Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Naujoji Pilaitė“ ieškinį atsakovei M. J. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsnio pagrindu, jeigu ieškinio suma neviršija dviejų tūkstančių eurų sumos, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę pats nuspręsti, kokia forma ir tvarka nagrinėti bylą, taip pat trumpai išdėstyti motyvus.

Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka 2020 m. birželio 12 d., teismo sprendimas priėmimas ir paskelbimas atidėtas 2020 m. liepos 2 d.

Dalyvaujantys byloje asmenys apie teismo posėdžio formą, datą, laiką ir vietą informuoti viešo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt ir išsiunčiant procesinius dokumentus šalims. Iki teismo posėdžio pradžios nei vienas dalyvaujantis byloje asmuo nepateikė prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovas UAB „Naujoji Pilaitė“ Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. liepos 20 d. įsakymo Nr. 30-1520 ir vėlesnių jo pakeitimų pagrindu buvo paskirtas gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratoriumi. Be to, 2016 m. gruodžio 9 d. buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis dėl daugiabučio namo, (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros. Šios sutarties pagrindu, gyventojų įgaliotas atstovas, 2016 m. gruodžio 9 d. sudarė su ieškovu Administravimo ir priežiūros sutartį Nr. ADM-216/1. Atsakovė yra minėtos jungtinės veiklos sutarties dalyvė. Nors atsakovė galimai kvestionavo, jog jos parašas, patvirtinantis dalyvavimą jungtinės veiklos sutartyje yra suklastotas, šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų byloje nėra, atsakovė neteikė prašymų dėl atitinkamos ekspertizės skyrimo byloje. Nei jungtinės veiklos sutartis, nei administravimo ir priežiūros sutartys nėra nuginčytos, taigi, yra galiojančios ir sukuriančios teises ir pareigas šalims.

Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2006 m. gegužės 12 d. priklauso atsakovei. Atsakovei taip pat dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo objektai, kuriuos privaloma išlaikyti ir mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už jų priežiūrą. Iš ieškovo pateiktos pažymos apie įsiskolinimą už pastato administravimą bei komunalines paslaugas matyti, kad nuo 2017 m. balandžio d. iki 2019 m. rugsėjo atsakovei susidarė 393,79 Eur skola. Susidariusios skolos dydį pagrindžia ir ieškovo į bylą pateikti mokėjimo pranešimai. Nors atsakovė atsiliepimuose teigė, jog mokesčius moka, tačiau tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė, todėl byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų įvykdžiusi savo prievolę sumokėti už suteiktas paslaugas (CPK 178 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.236 straipsnio 2 dalį turto administravimas nustatomas teismo nutartimi, įstatymu arba sandoriu. CK numatytais atvejais administravimas gali būti nustatomas administraciniu aktu. CK 4.84 straipsnyje nurodytas atvejis, kai turto administravimas nustatomas administraciniu aktu. Butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo objektai (CK 4.82 straipsnio 1 dalis). Siekdamas efektyvaus jų tvarkymo, įstatymų leidėjas nustato pagrindines šių objektų administravimo (t. y. tvarkymo, priežiūros) teisines formas – namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijas arba tvarką, kurią nustato savininkų sudaryta jungtinės veiklos sutartis (CK 4.84 ir 4.85 straipsniai). Namo bendrojo naudojimo objektų bendraturčiams nesudarius nei bendrijos, nei jungtinės veiklos sutarties, įstatymų leidėjas tokių objektų administravimą paveda savivaldybės institucijos paskirtam turto administratoriui (CK 4.84 straipsnis). Sprendimą dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo priima butų ir kitų patalpų savininkai, o jų pasirinktą administratorių skiria savivaldybės vykdomoji institucija. Tik tais atvejais, kai butų ir kitų patalpų savininkai nepasirenka administratoriaus, sprendimą dėl administratoriaus skyrimo priima savivaldybės vykdomoji institucija (CK 4.84 straipsnio 2 dalis). Savivaldos institucijai įgyvendinant įgaliojimus, nurodytus CK 4.84 straipsnyje (nustatant namo bendrojo naudojimo objektų administravimą ir skiriant turto administratorių), sukuriamos civilinės teisinės pasekmės – susiklosto turto administravimo teisiniai santykiai, reglamentuojami civilinės teisės normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-378/2015).

