Kauno apygardos teismo nuosprendis

2008-10-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1-46-48/2008

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2008-10-08
Bylos Nr.
1-46-48/2008
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Romas Aikevičius (pirm.), Kęstutis Dargužis, Regina Cemnolonskienė
Civilinis ieškovas
A. V., V. T.
Kaltinamasis
A. Č., S. K.
Advokatai
Vytautas Gineika
Baudž. byla Nr. 1-46-48/08Procesinių sprendimų kategorijos:1.2.3.2.6.; 1.2.4.2.6.; 2.3.6.(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008m.spalio mėn. 08d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkaujančio teisėjo Romo Aikevičiaus, teisėjų Reginos Cemnolonskienės ir Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei ir Vaidai Pupšytei, dalyvaujant prokurorėms Aurelijai Vancevičienei ir Auksei Repšytei, gynėjams advokatams Vytautui Gineikai ir Reginai Kvalitienei, nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams A. V. ir V. T., teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Č., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, 6 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirba, be pastovio gyvenamosios vietos, atlieka bausmę pagal ankstesnį nuosprendį, teistas: 1) 2002-03-06 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pagal LR BK (galiojusio iki 2003-05-01) 16str.2d., 271str.3d. laisvės atėmimu 2 metams, vadovaujantis LR BK 47¹str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; 2) 2003-03-10 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pagal LR BK (galiojusio iki 2003-05-01) 16str.2d., 271str.3d., 25str.1d., 35str.6d. laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis LR BK 43str.1d., subendrinta su 2002-03-06 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme iš dalies sudedant ir paskirta bausmė laisvės atėmimas 2 metams, pritaikius LR 2002-11-07 įstatymo “Dėl amnestijos” 5str., bausmė sumažinta 1/6, 2003-07-15 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi veika perkvalifikuota pagal 2000 metų BK 22str.1d., 178str.1d. ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metams, o pritaikius LR 2002-11-07 įstatymo “Dėl amnestijos” 5str., bausmė sumažinta 1/6; 3) 2004-05-14 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178str.2d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams; 4) 2006-02-09 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 180str.1d. laisvės atėmimu 2 metams; 5) 2008-03-27 Kauno apygardos teismo pagal LR BK 129str.1d. laisvės atėmimu 11 metų, teistumai neišnykę; kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 180str.2d., 138str.2d.6p. ir 129str.2d.6 ir 9 punktus; S. K., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirba, deklaruojama gyvenamoji vieta Kaišiadorys, Vilniaus 71, teistas: 1) 1991-09-04 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pagal LR BK (galiojusio iki 2003-05-01) 116str.2d., 146str.2d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis LR BK 47¹str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; 2) 1992-09-24 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pagal LR BK (galiojusio iki 2003-05-01) 246str.2d., 225str.2d., 43str.1d. laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams, pritaikius LR 1993-06-15 įstatymo “Dėl amnestijos” 3str., bausmė sumažinta 7 mėnesiais 10 dienų; 3) 1998-11-16 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pagal LR BK (galiojusio iki 2003-05-01) 271str.4d., 246str.1d., 112str.1d., 272str.2d. laisvės atėmimu 7 metams su 900 Lt vertės turto konfiskavimu, 2000-01-25 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi veika iš BK 271str.4d. perkvalifikuota pagal BK 271str.2d., o bausmė pagal šį straipsnį sumažinta iki 2 metų, tačiau galutinė bausmė liko ta pati, o pritaikius 2000-04-11 įstatymo “Dėl amnestijos” 3str.2d. 2p., bausmė sumažinta 1/5; 4) 2006-02-09 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 180str.1d. laisvės atėmimu 2 metams, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 180str.2d., 138str.2d.6p. ir 129str.2d.6 ir 9 punktus.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

A. Č. ir S. K. 2005m.rugsėjo 12d. apie 19 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ir veikdami kartu, A. Č. išspyrus vidinių kambario durų plokštę ir taip patekus į V. T. namo, esančio Kaišiadoryse, (duomenys neskelbtini), virtuvę, panaudojo prieš nukentėjusįjį V. T. fizinį smurtą, o būtent: tyčia A. Č. mušė nukentėjusįjį V. T. kėde bei tuščiais buteliais per galvą, sudaužydamas į nukentėjusiojo galvą penkis tuščius butelius, S. K. nukentėjusįjį V. T. mušė rankomis bei spardė, taip A. Č. ir S. K. sudavė nukentėjusiajam V. T. ne mažiau dvylika smūgių į įvairias kūno vietas, be to A. Č. su mechaniniu aparatu kabėms tvirtinti įsegė nukentėjusiajam ne mažiau aštuonių kabių į galvą, krūtinę ir dešinę šlaunį, taip itin žiauriai kankindami, A. Č. ir S. K. bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam V. T. muštines žaizdas kairėje kaktos pusėje, abiejų antakių srityje, minkštųjų audinių sumušimą ir kraujosruvas abiejų akių vokuose, nosyje, skruostuose, žanduose, abiejų smilkinių srityse, viršugalvyje, nubrozdinimus viršugalvyje, kairėje plaštakoje, t.y. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Šiais savo veiksmais A. Č. ir S. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138str.2d.6p.

Be to, A. Č. ir S. K. tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje, būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdami kartu, pro nerakintas duris pateko į A. V. nuomojamą kambarį ir su ypatingu žiaurumu panaudojo fizinį smurtą prieš A. V., o būtent: A. Č. su kėde sudavė ne mažiau tris smūgius A. V. per galvą ir medine televizoriaus koja, S. K. spardant nukentėjusįjį, sudavė du smūgius nukentėjusiajam į galvą ir šonus, S. K. nutempus nukentėjusįjį nuo sofos-lovos iki kambario vidurio, A. Č., paėmęs mechaninį aparatą kabėms tvirtinti, įsegė nukentėjusiajam A. V. ne mažiau trijų kabių į sėdmenis ir nugarą. Šiais bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam A. V. kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžį, krūtinkaulio kūno lūžį, dešinių I ir III šonkaulių lūžius, kraujosruvas galvos minkštuosiuose audiniuose ir kairiame smilkininiame raumenyje, muštines žaizdas kaktoje, durtines žaizdas nugaroje ir dešiniame sėdmenyje, odos nubrozdinimą kaktoje, poodinę kraujosruvą kairio klubo srityje, dėl ko nukentėjusysis A. V. patyrė sunkią galvos traumą, nuo kurios mirė, t.y. tyčia, itin žiauriai nužudė A. V..

Šiais savo veiksmais A. Č. ir S. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 129str.2d. 6p.

Kaltinamasis A. Č. kaltu dėl plėšimo neprisipažino, o dėl nesunkaus kūno sužalojimo ir nužudymo prisipažino. A. Č. paaiškino, kad 2005m.rugsėjo 12d. jie su S. K. buvo gerokai išgėrę, todėl jis visko labai gerai neprisimena. Prisimena, kad jie abu Kaišiadoryse nuėjo į namą, kuriame gyvena V. T., ten gyvena ir E. G., pas kurią jie dar išgėrė. E. G. guodėsi, kad iš D. S. V. T. reikalauja daug pinigų už nuomą, todėl jie su S. K. nuėjo pas V. T. pasikalbėti, kad jis palauktų nuomos. V. T. buvo girtas, rėkavo, todėl jis vieną kartą su kėde ir kelis kartus su ranka smogė V. T. į galvą. S. K. nieko nedarė. Tada jie grįžo pas D. S., kuri jam davė 20 litų ir jis nuėjo į parduotuvę. Grįžus gėrė toliau. Po kiek laiko jis vienas antrą kartą nuėjo pas V. T. ir toliau jį mušė, kiek kartų sudavė, nežino: sudaužė kelis butelius į V. T. galvą, mušė rankomis ir kojomis, sulaužė taburetę. Mušė į galvą bei įvairias kūno vietas. Antrą kartą jis ėjo pas V. T., nes buvo paėmęs pyktis dėl pirmo karto. Pinigų jis iš V. T. nereikalavo. Jam bemušant V. T., atėjo E. G. ir ji V. T. sudavė kelis kartus. V. T. tuo metu buvo susirietęs prie krosnies. S. K. antrą kartą nėjo pas V. T.. Po to jis nuėjo į kitą kambarį, kuriame gyveno A. V.. Jis nepažinojo nei V. T., nei A. V. ir ko jis ėjo pas A. V. paaiškinti negali. Pas A. V. jis ėjo vienas. A. V. gulėjo ant lovos nusisukęs į sienos pusę, o jis rankose turėjo kėdutę, kuria ir smogė kelis kartus A. V. per galvą, taip pat daužė rankomis, spardė. Paskui kambaryje ant spintos radęs kabių šaudymo aparatą, pradėjo į visą A. V. kūną šaudyti kabes. A. V. rėkė, gynėsi, tada jis dar kelis kartus sudavė A. V. kėdutės koja į galvą ir išėjo iš to kambario. Kas jam tuo metu buvo ir kodėl jis mušė A. V., pasakyti negali, gal kaltas girtumas. Po to, praeidamas pro V. T., jam susegė kabes į krūtinę, kiek kartų pasakyti negali. V. T. rėkė, todėl jis į jo galvą sudaužė dar kelis butelius ir išėjo iš tų namų. Kad S. K. ką nors darė, jis nematė ir, ar S. K. buvo pas A. V., jis nežino. Pas A. V. jis buvo vieną kartą. Ikiteisminio tyrimo metu jo parodymai nėra teisingi, nes jie buvo išgauti mušant ir reikalaujant duoti parodymus ant S. K.. Jis nei iš V. T., nei iš A. V. nieko nepaėmė ir tokio tikslo neturėjo, todėl nepripažįsta, kad apiplėšė V. T. bei nužudė A. V. iš savanaudiškų paskatų. Civilinį ieškinį pripažįsta.

