Kauno apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorei Jurgitai Česienei,

nedalyvaujant nukentėjusiajam, civiliniam ieškovui R. G., civilinių ieškovų – Valstybinės socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atstovei L. K., Kauno teritorinės ligonių kasos atstovei R. B. – Raugalienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. S., gim. (duomenys neskelbtini) r. sav., a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, neregistruotas darbo biržoje, gyvenantis adresu – (duomenys neskelbtini) r. sav., neteistas, kaltinamas pagal LR BK 138 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis N. S. 2016 m. rugsėjo 24 d. apie 22.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, adresu (duomenys neskelbtini) r., sudavė vieną kartą rankos kumščiu R. G. į veido sritį, padarydamas muštinę žaizdą nosies srityje, nosies kaulų lūžimą, ir taip nesunkiai sutrikdė R. G. sveikatą.

Tokiais savo veiksmais N. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą pagal LR BK 138 str. 1 d.

Kaltinamasis N. S. pilnai pripažino kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pagal LR BK 138 str. 1 d. Kaltinamojo N. S. paaiškinimu, 2016 m. rugsėjo 24 d. Paparčių k. jis sutiko nukentėjusįjį R. G. (buvusį bendradarbį), kuris pasiūlė išgerti pas jį alkoholio. Kaltinamasis paaiškino, kad tądien su nukentėjusiuoju vartojo alkoholio, dėl to buvo apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal LR BK 138 str. 1 d. padarymui. Išeinant į namus, nukentėjusysis R. G. sudavė jam per pakaušį, todėl tai prisiminęs, papasakojo sutiktam broliui ir draugui, ir todėl jis sugrįžo atgal, o įėjęs į namo vidų, jis sudavė pastarajam į nosį. Kaltinamasis nepamena aplinkybės ar tarp jų buvo prieš tai koks nors žodinis konfliktas. N. S. paaiškinimu, kuomet jis grįžo atgal į R. G. namus, pastarasis sėdėjo, o nukentėjusiojo sugyventinė Danguolė gulėjo lovoje. Kaltinamais nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą, atsiprašė nukentėjusiojo, civilinio ieškovo R. G., kuriam sutinka atlyginti 500 Eur neturtinę žalą gera valia, kuomet įsidarbins ir turės pajamų atlyginti. Kaltinamasis sutinka atliginti civilinius ieškinius civiliniams ieškovams - Valstybinės socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui ir Kauno teritorinės ligonių kasai.

Kaltinamasis N. S. pilnai pripažino kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pagal LR BK 138 str. 1 d., kurios padarymo aplinkybės nekelia jokių abejonių, todėl sutikus prokurorei, kaltinamajam su sutrumpintu įrodymų tyrimų tvarka, įvykdžius LR BPK 291 str. numatytus reikalavimus, byla išnagrinėta sutrumpintų įrodymų tyrimo tvarka (LR BPK 273 str.1 d).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo N. S. paaiškinimo, jo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pagal LR BK 138 str. 1 d. įrodo ir kita bylos rašytinė medžiaga:

R. G. kreipėsi pareiškimu į Kauno AVPK Kaišiadorių PK, nurodęs tokias įvykio aplinkybes, kad 2016-09-24 apie 22.00 val., tikslaus laiko nepamena, pas jį į namus, adresu (duomenys neskelbtini) r., įsibrovė N ir V. S. bei D. B.. Jis tuomet su sugyventine D. N. miegojo. Prabudęs, jis pamatė, kad prie jo lovos stovi Nerijus ir Vytas, kurie ištempė iš lovos ir pradėjo mušti. Vytas spyrė jam apie du smūgius į kairį šoną ties juosmeniu, Nerijus sudavė jam vieną smūgį į veidą. Dalius tuo metu stovėjo ir žiūrėjo, jo nemušė. 2016-09-25 jis kreipėsi į medikus, kurie nustatė, kad yra lūžusi nosis. Prašė ištirti šį įvykį ir įstatymo nustatyta tvarka nubausti asmenis, kurie jį sumušė (b. l. 1).

2016-12-13 Kauno apygardos Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Kaišiadorys) prokurorės J. Č. nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas dalyje įtariamojo V. S. atžvilgiu, nesant jo veikoje nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 138 str. 1 d. požymių (b. l. 8-9).

Įvykio vieta adresu –(duomenys neskelbtini) r., gyvenamasis namas. Apžiūros metu buvo apžiūrėtas miegamasis kambarys, kuriame prie pirmo fotelio ant grindų rasta rusvos spalvos dėmė, kuri panaši į kraujo dėmę (nufotografuota) (b. l. 15-18, fotolentelės Nr. 1 iš įvykio vietos apžiūros, adresu (duomenys neskelbtini) r., b. l. 19-22).

