Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2007-09-21 · Administracinė byla Nr. A-438-760-07

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-09-21
Bylos Nr.
A-438-760-07
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Stasy Gagys (pirm.), Anatolijus Baranovas, Romanas Klišauskas (pran.)
Trečiasis asmuo
E.M.K., N.T., V.Š.
Pareiškėjas
L.G.J.
Atsakovas
Kauno
Kategorijos
  • 14.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A8 – 760/2007Procesinio sprendimo kategorija 14.3 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. rugsėjo 21 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko (pranešėjas),

sekretoriaujant Dinai Jerusalimskienei,dalyvaujant pareiškėjo atstovams S.Š., L.J.,atsakovo atstovei L.D.,trečiajam suinteresuotam asmeniui E.M.K., jos atstovei S.E.Š.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuotojo asmens E.M.K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L.G.J. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiesiems asmenims N.T., E.M.K. ir V.Š. dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nust a t ė:

I.

Pareiškėjas L.G.J. su skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. balandžio 26 d. įsakymą Nr. A-1494 „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini) detaliojo sklypo panaikinimo“ ir įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorių įsakymu patvirtinti detaliojo plano sprendinius, kuriems pareiškėjas yra davęs rašytinį sutikimą.

Pareiškėjas paaiškino, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2006 m. balandžio 26 d. išleido įsakymą Nr. A-1494, kuriuo patvirtino apie 1700 kv. m žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir apie 1400 kv. m žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detalųjį planą (žemės sklypų paskirtis – kitos paskirties žemė, naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos teritorija). Pareiškėjo nuomone, minėtas įsakymas yra naikintinas kaip neteisėtas, kadangi juo buvo patvirtintas detalusis planas, parengtas nesilaikant detaliojo plano priėmimo procedūrinių reikalavimų bei norminių teisės aktų nustatytų sklypo projekto sprendinių reikalavimų. Pareiškėjo teigimu, šiuo įsakymu pažeidžiami įstatymais ginami jo turtiniai interesai, t. y. skundžiamu administraciniu aktu patvirtinus detalųjį planą, kuriuo suformuojami du žemės sklypai (1700 kv. m prie (duomenys neskelbtini) ir 1400 kv. m prie (duomenys neskelbtini), iš kurių vienas po to bus priskiriamas prie valstybės išperkamų, yra nepagrįstai sumažinamas jam nuosavybės teise grąžintino žemės sklypo plotas. Be to, kaip nurodė pareiškėjas, priimdama skundžiamą administracinį aktą Kauno miesto savivaldybės administracija ne tik pažeidė Teritorijų planavimo įstatymą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 patvirtintas Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatas, bet ir iškreipė įstatymo leidėjo numatytą viešo teritorijų planavimo dokumento svarstymo prasmę – užtikrinti visuomenės ir suinteresuotų asmenų galimybę dalyvauti detaliojo plano rengime ir šį procesą įtakoti taip, kad būtų užkirstas kelias jų teisių ir įstatymo saugomų interesų pažeidimams. Pareiškėjo manymu, jo ginčijamas administracinis aktas yra naikintinas, nes juo patvirtintas teritorijos detalusis planas, kuris, savo ruožtu, buvo parengtas nesilaikant procedūrinių reikalavimų. Be to, pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad detaliuoju planu patvirtinus 1400 kv. m žemės sklypą, t. y. beveik 4 kartus didesnį, nei teisės aktais numatyti privalomi minimalūs reikalavimai, pareiškėjo turtinių interesų sąskaita bus patenkinti namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojų niekuo nepagrįsti turtiniai interesai. Anot pareiškėjo, teisės aktais nėra draudžiama suprojektuoti didesnį pastato žemės sklypą, nei numatyta normatyvuose, tačiau tai neturi būti daroma kitų asmenų sąskaita, pažeidžiant įstatymais saugomus jų turtinius interesus.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į pareiškėjo skundą atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija prašė skundą atmesti.