Apklaustas įtariamuoju (1t. b.l. 194-195), A. Č. kaltu iš dalies prisipažino ir paaiškino, kad pas V. T. nuėjo kartu su S. K. aiškintis dėl D. S. nuomos. Pas V. T. pateko išspyręs durų kartoninę plokštę, paskui jį ėjo S. K.. Tikslo, dėl kurio ėjo pas V. T., nepamena, atrodo, kad trūko pinigų. Pakeliui sutiko vieną žmogų, su kuriuo anksčiau dirbo. Pamena, kad jis V. T. mušė rankomis, su kėdute per galvą, šonus. Pats V. T. davė jiems apie 10 litų. Kaip pateko pas A. V., nepamena. Pas V. T. į virtuvę abu buvo nuėję gal du kartus. Kelis kartus buvo nuėję pas A. V., nepamena ir priežasties, dėl kurios mušė A. V., nežino.

Papildomos apklausos metu (2t. b.l. 14-15) A. Č. teigė, kad išgertuvių metu D. S. pradėjo skųstis, jog V. T. padidino kambario nuomos kainą, tada jis su S. K. nuėjo pas V. T. pasiaiškinti. V. T. mušti ar apiplėšti nenorėję ir nesitarę. Girtas V. T. pradėjo ant jų šaukti, keiktis, plūstis, tada jis, paėmęs kėdutę, trenkė su ja nukentėjusiajam per galvą ir šoną. Jis nukentėjusiajam sudavė lazda per galvą ir šoną. S. K. pradėjo nukentėjusįjį spardyti ir sudavė jam apie 5 smūgius į galvą, šonus ir krūtinę. Jis pats iš V. T. pradėjo reikalauti pinigų. S. K. pinigų nereikalavo. Iš sekančio kambario pasigirdo riksmas, tada jie su S. K. nuėjo į sekantį kambarį. A. V. gulėjo ant sofos. Jis A. V. su kėdute sudavė per galvą ir šonus, o S. K. nukentėjusįjį spardė ir mušė su kumštimis. Iš A. V. jie pinigų nereikalavo. Po to jis grįžo į virtuvę, kur buvo V. T., kurį rado klūpantį prie krosnies. Tada jis trenkė 5 kartus tuščiais buteliais V. T. per galvą, nuo ko buteliai sudužo. Po to jis vėl grįžo į A. V. kambarį, kur buvo S. K., kuris A. V. spardė kojomis ir mušė rankomis, taip pat mušė su kėdute. Jis, paėmęs iš S. K. kėdutę, sudavė nukentėjusiajam A. V. kelis kartus per galvą. Spintoje rado aparatą kabėms tvirtinti. Jis šiuo aparatu prišaudė kabių A. V. į galvą, krūtinę ir kojas. Kiek tų kabių iššaudė, nepamena. S. K. paėmė iš jo aparatą ir prišaudė kabių į pečius, galvą ir krūtinę. Kur vėliau tą aparatą padėjo, nepamena. Po to jie abu grįžo į D. S. kambarį, kur išgėrė likusį vyną ir išėjo. Konfliktas įvyko dėl to, kad jie buvo girti.

Parodymų patikrinimo vietoje metu (2t. b.l. 1-7) A. Č. nurodė, kad jis kartu su S. K. nuėjo į kambarį , kur gyveno V. T.. Į kambarį pateko išspyręs kartoninę pertvarą durų angoje. Į kambarį įėjo jis pirmas, o po to S. K. ir E. G.. Virtuvėje rado V. T. sėdintį ant sofos. Jis maža kėdute smogė nukentėjusiajam per galvą ir šoną. Po to paėmė lazdą ir sudavė nukentėjusiajam apie 5 smūgius per galvą, krūtinę ir šoną. Kiek kartų spyrė nukentėjusiajam, nepamena. Jis ir S. K. iš nukentėjusiojo reikalavo pinigų. E. G. prašė, kad jį “sudaužytų”. Sekančiame kambaryje A. V. rado gulintį ant dešinio šono ant sofos-lovos. Virtuvėje radęs mažą kėdutę, su ja smogė A. V. per galvą ir šoną. A. V. pradėjo rėkti ir dejuoti, tada jis sudavė nukentėjusiajam per šoną 3-4 kartus. S. K. nukentėjusįjį spardė. A. Č. grįžo į virtuvę, kur rado V. T. klūpantį prie krosnies. Tuomet jis rado 5 tuščius butelius, kuriuos sudaužė smūgiuodamas V. T. į galvą. Po to jis vėl nuėjo į A. V. kambarį, kur pamatė A. V. sėdintį netoli drabužių spintos, o S. K. spardė ir daužė nukentėjusįjį. A. Č. parodė, kad spintoje rado aparatą kabėms tvirtinti. Nuėjęs į virtuvę, prišaudė kabių nukentėjusiajam V. T. į galvos sritį, pečius, kojas, krūtinę. Kiek kabių iššaudė, jis nežino. Po to jis vėl grįžo į A. V. kambarį. Tada S. K. su tuo pačiu aparatu prišaudė kabių į A. V. kūną. Jis segė kabes į pečius, galvos sritį, krūtinę. A. V. buvo visas kruvinas. Po to A. Č. nuėjo pas moteris į kitą kambarį. Beeidamas sutiko žmogų, kurį atpažino, kaip anksčiau kartu dirbusį. A. Č. nurodė, kad E. G. galėjo matyti, kaip jis su S. K. mušė V. T., o kaip mušė A. V. galėjo ir nematyti. D. S. turėjo visą konfliktą girdėti.

K. S. K. kaltu dėl plėšimo ir nužudymo neprisipažino, o prisipažino, kad mušė V. T. ir A. V. bei paaiškino, kad 2005m.rugsėjo 12d. su A. Č. užėjo pas D. S., kur buvo E. G.. Jie abu buvo išgėrę alaus. Jie turėjo butelį vyno. Begeriant išėjo kalba, kad V. T. terorizuoja D. S. dėl nuomos, t.y. reikalauja daugiau pinigų. Jis pamanė, kad gali nueiti pas V. T. ir pasikalbėti, nes jį pažinojo nuo vasaros. Tuo metu D. S. davė 20 litų ir A. Č. išėjo į parduotuvę, o jis nuėjo pas V. T.. Pas V. T. buvo užėjęs vieną kartą, su juo pasikalbėjo, nesipyko, nes jis prižadėjo daugiau D. S. neterorizuoti. V. T. buvo gerai išgėręs ir sėdėjo ant sofos. Jam grįžus pas D. S., neužilgo iš parduotuvės grįžo ir A. Č.. Begeriant A. Č. pasakė, kad nori pamatyti V. T., pakilo ir nuėjo. Jis po kokių 5 minučių nuėjo paskui. Kai jis atėjo, V. T. su A. Č. barėsi. Kad A. Č. mušė V. T., jis negali teigti, nes jis nematė. V. T. buvo išgėręs ir agresyvus, todėl jis jam 2-5 kartus sudavė į veido sritį. Ką tuo metu veikė A. Č., jis nematė. Nebuvo jokių minčių kažką užgrobti, nužudyti. Jis antrą kartą ėjo pas V. T., nes nuėjo A. Č., o jis žinojo V. T. būdą. Ką darė pas V. T. A. Č., nematė, nes neiškarto atėjo ir iki galo nebuvo. Jis siūlė A. Č. išeiti, bet tuo metu pasigirdo kažkoks garsas iš A. V. kambario, jis kažką kalbėjo. Jis užėjo ir pamatė A. V. įpykusį, nes atrodo, kad jau ten buvo buvęs A. Č.. Ar A. V. buvo sumuštas, jis neatkreipė dėmesio. A. V. buvo įpykęs ir keikėsi. Jis A. V. pažinojo daug metų. A. V. buvo pusiau sėdom ant lovos ir kėlėsi. Jis norėjo A. V. atstumti, bet jis įsikibo į ranką ir atsistojo. Tada jis, ištraukęs ranką, trenkė kelis kartus A. V. į žandą ar petį. Daugiau jo nemušė. Jis iki sulaikymo nežinojo, kad A. V. miręs. Jo smūgiai A. V. nebuvo stiprūs, tai buvo daugiau stumiantys, net buvo abu nukritę ant sofos, kur buvo daug skudurų. Jis paliko A. V. sėdintį, jokių pinigų nereikalavo. Apie kabes jis nieko nežinojo. Ko pas V. T. ėjo A. Č., jis nežino, nes apie nuomą su D. S. kalbėjo jis, o ne A. Č.. Civilinio ieškinio nepripažįsta, nes jis A. V. nenužudė. Panašius parodymus kaltinamasis S. K. davė ir ikiteisminio tyrimo metu (2t. b.l. 87-88, 98-99 ir 102-103).

