Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų Jonavoje teisėja Jolita Cirulienė rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ieškovė) ieškinį, pareikštą dokumentinio proceso tvarka atsakovei (duomenys neskelbtini) (toliau – ir atsakovė) dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2025 m. sausio 2 d. teisme gautas atsakovės prašymas priimti priešieškinį, susijusį su šioje byloje nagrinėjamu ginču, pratęsti atsiliepimo į preliminarų teismo sprendimą pateikimo terminą ne trumpesniam nei 14 kalendorinių dienų laikotarpiui nuo šio prašymo patenkinimo ir sustabdyti preliminaraus teismo sprendimo vykdymą iki galutinio bylos išnagrinėjimo.

Teismas 2025 m. sausio 6 d. nutartimi nustatė atsakovei 7 (septynių) dienų terminą nuo nutarties įteikimo dienos pašalinti nutartyje išdėstytus prašymo trūkumus, nurodęs, jog atsakovės pateiktas prašymas neatitinka CPK 430 straipsnio 5 dalies reikalavimų, t. y. neatitinka bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, ir atsakovė visų pirma turi kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti terminą prieštaravimams pateikti, kartu pateikus tokius prieštaravimus, ir tik tada galima reikšti prašymus dėl preliminaraus sprendimo vykdymo sustabdymo ir teikti priešieškinį, kuris turi atitikti 111 ir 135 straipsnių reikalavimus ir už jį turi būti sumokėtas žyminis mokestis valstybei.

2025 m. sausio 8 d. teisme gautas atsakovės prašymas atnaujinti praleistą terminą prieštaravimams dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 25 d. preliminaraus sprendimo pateikti ir, priėmus prašymą, įtraukti pateiktus prieštaravimus į bylos nagrinėjimą.

