Kauno apylinkės teismo įsakymas

2022-10-06 · Baudžiamoji byla Nr. e1-2757-720/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2022-10-06
Bylos Nr.
e1-2757-720/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-46670-2020-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Tatjana Butkienė
Baudžiamoji byla Nr. e1-2757-720/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46670-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.3.2.; 1.1.7.2.4.; 1.1.8.12; 1.1.10.1.; 1.2.4.6.1.; 2.12.1.1.; 2.12.1.4.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 6 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Tatjana Butkienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokurorės Laimos Bereikaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje

K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis „(duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), el. p. adresas: (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 1 metams;

2. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 1 metams 4 mėnesiams;

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes subendrinus, galutine subendrinta bausme – laisvės apribojimu 10 mėnesių, įpareigojant 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, iki 2012 m. rugsėjo 1 d. pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, arba mokytis, neatlygintinai per 4 mėnesius išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 10 mėnesių, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su 2012 m. gegužės 18 d. Vilniaus misto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausme, – galutine subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba būti užsiregistravus darbo biržoje, per 8 mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ar rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

5. Vilniaus apylinkės teismo 2017 m. spalio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, – laisvės apribojimu 10 mėnesių, įpareigojant jį per šį laikotarpį dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalys, 72² straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant išklausyti šią programą per 6 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas – 2 paros, vieną sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms, 2018 m. spalio 16 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmenų registro,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis K. P. 2020 m. lapkričio 26 d., apie 01.50 val., adresu (duomenys neskelbtini), kilusio žodinio konflikto metu tyčia vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajam R. E. į veido kairį skruostą ir vieną kartą dešine koja spyrė R. E. į kairės rankos dilbį, užkliudydamas ir kairį šoną šonkaulių srityje, šiais savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajam R. E. fizinį skausmą.

Kaltinamasis K. P. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi ir parodė, kad 2020 m. lapkričio 26 d., apie 01.50 val., buvo namuose, kur tada gyveno adresu (duomenys neskelbtini), ir garsiai leido muziką. Tada jam pradėjo spardyti buto duris kaimynas R. E.. Jis atidarė duris ir jam vos tik atidarius duris, jis jam vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė į kairę vaido pusę, iš karto po to jis jam sudavė dešinės rankos kumščiu į kairę veido pusę ir dešine koja mažiausiai du kartus spyrė jam į kairę kūno dalį, kur pataikė, nežino. Nuo smūgio ir, kiek atsimena, nugriuvo. Po to jis uždarė buto duris ir daugiau kaimyno nematė. Dėl jam sukelto fizinio skausmo į policiją ir gydymo įstaigą nesikreipė, nors jam ir buvo sukeltas fizinis skausmas. Dėl šio įvykio labai gailisi, pasižada daugiau taip nedaryti ir prašo baigti ikiteisminį tyrimą baudžiamuoju įsakymu ir skirti jam arešto bausmę. Papildomai apklaustas K. P. parodė, kad pasilieka prie to, kad savo kaltę pilnai pripažįsta ir gali papildyti tuo, kad į tyrėjos užduotą klausimą dėl jam kaimyno R. E. suduoto smūgio kumščiu, gali paaiškinti, kad su minėtu kaimynu yra buvęs ne vienas konfliktas ir visko yra buvę. Kadangi įtarime nurodytas įvykis įvyko labai seniai, maždaug prieš dvejus metus, jis tiksliai neatsimena, apie kurį įvykį yra kalbama. Kai tyrėja jo paklausė apie tai, ar prieš šį įvykį buvo atėjusi jo raminti kaimynė, R. E. sutuoktinė, jis suprato, kad ankstesnėje apklausoje kalbėjo apie visai kitą įvykį. Dabar daugmaž prisiminęs gali paaiškinti, kad tikslios datos neatsimena, bet tai galėjo būti 2022 m. lapkričio 26 d. naktį, apie 01.50 val., jis prisimena ir kitą įvykį, kurio metu minėto kaimyno sutuoktinė atėjusi prašė išjungti garsiai grojančią muziką jo bute. Kaimyno tuo metu nebuvo šalia jos. Jie su ja prie durų derėjosi dėl muzikos garsumo. Jis prašė jos leisti dar truputį pasilinksminti, bet ji aiškino, kad jis privalo išjungti muziką. Gal šiek tiek ir buvo pakėlęs prieš ją balsą, tiksliai neatsimena, bet buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Tada prie jų priėjo kaimynas R. E. ir įsikišo į jų su kaimyne pokalbį. Jis priėjo prie jos ryžtingai, buvo piktas ir žengė žingsnį prie jo rėkdamas, kad jis išjungtų muziką, nes neįmanoma miegoti. Į jo agresyvų balso toną jis jam taip pat atsakė agresyviai, bet kai šis pradėjo ant jo šaukti, jo kantrybė neišlaikė ir dėl savo karšto būdo sudavė jam keletą smūgių. Šio įvykio metu jam kaimynas nesudavė jokio smūgio, buvo tik žodinis konfliktas. Jis tiksliai neatsimena nei su kuo, nei kur jis kaimynui sudavė, bet prisipažįsta dėl visų įtarime paminėtų suduotų smūgių. Dėl šio įvykio labai gailisi ir prašo baigti ikiteisminį tyrimą baudžiamuoju įsakymu ir skirti jam arešto bausmę (b. l. 79–81).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktais rašytiniais įrodymais.

Pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nukentėjusysis R. E. parodė, kad 2020 m. lapkričio 26 d., apie 01.50 val., jis buvo savo namuose adresu: (duomenys neskelbtini), savo miegamojo kambaryje ir tuo metu išgirdo, kad laiptinėje vyksta žodinis konfliktas tarp jo sutuoktinės E. E. ir kaimyno K. P., kuris visą naktį garsiai leido muziką ir neleido jiems ilsėtis. Išgirdęs šūkavimus pats staigiai išlipo iš lovos ir nubėgo pažiūrėti, kas vyksta laiptinėje, tuomet pastebėjo, kad viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini), durimis, stovi kaimynas K. P., kuris buvo agresyvus ir norėjo pulti jo sutuoktinę. Pats iškart užbėgo už jos ir norėjo ją apginti. Tada kaimynas K. P., galimai būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pradėjo su juo konfliktuoti ir vieną kartą rankos kumščiu tyčia smūgiavo jam į veido kairį skruostą, dėl ko jo kairiame skruoste atsirado minkštųjų audinių patinimas, buvo sukeltas fizinis skausmas. Toliau vykstant konfliktui, minėtas kaimynas vieną kartą iš dešinės kojos tyčia spyrė jam į kairės rankos dilbį ir kliudė nugaros kairę pusę, dėl ko nurodytose kūno vietose jam buvo tyčia sukeltas fizinis skausmas. Kaimynas K. P., jį mušdamas ir kitaip smurtaudamas, tyčia sukėlė jam fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo, todėl prašo policijoje šio asmens atžvilgiu pradėti ikiteisminį tyrimą bei taikyti įstatymų numatytas baudžiamojo poveikio priemones, bei jį pripažinti nukentėjusiuoju. Konflikto metu kaimynas atrodė akivaizdžiai apsvaigęs nuo alkoholio, jo judesiai buvo nekoordinuoti, akivaizdžiai svirduliavo į šalis, elgesys neadekvatus, nuo jo sklido ypač stiprus alkoholio kvapas iš esmės matėsi visi alkoholio vartojimo požymiai. Konflikto metu kaimynas laiptinėje šūkavo, rėkavo ir teigė jam, kad jis juo sutvarkys ir jie jam nepis proto. Prieš kelias dienas jau yra kvietę šiam asmeniui policiją ir šis buvo tuo nepatenkintas, tačiau į jo išreikštas teisėtas pastabas neleisti antrą nakties garsiai muzikos jis nereaguoja ir piktybiškai garsiai klausosi muzikos. Pats yra pasipiktinęs asmens elgesiu ir prašė policijos imtis veiksmų, kad sutramdyti asmenį nuo jo neteisėtų veiksmų. Dėl jam sukelto fizinio sužalojimo ir veido patinimo į gydymo įstaigą vykti atsisako, tačiau nuvyks į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyrių, kad jam būtų nustatytas sveikatos sutrikdymo mastas. Kaimynas šiuo metu yra galimai užsirakinęs savo bute ir girtas miega. Visą konfliktą matė jo sutuoktinė E. E., kuri šiuo metu miega ir prašė ją apklausti dienos metu. Konflikto metu laiptinėje buvo tik jis, jo sutuoktinė ir nurodytas kaimynas, pašalinių asmenų nebuvo (b. l. 28–46).