Atsiliepime atsakovas nurodė, kad prieš teikiant tvirtinti ginčijamą detalųjį planą, Kauno miesto savivaldybės administracija (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) namų gyventojams išsiuntė du detaliojo plano variantus (2005 m. vasario 28 d. raštas Nr. K-73, Š-74). Pareiškėjas teigė, kad sprendimą pritarti Kauno miesto savivaldybės pasiūlytam detaliojo plano variantui Nr. 1 ir nepritarti variantui Nr. 2 sąlygojo tai, kad tuomet susigrąžintame žemės sklype jis turėtų galimybę pasistatyti kitą gyvenamąjį namą, į kurį galėtų persikelti gyventi su šeima. Šiuo aspektu atsakovas nurodė, kad šį savo sumanymą pareiškėjas galės įgyvendinti ir esant dabartinei situacijai, t. y. galiojant ginčijamam detaliajam planui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705 patvirtintu statybos techniniu reglamentu SR 2.02.02:2004 „Gyvenamieji pastatai“ nustatytais sklypo projektų sprendinių reikalavimais pareiškėjui yra galimybė susigrąžintą žemės sklypą padalinti į du sklypus ir jame pasistatyti gyvenamąjį namą. Atsakovas taip pat akcentavo, kad pareiškėjas teigė, jog Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius, patvirtinęs ginčijamą įsakymą, nepaisė jo, kaip pretendento nuosavybės teisėms į žemę atkurti natūra, valios bei interesų. Tačiau, atsakovo nuomone, reikia pažymėti, kad šiuo atveju savivaldybės administracijos direktorius privalėjo atsižvelgti į abiejų namų – tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini) savininkų interesus. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. A-1494 „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ buvo patvirtintas apie 1700 kv. m žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir apie 1400 kv. m žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detalusis planas, t. y. detaliojo plano siūlytas variantas Nr. 2. Pasirenkant šį variantą buvo atsižvelgta į kiekvieno iš namų bendrą plotą, taip pat į faktinę situaciją, t. y. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) namų gyventojų naudotą žemės plotą, taip pat į faktinę situaciją, t. y. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) namų gyventojų naudotą žemės plotą, Kauno apskrities archyvo išduoto pažymėjimo duomenis iki 1940 m. bei toje teritorijoje per istoriją susiklosčiusią žemės sklypų formavimo sistemą. Anot atsakovo, pareiškėjas yra neteisus teigdamas, kad jo turtinių interesų sąskaita bus patenkinti (duomenys neskelbtini) namo gyventojų niekuo nepagrįsti interesai. Atsakovas nurodė, jog (duomenys neskelbtini) namo savininkai turi tokias pačias teises suformuoti žemės sklypą reikalingą eksploatuoti pastatui kaip ir pareiškėjas. Prašomu panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. A-1494 „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ buvo patvirtinti apylygiai žemės sklypai, 300 kv. m didesnį žemės sklypą priskiriant prie namo (duomenys neskelbtini), į kurį yra atkurtos nuosavybės teisės pareiškėjui. Dėl visų šių priežasčių, atsakovo teigimu, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius priimdamas ginčijamą įsakymą jokių norminių teisės aktų numatytų sklypo projektų sprendinių reikalavimų nepažeidė ir stengėsi priimti kompromisinį sprendimą tarp sprendimo likviduoti okupacijos padarinius ekonominių santykių srityje ir kartu būtinumo atsižvelgti į Lietuvoje susiformavusius socialinius ekonominius santykius.

Tretieji suinteresuotieji asmenys N.T., E.M.K. ir V.Š. su pareiškėjo skundo reikalavimais nesutiko.

Tretieji suinteresuotieji asmenys ir jų atstovai teismo posėdyje nurodė, kad sprendžiant šį ginčą reikia atsižvelgti į nusistovėjusius faktinius santykius, t. y. į tą faktą, kad sklypą skiria tvora, susiklostę nuomos santykiai tarp namų savininkų. Pirkimo – pardavimo sandoris nors ir nesudarytas, tačiau yra savininkų bendras susitarimas. Žemės sklypas padalintas pagal namų plotų dydį, o pareiškėjui atitenka didesnė žemės sklypo dalis. Trečiųjų suinteresuotųjų asmenų teigimu, pareiškėjas buvo informuotas per vietos spaudą, o po to jam buvo išsiųsti du konkretūs detalaus plano variantai. Taigi, pareiškėjas turėjo visas teises dalyvauti detaliojo plano rengimo procedūrose, o pareiškėjo teisės pagal visuomenės informavimo procesą nebuvo pažeistos.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2006 m. gruodžio 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir panaikino Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. balandžio 26 d. įsakymą Nr. A-1494 „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“. Teismas taip pat atmetė antrąjį pareiškėjo skundo reikalavimą - įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorių įsakymu patvirtinti detaliojo plano sprendinius, kuriems pareiškėjas yra davęs rašytinį sutikimą.

