parengtinio tardymo baudžiamojoje byloje Nr. 110235 sustabdymo panaikintas ir atnaujintas parengtinis tardymas baudžiamojoje byloje (b.l. 128). 2006-11-25 nutarimu nutarta sustabdyti parengtini tardyma baudžiamojoje byloje Nr. 110235 ir ipareigoti Maskvos miesto Tropariovo – Nikulino rajono VRS viršininka organizuoti mineta nusikaltima ivykdžiusio asmens paieška (b.l. 130). 2006-12-04 nutarimu 2006-11-25 nutarimas del parengtinio tardymo sustabdymo baudžiamojoje byloje Nr. 110235 panaikinti. Nutare bylos nagrinejima atnaujinti ir perduoti ja papildomam tardymui atlikti (b.l. 131).

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, vyksta ikiteisminis tyrimas del automobilio BMW 735, v.n. (duomenys neskelbtini), vagystes, bandant nustatyti vagyste padariusi asmeni, ikiteisminis tyrimas nera nutrauktas.

AB ,,Lietuvos draudimas“ atsisake išmoketi ieškovui draudimo išmoka, motyvuodamas tuo, jog tiriant byla išaiškejo, kad automobilis nebuvo pavogtas ieškovo nurodytomis aplinkybemis, o pagal Transporto priemoniu draudimo taisykliu Nr. 021 7.12.5 p. draudimo išmoka gali buti mažinama arba nemokama, jeigu draudejas nuostoli padare tycia arba bande suklaidinti draudika klastodamas faktus, pateikdamas neteisingus dokumentus, neteisetai padidino nuostolio suma (b.l. 110).

Draudimo sutartimi draudikas isipareigoja sumoketi draudimo išmoka, jeigu ivyksta draudiminis ivykis (CK 6.987 straipsnis). Draudimas taikomas visiems draudiminiams ivykiams, ivykusiems draudimo sutarties galiojimo metu, t.y. nuo draudimo sutarties isigaliojimo ir iki draudimo sutarties galiojimo pasibaigimo. Draudiminis ivykis yra pagrindas prievolei atsirasti, nes draudimo istatymai su tuo sieja civilines teisines pasekmes (CK 1.136 straipsnio 6 punktas, 6.2 straipsnis). Iš ivykiu atsiradusios prievoles turi buti vykdomos iki tol, kol jos nera pasibaigusios. Prievoles atsiradimas ir jos vykdymas nesutampa. Prievole moketi draudimo išmoka gali pasibaigti del ivykdymo, novacijos ar kitu civiliniu teisiu ir pareigu atsiradimo ar pasibaigimo pagrindu, neprieštaraujanciu istatymams ir teisei. Lietuvos civiliniame kodekse ir istatymuose nera išsamaus prievoliu pasibaigimo pagrindu sarašo. Draudimo istatymas nenustato tokiu atveju baigtinio sarašo. Jeigu skolininkas tvirtina, kad prievole moketi draudimo išmoka pasibaige, tai jis šia aplinkybe kaip pagrinda nemoketi draudimo išmokos privalo irodyti (CPK 178 straipsnis, Draudimo istatymo 14 straipsnio 6 dalis, šiuo metu galiojancio Draudimo istatymo 82 straipsnio 6 dalis).