2024 m. vasario 24 d. atsakovė pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose prašo: įpareigoti ieškovę pateikti detalią išrašytų PVM sąskaitų faktūrų pagrindimo analizę, nurodant, kaip buvo apskaičiuotas apskaitos įrašų skaičius ir atitinkama paslaugų kaina; įvertinti ieškovės veiksmus galimo nesąžiningo elgesio kontekste, siekiant nepagrįstai padidinti apskaitos paslaugų kainą; vadovaujantis CPK 178 straipsniu, pripažinti, kad ieškovė neįrodė savo reikalavimo pagrįstumo, nes nepateikė tinkamų įrodymų; atidėti teismo posėdį ir paskirti mediatorių ginčui taikiai išspręsti. Atsakovė nurodė, jog iš ieškovės pateiktų ataskaitų ir kainos apskaičiavimo lentelės matyti, kad apskaityti įrašai skaičiuojami ne pagal dvejybinės apskaitos principą. Atsakovė ne kartą kreipėsi į ieškovę, prašydama pateikti išrašytų PVM sąskaitų faktūrų detalizaciją bei pagrįsti apskaitos paslaugų kainos skaičiavimus, tačiau ieškovė vengė tai daryti. Vadovaujantis Sutarties nuostatomis, buhalterinės apskaitos paslaugų kaina nustatoma pagal apskaitos įrašų skaičių. Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 11 dalį (,,Buhalterinis įrašas – ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių fiksavimas apskaitos registruose laikantis dvejybinės apskaitos principo, išskyrus atvejus, kai šis įstatymas ar kiti teisės aktai nustato kitaip.“) buhalterinis įrašas yra dvejybinės apskaitos principu registruojamas ūkinių operacijų fiksavimas apskaitos registruose. Tačiau ieškovė išrašė PVM sąskaitas faktūras nepaisydama šio teisinio apibrėžimo ir nurodė dvigubai didesnį buhalterinių įrašų skaičių, nei jis turėtų būti pagal teisės aktus. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 16 straipsnio 1 dalis numato, jog „Apskaitos duomenys turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kuriuose aiškiai ir tiksliai turi būti nurodytos apskaitos operacijos.“ CK 6.200 straipsnio 2 dalis numato, kad sutarties šalys turi bendradarbiauti ir derinti savo veiksmus. Ieškovė ne tik nepateikė atsakovei prašomos informacijos, bet ir ignoravo pakartotinius prašymus paaiškinti, kokiu būdu buvo apskaičiuotas apskaitos įrašų skaičius bei atitinkama paslaugų kaina. Toks ieškovės elgesys laikytinas nesąžiningu ir galimai siekiančiu nepagrįstai padidinti mokėtiną sumą. Vadovaujantis CK 6.123 straipsnio 1 dalimi, prievolė laikoma įvykdyta, kai paslaugos teikėjas tinkamai atliko savo pareigas ir paslaugos gavėjas galėjo naudotis suteiktos paslaugos rezultatais. Šiuo atveju paslauga negali būti laikoma tinkamai suteikta, nes atsakovė negali ja naudotis – duomenys yra įvesti į ieškovės buhalterinę programą, tačiau atsakovė neturi prieigos ar galimybės jais disponuoti. Be to, CK 6.200 straipsnio 1 dalis numato, kad sutarties šalys privalo vykdyti savo įsipareigojimus sąžiningai, bendradarbiaudamos ir kooperuodamosi. Atsakovė, susidūrusi su stipriais finansiniais sunkumais, prašė ieškovės tęsti paslaugų teikimą sudarant galimybę atsiskaityti palaipsniui, tačiau ieškovė atsisakė šį prašymą svarstyti. Dėl to atsakovei teko ieškoti kito paslaugų teikėjo, o ieškovės įvesti duomenys tapo nepritaikomi naudojimui. Atsižvelgiant į tai, kyla pagrįstas klausimas dėl ieškovės reikalavimo pagrįstumo bei atsakovės prievolės mokėti už paslaugas, kurių ji faktiškai negali panaudoti. Pagal CK 6.156 straipsnio 2 dalį, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos sąžiningai, atsižvelgiant į tikrąją šalių valią, o ne tik į sutarties raidę. Vadovaujantis CPK 231 straipsnio 2 dalimi, atsakovė siekia užbaigti ginčą taikiai ir prašo teismo atidėti posėdį bei paskirti mediatorių, kuris padėtų šalims pasiekti abipusiai priimtiną susitarimą. Atsakovė yra pasirengusi bendradarbiauti ir derėtis su ieškove dėl taikaus ginčo išsprendimo, kuris leistų išvengti papildomų teisminių išlaidų bei procesinių veiksmų.

Trečia, nepagrįstas atsakovės teiginys, kad „paslauga negali būti laikoma tinkamai suteikta, nes atsakovė negali ja naudotis – duomenys yra suvesti į ieškovo buhalterinę programą, tačiau atsakovė neturi prieigos ar galimybės jais disponuoti.“ Sutarties 7.2 papunktyje numatyta, kad „Sutarties nutraukimo atveju Užsakovas privalo atsiskaityti už Vykdytojo suteiktas paslaugas, po to Vykdytojas privalo sugrąžinti visus jam Užsakovo pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus.“ Nagrinėjamu atveju byloje kilęs ginčas dėl atsakovės pareigos sumokėti paslaugų kainą. Pagal Sutarties 7.2 papunktį, buhalterinės apskaitos programoje esantys išvestiniai duomenys atsakovei būtų perduoti tik po tinkamo Sutarties įvykdymo (skolos ieškovei apmokėjimo). Atsakovė pažeidė pareigą sumokėti ieškovei pagal Sutartį bei yra skolinga 1 672 Eur pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Atsakovei nesumokėjus ir neatsiskaičius už jai suteiktas paslaugas pagal Sutarties 7.2 papunktį ieškovei neatsirado pareigos atsakovei perduoti buhalterinės apskaitos programoje esančių duomenų. Atsižvelgiant į Sutarties 7.2 papunkčio nuostatą, atsakovė negali pateisinti savo pareigos sumokėti paslaugų kainos tuo, kad jai nebuvo perduoti buhalterinės apskaitos programoje esantys duomenys, nes tokia sąlyga šalių sudarytoje Sutartyje nėra numatyta.