Dėl žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo teismas konstatavo, kad pareiškėjas pretenduoja atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą, kuriame stovi minėti gyvenamieji namai, tačiau vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkto nuostatomis, dalis šio žemės sklypo po (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėto gyvenamojo namo butų privatizavimo tapo priskirtinu prie valstybės išperkamų. Tokiu atveju tapo būtina sudaryti detalųjį planą, siekiant nustatyti grąžintinas bei valstybės išperkamas žemės sklypo dalis. Atsižvelgdamas į tai, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2006 m. balandžio 26 d. išleido įsakymą Nr. A-1494, kuriuo patvirtino 1700 kv. m žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir 1400 kv. m žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detalųjį planą. Kaip pabrėžė teismas, pareiškėjas neneigia, kad prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) jam neturėtų priklausyti atitinkamas žemės sklypas, tačiau mano, kad 1400 kv. m žemės sklypas suformuotas nepagrįstai per didelis ir taip pažeidžiami jo interesai. Teismo manymu, atsakovo bei trečiųjų suinteresuotų asmenų, nuomonė, kad sprendžiant šį ginčą, reikalinga atsižvelgti į nusistovėjusius faktinius ir teisinius santykius tarp namų savininkų, klaidinga. Visų pirma, jokie teisiniai santykiai tarp namų savininkų nėra nustatyti, nes joks sandoris nėra įvykęs. Antra, faktiniai santykiai šiuo atveju neturėtų jokios teisinės reikšmės, nes tai nėra civilinis ginčas. Šie santykiai kyla iš Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo prasmės. Teismas atkreipė dėmesį, jog Konstitucinio Teismo nutarimų analizė bei teismų praktika šiuo klausimu leidžia teigti, jog grupės asmenų konkrečių poreikių tenkinimas į žemę, dėl kurios kilo ginčas, negali būti sietinas su visuomenės poreikių tenkinimu ir išperkamos žemės statuso įgijimu. Dėl to teismas konstatavo, kad skundžiamu administraciniu aktu patvirtinus detalųjį planą, kuriuo suformuoti du žemės sklypai (1700 kv. m (duomenys neskelbtini) ir 1400 kv. m prie (duomenys neskelbtini), iš kurių 1400 kv. m sklypas priskirtinas prie valstybės išperkamo žemės sklypo, 1400 kv. m sklypas yra nepagrįstai padidintas ir tuo pažeidžiami pareiškėjo turtiniai interesai.

Be to, teismas išaiškino, kad 1400 kv.m. žemės sklypas buvo suformuotas be jokio teisinio pagrindimo, nesivadovaujant jokiais normatyviniais reikalavimais. Teismas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705 patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 2.02.01:2004" Gyvenamieji namai", kurio nuostatos privalomos gyvenamųjų namų savininkams (naudotojams), statybos dalyviams, viešojo administravimo subjektams bei juridiniams ir fiziniams asmenims. Reglamento VII skyriaus I skirsnis nustato pastato sklypo privalomo minimalaus ploto dydžius bei jų apskaičiavimo metodiką. Vadovaujantis turimais gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), Kaune, išplanavimo dokumentais bei šiame reglamente pateiktomis formulėmis bei lentelėmis, išskaičiuojamas minėto pastato sklypo privalomasis minimalus plotas. Šiuo klausimu liudytoja Regina Tumpienė (architektė ), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančių sklypų formavimui prie pastatų suprojektavusi detalųjį planą savivaldybės administracijos užsakymu, teisme paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) namui minimalus žemės sklypo plotas būtų apie 630 kv.m. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas sutiko su pirmu variantu, kuriuo prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini) buvo formuojamas 1060 kv. m sklypo plotas, tai yra beveik du kartus didesnis žemės sklypas. Be to, kaip nurodė teismas, iš byloje esančių įrodymų bei liudytojos R. Tumpienės parodymų matyti, kad sklypo plano varianto Nr. 2 (kuris vėliau buvo patvirtintas ginčijamu atsakovo aktu) viešo svarstymo nebuvo. Tokiu būdu, pareiškėjas neturėjo galimybės tinkamai dalyvauti teritorijos planavimo dokumentų rengime, tai yra teikti pasiūlymus, gauti iš planavimo organizatoriaus motyvuotą atsakymą raštu, kurį pareiškėjas turėtų teisę apskųsti valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai (Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 5 punktas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 904 patvirtinti Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatai). Atsižvelgdamas į išdėstytas priežastis bei nustatytus pažeidimus, teismas panaikino ginčijamą atsakovo 2002 m. balandžio 26 d. įsakymą Nr. A.-1494 „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“.

III.

Apeliaciniu skundu tretysis suinteresuotasis asmuo E.M.K. prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 22 d. sprendimą iš dalies, t. y. toje dalyje, kur patenkintas pareiškėjo L.G.J. reikalavimas panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. balandžio 26 d. įsakymą Nr. A-1494 „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Iš byloje esančių planavimo sąlygų detaliojo planavimo dokumentui rengti (2004 m. spalio 20 d.) matosi, kad detaliojo planavimo tikslas yra apie 3100 kv. m žemės sklypų suformavimas prie nuosavybės teise valdomų pastatų. Išvadoje dėl detaliojo plano sąlygų rengimo nurodyta, kad planavimo tikslas – žemės sklypų suplanavimas prie pastatų (duomenys neskelbtini), žemės naudojimo reglamento nustatymas. Tokiu būdu, teismo išvada, kad detalusis planas yra rengiamas siekiant nustatyti grąžintinos bei valstybės išperkamos žemės sklypo dalis, neatitinka byloje esančių dokumentų bei detaliojo planavimo tikslų. Apeliaciniame skunde akcentuojama, jog atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija savo atsiliepime į pareiškėjo skundą taip pat nurodė, kad ginčijamu įsakymu nuosavybės teisės pareiškėjui L.G.J. yra nesukuriamos, todėl pareiškėjo turtiniai interesai šiuo ginčytinu administraciniu aktu negali būti pažeisti.

