- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-11-13
- Bylos Nr.
- 2K-702/2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vytautas Masiokas (pirm.), Lidija Liucija Žilienė, Albinas Sirvydis (pran.)
- Nuteistasis
- R. K.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Masioko, Lidijos Liucijos Žilienės ir pranešėjo Albino Sirvydžio,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K. kasacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalį 20 MGL dydžio (2500 Lt) bauda.
Skundžiama ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 20 d. nutartis, kuria nuteistojo R. K. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. K. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2003 m. spalio 24 d., apie 8.00 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį ir važiuodamas paskui kitą automobilį saugų eismą neužtikrinančiu atstumu, norėdamas neatsitrenkti šiam automobiliui pradėjus stabdyti, manevravo į kairę, nesuvaldė savo automobilio, apsisukęs priešinga kryptimi sustojo kairėje važiuojamosios dalies pusėje sudarydamas kliūtį eismui ir kuo skubiau nepašalino iš važiuojamosios dalies savo automobilio, neįjungė avarinės šviesos signalizacijos bei neperspėjo kitų eismo dalyvių apie kliūtį, dėl to A. B. vairuojamas automobilis susidūrė su R. K. automobiliu. Teismai konstatavo, kad R. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 51, 53, 136.1, 136.7, 171, 172, 194 punktų reikalavimus. Eismo įvykio metu A. B. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu R. K. prašo panaikinti teismų sprendimus ir priimti jam išteisinamąjį nuosprendį. Kasatorius, savaip interpretuodamas bylos aplinkybes, neigia savo kaltę pagal BK 281 straipsnio 1 dalį ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, neišsamiai ir šališkai išnagrinėjęs šią bylą, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, o apeliacinės instancijos teismas padarė esminius BPK pažeidimus, nes šių trūkumų nepašalino. R. K. teigia, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs nukentėjusiosios A. B. parodymus, padarė nepagrįstą išvadą, jog tarp jo padarytų KET pažeidimų ir atsiradusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kasatorius pripažįsta, kad jis įvykio metu pažeidė KET 172 punkto reikalavimus, tačiau neigia, kad tarp šių reikalavimų pažeidimo ir eismo įvykio yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kasatoriaus nuomone, bylos duomenys, tarp jų – autotechninės ekspertizės aktas, įvykio schema, patvirtina, kad minėto eismo įvykio kaltininkė yra A. B., nesilaikiusi KET 171, 172, 173 punktų reikalavimų. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl kasatoriaus veiksmų yra nepagrįstos, o apeliacinės instancijos teismo išvados šiuo klausimu – neteisingos. Be to, apeliacinės instancijos teismas, vertindamas nukentėjusiosios veiksmus, neatkreipė dėmesio į tai, kad jos veiksmai neatitiko KET 145 ir 180.3 punktų reikalavimų. Kasatorius įsitikinęs, kad būtent nukentėjusiosios padaryti KET pažeidimai lėmė minėto eismo įvykio padarinius.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl R. K. nuteisimo
R. K. nurodo, kad jis dėl jam inkriminuoto eismo įvykio nėra kaltas. Tačiau iš teismų sprendimuose aptartų įrodymų matyti, kad eismo įvykio, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta A. B. sveikata, kaltininkas yra R. K..
R. K. pripažįsta, kad prieš eismo įvykį važiavo nesilaikydamas saugų eismą užtikrinančių atstumo bei greičio ir todėl, priekyje važiavusiam automobiliui pradėjus stabdyti, jis manevruodamas nesuvaldė savo automobilio ir apsisukęs priešinga kryptimi sustojo kairėje važiuojamosios dalies pusėje. KET 194 punkte įsakmiai nurodyta, kad priverstinai sustojęs ten, kur sustoti (stovėti) draudžiama, vairuotojas privalo įjungti avarinę šviesos signalizaciją (pastatyti avarinio sustojimo ženklą), kaip numatyta šių taisyklių 137 punkte, ir kuo skubiau pašalinti transporto priemonę nuo kelio. Pagal KET 136.1 ir 136.7 punktus avarinė šviesos signalizacija motorinėje transporto priemonėje privalo būti įjungta ne tik priverstinai sustojus, kur sustoti (stovėti) draudžiama, bet ir tada, kai norima perspėti kitus vairuotojus apie kliūtį ar pavojų. Iš teismų sprendimuose aptartų įrodymų matyti, kad R. K., savo automobiliu sudaręs kliūtį eismui, nesilaikė minėtų KET reikalavimų, nes nesiėmė priemonių kuo skubiau pašalinti kliūtį, neįjungė avarinės šviesos signalizacijos ir neperspėjo apie kliūtį kitų eismo dalyvių. Pats R. K. nurodė, kad jo automobilis kairėje važiuojamosios dalies pusėje stovėjo apie 5-10 minučių ir kad tuo metu avarinė šviesos signalizacija nebuvo įjungta. Todėl apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas apkaltinamąjį nuosprendį, pagrįstai nurodė, kad tai nepateisinamai ilgas laiko tarpas, per kurį nuteistasis nesiėmė jokių veiksmų. Teismai įvertino ir A. B., kurios vairuojamas automobilis šioje situacijoje atsitrenkė į R. K. automobilį, veiksmus, tačiau atsižvelgę į byloje esančių įrodymų visumą ir jų tarpusavio ryšį padarė pagrįstą išvadą, kad tiesioginė šio eismo įvykio priežastis buvo R. K. padaryti minėti KET pažeidimai. Kasacinio skundo motyvai dėl eismo įvykio aplinkybių ir įrodymų yra susiję su nauju bylos aplinkybių bei įrodymų vertinimu ir nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.
R. K. pažeidė Kelių eismo taisykles, dėl šių pažeidimų įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta A. B. sveikata. Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė Kelių eismo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, atsako pagal BK 281 straipsnio 1 dalį. Pagal šį baudžiamąjį įstatymą ir buvo kvalifikuota R. K. veika. Kasatoriaus motyvai dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo nėra siejami su BK bendrosios dalies normų taikymu ar nusikalstamos veikos kvalifikavimu. Motyvų dėl paskirtos bausmės ar civilinio ieškinio kasatorius nenurodo. Todėl šie klausimai nutartyje plačiau nesvarstomi.
Kasatoriaus teiginiai dėl bylos aplinkybių išnagrinėjimo nėra pagrįsti. Teismai šioje byloje savo išvadas dėl bylos aplinkybių grindė įrodymų visuma, kasatoriaus nurodomos aplinkybės taip pat buvo vertintos. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje yra išdėstytos motyvuotos apeliacinės instancijos teismo išvados dėl R. K. apeliacinio skundo, taip pat nurodyti ir motyvai, paaiškinantys, kodėl šis skundas atmetamas. Kasatoriaus argumentai, kad nebuvo tirti vieni ar kiti duomenys, atmestini. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. BPK reikalaujama, kad teisėjai įrodymus įvertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ir vadovaudamiesi įstatymu. Laikyti, kad teismai, vertindami bylos aplinkybes ir įrodymus, buvo šališki ar nesilaikė minėtų BPK reikalavimų nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo R. K. kasacinį skundą atmesti.