Nukentėjusysis R. E. papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jam padarytas nubrozdinimas dešinėje plaštakoje su šiuo įvykiu nesusijęs. Jį pasidarė pats ar tą pačią dieną, ar prieš vieną dieną ankščiau, neprisimena. Kada tas kaimynas K. P. jį pastūmė, pats sugriebė už turėklų, ant žemės nenukrito. Jam laikantis abiejomis rankomis už turėklo, šis jam vieną kartą sudavė kumščiu į kairį skruostą, pats pajuto stiprų fizinį skausmą, net galva po smūgio atsilošė. Iš karto jis jam spyrė iš dešinės kojos į kairės rankos dilbį ir kliudė ne nugaros kairę pusę, o kairio šono pusę, šonkaulių srityje. Pajuto didelį skausmą dilbio ir kairio šono srityje. Skausmą jautė keturias dienas. Kada grįžo po įvykio į namus, tai dėjosi iš šaldymo kameros ledus. Sekančią dieną po įvykio buvo pas teismo med. ekspertus, tuo metu žymių jokių nebuvo, tik vėliau atsirado mėlynė ant rankos dilbio. Tvirtai teigia, kad jam buvo sukeltas stiprus fizinis skausmas kairiame skruoste, kairės rankos dilbio ir kairio šono srityse. Po šio įvykio pas šeimos gydytoją nesikreipė. Jam išaiškinta apie teisę pareikšti civilinį ieškinį, tačiau ikiteisminio tyrimo metu civilinio ieškinio nereikš. Jo tikslas, kad žmogus būtų nubaustas įstatymo numatyta tvarka už neteisėtus veiksmus. Pats tą kaimyną tik pastūmė nuo savęs, kad nuo jo galėtų išsilaisvinti, nes visą tą laiką, kada šis naudojo jo atžvilgiu fizinį smurtą, pats abiem rankomis buvo įsikabinęs už laiptų turėklo. K. P. tame name butą Nr. (duomenys neskelbtini) nuomojosi. Po įvykio, praėjus kokiai savaitei laiko, jis išsikraustė, kur, nežino. Jo dukra sakė, kad matė „Fasebook“, kad jis gyvena dabar (duomenys neskelbtini) (b. l. 62–65).

Liudytoja E. E. ikiteisminio tyrimo metus parodė, kad ji su sutuoktiniu R. E. bei vaikais gyvena (duomenys neskelbtini). 2020 m. lapkričio 26 d. naktį, tikslaus laiko nepamena, pas kaimynus po jų butu, t. y. (duomenys neskelbtini), labai garsiai grojo muzika, girdėjosi vakarėlio triukšmas. Jos vyras ne kartą ėjo prašyti kaimynų patildyti muziką, bet jie nesutiko, todėl vyras iškvietė policiją. Po policijos apsilankymo jie nurimo, bet po kurio laiko vėl prasidėjo triukšmas. Apie 02.00 val. nakties nusprendė ji pati nueiti pas kaimynus ir paprašyti patildyti muziką. Pasibeldus į buto Nr. (duomenys neskelbtini) duris, jas atidarė jai tik iš matymo matytas kaimynas, kurio vardo nežinojo, kaip dabar žino, tai buvo kaimynas vardu K. Ji jo ramiai paprašė patildyti muziką, o jis iškart piktai ir agresyviai nusiteikęs pradėjo keiktis ir garsiai sakyti, kad čia jam niekas nepavadovaus ir pastatys visus į vietą. Tai sakydamas, jis ėjo iš buto į laiptinę link jos. Tuo metu jos vyras leidosi žemyn link jų, o tai pamatęs kaimynas pradėjo necenzūriniais žodžiais kolioti jos vyrą sakydamas tą patį, kad jam niekas nevadovaus. Tuomet jos vyras jau buvo priėjęs prie jos, ją patraukė į šoną. Vos tik jos vyras atsidūrė priešais kaimyną, kaimynas jį pastūmė. Vyras jai pasakė „kviesk policiją“ ir tuo metu kaimynas užsimojo kumščiu ir sudavė jos vyrui į veidą. Ji matė, kaip sudavė tą vieną kartą, ir labai išsigandusi greitai ėjo ieškoti telefono ir kviesti policiją. Viskas vyko labai greitai, tai sukėlė didelį išgąstį. Netrukus, maždaug po 5 minučių, į namus grįžo vyras ir paklausė, ar iškvietė policiją, ji pasakė, kad taip, ir tada jis papasakojo, kad kaimynas jam trenkė į veidą ir spyrė į koją. Labai greitai atvyko policijos pareigūnai ir toliau ji nebesiaiškino šio įvykio, su pareigūnais bendravo vyras. Vyrui kitą dieną ant rankos dilbio buvo mėlynė, teigė, kad skauda (b. l. 78–80).