2. Apeliantė pažymi, kad 3100 kv. m žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) savininkas yra valstybė, kuri perdavė šį žemės sklypą valdyti patikėjimo teise Kauno apskrities viršininko administracijai. Todėl buvo planuojamas ne privačios nuosavybės teise valdomas žemės sklypas, o valstybinis žemės sklypas. Atsakovas, būdamas planavimo organizatoriumi, turėjo teisę nustatyti planuojamų sklypų dydžius. Sklypų dydžių nustatymas yra diskretinė atsakovo teisė, ką ne kartą pripažino ir Europos žmogaus teisių teismas.

3. Pirmosios instancijos teismo nuomone, faktiniai santykiai dėl naudojimosi sklypu (duomenys neskelbtini) negali turėti jokios teisinės reikšmės, nes tai nėra civilinis ginčas. Tačiau tai prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. vasario 6 d. nutarčiai administracinėje byloje Nr. A-144-04 tarp pareiškėjos E.M.K. ir atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos bei trečiųjų suinteresuotų asmenų L.G.J., Kauno apskrities viršininko administracijos, V.Š. ir N.T.

4. Apeliantė pažymi, kad tarp namų (duomenys neskelbtini) savininkų bei atsakovo yra susiklostę ir teisiniai santykiai. Tretieji suinteresuoti asmenys E.M.K., V.Š. ir N.T. yra sudariusios susitarimą dėl 1400 kv.m. žemės sklypo pasidalinimo proporcingai jų turimai namo daliai, o valstybė yra gavus iš šių asmenų pinigus už šio žemės sklypo išpirkimą. Remiantis Civilinio kodekso 6.309 straipsnio 2 dalimi laikoma, kad pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu, jeigu šalys nėra susitariusios kitaip. Šio straipsnio 3 d. numato, kad kai pirkti ar parduoti daiktą įsipareigojęs asmuo atsisako įforminti sutartį įstatymo nustatyta forma, kita šalis turi teisę teismo tvarka reikalauti patvirtinti sutarties sudarymą. Tretieji suinteresuoti asmenys E.M.K. ir kiti sumokėję valstybės nustatytą kainą už 1400 kv.m. žemės sklypą prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Kaune, turi teisę teismo tvarka reikalauti patvirtinti sutarties sudarymą, nes yra įvykdę visas savo, kaip pirkėjo, pareigas.

5. Civilinio kodekso 6.394 straipsnis numato teises į žemės sklypą. Šio straipsnio 3 dalyje yra numatyta, kad jeigu nekilnojamo daikto savininkas nėra žemės sklypo, kuriame tas daiktas yra savininkas, tai nekilnojamą daiktą jis gali parduoti be žemės sklypo savininko sutikimo tik tuo atveju, jeigu tai neprieštarauja įstatymų ar sutarties nustatytoms tos žemės sklypo naudojimo sąlygoms. Kai toks nekilnojamasis daiktas parduodamas, pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi, tokiomis pat sąlygomis kaip nekilnojamo daikto pardavėjas. Apeliantė pažymi, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkai anksčiau naudojosi šiuo gyvenamuoju namu nuomininko teisėmis, įgiję šias patalpas nuosavybėn, turi teisę naudotis tokia pačia žemės sklypo dalimi kaip ir iki butų privatizacijos. Kaip buvo minėta anksčiau, tretieji suinteresuoti asmenys mokėjo valstybei žemės nuomos mokestį už 1400 kv. m ploto žemės sklypą, kas nustatyta įsiteisėjusia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. vasario 6 d. nutartimi. Remiantis nurodyta Civilinio kodekso 6.394 straipsnio 3 dalies nuostata, įsigijus iš savivaldybės nekilnojamąjį daiktą nuosavybėn, teisė naudotis žemės sklypu turi išlikti nepakitusi. Taigi, pasak apeliantės, ši įstatymo nuostata yra teisinis pagrindas patvirtinti detalųjį planą, atitinkantį faktinį naudojimąsi. Todėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. balandžio 26 d. įsakymas Nr. A-1494 „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo" yra teisėtas ir pagrįstas ir atitinkantis įstatymo reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

6. Pirmosios instancijos teismas 2006 m. gruodžio 22 d. sprendime subjektyviai nurodė tik dalį liudytojos R.T. architektės, atlikusios detalųjį planą, paaiškinimų. Remiantis Statybos techninio reglamento reikalavimais, minimalus žemės sklypo plotas prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) būtų 630,8 kv.m., o minimalus žemės sklypo plotas prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) būtų 775,6 kv.m. Prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) suformuotas 1700 kv.m. ploto žemės sklypas smarkiai viršija minimalaus žemės sklypo ribas. Anot apeliantės, tiek prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), tiek prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) buvo galimybė suformuoti didesnius negu numato Statybos techninio reglamento reikalavimai žemės sklypus, nes bendras žemės sklypo plotas yra 3100 kv. m. Apeliantė atkreipia dėmesį, kad Statybos techninis reglamentas numato normatyvus naujai statomiems gyvenamiesiems namams ir negali būti tiesiogiai taikomas nustatant žemės sklypų dydį tarp gyvenamųjų namų savininkų.

