Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Tomo Blinstrubio, Broniaus Januškos ir Donato Vansevičiaus (pirmininkas ir pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. S. skundą atsakovei Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Aplinkos ministerijai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2015 m. balandžio 15 d. priėmė nutarimą Nr. 389 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano rengimo“. Lietuvos Respublikos aplinkos ministras 2015 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. (18-1)-D8-3413 pavedė Tarnybai organizuoti Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano (toliau – ir Tvarkymo planas) pakeitimo rengimą. Tarnybos direktoriaus 2015 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. V-134 pradėtas Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano tikslinimo (specialiojo planavimo) procesas. Tarnybos direktoriaus 2015 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. V-134 patvirtinta Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano tikslinimo darbų programa, kurioje apibrėžta planuojama teritorija, nurodyti planavimo uždaviniai, vykdymo etapai ir darbų apimtys. Tarnyba 2015 m. liepos 23 d. raštu Nr. (3)-V3-1470 kreipėsi dėl planavimo sąlygų į jas išduodančias institucijas.

Tarnyba 2018 m. balandžio 23 d. gavo pareiškėjos pasiūlymą Tvarkymo plano korektūrai. Į jį Tarnyba atsakė 2018 m. balandžio 25 raštu Nr. (3)-V3-591 (12.1). Pareiškėjai buvo nurodyta, kad rašte minimas objektas (žemės sklypas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini)) nepatenka į tikslinamo (koreguojamo) Tvarkymo plano teritoriją. Tarnybos direktoriaus 2015 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. V-134 patvirtintoje Tvarkymo plano darbų programoje nustatyta, kad planuojama teritorija Lietuvos Respublikos Seimo 2010 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. XI-1248 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko ir jo zonų ribų plano patvirtinimo“ patvirtintame Kuršių nerijos nacionalinio parko ir jo zonų ribų plane išskirtų Gintaro įlankos istorinio urbanistinio draustinio, Nidos, Juodkrantės, Preilos, Pervalkos ir Smiltynės urbanistinių draustinių bei Neringos talasologinio (jūrinio) draustinio, Preilos rekreacinio prioriteto zonos ribose“. Minimas žemės sklypas Kuršių nerijos nacionalinio parko ir jo zonų ribų plane yra Raganų kalno kraštovaizdžio draustinyje, kuris į Tvarkymo plano tikslinimo ir planavimo darbų programą nėra įtrauktas. Pareiškėja taip pat buvo informuota, kad Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano tikslinimo (korektūros) viešinimo etapas yra pasibaigęs, o, vadovaujantis Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo procese nuostatais, po viešo susirinkimo pasiūlymai dėl teritorijų planavimo dokumento nebepriimami.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pareiškėjai pateikto Rašto (atsakymo) teisėtumo ir pagrįstumo, t. y. ar teisėtai ir pagrįstai atsakovė atsisako koreguoti Tvarkymo planą pagal pareiškėjos pateiktą pasiūlymą.

Pareiškėjos teigimu, jai pateiktas Raštas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje keliamų reikalavimų, todėl yra pagrindas jį panaikinti. Teismas su tokia pareiškėjos pozicija nesutinka.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.

VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai.

Aiškindamas šią teisės normą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) ne kartą pažymėjo, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756‑450/2010, 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556‑15/2010, 2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556‑336/2011).

Pagal Tvarkymo plano 7.1.1. papunktį ginčo žemės sklypas patenka į išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zoną – MEk, kuriai taikomas išsaugančio ūkininkavimo ekosistemų apsaugos reglamentas, vykdomos specifinės Kuršių nerijai miškų tvarkymo priemonės, susijusios su kalninių ir paprastųjų pušų medynų formavimo kryptimis: kalninės pušies keitimu paprastąja pušimi, kalninės pušies medynų rekonstrukcija ir paprastosios pušies keitimu kalnine pušimi. Iš byloje esančios grafinės medžiagos ištraukos iš Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų kadastro nustatyta, kad ši teritorija pagal galiojantį Tvarkymo planą nėra skirta poilsio pastatų ar gyvenamųjų pastatų statybai. Pagal Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrojo plano, patvirtinto Neringos savivaldybės tarybos 2012 m. rugsėjo 21 d. sprendimu Nr. T1-164, sprendinius, ši teritorija taip pat nėra skirta poilsio pastatų ar gyvenamųjų pastatu statybai, taigi pareiškėjos teiginys, kad Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorija gali būti tvarkoma įrengiant / statant (rekonstruojant, tiesiant ar kt.) inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas, kurie yra būtini pareiškėjai priklausančio Poilsio namelio eksploatavimui, yra visiškai nepagrįstas. Kaip matyti, Tvarkymo plano sutartiniuose ženkluose ginčo teritorijoje (žemės sklypas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini)) yra aiškiai nurodytas ženklas – „Likviduojami objektai“. Šioje teritorijoje pagal Tvarkymo plano sprendinius įtvirtintas buvusios iš seniau pionierių stovyklos renatūralizavimas – natūralios būklės atkūrimas, kuris likviduojant buvusios pionierių stovyklos statinius, tebegalioja iki šiol. Pabrėžtina tai, kad Lietuvos valstybė visą laiką Kuršių neriją traktavo ir traktuoja kaip unikalų gamtos ir žmogaus sukurtą kraštovaizdžio kompleksą – saugotiną teritoriją, kuriai turi būti nustatytas ypatingas teisinis režimas (Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 27 d. nutarimas). Taigi tiek atsakovė, tiek Aplinkos ministerija pagrįstai teigia, kad ginčo teritorijos koregavimas yra neįmanomas ir teismas šiai pozicijai visiškai pritaria, nes, kaip minėta, šios teritorijos nenumatoma koreguoti, o galioja Tvarkymo plano sprendiniai, kuriuose įtvirtintas buvusios pionierių stovyklos renatūralizavimas, likviduojant buvusios pionierių stovyklos statinius.

