- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-04-14
- Bylos Nr.
- e2YT-1901-1021/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-00305-2025-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jonas Abraitis
- Pareiškėjas
- G. A. J.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Jonas Abraitis
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. A. J. pareiškimą dėl palikimo priėmimo faktų nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja G. A. J. prašo: 1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. K., mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinio P. K., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą; 2) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. A. J. priėmė palikimą, atsiradusį po motinos D. K., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą (e. b. l. 4).
Pareiškėjos pareiškime nurodyta, kad pareiškėjos tėvai P. ir D. K. susituokė (duomenys neskelbtini), santuokos nutraukę nebuvo, visada gyveno kartu. Pareiškėja gimė (duomenys neskelbtini). Kiti palikėjų P. ir D. K. vaikai jau yra mirę. Didžiąją savo gyvenimo dalį palikėjai P. ir D. K. pragyveno savo sodyboje, buvusioje (duomenys neskelbtini), kuri buvo nugriauta dėl melioracijos proceso. (duomenys neskelbtini) mirus sutuoktiniui P. K., D. K. perėmė tvarkyti visą ūkį ir sodyboje gyveno iki jos nugriovimo, vėliau persikraustė gyventi pas dukrą (pareiškėją), gyvenusią žinybiniame bute (duomenys neskelbtini), kur pragyveno iki savo mirties (duomenys neskelbtini). Gyvendami santuokoje, palikėjai P. ir D. K., be kita ko, įgijo nekilnojamą turtą, kuris nebuvo įregistruotas viešajame nekilnojamo turto registre. Iš Kauno regiono valstybės archyvo pateiktos pažymos matyti, kad Šakių rajono Gelgaudiškio apylinkės darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto archyvinio fondo dokumentuose (duomenys neskelbtini) kaimo 1955-1957 metų ūkinėje knygoje įrašytas P. K., gim. (duomenys neskelbtini), ūkis. Knygos skiltyje apie ūkiui priklausančius pastatus įrašyta: „gyvenamasis namas (1946 m.), tvartas (1946 m.), kluonas (1947 m.)“. Knygose įrašyta, kad asmuo mirė (duomenys neskelbtini) m., ūkis perrašytas D. K., B., gim. (duomenys neskelbtini)., vardu. Iš Kauno regiono valstybės archyvo pateiktos pažymos matyti, Šakių rajono Gelgaudiškio apylinkės darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto archyvinio fondo dokumentuose (duomenys neskelbtini) kaimo 1986-1990 metų ūkinėje knygoje įrašytas D. K., gim. (duomenys neskelbtini), ūkis. Knygos skiltyje apie ūkiui priklausančius pastatus įrašyta: „gyvenamasis namas (1959 m.), tvartas (1960 m.), daržinė (1947 m.), bulvinė (1973 m.) / nugriauta 1986 m. gegužės 27 d.“. Papildomų žinių skiltyje įrašyta: „Pastatai nugriauti, gyvena (duomenys neskelbtini) gyv.