7. Kaip teigia apeliantė, neatitinka tikrovės bei byloje esančių dokumentų pirmosios instancijos teismo išvada apie tai, kad skundžiamu administraciniu aktu patvirtintas detalusis planas nebuvo viešai svarstytas ir tokiu būdu pareiškėjas L.G.J. neturėjo galimybės tinkamai dalyvauti teritorijos planavimo dokumentų rengime, t. y. teikti pasiūlymus, gauti iš planavimo organizatoriaus motyvuotą atsakymą raštu, kurį jis turėtų teisę apskųsti Valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai. Šiuo atveju, pasak apeliantės, vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 5 ir 7 punktais bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. liepos 16 d. nutarimo nuostatomis detalusis planas galėjo būti rengiamas supaprastinta tvarka.

8. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovės du kartus pareiškė pirmosios instancijos teismui prašymą dėl Kauno apskrities viršininko administracijos patraukimo šioje byloje trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Nors šie prašymai buvo atmesti, Kauno apskrities viršininko administracijos dalyvavimas nagrinėjamoje byloje yra būtinas, nes ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas liečia Kauno apskrities viršininko administracijos teises ir pareigas. Anot apeliantės, Kauno apskrities viršininko administracijos suinteresuotumas dalyvauti tokio pobūdžio byloje pasireiškia tuo, kad valstybė valdo jai priklausančius žemės sklypus per apskrities viršininko administracijas, be to, apskrities viršininko administracija yra teritorijų planavimo priežiūrą vykdanti institucija.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija prašo trečiojo suinteresuotojo asmens M.K. apeliacinį skundą patenkinti. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atsakovo įsakymą, kuriuo buvo patvirtintas žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), Kauno mieste, detalusis planas panaikino, motyvuodamas tuo, jog prie pastato (duomenys neskelbtini) priskirtas 1400 kv. m faktiškai naudojamas žemės sklypas yra nepagrįstai padidintas, taip pažeisti pareiškėjo interesai. Tokiu būdu teismas nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. vasario 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A3-144-04 ir pažeidė Administracinių bylų teisenos įstatymo 14 straipsnio 1 dalį.

Atsiliepimas

2. Atsakovas nurodo, kad sutinka su apeliantės teiginiu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad detalusis planas parengtas pažeidžiant detalaus plano projekto viešojo svarstymo procedūras. Viešas projekto svarstymas, anot atsakovo, tai suinteresuotų asmenų teisė būti informuotiems apie teritorijų planavimo dokumento rengimo pradžią, apie parengtą teritorijų planavimo dokumentą, susipažinimo su juo tvarką. Tai teisė susipažinti su detaliojo plano sprendiniais, reikšti pretenzijas ar apskųsti detaliojo planavimo organizatoriaus veiksmus. Anot atsakovo, ginčijamu sprendimu patvirtintas detalusis planas buvo svarstytas su visuomene supaprastinta tvarka. Apie rengiamą detalųjį planą paskelbta 2005 m. sausio 28 d. dienraštyje „Kauno diena“, čia buvo pateikta informacija apie galimybę susipažinti su detaliojo plano sprendiniais, nurodytas viešo svarstymo laikas ir vieta. Kaip teigia atsakovas, pareiškėjas viešame projekto svarstyme nedalyvavo, tačiau su detaliojo plano sprendiniais buvo supažindintas asmeniškai (Kauno miesto savivaldybės administracijos 2005 m. vasario 28 d. raštas Nr. K-73, Š-74), tokiu būdu jam sudaryta galimybė pareikšti savo nuomonę, pastabas bei pretenzijas dėl parengto detalaus plano.

Atsiliepimu į trečiojo suinteresuotojo asmens E.M.K. apeliacinį skundą pareiškėjas L.G.J. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais motyvais bei argumentais:

Šalies argumentai

1. Apeliantė nurodo, kad, atsižvelgiant į teritorijų planavimo dokumentuose nurodytus tikslus, detalusis planas nagrinėjamu atveju buvo rengiamas siekiant suplanuoti žemės sklypus prie pastatų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kaune. Šis apeliantės teiginys, anot pareiškėjo, visiškai neatitinka nei faktinių bylos aplinkybių, nei nagrinėjamos situacijos teisinio reglamentavimo.