AB ,,Lietuvos draudimas“ transporto priemoniu draudimo taisykliu Nr. 021, kuriu pagrindu šalys sudare automobilio draudimo sutarti, II dalies 1.20 p. nustatyta, kad vagyste yra laikoma transporto priemones, atskiru transporto priemones daliu pagrobimas arba užvaldymas plešimo budu bei šiu veiku vykdymo metu transporto priemonei padaryti sugadinimai. Nedraudiminis ivykis transporto priemone pavogus yra tada, kai transporto priemone buvo pavogta (išskyrus vagyste plešimo budu) palikus atidarytus langus, neužrakintas duris, neveikiant apsaugos nuo vagysciu priemonems ar palikus joje jos registravimo dokumentus, raktelius, signalizacijos nuotolinio valdymo pulta, imobilizatoriaus raktus (Taisykliu II dalies 4.1.6. p.). Byloje nera duomenu, jog ieškovo darbuotojas pažeide aukšciau paminetus saugumo reikalavimus, be to, šiu aplinkybiu neirodineja ir atsakovas. Atsakovas tik nurodo, jog ieškovo atstovas pateike klaidinga informacija apie draudimini ivyki. Pagal CPK 178 str. šalys turi irodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybemis, kuriu CPK nustatyta tvarka nereikia irodineti. Atsakovas nepateike irodymu, pagrindžianciu ieškovo darbuotojo A. S. kalte del vagystes fakto ar del nesažiningumo pateikiant informacija.

Be to, atsakovas procesiniuose dokumentuose nurodo, kad A. S. pateiktas igaliojimas valdyti ir ivežti automobili i Rusija yra galimai suklastotas, nes skiriasi imones direktores M. S. parašai esantys igaliojime lyginant su parašais kituose dokumentuose. Teismo posedžio metu liudytoja M. S. parode, kad igaliojime leisti A. S. ivežti automobili i Rusija yra jos parašas (b.l. 120). Kaip matyti iš bylos medžiagos ieškovas 2004-08-17 išdave A. S. igaliojima, kuris suteike teise naudotis automobiliu BMW 735, v.n. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos teritorijoje ir užsienyje (b.l. 73). Byloje nera duomenu, kad igaliojimas pripažintas negaliojanciu, taigi tokios atsakovo nurodytos aplinkybes yra tik atsakovo nuomone ir vertinimas, todel yra teisiškai nereikšmingi.

Ieškovas laikesi draudimo taisyklese nurodytu salygu – automobili vairavo turintis teise vairuoti asmuo, laikesi nustatytu saugumo taisykliu, tinkamai ir laiku praneše apie automobilio dingima, ivykis ivyko draudimineje teritorijoje. Kaip jau mineta, ikiteisminis tyrimas vyksta butent del automobilio vagystes fakto ir jis nera nutrauktas. Atsižvelgiant i paminetas aplinkybes, teismas pripažista automobilio BMW 735, v.n. (duomenys neskelbtini), vagyste draudiminiu ivykiu ir pripažista ieškovo teise i draudimo išmokos.

Draudimo sutartis savo pobudžiu yra sutartis del prisiemimo draudimines rizikos, kuria draudikas isipareigoja prisiimti ir del tokios rizikos sukelto draudiminio ivykio atveju sumoketi draudimo išmoka draudejui. CK 6.997 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ne gyvybes draudimo atveju, išskyrus istatymo numatytas išimtis, draudimo suma negali viršyti tikrosios draudžiamo turto ar turtines rizikos vertes (draudimo vertes). Šioje teises normoje itvirtinta taisykle kyla iš turto draudimo paskirties – drausti tik konkretaus apdrausto turto vertes galima praradima (sugadinima), kurio dydis butu proporcingas draudejo patirtiems nuostoliams ir ju neviršytu. Del to prieš sudarydamas draudimo sutarti draudikas turi teise apžiureti apdraudžiama turta, jeigu reikia, savo lešomis paskirti ekspertize jo vertei nustatyti (CK 6.994 straipsnio 1 dalis). Ši nuostata pakartota ir AB ,,Lietuvos draudimas“ Transporto priemoniu draudimo taisykliu Nr. 021 Bendruju salygu 3.3. p.

Taip draudikas pagal draudžiamo daikto verte apskaiciuoja draudimo suma, kuria apribojamas draudiko isipareigojimu kompensuoti draudejo galimus nuostolius dydis. Draudiko teise ivertinti apdrausto daikto verte ir pagal ja apskaiciuoti draudimo suma reiškia tai, kad aiškia draudimo suma sutarties šalys teisiškai apibrežia apdraustu turtiniu interesu apimti. Atsižvelgiant i šaliu sulygtas sutarties salygas, taip pat del teisinio apibrežtumo ir nuspejamumo draudiminio ivykio atveju draudimo išmoka turi buti apskaiciuojama laikantis sutartyje irašytos draudimo sumos ir kitu sutarties salygu del draudimo išmokos dydžio.