Parodymų patikrinimo vietoje metu (2t. b.l. 91-95) S. K. parodė kambarį, kurį V. T. name nuomojosi D. S.. Jis nurodė, kad pas V. T. į virtuvę pateko perlipę vidinių durų skylę, kur nėra stiklo. Jis V. T. rado sėdintį ant sofos ir sudavė jam 3-4 kartus per veidą. Jis nurodė kambarį, iš kurio girdėjo balsą. Jis parodė, kad A. V. rado gulom ant sofos ir kaip jam sudavė ranka per veidą.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Kaltinamųjų A. Č. ir S. K. kaltė pilnai įrodyta nukentėjusiųjų V. T. ir A. V., liudytojų D. S., E. G., S. B. ir G. Č. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolais (1t. b.l. 4-23), specialisto išvada Nr. M 1323/05 (02) (1t. b.l. 28-32), papildoma specialisto išvada Nr. KM 58-M 1323/05 (02) (1t. b.l. 33-34), nukentėjusiojo V. T. parodymų patikrinimo vietoje protokolu (1t. b.l. 50-52) specialisto išvada Nr. G 4043/05 (02), Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortele (1t. b.l. 69), daiktų pateikimo protokolais (1t. b.l. 75-76 ir 127), asmens parodymo atpažinti protokolais (1t. b.l. 83-85, 98-100, 115-117), liudytojos D. S. parodymų patikrinimo vietoje protokolu (1t. b.l. 95-97), liudytojos E. G. parodymų patikrinimo vietoje protokolu (1t. b.l. 105-110), asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu (1t. b.l. 112-114), specialisto išvada Nr. 83 (1t. b.l. 131-135), daiktų apžiūros protokolu (1t. b.l. 164-172), specialisto išvada Nr. 8801 (1t. b.l. 181-183), parodymų patikrinimo vietoje protokolais (1t. b.l. 198-200, 2t. b.l. 1-8, 91-95), akistatos protokolu (2t. b.l. 11-12), ekspertizės aktu Nr. EKM 70 (150)/08 (01).

N. V. T. parodė, kad kaltinamieji pas jį į virtuvę pateko per duryse buvusį kartoną, jį prastūmę, nes jis nebuvo gerai pritvirtintas. Jie atėjo nuo D. S. kambario pusės. Jis tuo metu sėdėjo virtuvėje ant sofos. Jie jį pažadino kai plėšė kartoną. Jis juos prieš save pamatė abu kartu. Iš jo reikalavo pinigų, tačiau kuris konkrečiai pasakyti negali. Ar buvo kalba apie D. S. nuomą, pasakyti negali. Pas jį švarko kišenėje buvo 7 ar 8 litai. Jie tų pinigų neėmė, bet ėmė jį daužyti. Iš pradžių mušė S. K.. Po mušimo buvo visas kruvinas, mušė kėde, pufiku, spardė. Po jo mušimo jie nuėjo į kambarį pas A. V.. Ten irgi buvo triukšmas. Po to jie sugrįžo ir vėl abu jį mušė. Jie jį mušė, rėkė, sudaužė visą. Ko jie buvo taip įsiutę, jis nežino. Pistoletu kabėms kabinti, kuris buvo pas jį virtuvėje ant spintelės, prisegė jam kabių į krūtinę ir dešinę koją, tačiau kuris tai padarė ir kada jis pasakyti negali. Po to atėjo E. G. ir juos išskyrė. Ji jį išvedė į lauką. Abu kaltinamieji atrodo grįžo pas D. S., o kai jie išėjo, jis buvo su E. G. lauke. Švarko jie neėmė, o ar paėmė švarke buvusius 7 ar 8 litus jis nežino, neprisimena. Dabar jis sako ką prisimena, ikiteisminiame tyrime sakė tiesą. Po kelių dienų atėjo pažįstamas ir iškvietė greitąją medicininę pagalbą, atvykę medikai ir pamatė jo kūne kabes. Jis į ligoninę vykti atsisakė. A. V. raktų nuo buto durų neturėjo, todėl jis kartais vaikščiodavo pro langą, todėl jis jo ir nepasigedo. Jis jokių garsų iš A. V. kambario negirdėjo ir jis jo nematė apie savaitę laiko. Po savaitės pas jį atėjo keli pažįstami, tada jis nuėjo į A. V. kambarį. A. V. gulėjo susirietęs, negyvas. Ant grindų buvo daug kraujo, tada buvo iškviesta policija. Jis prieš įvykį su A. V. buvo išgėrę butelį degtinės ir jautėsi normaliai. Civilinio ieškinio jis atsisakė.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjęs V. T. parodė (1t. b.l. 42-43), kad įvykio dieną jis kartu su A. V. išgėrė, po to A. V. nuėjo į savo kambarį, o jis liko sėdėti ant sofos. Po kurio laiko į virtuvę įėjo du vyrai. Jie į kambarį galėjo patekti pro D. S. duris, išstūmę durų pertvarą. Jis tų vyriškių nepažinojo. Jie prišoko prie jo ir pareikalavo atiduoti pinigus. Tada kažkuris iš jų sulaužė kėdę, nulaužė kėdės ir minkštos kėdutės kojas ir abu puolė jį su tomis kojomis mušti. Kiek kartų jam sudavė, jis nežinąs. Buvo girtas ir visko gerai nepamena. Mušdami jie reikalavo pinigų. Tada jis nusirengė švarką ir davė jiems. Švarke buvo 8 litai metalinėmis monetomis. Kažkuris apkraustė kišenes. Po to jie nuėjo į A. V. kambarį. Iš kambario girdėjosi triukšmas, kažkas rėkė. Po kelių minučių vėl abu grįžo ir toliau jį mušė. Kiek smūgių sudavė, nepamena. Jie buvo įpykę ir rėkė ant jo. Nepamena, ar jie dar grįžo į A. V. kambarį, ar grįžo pas D. S.. Netrukus jie vėl grįžo į virtuvę ir vėl jį mušė. Į kambarį įėjo E. G. ir juos išskyrė. Po to jie pasišalino.

Papildomos apklausos metu V. T. teigė (1t. b.l. 48-49), kad įvykio metu į jo kūną buvo prisegta kabių su aparatu kabėms tvirtinti. Jis rado ir pats išsitraukė 3 ar 4 kabes prisegtas į dešinės kojos šlaunį ir vieną kabę medikai jam ištraukė iš krūtinės. Po įvykio jis pasigedo aparato kabėms tvirtinti. Apie tai jis pasakė E. G., kuri pasakė, kad aparatą mačiusi pas D. S. kambaryje ir ji jam gražinusi.

Parodymų patikrinimo vietoje metu (1t. b.l. 50-52) nukentėjęs V. T. parodė, kur jis sėdėjo ant sofos-lovos kai į virtuvę pateko du vyriškiai, kur buvo padėjęs aparatą kabėms tvirtinti-ant virtuvės spintelės. Parodė kur nuėjo jį sumušę vyriškiai-į A. V. kambarį.