2. Apeliaciniame skunde apeliantė taip pat nurodo, kad atsakovas - Kauno miesto savivaldybės administracija, būdamas planavimo organizatoriumi, turėjo diskrecinę teisę nustatyti planuojamų sklypų dydžius. Tuo tarpu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2004 m. vasario 6 d. nutartyje, kurios nuostatomis apeliantė grindžia kitus savo apeliacinio skundo argumentus, konstatavo, kad savivaldybei, kaip viešojo administravimo subjektui, jokiais teisės aktais nesuteikta teisė vienasmeniškai spręsti ginčą, kilusį tarp pastatų savininkų dėl žemės sklypo padalinimo. Sistemiškai vertinant Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatas bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išsakytą nuomonę šiuo klausimu, pasak pareiškėjo, galima daryti išvadą, kad viešojo administravimo subjektas, atlikdamas planavimo organizatoriaus funkcijas, privalo vadovautis ne savo asmenine diskrecija, o norminiais teisės aktais, reglamentuojančiais planavimo procedūras. Šiuo konkrečiu atveju nustatant, kiek konkrečiai žemės ploto yra būtina pastato Nr. (duomenys neskelbtini) eksploatavimui, reikia taip pat vadovautis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji namai" nuostatomis.

3. Apeliantė nurodo, kad tvirtinant detalųjį planą būtina atsižvelgti į faktinį žemės sklypo pasidalijimą tarp namų savininkų. Šį teiginį apeliantė grindžia aplinkybe, kad namų savininkai yra pasidaliję žemės sklypą. Tačiau, kaip teigia pareiškėjas, vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 5 straipsnio nuostatomis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama teismų praktika, vykdant žemės reformą pirmiausiai yra būtina atkurti nuosavybės teises į žemę, grąžinant ją natūra pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą. Tuo tarpu valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės pardavimas miestuose ir kaimo vietovėse yra vykdomas tik trečia eile, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą tvarką. Taigi, anot pareiškėjo, darytina išvada, kad spręsti apie galimybę apeliantei kartu su kitais trečiaisiais asmenimis įsigyti daugiau nei Statybos techniniame reglamente STR 2.02.01:2004 numatytas 630 kv. m žemės sklypas nagrinėjamu atveju galima tik po to, kai bus išspręstas nuosavybės teisių atkūrimo klausimas.

Atsiliepimas

4. Apeliantė teigia, kad valstybė yra įsipareigojusi jai parduoti žemės sklypo dalį, tačiau į bylą nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių minėto įsipareigojimo egzistavimą. Pareiškėjo atsiliepime nurodoma, kad žemės sklypo kainos apskaičiavimas negali būti traktuojamas kaip įsipareigojimas tą žemę parduoti. Be to, apie faktinę aplinkybę, jog apeliantė yra sumokėjusi valstybei už žemės sklypo dalį, kuris net nėra suformuotas, tapo žinoma tik gavus apeliacinio skundo nuorašą, kadangi, valstybės įmonė „Registrų centras“ neturi jokių duomenų apie kokius nors žemės sklypų (duomenys neskelbtini) Kaune, suformavimus bei jų pirkimo-pardavimo sandorius.

Šalies argumentai

5. Pareiškėjo teigimu, visiškai absurdiškas yra apeliantės argumentas dėl Civilinio kodekso 6.394 straipsnio nuostatų taikymo nagrinėjamu atveju. Kaip teigia pareiškėjas, teisės aktų normos turi būti taikomos sistemiškai, atsižvelgiant į jų sąsajas su kitais teisės aktais, o ne paimant iš konteksto atskirą sakinį ir po to jį pateikiant kaip imperatyvą. Sistemiškai aiškinant nurodyto Civilinio kodekso straipsnio nuostatas darytina vienintelė akivaizdi išvada, kad ši įstatymo norma taikoma tuomet, kai sudaromas nekilnojamojo turto (pastato) pirkimo - pardavimo sandoris ir sprendžiamas klausimas dėl naudojimosi žemės sklypu, kuriame stovi perkamas - parduodamas pastatas, sąlygų. Tuo tarpu Civilinio kodekso 6.394 straipsnio 3 dalis, kuria apeliantė grindžia apeliacinio skundo reikalavimus, apskritai nereglamentuoja šioje byloje nagrinėjamo atvejo, kadangi šioje straipsnio dalyje kalbama apie atvejus, kuomet žemės sklypas priklauso vienam savininkui, o parduodamas pastatas - kitam. Nagrinėjamoje situacijoje tiek žemės sklypas, tiek butas iki privatizacijos formaliai priklausė valstybei, t. y. tam pačiam savininkui.

6. Pareiškėjas akcentuoja, jog apeliantė nurodo, kad 1 700 kv. m žemės sklypas, panaikintu detaliuoju planu suformuotas prie pareiškėjui nuosavybės teisėmis priklausančio pastato Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat gerokai viršija būtiną minimalų žemės plotą šiam pastatui eksploatuoti. Kartu apeliantė teigia, kad dėl tos priežasties, jog bendras žemės sklypas yra pakankamai didelis, yra galimybė suformuoti ir didesnes namų valdas prie turimų pastatų, nei numatyta statybos reglamentuose. Su šiais argumentais pareiškėjas kategoriškai nesutinka, kadangi, jis ir apeliantė pretenduoja įgyti nuosavybės teises į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) Kaune, vadovaudamiesi skirtingais įstatyminiais pagrindais. Pareiškėjas pretenduoja įgyti nuosavybės teises pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatas (t. y. turi teisę atkurti nuosavybės teises į visą sklypą, išskyrus Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nustatytus apribojimus, valstybei išperkant nuosavybę iš buvusių savininkų tik esant labai aiškiai suformuluotiems kriterijams ir sąlygoms). Tuo tarpu apeliantė siekia įsigyti minėtą žemės sklypą, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 260 nuostatomis.