Suformuotoje teismu praktikoje (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2000 m. rugsejo 6 d. nutartis civilineje byloje UAB ,,Mosola“ v. UAB ,,Drauda“, bylos Nr. 3K-3-760/2000; 2002 m. birželio 24 d. nutartis civilineje byloje N. P. v. UAB ,,Ergo Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-911/2002; 2006 m. gruodžio 18 d. nutartis civilineje byloje UAB ,,Manukas“ v. UAB ,,PZU Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-671/2006) pripažistama bendroji taisykle, kad draudimo išmoka del transporto priemones praradimo turetu buti lygi draudimo sumai. Išimti iš šios taisykles galetu sudaryti nebent tie atvejai, kai nuo draudimo sutarties sudarymo iki draudiminio ivykio dienos apdrausto daikto verte sumažeja del tokio daikto sugadinimo ar jo nusidevejimo. Tokiais atvejais irodineti aplinkybes, kiek sumažejo apdrausto daikto verte, ja skaiciuojant nuo sutarties sudarymo metu apskaiciuotos to daikto draudimo sumos, turi draudikas.

Nagrinejamoje byloje atsakovas AB ,,Lietuvos draudimas“ procesiniuose dokumentuose (b.l. 66, 97) nurodo, kad sudarant draudimo sutarti draudimo suma paties draudejo buvo nustatyta mažesne už draudžiamo objekto verte. Pagal Taisykliu II dalies 6.1 p. draudžiant transporto priemone, draudimo suma lygi transporto priemones rinkos vertei. Remdamasis leidiniu ,,Lengvuju automobiliu vertes Lietuvoje“ atsakovas nurodo, kad draudimo sutarties sudarymo diena automobilio rinkos verte buvo 153.300 Lt, o vagystes diena rinkos verte buvo 120.200 Lt. Nurodo, kad CK 6.999 str. numato, kad, jeigu nustatyta draudimo suma yra mažesne už draudimo verte, tai ivykus draudiminiam ivykiui, draudikas privalo atlyginti draudejui dali jo patirtu nuostoliu, proporcinga draudimo sumos ir draudimo vertes santykiui. Paskaiciavo 98.816,42 Lt.

Teismas konstatuoja, kad tokia atsakovo pozicija reiškia draudimo sumos, nurodytos draudimo sutartyje, gincijima. Draudikas, kaip pasiuliusi draudimo sutarties salygas draudejui šalis, turi atsakingai apskaiciuoti draudimo suma, kuri neviršytu draudžiamu turtiniu interesu vertes. Jeigu draudikas nepagristai apskaiciuoja didesne draudimo suma del netinkamos draudžiamu turtiniu interesu ivertinimo metodikos, vien tai nereiškia pagrindo gincyti draudimo suma ar atsisakyti vykdyti sutarti. Pagal CK 6.998 straipsni draudimo suma po sutarties sudarymo gali buti gincijama tik tuo atveju, jeigu draudikas, nepasinaudojes savo teise ivertinti draudimo rizika, buvo apgautas del to, kad buvo nurodyta žinomai melaginga draudimo verte arba buvo padaryta aritmetine ar rašybos klaida.

Kaip jau mineta, atsakovas prieš sudarydamas draudimo sutarti turejo teise apžiureti (ivertinti) draudimo objekta, savo lešomis paskirti ekspertize jo vertei nustatyti. Pats draudikas pripažista, kad draudimo suma nurodyta šaliu sudarytoje sutartyje (126.027 Lt) neviršija tikrosios draudžiamo turto vertes. Atsakovas neirode, kad buvo apgautas del to, kad buvo nurodyta žinomai melaginga draudimo verte, taip pat neirodinejama aritmetine ar rašybos klaida, taigi nera istatyme nustatytu salygu sutartyje nurodytai draudimo sumai gincyti.