Ketvirta, ieškovė nepageidauja sudaryti taikos sutarties ar taikyti mediaciją. Atsakovei pateikus prašymą taikyti mediaciją, nesant ieškovės sutikimo, nėra pagrindo tenkinti atsakovės prašymo dėl bylos sustabdymo ir mediacijos skyrimo.

Apibendrinant nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog atsakovės papildomuose paaiškinimuose nurodyti teiginiai nepagrįsti ir atmestini.

2025 m. kovo 4 d. ieškovė pateikė prašymą priteisti iš atsakovės ieškovei jos patirtas 508,20 Eur bylinėjimosi išlaidas teikiant teisines konsultacijas, rengiant procesinius dokumentus. Ieškovė pažymi, kad pateikiamoje lentelėje nurodyta paslaugų kaina neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytų maksimalių dydžių. Suteiktų teisinių paslaugų kainos yra nurodytos įskaičius PVM, kurį sumokėjo ieškovė bei kuris nėra priskirtinas advokatų išlaidoms, todėl negali būti laikomas advokatų atlygiu. Dėl to, šio pobūdžio faktiškai patirtos išlaidos turi būti atlygintos visa apimtimi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004 m. lapkričio 22 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-621/2004 yra išaiškinęs, kad CPK 98 straipsnio 2 dalis turi būti taikoma sistemiškai su Lietuvos Respublikos Advokatūros įstatymo nuostatomis. <..> CPK 98 str. 2 d. taikoma tik tada, kai priešinga šalis pateikia įrodymų, jog šis honoraras yra neprotingai didelis. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio yra taikytinos tik kitai šaliai pateikus įrodymus, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra neprotingai didelės. Jeigu tokių įrodymų nėra, nėra pagrindo mažinti prašomų priteisti išlaidų, net jeigu jos viršija Rekomendacijose nurodytą dydį. Juo labiau, kad pačiose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (11 p.) yra nurodyta, kad teismas gali nukrypti nuo maksimalaus dydžio. Taigi, remiantis tuo, kas išdėstyta, atsižvelgiant į šios konkrečios bylos aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais ir nesant įrodymų, kad pareikalautos atlyginti išlaidos yra neprotingai didelės, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos turi būti tinkamai atlygintos visa apimtimi.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Preliminarus sprendimas keistinas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovės 2020 m. balandžio 1 d. sudarytos Apskaitos tvarkymo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis) pagrindu ieškovė teikė atsakovei buhalterinės apskaitos paslaugas, pagal kurias ieškovė nuo 2024 m. sausio 31 d. iki 2024 m. liepos 31 d. išrašė PVM sąskaitas faktūras už bendrą 3 418 Eur sumą. Skolos likutis, laikotarpio pradžiai sudaręs 1 352 Eur, 2024 m. spalio 7 d. sudarė 1 672 Eur, kadangi atsakovė atliko šiuos mokėjimus bendrai 3098 Eur sumai: 1 397 Eur – 2024 m. kovo 8 d., 600 Eur – 2024 m. balandžio 8 d., 701 Eur – 2024 m. gegužės 30 d. ir 400 Eur – 2024 m. spalio 7 d.

Byloje kilo ginčas dėl atsakovės pareigos atsiskaityti su ieškove, kuri 2024 m. rugpjūčio 13 d. išsiuntė atsakovui Pranešimą apie paslaugų teikimo sustabdymą iki skolos apmokėjimo.

Dėl pagrindinės skalos

Teismas visiškai sutinka su ieškovės argumentais, jog atsakovė neįrodė savo prieštaravimų teiginių, kad ieškovė pilnai neįvykdė savo įsipareigojimų pagal Sutartį. Nors bylos nagrinėjimo metu atsakovė mėgino reikšti priešieškinį, kuriame prašė pripažinti, kad ieškovė nevisiškai vykdė savo įsipareigojimus pagal Sutarties 2.3 punktą ir netinkamai teikė paslaugas bei atitinkamai sumažinti reikalaujamas apmokėjimo sumas proporcingai suteiktoms paslaugoms, t. y. sumažinti jas nuo 1 672 Eur iki pagrįstos sumos, kuri turi būti nustatyta teismo sprendimu, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovė per teismo nustatytą terminą patikslinto priešieškinio nepateikė.