7. Pareiškėjas nesutinka ir su apeliantės teiginiais, kad nagrinėjamu atveju detalusis planas galėjo būti rengiamas supaprastinta tvarka. Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad šio straipsnio 1 dalies 5, 6 ir 7 punktuose nurodyti detalieji planai rengiami, derinami, viešai svarstomi ir tvirtinami supaprastinta tvarka. Minėto straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytas atvejis, kai žemės sklypai padalijami, atidalijami ar sujungiami, todėl šis punktas nagrinėjamu atveju yra netaikomas apskritai, kadangi čia kalbama apie jau suformuoto žemės sklypo (t. y. ir įregistruoto nekilnojamojo turto registre) padalijimą, atidalijimą ar sujungimą. Tuo tarpu, kaip pabrėžia pareiškėjas, valstybės įmonėje „Registrų centras" jokių duomenų apie suformuotą ir šiuo metu egzistuojantį žemės sklypą (ar sklypus) (duomenys neskelbtini) Kaune, nėra. Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytas atvejis, kad detalusis planas rengiamas supaprastinta tvarka, kai žemės sklypai formuojami prie naudojamų statinių. Tačiau nagrinėjamu atveju detalusis planas rengiamas ne siekiant suformuoti žemės sklypus prie naudojamų statinių, o siekiant nustatyti, kokia žemės sklypo dalis yra priskirtina prie valstybės išperkamų, ir kokia dalis yra grąžintina natūra buvusiems savininkams. Dėl šios priežasties, anot pareiškėjo, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju supaprastinta detaliojo plano rengimo tvarka negali būti taikoma apskritai. Kartu pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeistos net ir supaprastintos tvarkos procedūros. Pareiškėjo teigimu, jis visuomet buvo aktyvus ir nuolat domėjosi planavimo procedūromis. Tą patvirtina tiek jo vardu rašyti raštai atsakingoms institucijoms (pridėti prie skundo ir esantys byloje), tiek pareiškėjo įgaliotos sutuoktinės L.J. nuolatiniai vizitai pas Kauno miesto savivaldybės administracijos darbuotojus, atsakingus už planavimo procedūrų vykdymą.

8. Pareiškėjas paaiškina, kad nagrinėjamu atveju yra skundžiamas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. balandžio 26 d. įsakymas Nr. A-1494, kuriuo buvo patvirtintas detalusis planas. Dėl šios priežasties tinkamu atsakovu šioje byloje yra Kauno miesto savivaldybės administracija, o trečiaisiais asmenimis yra patraukti asmenys, nuosavybės teisėmis valdantys pastatus ar jų dalis, aplink kuriuos planuojami žemės sklypai. Pareiškėjo manymu, apeliantės prašymas įtraukti Kauno apskrities viršininko administraciją trečiuoju asmeniu netenkintas pagrįstai, kadangi šioje byloje yra nagrinėjamas būtent savivaldybės administracijos direktoriaus priimto administracinio teisės akto teisėtumas. Panaikinus šį aktą, planavimo procedūra atliekama iš naujo, o palikus jį galioti, perduodamas toliau apskrities viršininkui, kad šis priimtų atitinkamą sprendimą. Kadangi ginčas kilo dėl pačios planavimo procedūros, kurią vykdo savivaldybės administracijos direktorius, pasak pareiškėjo, darytina išvada, kad šiame etape apskrities viršininko administracijos įtraukimas trečiuoju suinteresuotu asmeniu yra visiškai nereikalingas, ir todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šio prašymo netenkino.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 ( 2004 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 904 redakcija ), patvirtintų Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų 41 punkte buvo nustatyta, kad „supaprastinta visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese tvarka taikoma Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 8 dalyje nurodytiems detaliesiems planams, žemėvaldų planams (projektams) ir specialiesiems planams, kurie pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 16 straipsnio 3 dalį rengiami atitinkamose specialiųjų planų rengimo taisyklėse nustatyta supaprastinta tvarka. Supaprastinta tvarka detalieji ir specialieji planai svarstomi su žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkais, kurių žemės sklypai ribojasi su planuojama teritorija, ir laikomasi šių reikalavimų:

41.1. Planavimo organizatorius apie supaprastinta tvarka rengiamą specialųjį ar detalųjį planą laiškais informuoja besiribojančioje su planuojamu žemės sklypu (sklypais) teritorijoje esančių nekilnojamųjų daiktų savininkus, nurodydamas galimybes susipažinti su parengtu teritorijų planavimo dokumentu, arba su šiuo dokumentu supažindina juos asmeniškai, taip pat gali informuoti šių Nuostatų 28 punkte nustatyta tvarka.