“ Šakių rajono savivaldybės administracijos archyvinio fondo Gelgaudiškio seniūnijos dokumentuose, (duomenys neskelbtini) kaimo 1991-1997 metų ūkinėje knygoje įrašytas D. K., gim. (duomenys neskelbtini), ūkis. Knygos skiltyje apie ūkiui priklausančius gyvenamus namus įrašyta: „registr. kaime“. Knygos skiltyje apie visiškai išvykusius iš ūkio asmenis įrašyta: „1991 m. vasario 28 d. į Gel. gyvenvietę Mok. 10-15“. Papildomų žinių skiltyje įrašyta pieštuku: „gyvena (duomenys neskelbtini) gyv. pas dukrą J.“. Palikėjos D. K. vardu viešajame nekilnojamo turto registre yra įregistruotas (daiktinės teisės neįregistruotos) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisės į šį žemės sklypą atkurtos 2005 m. lapkričio 22 d. D. K. (jos paveldėtojai), kaip į buvusio savininko P. K. nuosavybę. Po palikėjo P. K. mirties atsirado palikimas, kurį, be kita ko, sudarė ½ viso nekilnojamo turto, buvusio (duomenys neskelbtini). P. K. testamento sudaręs nebuvo. Sutuoktinį pergyvenusi įpėdinė D. K. liko gyventi toje pačioje sodyboje ir pradėjo naudotis visu mirusio sutuoktinio turtu kaip savu, t. y., palikimą priėmė pradėjusi faktiškai jį valdyti. Minėtas gyvenamasis būstas buvo ir iki jo nugriovimo išliko vienintelė įpėdinės D. K. gyvenamoji vieta. Toks palikėjo P. K. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis, kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus palikimui priimti. Po palikėjos D. K. mirties atsirado palikimas, kurio dalyką, sudarė santaupos, kilnojamas turtas bei teisės į nekilnojamą turtą – žemės sklypą, į kurį nuosavybės teisės dar nebuvo atkurtos. Kaip jau buvo minėta, dar iki savo mirties D. K. persikraustė pas pareiškėją, gyvenusią žinybiniame bute (duomenys neskelbtini), kur pragyveno iki mirties. Pareiškėja prižiūrėjo, vėliau slaugė savo jau senyvą savo motiną. Po motinos mirties, pareiškėja, būdama vienintelė pirmos eilės įstatyminė įpėdinė, pradėjo tvarkyti, prižiūrėti, rūpintis ir naudotis palikėjos turtu kaip savu. Pareiškėja aktyviai rūpinosi motinos turtinėmis teisėmis po jos mirties, dalyvavo sprendžiant visus su žemės grąžinimu susijusius klausimus. Nuo žemės sklypo paskyrimo į (duomenys neskelbtini) kaimą pareiškėja juo disponavo. Vėliau, 2011 m. sausio 1 d., pareiškėja sudarė žemės sklypo nuomos sutartį. Aktyvus naudojimasis palikimo dalyką sudarančiu turtu patvirtina pareiškėjo valios priimti atsiradusį palikimą tinkamą išraišką. Juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymas reikalingas tam, kad pareiškėja galėtų prašyti palikimo atsiradimo vietos notaro išduoti jai paveldėjimo teisės liudijimą į paveldėtą turtą, taigi, nuo prašomų nustatyti faktų priklauso pareiškėjos asmeninių ir turtinių teisinių atsiradimas (e. b. l. 1-3).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodo, kad VĮ „Turto bankas“, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjų D. K. ir P. K. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį D. K. ir P. K. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad D. K., o jai mirus, G. A. J. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, VĮ „Turto bankas“ neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui. Prašo pareiškėjos G. A. J. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra (dokumento registracijos Nr. DOK-7505).