Kaip nurodė ieškovė, ji, pasinaudodama savo pažeistų teisių gynybos būdais (CK 6.207 straipsnio 2 dalis), pagrįstai ir teisėtai sustabdė paslaugų teikimą nuo 2024 m. rugpjūčio 13 d. iki kol atsakovė padengs įsiskolinimą (1 672 Eur) už suteiktas buhalterinės apskaitos paslaugas (žr. ieškinio priedas Nr. 3). Pažymėtina ir tai, jog atsakovė šio paslaugų sustabdymo net neprašė pripažinti negaliojančiu, net nemėgino dėl to reikšti priešieškinio.

Su ieškiniu pateiktas elektroninis susirašinėjimas įrodo, kad atsakovė iki bylos atsiradimo teisme neginčijo suteiktų paslaugų kiekių ar kainos (žr. ieškinio priedas Nr. 4). Matyti, jog atsakovei buvo žinoma ir suprantama, kokias paslaugas pagal Sutartį jai suteikė ieškovė. Ieškovės teigimu, kurio atsakovė nepaneigė, atsakovė niekada nėra teikusi pretenzijų ieškovei dėl jos išrašytų PVM sąskaitų faktūrų.

Teismo nuomone, atsakovė nepagrįstai teigia, jog ieškovė netinkamai taikė Sutarties nuostatas dėl paslaugų kainos apskaičiavimo, t. y. nurodė dvigubai didesnį buhalterinių įrašų skaičių, nei jis turėtų būti. Sutarties 4.1 papunktyje nustatyta, jog: „Apskaitos paslaugų kaina kas mėnesį nustatoma pagal to mėnesio buhalterinės apskaitos programų įrašų skaičių: <...> Darbo užmokesčio apskaitos paslaugų kaina kas mėnesį nustatoma pagal to mėnesio Užsakovo nepriklausomai nuo jo darbo dienų skaičiaus. Vieno darbuotojo darbo užmokesčio apskaitos kaina 15 Eur (penkiolika eurų).“ Atsakovė klaidina teismą teigdama, jog paslaugų kaina dvigubai didesnė, nei ji turėtų būti. Taikant dvejybinės apskaitos metodą ir į buhalterinės apskaitos programą vedant duomenis apie ūkines operacijas gali susidaryti nuo kelių iki keliolikos buhalterinės apskaitos įrašų. Pavyzdžiui, kuro pirkimo degalinėje registravimas buhalterinės apskaitos programoje sugeneruoja tris buhalterinius įrašus: 1) registruojamas kuro įsigijimas debete, kredite nurodoma skola tiekėjui; 2) registruojamas pirkimo (gautinas) PVM debete, kredite nurodoma skola tiekėjui; 3) kadangi pirkta atsiskaitant degalinėje grynais ar bankinio mokėjimo kortele, reikalinga avansinė apyskaita ir padaroma užskaita debetuojant skolą tiekėjui, kredituojant atskaitingą asmenį, nes apskaitoje turi būti atvaizduota skola atskaitingam asmeniui už įmonės veiklai pirktas atsargas, šiuo atveju kurą. Tai, jog buhalterinė apskaita vedama taikant dvejybinio įrašo metodą, dėl to paslaugų kaina nedvigubėja, nes ji priklauso nuo buhalterinės apskaitos programoje atliktų įrašų kiekio. Buhalterinės apskaitos programoje atliktų įrašų kiekis priklauso nuo konkrečios ūkinės operacijos pobūdžio ir su ja būtinų atlikti veiksmų.