Nukentėjęs A. V. parodė, kad apie tėvo A. V. mirtį sužinojo, kai jis jau buvo Kauno morge. Po laidotuvių buvo kalbos, kad nužudė gal S. K., gal A. Č.. S. K. jis žinojo iš matymo, nes kažkada kartu mokėsi. A. Č. jis nepažinojo. Jis palaidojo A. V. savo lėšomis, todėl prašo priteisti laidojimo išlaidas, kurias sudaro laidojimo išlaidos ir kapo sutvarkymas, viso 5000 Lt. Iš valstybės gavo pašalpą sumoje 750 Lt, kurios iš ieškinio sumos neišskaičiavo. Jis turėjo visus dokumentus pateisinančius laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidas, bet iš jo ikiteisminio tyrimo metu niekas nereikalavo, todėl nežino kur jie dingo. Prašo priteisti laidojimo išlaidų 4250 Lt.

Liudytoja D. S. parodė, kad kaltinamieji A. Č. ir S. K. pas ją atėjo pasiskolinti pinigų. D. S. jiems pasiskundė, jog šeimininkas V. T. prisigėręs plūstasi, kad mažai moka pinigų už kambario nuomą. Pas ją dar buvo E. G., kuri davė A. Č. pinigų ir šis išėjo į parduotuvę, o S. K. nuėjo pas V. T. pasikalbėti. Po kiek laiko sugrįžo vienas iš parduotuvės, kitas iš V. T.. Po to besivaišinant A. Č. nutarė nueiti pasižiūrėti kas per senis. Paskui jį nuėjo ir S. K., o dar vėliau nuėjo ir E. G., ji niekur nėjo. Jie pas šeimininką pateko per kartoną, kuriuo buvo užkalta duryse esanti skylė. Jie užtruko apie 10-15 minučių. Atrodo, kad A. Č. ir S. K. pas ją po to užėję nebuvo, gerai neprisimena. E. G. sakė, kad vaikinai ten susikivirčijo, ar pinigų prašė pas V. T., kad atsišaukė A. V., kuris pasakė, kad pavogei mano 200 Lt. Kabių aparatas buvo pas V. T., o paskui kas jį atnešė pas ją ji nežino.

Parodymų patikrinimo vietoje metu D. S. parodė (1t. b.l. 95-97) kur kas sėdėjo išgertuvių metu 2005-09-12 ir nurodė, kad vaikinai su E. G. išėjo iš kambario.

Parodymo atpažinti asmenį metu (1t. b.l. 98-100) D. S. atpažino A. Č., kaip asmenį pravarde “K”.

Liudytoja E. G. parodė, kad iki to laiko kaltinamųjų A. Č. ir S. K. nepažinojo. Ji tą dieną atvažiavo pas V. T., bet jis gėrė su A. V., todėl ji nuėjo pas D. S., kuri buvo truputį išgėrusi. Netrukus, po kokios valandos, apie 16 val. atėjo kaltinamieji A. Č. ir S. K.. D. S. sakė, kad prastai gyvena, nes šeimininkas, būdamas girtas, varo ją iš buto todėl, kad mažai moka nuomos. Ji davė A. Č. 20 Lt, kad nueitų į parduotuvę, o S. K. pasakė, jog jis nueis pakalbėti su šeimininku, kad neskriaustų D. S., kuri neprieštaravo. S. K. pas V. T. nuėjo per durų fanerą, kurią iškėlė. Neužilgo grįžo iš V. T. S. K., o iš parduotuvės A. Č.. Tada jie visi pradėjo vaišintis. Besivaišinant A. Č. susidomėjo ar šeimininkas senas, S. K. pasakė, kad einam ir abu nuėjo. D. S. pasakė, kad nieko nedarytų. Ji-E. G. nuėjo iš paskos. Įėjusi ji matė, kaip S. K. uždavė V. T. per veidą, įspyrė į vidurius. Spardė abu, iš pradžių S. K., o po to kelis kartus įspyrė A. Č.. Tada ji pakėlė V. T. ir paguldė į lovą. Ji pamatė S. B., kuriam kaltinamieji liepė dingti. Ten viskas vyko labai greitai, jie V. T. spardė gal minutę. Ji neleido S. K. mušti V. T., tada dar kelis kartus jam įspyrė A. Č.. S. K. prašė V. T. duoti 50 litų už benziną, nes jie atvažiavo iš Kauno pakalbėti. V. T. sakė, kad neturi, tada jie nusileido iki 10 litų. V. T. sakė, kad neturi pinigų, nes nuomininkas nesumokėjo visos sumos. Tada atsiliepė A. V., sakydamas, kad V. T. iš jo paėmė 200 Lt. Po to A. Č. ir S. K. nuėjo į A. V. kambarį, sakydami, kad šis duotų pinigus, abu kraustė kišenes. A. V. gynėsi ir plūdosi su V. T.. A. V. norėjo eiti pas V. T., bet S. K. jį numetė ant grindų, o A. Č. tuo metu nuėjo į virtuvę pas V. T.. Ji nuėjusi iš paskos, pamatė, kad V. T. guli lovoje kruvina galva, o A. Č. iškėlęs pufiką virš V. T. galvos. Taip V. T. į galvą A. Č. sudaužė du butelius nuo alaus. V. T. prisiekinėjo, kad pinigų neėmė. Po to ji nuėjo pas A. V. ir vėl matė kėdę, iškeltą virš A. V., kuris gulėjo ant skudurų krūvos kruvinu veidu, galvos. Tuo metu ją pašaukė V. T. ir ji nuėjo pas jį, o pas A. V. liko A. Č. ir S. K.. Ji su V. T. išėjo į lauką. Po kiek laiko išėjo A. Č. su S. K.. Kabių aparatą ji matė pas V. T., o vėliau-pas D. S.. Dar pas D. S. rado A. V. banko kortelę ir asmens kortelę. Ji matė, kaip S. K. spyrė į vidurius, o A. Č. jį mušė kėdute. Prie jos iš V. T. buvo prašoma 50 litų, apie jokius kitus pinigus ji nieko negirdėjo. Iš A. V. kaltinamieji pinigų neprašė, tik liepė atiduoti pinigus V. T., ji suprato, kad už nesumokėtą nuomą. Po kurio laiko A. V. jai per sieną sakė, kad jam greitosios pagalbos nereikia, tą patį sakė ir V. T..

Parodymų patikrinimo vietoje metu liudytoja E. G. parodė (1t. b.l. 105-110) vietą, virtuvėje prie krosnies, kur pamatė gulintį V. T. ir tuo metu jį mušė A. Č. ir S. K.. Taip pat ji parodė A. V. kambarį, į kurį vėliau nuėjo A. Č. ir S. K., nurodė vietą, kur A. V. mušė S. K.. Po to parodė, kur A. Č., grįžęs pas V. T., sudaužė kelis butelius į jo galvą. Po to ji parodė kur matė kaip S. K. kraustė A. V. kišenes, nurodė vietą viduryje kambario, netoli lango, kur pamatė A. V. gulintį ir kur jį spardė S. K.. Be to, ji nurodė kur atėmė iš A. Č. kėdutę, su kuria jis taikėsi suduoti A. V.. Nurodė vietą D. S. kambaryje, kur rado aparatą kabėms tvirtinti.

Parodymo atpažinti asmenį iš fotonuotraukų metu liudytoja E. G. S. K. atpažino kaip asmenį, kurį vadino Sauliumi (1t. b.l. 112-114).

Parodymo atpažinti asmenį metu liudytoja E. G. atpažino A. Č. kaip asmenį vardu A. (1t. b.l. 115-117).

Liudytojas S. B. parodė, kad iš darbo 2005m.rugsėjo 12d. grįžo apie 20 val. Per tas duris, kur gyveno D. S. įėjo trise, tai E. G., A. Č. ir dar vienas, ar tai kaltinamasis, pasakyti negali. Durų stiklas buvo išmuštas ir vietoj jo įdėta plokštė, per ją pateko ir minėti asmenys. Jis-S. B. tuo metu buvo savo kambaryje, o V. T. buvo virtuvėje esančioje lovoje, jis buvo girtas. Jis matė, kaip A. Č. mušė V. T., prašė pinigų, o kitas vyras su moterimi stovėjo šalia, jis tai matė per iškeltas duris. Iš pradžių mušė kumščiais, po to kirto kėde, kuri subyrėjo. Kėde atrodo trenkė kažkur prie galvos. Mušė tik A. Č., kiek jis matė, tai kitas nemušė. Kiek buvo smūgių, pasakyti negali. Po to jie perėjo į kitą kambarį, kur gyveno A. V., kilo triukšmas ir jis tuo metu pasišalino. Kai grįžo, užkliuvo už kėdės nuolaužų. V. T. gulėjo lovoje sumuštas, kruvinas. A. V. buvo kitame kambaryje, taip sakė V. T..