Atsiliepime į ieškinį ir kituose procesiniuose dokumentuose atsakovė nurodo, jog ji neprivalo mokėti išlaidų, kurios nesusijusios su įstatymų nustatytais privalomais reikalavimais ir kad ieškovas dėl stogo remonto neorganizavo butų savininkų susirinkimo. Iš šių teiginių, darytina išvada, jog atsakovė nesutinka mokėti už ieškovo atliktą stogo remontą, kadangi jam nedavė sutikimo. Tokiems atsakovės teiginiams nėra jokio teisinio pagrindo.

Tiek iki 2017 m. sausio 1 d. galiojęs Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ bei vėliau jį pakeitęs statybos techninis reglamentas STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“, dar vėliau - statybos techninis reglamentas STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“, nustatė pareigą pastato savininkams imtis priemonių užtikrinti konstrukcijų patvarumą, medinių konstrukcijų apsaugą nuo puvimo ir drėgmės. Tai privalomieji reikalavimai, kurių užtikrinimui bendraturčių atskiro sprendimo nereikia (CK 4.83 straipsnio 4 dalis). Stogo remonto darbams nėra būtinas bendraturčių sutikimas, nes jis priskirtinas prie privalomų priežiūros darbų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nurodyta, jog CK 4.83 straipsnio 2 dalies 1 punkte tiesiogiai nustatyta, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) turi teisę imtis priemonių be kitų savininkų (naudotojų) sutikimo, kad būtų išvengta žalos ar pašalinta grėsmė bendrojo naudojimo objektams. Reikalavimas gauti bendraturčių sutikimą tokioms išlaidoms yra perteklinis, nes CK 4.83 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta teisė nesuvaržyta sutikimo gavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2012). Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, atsakovės argumentai jog ji nedavė sutikimo dėl stogo remonto, todėl neprivalo už jį mokėti, atmestini kaip neturintys teisinės reikšmės.

Atmestini ir atsakovės argumentai, jog ieškinys savo turiniu analogiškas 2018 m. spalio 10 d. pareiškimui (ar 2019 m. spalio 25 d. pareiškimui). Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bazės matyti, jog 2018 m. spalio 25 d. ieškovas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo išieškoti skolą iš atsakovės, 2018 m. spalio 25 d. buvo priimtas teismo įsakymas, tačiau 2018 m. gruodžio 17 d. teismo nutartimi byloje priimtas teismo įsakymas buvo panaikintas, o pareiškimas laikytas nepaduotu ir grąžintas kreditoriui (ieškovui), taigi šalių ginčas nebuvo nagrinėtas iš esmės. Daugiau civilinių bylų tarp ieškovo ir atsakovės dėl ginčo objekto Lietuvos teismuose nagrinėta nebuvo.

Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį, butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Remiantis CK 4.84 straipsnio 4 dalimi, administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad atsakovė visiškai apmokėjo ieškovui administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas (CPK 178 straipsnis), todėl darytina išvada, jog pareigos apmokėti už paslaugas atsakovė nevykdė. Remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, darytina išvada, kad tarp šalių atsirado sutartiniai prievoliniai teisiniai santykiai (CK 6.1 – 6.4 straipsniai). Ieškovas teikė atsakovei paslaugas, atsakovė jomis naudojosi, tačiau savo prievolės neįvykdė, už teikiamas paslaugas ieškovui nesumokėjo. Vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę draudžiama, todėl atsakovė pažeidė prievolę, nes praleido prievolės įvykdymo terminą (CK 6.59 straipsnis, 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, iš atsakovės M. J. ieškovo naudai priteistina 393,78 Eur skolos.

Ieškovas prašo priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatomis, jog skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovo reikalavimas tenkintinas, iš atsakovės priteisiant 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo – 2019 m. lapkričio 7 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Visiškai patenkinus ieškinio reikalavimus, iš atsakovės ieškovo naudai priteistinos 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 79, 93 straipsniai).

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur) – iš atsakovės valstybės naudai priteisiama 11,90 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 393,78 Eur (tris šimtus devyniasdešimt tris eurus 78 ct) skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (393,78 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. lapkričio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 15,00 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų ieškovui UAB „Naujoji pilaitė“, juridinio asmens kodas 121483560.

Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovės M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 11,90 Eur (vienuolika eurų ir 90 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.