Liudytoja K. E. parodė, kad 2020 m. lapkričio 26 d., jau po 24.00 val., apie antrą nakties, jos mama nusileido laiptais į pirmą aukštą prie buto Nr. (duomenys neskelbtini) durų paprašyti, kad neleistų taip garsiai muzikos. Pati buvo namuose, kambaryje, ir išgirdo, kad K. P. labai garsiai rėkia ant jos mamos, jos atžvilgiu naudoja ir necenzūrinius žodžius. Pamatė, kad tėtis iš buto išėjo ir nuėjo į pirmą aukštą, kur buvo mama ir minėtas kaimynas. Tada ji atsidarė savo buto duris ir matė būdama antrame aukšte, kad tėtis atsistojo tarp mamos ir minėto kaimyno ant laiptų. Mama stovėjo tėčiui už nugaros. Tada tėtį jis pradėjo plūsti necenzūriniais žodžiai, kad jį „(duomenys neskelbtini)“ ir kita. Pamatė, kad K. P. stūmė jos tėtį, kuris buvo ant laiptų. Staiga tėtis sugriebė už turėklų ir jis tėčiui ranka trenkė į veido sritį ir iš karto po to spyrė koja tėtei į ranką, lietė ir nugarą. Tuomet ji, nieko nelaukdama, paskambino bendrajam pagalbos centrui ir informavo apie įvykį. Išgąsčio jai nebuvo, nes žino, kad reikia veikti, o ne išsigąsti, be to, mokosi sukarintoje mokykloje. Po įvykio tėčiui suteikė pirmąją pagalbą, šaldė sumuštas vietas, tai veidą, rankos dilbį ir nugarą. Matė „Fasebook“, kad K. P. šiuo metu gyvena užsienyje. Bandė pasižiūrėti „Fasebbok“, bet jis visas savo nuotraukas ir įrašus ištrynęs (b. l. 84–87).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje nurodyta, kad R. E. nustatyta nubrozdinimas dešinėje plaštakoje. Remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9-u punktu, sužalojimas laikomas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimas padarytas buku daiktu. Sužalojimas galėjo būti patirtas dėl nemažiau kaip vieno trauminio poveikio. Sužalojimo vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad sužalojimas galėjo būti padarytas tiriamojo nurodytu aplinkybėmis, t. y. ne užduotyje atlikti objektų tyrimą nurodytu laiku ir aplinkybėmis (b. l. 73–74).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Ištirtų įrodymų visetu, pačio kaltinamojo K. P. visišku prisipažinimu, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais bei ištirtais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis K. P. 2020 m. lapkričio 26 d., apie 01.50 val., adresu (duomenys neskelbtini) laiptinės aikštelėje, kilusio žodinio konflikto metu tyčia vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajam R. E. į veido kairį skruostą ir vieną kartą dešine koja spyrė R. E. į kairės rankos dilbį, užkliudydamas ir kairį šoną šonkaulių srityje, šiais savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajam R. E. fizinį skausmą.

Kaltinamojo kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir ištirtų įrodymų visetu, K. P. veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymius.

Bausmės skyrimo nuostatos.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamosios asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis K. P. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, kaltės forma – tiesioginė tyčia.

Kaltinamojo K. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ir tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).

Kaltinamasis sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu.

Skirdamas kaltinamajam K. P. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis praeityje teistas penkis kartus, paskirtas bausmes atlikęs, nusikalstamą veiką padarė esant neišnykusiam teistumui (kas laikytina recidyvu), administracine tvarka nebaustas, pakaltinamas, dirba, į tai, kad nustatytos viena jo atsakomybę lengvinanti ir dvi sunkinančios aplinkybės, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pobūdį ir paskatas bei pasekmes, todėl daro išvadą, kad kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą vieną iš griežtesnių bausmės rūšių – areštą, nustatant minimalų jos dydį, numatytą įstatyme (BK 49 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalis numato, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis.

Baudžiamasis įstatymas nereglamentuoja bausmės vykdymo atidėjimo termino parinkimo taisyklių, šis klausimas yra išskirtinė teismo kompetencija. Šiuo atveju kaltinamojo K. P. padarytos nusikalstamos veikos pobūdis ir jo veiką kvalifikuojančios aplinkybės, tai, kad kaltinamasis teistas, tačiau bausmes atlikęs, administracine tvarka nebaustas, yra darbingo amžiaus, dirba, turi pastovią gyvenamąją vietą, tai, kad bausmės tikslai, įvardyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, yra kaltininką ne tik nubausti ir sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, bet ir kontroliuoti jo elgesį, kad jis ateityje nebepažeistų visuomenėje nustatytų taisyklių, taptų pilnaverčiu visuomenės nariu, ir, teismo nuomone, atsižvelgiant į skiriamą galutinės arešto bausmės trukmę, gali būti pasiekti kaltinamajam taikant minimalų trijų mėnesių arešto bausmės vykdymo atidėjimo terminą.

Atidedant arešto bausmės vykdymą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 10 punktu, kaltinamajam arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui skirtina intensyvi priežiūra, nustatant jos sąlygas – būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, bei įpareigojimas nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

Civilis ieškinys nepareikštas. Laikinas, nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, bei proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu, teismas,

nusprendžia:

K. P. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam areštą 15 (penkiolikai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir K. P. paskirti galutinę bausmę – areštą 10 (dešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 10 punktu, K. P. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 3 (trims) mėnesiams, arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu K. P. paskiriant intensyvią priežiūrą ir nustatant jos sąlygas – būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, bei įpareigojimą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).

Kaltinamajam K. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajai K. P., kad:

– nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

– išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

– nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Tatjana Butkienė