Parodymo atpažinti asmenį metu liudytojas S. B. atpažino A. Č., kaip asmenį su kuriuo anksčiau dirbo ir kuris mušė V. T. (1t. b.l. 83-85).

Liudytojas G. Č. parodė, kad 2005m.rugsėjo 12d. buvo užėjęs pas D. S. atiduoti skolą, ji buvo viena. Po kelių dienų jis nuėjo pas V. T., kuris buvo sumuštas. Jis iškvietė greitąją medicininę pagalbą. V. T. durys buvo užrakintos, gal per langą žaizdą tvarstė.

Iš 2005-09-14 Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės Nr. 5507 (1t. b.l. 69) matyti, kad 13.30 val. Č. telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) iškvietė V. T., gyv. (duomenys neskelbtini) gatvėje, Greitąją medicinos pagalbą, kuri išvyko 13.32 val., grįžo 14 val. , diagnozė: veido sumušimas, kirstinė žaizda viršugalvio srityje.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (1t. b.l. 14-19) matyti, kad namo, esančio Kaišiadoryse, (duomenys neskelbtini), kambaryje, ant sofos, rastas A. V. lavonas su toli pažengusiais puvimo požymiais. Kaktoje, veide sukrešėjusios kraujo tekėjimo žymės. Analogiškos sudžiūvusio kraujo tekėjimo žymės marškiniuose. Viršugalvyje sukrešėjęs kraujas. Minkštieji audiniai sutinę dėl puvimo pasėkoje susikaupusių dujų. Įvykio vietos apžiūros metu iš virtuvės paimta 5 kėdžių nuolaužos, kartoninė plokštė, ant kurios rasti avalynės pėdsakai.

Iš papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo (1t. b.l. 20-23) matyti, kad A. V. kambaryje, šalia sofos-lovos vidurio rasta ir paimta dvi metalinės kabės, ant kiliminės dangos 30 cm nuo sofos-lovos rasta ir paimta metalinė kabė. Šalia sofos-lovos rasta ir paimta medinė kojelė, ant kurios matyti dėmė, panaši į kraujo dėmę. Tęsiant įvykio vietos apžiūrą, virtuvėje, šalia krosnies, šiukšlių krūvoje rasta ir paimta dvi metalinės kabės. Virtuvėje rasta ir paimta sulaužyta kėdė, ant kurios matyti dėmė, panaši į kraujo, bei šalia lango sulaužyta kėdutė.

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. M 1323/05 (02) (1t. b.l. 28-35) matyti, kad A. V. mirties priežastis nenustatyta. Tikėtina, kad A. V. mirties priežastis yra sunki galvos smegenų trauma, kurios formos nustatyti negalima, todėl , kad galvos smegenys dėl pažengusio puvimo neįvertinamos. Buvusią šviežią galvos traumą prieš mirtį patvirtina šie duomenys (sužalojimai): kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžis, galvos minkštųjų audinių ir kairio smilkinio raumens kraujosruvos, odos nubrozdinimas kaktoje. A. V. mirė ne mažiau 2-3 parų iki jo lavono autopsijos. Tikslesniam mirties laiko nustatymui konstatuoti lavoniniai reiškiniai neinformatyvūs. A. V. konstatuota: kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžis, krūtinkaulio kūno lūžis, dešinių I ir III šonkaulių lūžiai, kraujosruvos galvos minkštuosiuose audiniuose ir kairiame smilkininiame raumenyje, muštinės žaizdos kaktoje, durtinės žaizdos nugaroje ir dešiniame sėdmenyje, odos nubrozdinimas kaktoje, poodinė kraujosruva kairio klubo srityje. Muštinės žaizdos kaktoje padarytos aštrią briauną turinčiu daiktu ar įrankiu. Priimant dėmesin autopsijos radinius (sėdmenyje ir nugaroje rastos įsegtos metalinės kabės) bei papildomai pateiktas aplinkybes, galima teigti, kad šios žaizdos galėjo būti padarytos aparato, skirto metalinėms kabėms tvirtinti paslankiu liežuvėliu, aparate neesant kabių bei imituojant kabių įsegimo veiksmą. Viso konstatuota ne mažiau penkiolikos žaizdų, o tai atspindėtų ne mažiau 15 trauminių poveikių. Durtinės žaizdos dešiniajame sėdmenyje ir nugaroje padarytos metalinėmis kabėmis, jas įsegant į nurodytas kūno vietas, galimai aukščiau minėtu aparatu. Viso rastos įsegtos trys kabės, kurių kiekviena padarė po dvi durtines žaizdas. Kiti konstatuoti sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, kurių savybių pagal turimus duomenis detalizuoti negalima, keturių ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje, iš kurių du ar daugiau paveikė galvą, vienas ar daugiau krūtinę iš priekio, galimai ją deformuodamas, bei vienas ar daugiau kairio klubo sritį. Konstatuotų sužalojimų laiko tiksliai nustatyti negalima dėl pažengusio lavono puvimo, tikėtina, kad visi konstatuoti sužalojimai padaryti artimu laiku nuo keleto minučių iki keleto valandų iki mirties bėgyje. Kaukolės pamato kaulų lūžis atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą. Kitų konstatuotų sužalojimų visuma atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą. Kadangi galvos smegenų trauma yra tik hipotetinė, sveikatos sutrikdymo mastas dėl jos nenustatytas. A. V. lavono kraujyje rasta 0,70 promilės etilo alkoholio. Alkoholio koncentracija kraujyje gali būti iškreipta dėl lavono puvimo.

Iš specialisto išvados Nr. G 4043/05 (02) (1t. b.l. 66-68) matyti, kad V. T. muštinės žaizdos kairėje kaktos pusėje, abiejų antakių srityje, minkštųjų audinių sumušimai ir kraujosruvos abiejų akių vokuose, nosyje, skruostuose, žanduose, abiejų smilkinių srityje, viršugalvyje, nubrozdinimai viršugalvyje, kairėje plaštakoje padaryti kietu buku ir bukabriauniu daiktu. Muštinės žaizdos kaktos srityje bei odos nubrozdinimai kairėje plaštakoje padarytos ne mažiau kaip 5 smūgiais kietu buku pailgos formos ir tiesią briauną turinčiu daiktu, kuo galėjo būti pagalys ar pan. Kraujosruvos galvoje, veide padarytos kietu, buku daiktu, galimai smūgiuojant rankomis bei kojomis ir suduodant ne mažiau kaip 7 smūgius. Sužalojimai plaštakoje būdingi savigynai. Sužalojimai nebūdingi kritimui. Sužalojimai padaryti apie kelios paros iki pirmos medikų apžiūros 2005-09-14 ir galimai užduotyje nurodytu laiku. Tai patvirtina turimos med. dokumentacijos duomenys ir tiriamojo teismo medicinos apžiūros metu konstatuotas išreikštas sužalojimų gijimas. Tokios apimties muštinės žaizdos, o taip pat minkštųjų audinių sumušimai atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo kriterijus, nes sutrikdo sveikatą ilgiau 10 parų. Sužalojimų, kurie galėjo būti padaryti metalinėmis kabėmis, nekonstatuota.

Teismo medicinos ekspertas A. S., apklaustas teisme, paaiškino, kad sužalojimai specialios paskirties kabėmis iki V. T. apžiūros praėjus 10 parų po traumos galėjo ir sugyti. Nepaliekant pėdsakų, matomų žymių. Skausmas subjektyvus pojūtis, todėl skausmo nuo kabių galėjo ir nejusti, nes buvo didesnių sužalojimų, prisidėjo ir neblaivumas. Atvykus apžiūrai, kūne kabių nebuvo.

Iš trasologinių tyrimų specialisto išvados Nr.83 (1t. b.l. 130-136) matyti, kad įvykio vietos apžiūros metu surastas ir užfiksuotas ant kartoninės plokštės avalynės pėdsakas tinkamas konkrečios avalynės identifikavimui ir buvo paliktas pas A. Č. paimtu dešinės kojos šlepetės puspadžio dalimi.