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – NŽT) pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodo, kad iš pareiškimo turinio bei pateiktų dokumentų matyti, kad po palikėjos D. K. mirties atsirado palikimas, kurį sudarė santaupos, kilnojamas turtas bei teisės į nekilnojamą turtą – žemės sklypą, į kurį nuosavybės teisės dar nebuvo atkurtos. Dar iki savo mirties D. K. persikraustė pas pareiškėją, gyvenusią žinybiniame bute (duomenys neskelbtini), kur pragyveno iki mirties. Pareiškėja prižiūrėjo, vėliau slaugė savo jau senyvą savo motiną. Po motinos mirties pareiškėja, būdama vienintelė pirmos eilės įstatyminė įpėdinė, pradėjo tvarkyti, prižiūrėti, rūpintis ir naudotis palikėjos turtu kaip savu. Pareiškėja aktyviai rūpinosi motinos turtinėmis teisėmis po jos mirties, dalyvavo sprendžiant visus su žemės grąžinimu susijusius klausimus. Nuo žemės sklypo paskyrimo į (duomenys neskelbtini) kaimą, pareiškėja juo disponavo. Vėliau, 2011 m. sausio 1 d., pareiškėja sudarė žemės sklypo nuomos sutartį. Aktyvus naudojimasis palikimo dalyką sudarančiu turtu patvirtina pareiškėjo valios priimti atsiradusį palikimą tinkamą išraišką. Atsižvelgiant į pareiškėjos pateiktas faktines aplinkybes, rašytinius įrodymus ir argumentus, suinteresuotas asmuo neprieštarauja, kad teismas nustatytų juridinę reikšmę turintį faktą ir pareiškėjos prašymą tenkintų (e. b. l. 39-41).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y., juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y., ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Palikimo priėmimo faktą tvirtina teismas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Kitokiu būdu gauti įrodymų, kad buvo priimtas palikimas, kaip tik kreipiantis į teismą su prašymu nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, nėra galima, todėl pareiškėjos reikalavimas yra teisėtas. Prašomi nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai pareiškėjai sukels teisines pasekmes, kadangi, neturėdama teismo sprendimo dėl palikimo priėmimo faktų nustatymo, negali paveldėti mirusiosios turto, jį įregistruoti viešame registre savo vardu ir juo disponuoti (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Faktas nustatomas turto paveldėjimo tikslu (CPK 444 straipsnio 8 punktas, 445, 448 straipsniai).
Pareiškėjos pateiktais rašytiniais įrodymais – D. K. mirties liudijimu, Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis, Anykščių rajono savivaldybės administracijos archyvo pažymėjimu nustatyta, kad P. K., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini); jie (duomenys neskelbtini) buvo sudarę santuoką, santuokoje pragyveno iki P. K. mirties (e. b. l. 9-10, 11, 14); Kauno regioninio valstybės archyvo Marijampolės filialo pažyma apie P. K. turėtus pastatus ir pažyma apie turėtus pastatus nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) kaimo 1955-1957 metų ūkinėje knygoje buvo įrašytas P. K., gimusio (duomenys neskelbtini), ūkis, kuriam priklausė pastatai: gyvenamasis namas (1946 m.), tvartas (1946 m.), kluonas (1947 m.), (duomenys neskelbtini) metais mirus P. K., ūkis perrašytas D. K., gimusios (duomenys neskelbtini), vardu; (duomenys neskelbtini) kaimo 1986-1990 metų ūkinėje knygoje įrašytas D. K. ūkis, kuriam priklausė pastatai: gyvenamasis namas (1959 m.), tvartas (1960 m.), daržinė (1947 m.), bulvinė (1973 m.); pastatai nugriauti 1986 m. gegužės 27 d.; (duomenys neskelbtini) kaimo 1991-1997 metų ūkinėje knygoje įrašyta, kad D. K. persikraustė gyventi į (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 12, 13); pareiškėjos gimimo ir santuokos liudijimais, Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis, Anykščių rajono savivaldybės administracijos archyvo pažymėjimu nustatyta, kad pareiškėja yra mirusiųjų D. K. ir P. K. dukra, kiti jų vaikai yra mirę (e. b. l. 7, 9-10, 11); Šakių rajono pirmojo notaro biuro notarės Ritos Vasiliauskienės 2025 m. kovo 5 d. raštas ir Šakių rajono antrojo notaro biuro notarės Zitos Damušienės 2025 m. vasario 26 d. raštas patvirtina, kad į notarą dėl mirusiųjų D. K. ir P. K. palikimo priėmimo niekas iš įpėdinių nesikreipė, paveldėjimo bylos neužvestos (e. b. l. 65, 66); 1992 m. vasario 21 d. sutartimi bei 2002 m. rugsėjo 9 d. priėmimo-perdavimo aktu nustatyta, kad laikotarpyje nuo 1992 m. vasario 21 d. iki 2002 m. rugsėjo 9 d. pareiškėjai nuosavybės teise priklausė butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 60-62); Gyventojų registro išrašu nustatyta, kad D. K. nuo 1991 m. vasario 28 d. iki pat savo mirties buvo deklaravusi savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 17).