Pareiškėjos teigimu, vien Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimas Nr. 389 yra pakankamas pagrindas atsakovei inicijuoti pareiškėjos prašyme nurodytus atitinkamus reikiamus Plano pakeitimus. Pareiškėja neteisi teigdama, kad minėtu nutarimu yra pritarta viso Tvarkymo plano tikslinimui Su tokiu teiginiu nesutiktina. Planuojama teritorija – tai teritorija, kuriai rengiamas teritorijų planavimo dokumentas (Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 12 dalis). Tarnybos direktoriaus 2015 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. V-134 patvirtintoje Tvarkymo plano darbų programoje nustatyta, kad planuojama teritorija – 2010 m. gruodžio 22 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr. XI-1248 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko ir jo zonų ribų plano patvirtinimo“ , patvirtiname Kuršių nerijos nacionalinio parko ir jo zonų ribų plano įlankos istorinio urbanistinio draustinio, Nidos, Juodkrantės, Preilos, Pervalkos ir Smiltynės urbanistinių draustinių bei Neringos talasologinio (jūrinio) draustinio, Preilos rekreacinio prioriteto zonos ribose. Ginčo teritorija (žemės sklypas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini)) Kuršių nerijos nacionalinio parko ir jo zonų plane yra Raganų kalno kraštovaizdžio draustinyje, kuris į Tvarkymo plano tikslinimo ir planavimo darbų programą nėra įtrauktas.

Dėl pareiškėjo argumento, kad Tvarkymo plano tikslinimo (korektūros) viešinimo etapas nėra pasibaigęs, teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 35 straipsnis numato teisę suinteresuotai visuomenei susipažinti su parengtais teritorijų planavimo dokumentais teritorijų planavimą organizavusioje institucijoje bei gauti teritorijų planavimo dokumentų ar jų dalių, brėžinių kopijas. Šio įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje numatyta teisė teikti planavimo organizatoriui pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumentų ar Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje per visą teritorijų planavimo dokumentų rengimo laikotarpį iki viešo svarstymo pabaigos. Pareiškėja skundžiamu Raštu buvo informuota, kad po viešo susirinkimo pasiūlymai dėl teritorijų planavimo dokumentai nebepriimami. Bylos medžiaga patvirtina, kad visos procedūros dėl tokių pasiūlymų teikimo yra pasibaigusios, nes viešas sprendinių aptarimas įvykęs dar 2016 m. (byloje pateikta informacija apie susipažinimą su parengtais (koreguojamo) Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano sprendiniais ir jų viešą svarstymą TPDRIS sistemoje). Taigi sutiktina su atsakove, kad pasibaigus viešinimo etapui, pasiūlymai nebegali būti priimami.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja savaip interpretuoja teisės aktų normas. Pažymėtina, kad vien tai, jog pareiškėja nesutinka su ginčijamą Raštą priėmusio atsakovės teisės normų aiškinimu ir taikymu, nėra pagrindas tokį Raštą laikyti neatitinkančiu VAĮ 8 straipsnio reikalavimų ir jį panaikinti. Įvertinus Raštą turinį, matyti, kad jis atitinka anksčiau aptartas VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, t. y. jame aiškiai yra nurodytos faktinės ir teisinės aplinkybės, dėl kurių priimtas toks Raštas, motyvai išdėstyti aiškiai ir pakankamai, todėl šioje byloje nėra teisinio pagrindo konstatuoti VAĮ 8 straipsnio 1 dalies pažeidimo. Teismas konstatuoja, kad atsakovė tinkamai įvertino faktines aplinkybes ir teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės aktų normas.

Kadangi skundžiamas Raštas atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytus reikalavimus, dėl to yra pagrindas atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą.

Reikalavimas įpareigoti atsakovę nedelsiant imtis priemonių ir atlikti reikiamus veiksmus, kad plano tikslinimas būtų suderintas yra išvestinis, kuris netenkinamas – netenkinus pagrindinio reikalavimo dėl Rašto panaikinimo.

Netenkinus pareiškėjos skundo, pareiškėja neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų priteisimą, todėl jos prašymas dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų taip pat netenkinamas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjos I. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.