Šioje byloje, teismui apskaiciuojant teisinga moketina draudimo išmoka, turetu buti atsižvelgta i automobilio nusidevejima per laikotarpi nuo draudimo sutarties sudarymo iki draudiminio ivykio dienos, t. y. nuo 2004 m. rugpjucio 11 d. iki 2005 m. balandžio 14 d., jeigu atsakovas irodytu apdrausto automobilio nusidevejima del jo eksploatacijos ar del kitokiu priežasciu ivykusi šio automobilio vertes sumažejima draudiminio ivykio diena. Taciau tokiu irodymu atsakovas nepateike, nors tokia pareiga turejo (CPK 178). Teismas pažymi, kad sudarydamas automobilio kasko draudimo sutarti prisijungimo budu ieškovas neturejo galimybes nulemti draudžiamo automobilio vertes nustatymo, nes šia verte nustato draudikas vienašališkai. Taigi automobilio vagystes atveju, kuris sutartyje nurodytas kaip draudiminis ivykis, draudiko atsisakymas išmoketi draudimo išmoka, atitinkancia draudimo suma, reiškia sutarties nevykdyma. Ieškovas apdraude automobili nekintama, neišskaitant nusidevejimo draudimo suma – 126.027 Lt. Taigi moketina draudimo išmoka apskaiciuotina pagal sutartyje nurodyta draudimo suma – 126.027 Lt. Taigi ši suma priteistina naudos gavejui pagal draudimo sutarti treciajam asmeniui byloje UAB ,,SEB VB lizingas“.

Pagal CPK 83 str. 1 d. 9 p., iškelus ieškovui bankroto byla žyminis mokestis turi buti gražintas. Ieškovas sumokejo 1000 Lt, 2.520 Lt ir 0,54 Lt, viso 3.520,54 Lt žyminio mokescio (b.l. 6, 58-59).

Pagal CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turetas bylinejimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir butu atleista nuo bylinejimosi išlaidu mokejimo i valstybes biudžeta. Taigi iš atsakovo priteistinas 3.520,54 Lt žyminis mokestis i valstybes pajamas.

Iš 2007-02-06 pinigu priemimo kvito matyti, kad UAB ,,Baltijos sfera“ turejo 2.000 Lt išlaidu advokato pagalbai apmoketi (b.l. 179). Ši suma taip pat priteistina iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 3, 5, 93, 176 - 185, 269 - 270 str., CK 1.5, 1.138, 6.987, 6.997, 6.998 str.,

nusprende:

ieškovo bankrutuojancios UAB ,,Baltijos sfera“ ieškini atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo AB ,,Lietuvos draudimas“ 126.027 Lt dydžio draudimo išmoka ieškovui bankrutuojanciai UAB ,,Baltijos sfera“ ipareigojant atsakova ja sumoketi treciajam asmeniui UAB ,,SEB VB lizingas“.

Gražinti ieškovui bankrutuojanciai UAB ,,Baltijos sfera“ (juridinio asmens kodas 123422976, registracijos adresas - K. Kalinausko g. 9-12/ Tauro g. 7-12, Vilnius) sumoketa 3.520,54 Lt (triju tukstanciu devyniu penkiu šimtu dvidešimties litu) žymini mokesti pagal 2006-05-05, 2006-07-11 bei 2006-07-12 AB ,,Hansabankas“ bei AB SEB Vilniaus banko išduotus mokejimo nurodymus.

Priteisti iš atsakovo AB ,,Lietuvos draudimas“ 3.520,54 Lt žymini mokesti i valstybes pajamas.

Priteisti iš atsakovo AB ,,Lietuvos draudimas“ 2.000 Lt išlaidu advokato pagalbai apmoketi ieškovui bankrutuojanciai UAB ,,Baltijos sfera“.

Sprendimas per 30 dienu nuo jo paskelbimo gali buti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacini skunda per Vilniaus apygardos teisma.