Iš biologinių tyrimų specialisto išvados Nr. 8801 (1t. b.l. 181-183) matyti, kad ant pateiktų tirti alaus butelio kaklelio ir tuščio butelio, paimtų įvykio vietos apžiūros metu, bei ant aparato kabėms tvirtinti, pateikto nukentėjusiojo V. T., rasti žmogaus biologiniai pėdsakai yra tinkami asmens tapatybei nustatyti tiriant N. A. pateiktų tirti kėdės nuolaužų, aplaužytos kėdės, aplaužytos kėdutės, televizoriaus kojos, paimtų atliekant įvykio vietos apžiūrą, rasti žmogaus biologiniai pėdsakai, tačiau netinkami asmens tapatybei nustatyti.

Iš ekspertizės akto Nr. EKM 70 (150)/08 (01) (3t. b.l. 157-165) matyti, kad A. V. mirties priežastimi buvo kairio smilkinio-momens srities sumušimas, pasireiškęs kraujosruva galvos minkštuose audiniuose bei smilkininiame raumenyje su kaukolės skliauto bei pamato kaulų lūžiu, galimai lydimas galvos smegenų sumušimo. Dėl pažengusio puvimo, pasireiškusio galvos smegenų struktūros daliniu suardymu, nustatyti tikslų galvos smegenų pažeidimo pobūdį negalima. Konkrečiu atveju nebuvo nustatyta nei kitokių sužalojimų, nei vidaus organų liguistų pakitimų, galinčių besąlygiškai sukelti mirtį. A. V. buvo nustatyti šie sužalojimai: kairio smilkinio-momens srities sumušimas, pasireiškęs kraujosruva galvos minkštuose audiniuose bei smilkininiame raumenyje su kaukolės skliauto bei pamato kaulų lūžiu, padarytas smūgiu kietu buku daiktu, turinčiu galimai ribotą paviršių, pvz. koja ar griūnant ir atsitrenkiant į tokio pobūdžio paviršių. Daugybinės muštinės žaizdos kaktoje padarytos aštrią briauną turinčiu daiktu, tikėtina aparato, skirto metalinėms kabėms tvirtinti paslankiu liežuvėliu. Odos nubrozdinimas dešinio kaktikaulio gumburo projekcijoje padarytas kietu buku daiktu, pvz. sudavus smūgį koja. Krūtinės ląstos sumušimas, pasireiškęs krūtinkaulio lūžiu III tarpšonkaulinio tarpo lygyje, I ir III šonkaulių lūžiais dešinėje vidurinėje raktikaulio linijoje, padarytas kontaktuojant su kietu buku paviršiumi ir būdingas smūgiui, pvz. koja. Poodinė kraujosruva kairio klubo srityje padaryta kontaktuojant su kietu buku paviršiumi, galimai sudavus smūgį koja. Durtinės žaizdos nugaroje ir dešiniame sėdmenyje, padarytos metalinėmis kabėmis. Kairio smilkinio-momens srities sumušimas, padarytas kontaktuojant su kietu buku paviršiumi. Tokio pobūdžio trauma nėra būdinga smūgio kumščiu sudavimui. Labiau tikėtinas padarymo mechanizmas-smūgis kietu buku daiktu, turinčiu galimai ribotą paviršių ar griuvimas ir atsitrenkimas į tokio pobūdžio paviršių. Muštinės žaizdos kaktoje padarytos aštrią briauną turinčiu daiktu, tikėtina aparato, skirto metalinėms kabėms tvirtinti paslankiu liežuvėliu. Šie sužalojimai nėra sietini su mirties priežastimi. Esant galvos traumai, kai tiesiogine mirties priežastimi yra galvos smegenų pabrinkimas, nukentėję dažnai išgyvena iki kelių valandų. Esant galvos traumai skausmo pojūtis priklauso nuo nukentėjusiojo sąmonės lygio. Konkrečiu atveju konkretizuoti išgyvenimo laiką bei nustatyti ar A. V. jautė didelius skausmus, negalima.

Išanalizavusi visus surinktus ir teisiamajame posėdyje patikrintus įrodymus teisėjų kolegija daro išvadą, kad nukentėjusiajam V. T. nesunkų sveikatos sutrikdymą bendrais veiksmais padarė abu kaltinamieji. Nors kaltinamasis S. K. aiškina, kad V. T. tik 4-5 kartus ranka sudavė per veidą, tačiau nukentėjęs V. T. teigia, kad jį mušti pradėjo S. K., po to rankomis ir kojomis mušė abu. Nukentėjusiojo parodymus patvirtina liudytoja E. G., kuri parodė, kad S. K. uždavė V. T. per veidą, įspyrė į vidurius. Spardė abu, iš pradžių S. K., o po to kelis kartus įspyrė A. Č.. Specialisto išvadoje Nr. G 4043/05 (02) konstatuota, kad V. T. muštinės žaizdos kaktos srityje bei odos nubrozdinimai kairėje plaštakoje padarytos ne mažiau kaip 5 smūgiais kietu buku pailgos formos ir tiesią briauną turinčiu daiktu, kuo galėjo būti pagalys ar panašiai, kraujosruvos galvoje, veide padarytos kietu, buku daiktu, galimai smūgiuojant rankomis bei kojomis ir suduodant ne mažiau kaip 7 smūgius. Tokios apimties muštinės žaizdos, o taip pat minkštųjų audinių sumušimai atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo kriterijus, nes sutrikdo sveikatą ilgiau 10 parų. Kadangi tiek pačių kaltinamųjų parodymais, tiek nukentėjusiojo V. T. bei liudytojos E. G. parodymais nustatyta, jog nukentėjusįjį V. T. mušė abu kaltinamieji ir jam nesunkus sveikatos sutrikdymas padarytas nuo smūgių visumos, teisėjų kolegija daro išvadą, kad dėl šios nusikalstamos veikos kalti abu kaltinamieji.

Kadangi nukentėjęs V. T. sužalotas buvo į įvairias kūno vietas, nemažai smūgių buvo suduota į jo galvą, naudojant įvairius įrankius kūnui žaloti: kėdės kojas, lazdą, tuščius butelius, aparatą, skirtą metalinėms kabėms tvirtinti, mušamas buvo rankomis ir kojomis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad jis turėjo jausti didelius skausmus, t.y. buvo sužalotas itin žiauriai, todėl kaltinamųjų A. Č. ir S. K. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 138str.2d.6p.

Dėl A. V. nužudymo kaltinamasis S. K. kaltu neprisipažino ir teigė, kad trenkė kelis kartus A. V. į žandą ar petį ir daugiau jo nemušė, o ką darė kaltinamasis A. Č. jis nematęs, nes vienu metu su juo pas A. V. jis nebuvo. Teisiamojo posėdžio metu visą kaltę dėl A. V. nužudymo apsiėmė vienas A. Č., jis teigė, kad pas A. V. kambaryje buvo jis vienas ir A. V. mušė jis vienas, tačiau apklaustas įtariamuoju ir parodymų patikrinimo vietoje metu, jis aiškino, kad sekančiame kambaryje A. V. rado gulintį ant dešinio šono ant sofos-lovos. Virtuvėje radęs mažą kėdutę, su ja smogė A. V. per galvą ir šoną. A. V. pradėjo rėkti ir dejuoti, tada jis sudavė nukentėjusiajam per šoną 3-4 kartus. S. K. nukentėjusįjį spardė. A. Č. grįžo į virtuvę, kur rado V. T. klūpantį prie krosnies. Tuomet jis rado 5 tuščius butelius, kuriuos sudaužė smūgiuodamas V. T. į galvą. Po to jis vėl nuėjo į A. V. kambarį, kur pamatė A. V. sėdintį netoli drabužių spintos, o S. K. spardė ir daužė nukentėjusįjį. Kad abu kaltinamieji vienu metu buvo kambaryje pas A. V., patvirtina nukentėjęs V. T. ir liudytoja E. G., todėl netikėti kaltinamojo A. Č. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, teisėjų kolegija neturi pagrindo, nes juos patvirtina kiti įrodymai, tarp jų ir ekspertizės akto Nr. EKM 70 (150)/08 (01 išvada, kurioje nurodyta, kad daugybinės muštinės žaizdos kaktoje A. V. padarytos aštrią briauną turinčiu daiktu, tikėtina aparato, skirto metalinėms kabėms tvirtinti paslankiu liežuvėliu. Odos nubrozdinimas dešinio kaktikaulio gumburo projekcijoje padarytas kietu buku daiktu, pvz. sudavus smūgį koja. Krūtinės ląstos sumušimas, pasireiškęs krūtinkaulio lūžiu III tarpšonkaulinio tarpo lygyje, I ir III šonkaulių lūžiais dešinėje vidurinėje raktikaulio linijoje padarytas kontaktuojant su kietu buku paviršiumi ir būdingas smūgiui, pvz. koja. Poodinė kraujosruva kairio klubo srityje padaryta kontaktuojant su kietu buku paviršiumi, galimai sudavus smūgį koja. Visa tai įvertinus, kaltinamojo S. K. parodymus teisėjų kolegija vertina kaip siekimą išvengti atsakomybės už A. V. nužudymą, o kaltinamojo A. Č.-kaip siekimą padėti draugui išvengti atsakomybės. Kadangi negalima išskirti kurio kaltinamojo veiksmais A. V. padaryti sužalojimai sukėlė mirtį, teisėjų kolegija daro išvadą, jog A. V. nužudė kaltinamieji S. K. ir A. Č. bendrais veiksmais.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004m.birželio 18d. senato nutarime Nr. 46 “Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose” nurodyta, kad nužudymas kvalifikuojamas pagal LR BK 129str.2 dalies 6 punktą (kankinant ar kitaip itin žiauriai), kai kaltininko veika dėl gyvybės atėmimo būdo ar kitų aplinkybių pasireiškia ypatingu žiaurumu.