Atsakovė prašė įpareigoti ieškovę pateikti detalią išrašytų PVM sąskaitų faktūrų pagrindimo analizę, nurodant, kaip buvo apskaičiuotas apskaitos įrašų skaičius ir atitinkama paslaugų kaina. Ieškovė atsiliepimo į atsakovės prieštaravimus priede Nr. 1 pateikė išrašytų PVM sąskaitų faktūrų detalizaciją, kurioje yra duomenys apie buhalterinės apskaitos įrašus ir galutinės paslaugų kainos apskaičiavimas. Atsakovė nenurodė motyvų, kodėl ieškovės pateikti įrodymai nėra pakankami nustatyti suteiktų paslaugų kiekius ir kainą. Vien tai, jog atsakovė savaip interpretuoja Sutarties 4.1 papunktį, tai nėra pagrindas nesivadovauti ieškovės byloje pateiktais įrodymais (CPK 185 str. 1 d.). Atsakovė nenurodė, kokius būtent dokumentus ieškovė turi ir nėra pateikusi į bylą. Dėl to teismas nematė pagrindo tenkinti atsakovės nurodyto prašymo dėl ieškovės pakartotinio įpareigojimo, nes jis abstraktus ir nepagrįstas.

Atsakovės teiginys, kad „paslauga negali būti laikoma tinkamai suteikta, nes atsakovė negali ja naudotis – duomenys yra suvesti į ieškovės buhalterinę programą, tačiau atsakovė neturi prieigos ar galimybės jais disponuoti“, teismo nuomone, nėra priežastimi netenkinti ieškinio reikalavimo dėl nesumokėtos skolos už buhalterinės apskaitos paslaugas pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras priteisimo, tuo labiau, kad atsakovė ne tik neginčijo atsakovės atlikto paslaugų teikimo sustabdymo, bet ir jokio savarankiško priešieškinio reikalavimo dėl ieškovės įpareigojimo tuos į ieškovės buhalterinę programą suvestus duomenis perduoti atsakovei šioje ar kitoje byloje nereiškė.

Atsakovė iki šiol nėra padengusi skolos ieškovei. Atsakovei pagal ieškovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras buvo suteiktos paslaugos, tačiau atsakovė nevykdė ir pažeidė Sutarties 3.6 punkte nustatytą įsipareigojimą laiku atsiskaityti už suteiktas paslaugas, todėl teismo nemato jokio pagrindo netenkinti reikalavimo dėl 1 672 Eur skolos priteisimo, o taip pat ir reikalavimo dėl 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. lapkričio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl delspinigių (ne)priteisimo

Kaip matyti iš Sutarties 4.3 punkto, ,,užsakovas atsiskaito su Vykdytoju už praėjusį mėnesį iki sekančio mėnesio 10 dienos. Užsakovui laiku neatsiskaičius su Vykdytoju, jis privalo, Vykdytojui pareikalavus, mokėti jam 0,1 proc. delspinigius už kiekvieną dieną nuo pradelstos sumos“.

Vadinasi, pačioje Sutartyje aiškiai nurodyta, jog pareiga mokėti delspinigius atsakovei kyla tik ,,Vykdytojui pareikalavus“.

Be to, kaip nurodė pati ieškovė ieškinyje, ieškovė ir toliau siekdama taikaus skolos atgavimo iš atsakovės, laikotarpiu nuo 2024 m. spalio 7 d. iki spalio 24 d., su atsakove ne kartą kontaktavo (Priedas Nr. 4), atsakovės prašymu, ieškovė atsakovei pasiūlė ir skolos sumokėjimo grafiko sudarymą (skolos išdėstymą), t. y. skolą išmokėti – mokant į savaitę po 400 Eur, tačiau atsakovė iki šiol skolos nėra atsiskaičiusi.

Vadinasi, pati ieškovė 2024 m. spalio 7 d. buvo sutikusi, kad skolų sumokėjimo terminai būtų nukelti, mokant į savaitę po 400 Eur.

Dabar gi susidarė tokia situacija, kad ieškovė tik ieškinyje paskaičiavo 302,71 Eur delspinigius, ieškinyje pateiktoje lentelėje nurodžiusi, jog delspinigiai paskaičiuoti pagal atskiras sąskaitas už laikotarpius nuo 2024 m. gegužės 22 d. iki 2024 m. gegužės 30 d., spalio 7 d. ir lapkričio 18 d.

