Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Nijolės Matuzevičienės ir Vidmanto Mylės (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. balandžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo S. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, S. V. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas keturiems mėnesiams, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2019 m. balandžio 19 d. Į bausmės laiką įskaitytas S. V. sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2019 m. vasario 13 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Apeliacinis skundas atmestinas.

4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamu atveju nuteistasis S. V. neginčija savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos, jos kvalifikavimo, tačiau kelia bausmės individualizavimo klausimą.

5. Pažymėtina, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotą ir teisingą bausmę. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje.

6. Nagrinėjamu atveju vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinį matyti, kad teismas, skirdamas laisvės atėmimo bausmę S. V., laikėsi BK 54 straipsnyje numatytų bausmių skyrimo taisyklių, atsižvelgė į tai, kad jis padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis, 178 straipsnio 2 dalis), į kaltės formą (tiesioginė tyčia), nusikalstamos veikos stadiją (veika baigta) bei kaltininko asmenybę: nedirbantis, baustas administracine tvarka, vienuolika kartų teistas, praeityje jam buvo taikytos švelnesnio pobūdžio bausmės (areštas, atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas), tačiau bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nes paskirtos bausmės neatgrasė S. V. nuo nusikalstamų veikų darymo. Visa tai rodo, kad S. V. nepadarė tinkamų išvadų dėl savo elgesio, nesiekia laikytis visuomenėje priimtų bendro gyvenimo normų, taigi jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Pirmosios instancijos teismas nustatė vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę – S. V. prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat nustatė vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę ? kaltininkas nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas. (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) Visumos šių aplinkybių pagrindu už nusikalstamą veiką, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, pirmosios instancijos teismas S. V. skyrė griežčiausią šio straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, jo terminą numatydamas artimą sankcijos minimumui. Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu. Į paskirtą bausmę įskaitę laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką. Nesutikti su šiuo apylinkės teismo sprendimu ir švelninti nuteistajam paskirtą bausmę, parenkant švelnesnę BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį, trumpinant paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmę, teisėjų kolegija neturi jokio objektyvaus pagrindo.

7. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistojo prisipažinimas dėl padaryto nusikaltimo, nuoširdus gailestis skundžiamu nuosprendžiu buvo pripažintas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, be to, ši aplinkybė buvo įvertinta taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas bei jų pagrindu sumažinant nuteistajam paskirtą bausmę vienu trečdaliu, todėl nėra teisinio pagrindo dar labiau švelninti nuteistojo teisinę padėtį vien dėl to, kad jis pripažino savo kaltę.

8. Teisėjų kolegija pažymi, kad individualizuojant bausmę, visoms BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė viena iš jų neturi būti laikoma dominuojančia, išskirtine. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad skirdamas bausmę teismas įvertino visumas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, ne vien tik aplinkybę, kad jis yra vienuolika kartų teistas. Nors prokuroras pirmosios instancijos teismo posėdyje prašė skirti 90 parų arešto bausmę, teismo nesaisto prokuroro prašymai, jo siūloma bausmė (BK 7 straipsnio 2 dalis). Bausmės skyrimas yra teismo išimtinė teisė. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, išklauso prokuroro siūlymo dėl skirtinos bausmės kaltinamajam, tačiau prokuroro nurodyta skirtina bausmė kaltinamajam neįpareigoja bei neriboja teismo dėl bausmės dydžio nustatymo, todėl teismas gali paskirti griežtesnę bausmę nei prokuroro siūloma. Taigi pirmosios instancijos teismas, nusprendęs S. V. skirti griežtesnę nei prokuroro pasiūlyta bausmė, nepažeidė baudžiamojo proceso normų, kaltinamojo teisių ir interesų.

9. Įvertinusi byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuojant S. V. paskirtą bausmę, buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme, teismas tinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas paskirdamas galutinę keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. S. V. paskirta bausmė yra proporcinga ir adekvati padaryto nusikaltimo pavojingumui, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą, neprieštarauja bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41, 54 straipsnis), todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas ir Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. balandžio 19 d. nuosprendis paliktinas nepakeistas. (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas)

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo S. V. apeliacinį skundą.