Iš ekspertizės akto Nr. EKM 70 (150)/08 (01 išvados matyti, kad nukentėjusiajam A. V. buvo padaryta daug kūno sužalojimų, o tai reiškia, kad kaltinamieji, suduodami nukentėjusiajam daug smūgių kojomis, pagaliais į įvairias kūno vietas, tame tarpe ir į galvą, jo kūno sužalojimui panaudodami aparatą, skirtą metalinėms kabėms tvirtinti, gerai suprato, jog nukentėjusiajam sukelia dideles kančias, t.y. suvokė itin žiaurų gyvybės atėmimo ypatumą, todėl kaltinamųjų S. K. ir A. Č. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 129str.2d.6p.

Tame pačiame Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarime nurodyta, kad nužudymas gali būti padarytas tiesiogine tyčia arba netiesiogine tyčia.

Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimo kiekį, jų pobūdį, vietą (pvz., kai sužaloti gyvybei svarbūs organai), nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kt.

Iš surinktų įrodymų matosi, kad kaltinamieji S. K. ir A. Č. pas nukentėjusįjį A. V. pateko atsitiktinai, tik išgirdę jo balsą, todėl teigti, jog jie iš anksto buvo numatę ir norėjo nužudyti A. V., negalima, tačiau jų veiksmai: spardymas bei stalo kojos, suduodant smūgius į įvairias kūno vietas, panaudojimas, tame tarpe ir į galvą, rodo jų abejingumą galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui, o tai reiškia, jog nužudymas padarytas netiesiogine tyčia.

A. Č. ir S. K. taip pat buvo kaltinami, kad jie, išspyrę užrakintų vidinių kambario durų plokštę, įsibrovė į V. T. namo, esančio Kaišiadoryse, (duomenys neskelbtini), virtuvę, reikalaudami pinigų ir panaudodami prieš V. T. fizinį smurtą, pagrobė iš nukentėjusiojo 8 litus, o taip pat, kad A. V. nužudė dėl savanaudiškų paskatų.

Tai buvo grindžiama tuo, kad nukentėjęs V. T. parodė, jog iš jo reikalavo pinigų, tačiau kuris konkrečiai pasakyti negali. Ar buvo kalba apie D. S. nuomą, pasakyti negali. Pas jį švarko kišenėje buvo 7 ar 8 litai. Jie tų pinigų neėmė, bet ėmė jį daužyti. Švarko jie neėmė, o ar paėmė švarke buvusius 7 ar 8 litus jis nežino, neprisimena. Liudytoja E. G. parodė, kad S. K. prašė V. T. duoti 50 litų už benziną, nes jie atvažiavo iš Kauno pakalbėti. V. T. sakė, kad neturi, tada jie nusileido iki 10 litų. V. T. sakė, kad neturi pinigų, nes nuomininkas nesumokėjo visos sumos. Kitų įrodymų, kad kaltinamieji apiplėšė ar pasikėsino apiplėšti nukentėjusįjį V. T., nėra.

Abu kaltinamieji teigia, kad jie pas V. T. ėjo tikslu išsiaiškinti su juo dėl ko jis padidino D. S. nuomos mokestį ir ją šantažuoja, tai patvirtina ir liudytojos D. S. bei E. G.. Šiais parodymais teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti.

Be to, negalima traktuoti, kad jie, išspyrę užrakintų vidinių kambario durų plokštę, įsibrovė į V. T. namo virtuvę, nes ir pats nukentėjęs V. T. pripažįsta, jog plokštė buvo silpnai pritvirtinta ir jokios jėgos patenkant į jo virtuvę nereikėjo vartoti. Kad per skylę duryse pas V. T. buvo patenkama nebe pirmą kartą, patvirtina liudytojų D. S. ir E. G. parodymai.

Išanalizavus surinktus įrodymus, nekyla abejonių, jog kaltinamieji S. K. ir A. Č., eidami pas nukentėjusįjį V. T. išsiaiškinti dėl D. S. nuomos mokesčio, neturėjo tikslo jo sumušti ir apiplėšti, tik jam pradėjus šaukti, plūstis (V. T. buvo girtas), pradėjo jį mušti. Aukščiau pateikti įrodymai nepatvirtina, kad kaltinamieji fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį V. T. naudojo tikslu palaužti jo pasipriešinimą ir užgrobti jo turtą ir kad kaltinamieji pagrobė ir užvaldė nukentėjusiojo turtą (nukentėjęs V. T. nepatvirtino, kad buvo pagrobti jo turėti 7 ar 8 litai). Tokiu būdu, teisėjų kolegija konstatuoja, jog surinkti ir teisiamajame posėdyje patikrinti įrodymai nepatvirtina, kad kaltinamieji S. K. ir A. Č. įsibrovė į nukentėjusiojo V. T. gyvenamąją patalpą tikslu ji apiplėšti, dėl to prieš jį panaudojo fizinį smurtą ir jį apiplėšė, todėl kaltinamieji S. K. ir A. Č. dėl kaltinimo pagal LR BK 180str.2d. išteisintini, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kad kaltinamieji S. K. ir A. Č. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 129str.2d. 9p., t.y. V. V. nužudė dėl savanaudiškų paskatų, vienintelis įrodymas, jog kaltinamieji pas A. V. ėjo dėl pinigų, yra liudytojos E. G. parodymai, kur ji teigia, kad V. T. sakė, jog neturi pinigų, nes nuomininkas nesumokėjo visos sumos. Tada atsiliepė A. V., sakydamas, kad V. T. iš jo paėmė 200 Lt. Po to A. Č. ir S. K. nuėjo į A. V. kambarį, sakydami, kad šis duotų pinigus, abu kraustė kišenes. Kaltinamasis S. K. teigia, kad į A. V. kambarį jie nuėjo, kai, būdami pas V. T., išgirdo garsą, sklindantį iš A. V. kambario, o kaltinamasis A. Č. negali paaiškinti ko jis ėjo pas A. V. ir kodėl prieš jį naudojo fizinį smurtą.

Teisėjų kolegija daro išvadą, jog tokių įrodymų nepakanka, kad būtų galima kaltinamuosius S. K. ir A. Č. apkaltinti A. V. nužudymu dėl savanaudiškų paskatų, todėl iš kaltinimo šalintina tai, kad kaltinamieji S. K. ir A. Č. A. V. nužudė dėl savanaudiškų paskatų (BK 129str.2d.9p.).

Civilinis ieškovas A. V. pateikė civilinį ieškinį sumoje 5000 Lt. A. V. teigia, kad tokia suma buvo išleista nužudytojo A. V. laidotuvėms bei kapo sutvarkymui (dokumentų neišsaugojo), tačiau į šią sumą buvo įskaičiuota ir laidojimo pašalpa sumoje 750 Lt, todėl ji, vadovaujantis LR CK 6.291str.2d., atimama iš bendros laidojimo išlaidų sumos. Kadangi nurodyta suma yra ne per didelė, civilinis ieškinys tenkintinas sumoje 4250 Lt.

Nukentėjęs V. T., pareiškęs civilinį ieškinį sumoje 350 Lt, nuo civilinio ieškinio atsisakė, todėl jis nesvarstytinas.