Kadangi iš ieškovės pateiktų įrodymų ir argumentų nematyti, jog iki ieškovės kreipimosi į teismą iš atsakovės būtų buvę reikalauta sumokėti delspinigius, be to, pačiai ieškovei pripažinus, jog 1 672 Eur skolos pagal ginčo sumokėjimo pagal ginčo sąskaitas terminas buvo nukeltas ne mažiau kaip keturioms savaitėms (nes 1 672/400= 4,18) teismo nuomone, ieškinio reikalavimas dėl delspinigių priteisimo netenkintinas kaip visiškai nepagrįstas vien dėl šių priežasčių.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

2024 m. lapkričio 25 d. preliminariu sprendimu iš atsakovės buvo priteistos 363 Eur bylinėjimosi išlaidos. Iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos ieškovė patyrė papildomas 282,33 Eur išlaidas advokatės pagalbai už atsiliepimo į atsakovės prieštaravimus rengimą, 169,40 Eur išlaidas už rašytinių paaiškinimų rengimą bei 56,47 Eur išlaidas už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo rengimą, viso 508,20 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Nurodytos išlaidos advokato pagalbai neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, maksimalių dydžių bei atitinka protingumo, sąžiningumo kriterijus, todėl turėtų būti priteistos iš atsakovės, jeigu ieškinys būtų tenkinamas visiškai.

Tačiau, kadangi ieškinys tenkinamas tik 84,67 procentais (nes 1 672 x 100 proc. / (1672 ++302,71), proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, iš atsakovės ieškovei priteitina 430,29 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo dalimis

Civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar išdėsčius teismo sprendimo vykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo išdėstymas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis bendraisiais teisės principais – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1485-196/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1064-943/2018).

Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad priteista suma šiai dienai atsakovei yra pakankamai didelė, atsakovė ne kartą nurodė, jog įmonė patyrė finansinių sunkumų bei kreipėsi į ieškovę dėl skolos išdėstymo dalimis. Teismas iš viešų registro duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatė, kad 2023 m. balanso duomenimis, atsakovės grynasis pelnas siekė 25 178 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 162 688 Eur.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teismo vertinimu, teismo sprendimo vykdymo išdėstymas vienerių metų laikotarpiui būtų reikšmingas atsakovei, nes tai sudarytų jai sąlygas toliau vykdyti ūkinę veiklą, sudarytų atsakovei didesnę galimybę grąžinti skolą atitinkamomis pinigų sumomis. Tuo tarpu ieškovės finansinė padėtis ženkliai nuo to (sprendimo išdėstymo) nenukentėtų ir nepasikeistų.

Remiantis tuo, kas nurodyta, teismas konstatuoja, kad vienerių metų laikotarpis, per kurį būtų išdėstytas teismo sprendimo vykdymas leistų atsakovei prievolę įvykdyti dalimis, ieškovės turtinių teisių esmingai nepažeis, leis atsakovei realiai įvykdyti teismo sprendimą pagal šio meto finansines galimybes, dėl ko teismo sprendimas iš esmės nebus paneigtas. Todėl yra pagrindas, teismo nuomone, sprendimo vykdymą išdėstyti vienerių metų laikotarpiui.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, 2022 m. balandžio 1 d. preliminarus sprendimas keistinas (CPK 430 straipsnio 6 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų Jonavoje 2024 m. lapkričio 25 d. preliminarų sprendimą pakeisti ir galutinį sprendimą išdėstyti taip:

Priteisti iš atsakovės (duomenys neskelbtini) (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini)) ieškovei (duomenys neskelbtini) (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini)) 1 672 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų septyniasdešimt dviejų eurų) skolą, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. lapkričio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 430,29 Eur (keturių šimtų trisdešimties eurų 29 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Kitus ieškinio reikalavimus atmesti.

Sprendimo įvykdymą išdėstyti vienerių metų laikotarpiui, įpareigojant atsakovę (duomenys neskelbtini) (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini)) nuo šio sprendimo įsiteisėjimo per vienuolika mėnesių iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos sumokėti ieškovei (duomenys neskelbtini) (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini)) kas mėnesį po 175 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt penkis eurus), paskutinį mėnesį sumokant likusią dalią priteistų sumų ir 6 procentų metines palūkanas iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus Jonavoje.