41.2. Susipažinti su specialiuoju ar detaliuoju planu skiriamas ne trumpesnis kaip 10 darbo dienų laikotarpis. Rekomenduojama su planu supažindinti seniūnijos ar savivaldybės patalpose, o rengiant privačių miško valdų vidinės miškotvarkos projektus - regionų aplinkos apsaugos departamentų rajonų agentūrose.

41.3. Susipažinimo laikotarpiu planavimo organizatorius privalo registruoti pasiūlymus dėl plano sprendinių, juos išnagrinėti ir raštu atsakyti pasiūlymus pateikusiems asmenims per savaitę po susipažinimo laikotarpio pabaigos.“

Minėtų nuostatų 43 punkte taip pat buvo nustatyta, kad „asmenys gautą atsakymą, kad į jų pateiktus pasiūlymus neatsižvelgta parengtame teritorijų planavimo dokumente, gali apskųsti valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą vykdančiai institucijai per mėnesį nuo jiems išsiųsto laiško (atsakymo į pateiktą pasiūlymą) siuntimo dienos.“

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas apie ginčijamo detaliojo plano svarstymo su visuomene posėdį, įvykusį 2005 02 10, informuotas nebuvo ir šiame posėdyje nedalyvavo ( b. l. 22 ). Nors po įvykusio posėdžio pareiškėjui ir buvo 2005 02 28 pateikta informacija apie galimus detaliojo plano sprendinius bei suteikta galimybė išreikšti savo nuomonę dėl jų, tačiau į pareiškėjo pateiktą pasiūlymą, nustatytu laiku ir tvarka atsakyta nebuvo ( b. l. 25 – 37 ). Tuo buvo pažeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 ( 2004 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 904 redakcija ), patvirtintų Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų 41.3 ir 43 punktų reikalavimai, nustatantys pareiškėjo teisę gauti atsakymą į jo pateiktą pasiūlymą, o atsakovo pareigą laiku ir tinkamai atsakyti į gautą pasiūlymą bei pareiškėjo teisę pasinaudoti ikiteismine ginčo sprendimo tvarka iki detaliojo plano patvirtinimo.

Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 1dalies 1 punktą, prieš teikiant tvirtinti detaliojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai turi būti nustatyta tvarka apsvarstyti.

Kaip minėta, svarstymo su visuomene tvarka pareiškėjo atžvilgiu buvo pažeista, dėl ko su tokiu pažeidimu patvirtintas ginčijamas detalusis planas negali būti pripažintas teisėtu.

Šia prasme pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir tenkinti iš esmės apeliacinio skundo nėra pagrindo.

Tačiau, kaip matyti iš administracinės bylos Nr. A – 144 – 04, joje tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ( žemės sklypo ) buvo priimtas teismo sprendimas ( Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 02 06 nutartis ), kuriuo 8 arų dydžio žemės sklypo nustatymas detaliuoju planu tretiesiems suinteresuotiems asmenims, buvo pripažintas pažeidžiančiu jų teises.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 14 straipsnio 1 dalį, įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutarimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Dėl ko iš naujo sprendžiant detaliojo plano priėmimo procedūras yra tikslinga atsižvelgti bei įvertinti minėtą teismo sprendimą.

Kartu pažymėtina, kad vienas iš teritorijų planavimo tikslų yra suderinti fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių, visuomenės, savivaldybių ir valstybės interesus dėl teritorijos ir žemės sklypų naudojimo bei veiklos plėtojimo šioje teritorijoje sąlygų ( Teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 7 punktas ).

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 Gyvenamieji namai, 5.1. punkte nustatyta, kad „reglamentas sudarytas vadovaujantis tokiais principais: nustatyti tik minimalūs valstybės reguliuojami būsto visumos projektavimo privalomieji reikalavimai, kurie funkciniu, ekonominiu, socialiniu ir aplinkosauginiu požiūriu užtikrina priimtiną būsto visumos kokybę“.

Kolegijos nuomone, minėtos teisės normos, viešojo administravimo subjektui, formuojančiam detaliuoju planu žemės sklypus prie naudojamų statinių, nedraudžia nustatyti didesnio dydžio žemės sklypus nei yra Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 Gyvenamieji namai, VII ir VIII skyriuose nustatyti minimalūs sklypų plotai pastatams eksploatuoti, jei tuo yra suderinami fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių, visuomenės, savivaldybių ir valstybės interesai dėl teritorijos ir žemės sklypų naudojimo bei veiklos plėtojimo šioje teritorijoje sąlygų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, o trečiojo suinteresuotojo asmens E.M.K. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus BaranovasStasy GagysRomanas Klišauskas