Skiriant bausmę kaltinamajam A. Č. atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį-jis padarė apysunkį ir labai sunkų nusikaltimus, vienam žmogui nesunkiai tačiau itin žiauriai sutrikdydamas sveikatą, o kitam itin žiauriai atimdamas gyvybę, todėl jam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė. Nustatant bausmės dydį, atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, jo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. A. Č. vieną žmogų sužalojo, o kitam atėmė gyvybę be jokių motyvų ir tikslų, o tai rodo, kad jis nevertina žmogaus sveikatos ir gyvybės, iki šių nusikaltimų padarymo buvo teistas tris kartus už svetimo turto pasisavinimą, po šių nusikaltimų padarymo jis nuteistas dar du kartus: 2006-02-09 nuosprendžiu už plėšimą, už kurį atlikdamas bausmę, padarė labai sunkų nusikaltimą, t.y. bausmės atlikimo vietoje nužudė kitą nuteistąjį, už ką nuteistas 2008-03-27 nuosprendžiu. Pataisos namų administracijos charakterizuojamas neigiamai. Tai, kad jis, būdamas bausmės atlikimo vietoje padarė labai sunkų nusikaltimą, rodo jo ypatingą pavojingumą visuomenei. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Teisėjų kolegija jo prisipažinimą, kad jis sužalojo V. T. ir nužudė A. V., nelaiko nuoširdžiu, nes jo parodymai buvo nuolat keičiami, o parodymai, duoti teisiamajame posėdyje, prieštaravo kitiems surinktiems įrodymams ir tai apsunkino teismui nustatyti byloje tiesą. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad jis nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio. Visa tai įvertinus, A. Č. skirtina griežta terminuota laisvės atėmimo bausmė, dalį jos atliekant kalėjimo sąlygomis.

Kadangi A. Č. padarė apysunkį ir labai sunkų nusikaltimus, paskirtos bausmės bendrintinos LR BK 63str.1d., 2d. ir 5d. 2p., t.y. apėmimo būdu. Tokiu pat būdu šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė bendrintina su 2006-02-09 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir, vadovaujantis LR BK 63str.1d., 4d., 2008-03-27 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, šiais nuosprendžiais paskirtas ir atliktas bausmes įskaitant į bausmės atlikimo laiką.

Kadangi A. Č., būdamas recidyvistu, padarė naujus labai sunkius nusikaltimus, vadovaujantis LR BK 27str.2d.2p., pripažintinas pavojingu recidyvistu.

Skiriant bausmę kaltinamajam S. K. atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį-jis padarė apysunkį ir labai sunkų nusikaltimus, vienam žmogui nesunkiai tačiau itin žiauriai sutrikdydamas sveikatą, o kitam itin žiauriai atimdamas gyvybę, todėl jam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė. Nustatant bausmės dydį, atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, jo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. S. K. vieną žmogų sužalojo, o kitam atėmė gyvybę be jokių motyvų ir tikslų, o tai rodo, kad jis nevertina žmogaus sveikatos ir gyvybės, iki šių nusikalstamų veikų padarymo buvo teistas 3 kartus, tame tarpe už apysunkius ir sunkius nusikaltimus, o po šių nusikaltimų padarymo-dar vieną kartą už apysunkį nusikaltimą, tai rodo jo neigiamą požiūrį į nusistovėjusius visuomeninius santykius, nenorą taisytis. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad jis nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio. Visa tai įvertinus, S. K. skirtina griežta terminuota laisvės atėmimo bausmė.

Kadangi S. K. padarė apysunkį ir labai sunkų nusikaltimus, paskirtos bausmės bendrintinos vadovaujantis LR BK 63str.1d., 2d. ir 5d. 2p., t.y. apėmimo būdu. Tokiu pat būdu šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė bendrintina su 2006-02-09 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir atlikta bausme, šią bausmę įskaitant į bausmės atlikimo laiką.

Nors nusikalstama veika padaryta abiejų kaltinamųjų bendrais veiksmais, tačiau teisėjų kolegija tai nelaiko jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe, nes jie dėl įvykdytos nusikalstamos veikos nesitarė, jų veiksmai iš anksto nebuvo suderinti.

Daiktiniai įrodymai: aparatas kabėms tvirtinti ir juodos spalvos rankinė, saugomi Kaišiadorių rajono PK, grąžintini V. T..

A. Č. vasarinės guminės šlepetės, A. V. drabužiai: švarkas, marškiniai, kojinės, kraujo, nagų ir plaukų pavyzdžiai, kartoninė plokštė, medinė televizoriaus koja, sulūžusi kėdė, kėdės nuolaužos Nr.1-5, kėdės nuolaužos, keturi tušti buteliai, stiklainio duženos, skuduras, 5 kabės, saugomi Kaišiadorių rajono PK, o taip pat paketas, kuriame yra kompaktinis diskas, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR BPK 299 ir 301-305str.str.,

nusprendė:

A. Č. pripažinti kaltu pagal LR BK 138str.2d.6p. ir 129str.2d.6p. (2000m.rugsėjo 26d. įst. redakcija) ir nuteisti: pagal LR BK 138str.2d.6p. laisvės atėmimu ketveriems (4) metams, pagal LR BK 129str.2d.6p. laisvės atėmimu 13 (trylikai) metų. Vadovaujantis LR BK 63str. 1d., 2d. ir 5d. 2p., bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti bausmę laisvė atėmimą 13 (trylikai) metų.

Vadovaujantis LR BK 63str. 1d., 2d., 4d., 5d.2p. ir 9d., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2006-02-09 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo ir 2008-03-27 Kauno apygardos teismo nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir paskirti galutinę bausmę laisvė atėmimą 20 (dvidešimčiai) metų, iš jų 10 (dešimt) metų atliekant kalėjime, o likusią bausmės dalį atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į bausmės atlikimo laiką, vadovaujantis LR BK 66str.1d., įskaityti laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2005m.rugsėjo 22d. iki 2006m.vasario 9d. ir, vadovaujantis LR BK 63str.9d., įskaityti bausmę, atliktą pagal 2006-02-09 nuosprendį ir 2008m.kovo 27d. nuosprendį nuo 2006m.vasario 9d. iki 2008m.spalio 8d.

Dėl kaltinimo pagal LR BK 180str.2d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

A. Č., vadovaujantis LR BK 27str.2d.2p., pripažinti pavojingu recidyvistu.

S. K. pripažinti kaltu pagal LR BK 138str.2d.6p. ir 129str.2d.6p. (2000m.rugsėjo 26d. įst. redakcija) ir nuteisti: pagal LR BK 138str.2d.6p. laisvės atėmimu ketveriems (4) metams, pagal LR BK 129str.2d.6p. laisvės atėmimu 13 (trylikai) metų. Vadovaujantis LR BK 63str. 1d., 2d. ir 5d. 2p., bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti bausmę laisvė atėmimą 13 (trylikai) metų.

Vadovaujantis LR BK 63str.1d., 2d. ir 5d.2p., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2006m.vasario 9d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinę bausmę paskirti laisvė atėmimą 13 (trylikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Į bausmės atlikimo laiką, vadovaujantis LR BK 66str.1d., įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime nuo 2005m.lapkričio 5d. iki 2006m.vasario 9d. ir nuo 2008m.vasario 9d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos bei, vadovaujantis LR BK 63str.9d., bausmės atlikimo laiką pagal 2006m.vasario 9d. nuosprendį nuo 2006m.vasario 9d. iki 2008m.vasario 8d.

Dėl kaltinimo pagal LR BK 180str.2d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kardomąją priemonę- suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti.

Patenkinti civilinį ieškinį t.y. iš nuteistųjų A. Č. ir S. K. solidariai priteisti nukentėjusiojo A. V. naudai 4250 (keturis tūkstančius du šimtus penkiasdešimt) Lt turtinei žalai atlyginti.

Daiktinius įrodymus: aparatą kabėms tvirtinti ir juodos spalvos rankinę grąžintini V. T..

A. Č. vasarines gumines šlepetes, A. V. drabužius: švarką, marškinius, kojines, kraujo, nagų ir plaukų pavyzdžius, kartoninę plokštę, medinę televizoriaus koją, sulūžusią kėdę, kėdės nuolaužas Nr.1-5, kėdės nuolaužas, keturis tuščius butelius, stiklainio duženas, skudurą, 5 kabes, o taip pat paketą, kuriame yra kompaktinis diskas, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Kolegijos pirmininkas Romas AikevičiusTeisėjai: Regina CemnolonskienėKęstutis Dargužis