Kadangi byloje nėra duomenų, jog D. K. ar P. K. būtų sudarę testamentus, D. K. kaip P. K. sutuoktinė, ir pareiškėja G. A. J., kaip D. K. dukra, būdamos pirmos eilės įstatyminėmis įpėdinėmis, turėjo teisę paveldėti, atitinkamai, D. K. – savo sutuoktinio P. K. turtą, o pareiškėja – motinos D. K. turtą (1964 m. Civilinio kodekso 573 straipsnio 1 dalies 1 punktas (2000 m. liepos 18 d. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (Nr. VIII-1864) 38 straipsnio 1 dalis)). Tam, kad paveldėti savo palikėjų turtą, tiek D. K., tiek pareiškėja turėjo per 6 mėnesius nuo palikėjų mirties priimti jų palikimą teisės aktų nustatyta tvarka, t. y., faktiškai pradėdamos paveldimą turtą valdyti arba paduodamos palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (1964 m. Civilinio kodekso 587 straipsnio 1-4 dalys). Bylos duomenimis, nei D. K., nei pareiškėja į notarą dėl mirusiųjų palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau pareiškėja įrodinėja, kad D. K. savo sutuoktinio P. K. palikimą priėmė faktiniu valdymu bei kad ji, pareiškėja, savo motinos D. K. palikimą priėmė faktiniu valdymu.
Pareiškėja pareiškime nurodo, kad sutuoktinį P. K. pergyvenusi D. K. liko gyventi toje pačioje sodyboje, kurioje gyveno kartu su sutuoktiniu iki jo mirties, todėl, jam mirus, ji pradėjo naudotis visu mirusio sutuoktinio turtu kaip savu; vėliau, sodybos pastatus nugriovus, D. K. persikraustė pas pareiškėją, gyvenusią žinybiniame bute, adresu (duomenys neskelbtini), kur pragyveno iki savo mirties; po motinos mirties, pareiškėja, būdama vienintelė pirmos eilės įstatyminė įpėdinė, pradėjo tvarkyti, prižiūrėti, rūpintis ir naudotis palikėjos turtu kaip savu. Byloje jokio ginčo dėl prašomų nustatyti juridinę reikšmę turinčių faktų nėra, suinteresuoti asmenys pareiškimui neprieštarauja, pareiškėjos nurodytų aplinkybių neginčija. Taigi, teismui nėra jokio pagrindo netikėti pareiškėjos teiginiais, dėl ko konstatuojama, kad D. K. savo sutuoktinio P. K. palikimu rūpinosi kaip savo turtu, nepraėjus įstatymo nustatytam palikimo priėmimo terminui, taip pat ir pareiškėja savo motinos D. K. palikimu rūpinosi kaip savo turtu, nepraėjus įstatymo nustatytam palikimo priėmimo terminui. Kadangi pareiškėja negali kitokia tvarka gauti šiuos faktus patvirtinančių dokumentų, o šių faktų nustatymas pareiškėjai turės juridinę reikšmę – ji įgis galimybę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į mirusiai motinai priklausiusį turtą, pareiškimas tenkintinas visiškai – paveldėjimo tikslu nustatytini juridinę reikšmę turintys faktai: 1) kad D. K., mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinio P. K., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą, 2) kad G. A. J. priėmė palikimą, atsiradusį po motinos D. K., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą (1964 m. Civilinio kodekso 587 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 8 punktas, 445, 448 straipsniai).
Šioje byloje išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nesusidarė, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, 275, 296, 442, 444, 448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą patenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinio P. K., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, atsiradusį po motinos D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą.
Faktus nustatyti turto paveldėjimo tikslu.
Šio teismo sprendimo nuorašus ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sprendimo paskelbimo dienos pasiųsti pareiškėjos atstovui bei suinteresuotiems asmenims.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.