R. G. ikiteisminiame tyrime apklaustas nukentėjusiuoju parodė, kad 2016-09-24 apie 18.00 val., tikslaus laiko nepamena, gatvėje jis sutiko pažįstamą N. S., kurį pasikvietė į namus, adresu (duomenys neskelbtini) r., tikslu išgerti alaus. Begeriant R. G. pavadino D. N. „šliundra“, todėl jis įsižeidė, liepė pastarajam išeiti. Jis pats nesmarkiai trenkė per galvą Nerijui, nes įsižeidė, kadangi taip pavadino jo sugyventinę, liepė jam išeiti. Nerijus atsikėlė ir išėjo. 2016-09-24 apie 22.00 val., tikslaus laiko nepamena, pas jį į namus įsibrovė Nerijus ir V. S. bei D. B.. Jis su sugyventine D. N. miegojo. Pabudęs, jis pamatė, kad prie lovos stovi Nerijus ir Vytas, kurie ištempė iš lovos jį ir pradėjo mušti. Vytas spyrė jam apie du smūgius į kairį šoną ties juosmeniu, Nerijus sudavė vieną smūgį į veidą, Dalius tuomet stovėjo toliau ir žiūrėjo, pastarasis jo nemušė. Ikiteisminiame tyrime nukentėjęs R. G. parodė, kad 2016-09-25 jis kreipėsi į medikus, kurie nustatė, kad jam yra lūžusi nosis (b. l. 26).

Papildomos apklausos metu nukentėjęs R. G. parodė, kad Nerijus atėjo pas jį į namus gerti alaus jau būdamas neblaivus, p jis su sugyventine taip pat buvo išgėrę. Išgertuvių metu tarp jo ir Nerijaus kilo konfliktas, kadangi Nerijus jo gyvenimo draugę Danguolę pavadino „Šliundra“. Nukentėjęs dėl to nesusilaikė, trenkė Nerijui delnu į pakaušio sritį ir liepė išeiti. Nerijus nieko nesakęs išėjo, negrasino, kad jis dar sugrįš ir jam bus blogai. Tą pačią dieną, apie 22.00 val., nuketėjusiajam miegant kartu su Danguole (sugyventine), jis pajuto, kad jį kažkas traukia iš lovos. Kas traukė, jis nežino ir nematė, nes pats tą vakarą buvo neblaivus. Atsistojęs kambaryje, nukentėjęs pamatė jame brolius Nerijų ir V. S. bei D. B.. Vytas jam apie du kartus spyrė į kairį šoną ir pasakė, kad „čia už brolį“. Tuomet Nerijus kumščiu trenkė jam į veidą, pataikydamas į nosį. Iš nosies pasipylė kraujas. Dalius liko stovėti ir žiūrėjo, jis į konfliktą nesikišo. Nuo brolių jam pavyko pabėgti į kitą kambarį. Sugyventinė Danguolė sakė, kad Dalius abu brolius išsivedė iš namų. Apie įvykį nukentėjęs pranešė policijai. 2016-09-26 jis kreipėsi į Kaišiadorių ligoninę, kurioje buvo diagnozuotas – nosies lūžis (b. l. 28-29).

2016-09-30 Kauno AVPK Kaišiadorių raj. PK kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo M. J. nutarimu R. G. byloje pripažintas nukentėjusiuoju (b. l. 30).

Nukentėjęs R. G. byloje pareiškė 500 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurį prašo priteisti iš kaltinamojo N. S. (b. l. 32).

2017-01-10 Kauno AVPK Kaišiadorių raj. PK veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos L. M. nutarimu R. G. byloje pripažintas civiliniu ieškovu (b. l. 33).

Nukentėjusiajam R. G. 2016-09-24 22:55:33 val. nustatytas 2,42 promilių neblaivumas (asmens blaivumo testo Nr. 3278) (b. l. 34).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G3026/2016(02) R. G. konstatuota muštinė žaizda nosies srityje ir nosies kaulų lūžimas, kuris padarytas kietu buku daiktu, kuo galėjo būti kumštis ar koja, galimai vieno trauminio poveikio pasėkoje. Medicininių dokumentų duomenys neprieštarauja tam, kad sužalojimai galėjo būti padaryti 2016-09-24. Nosies kaulų lūžimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 37).

Liudytojos D. N. parodymu ikiteisminiame tyrime, 2016-09-24, apie 18-19 val., į namus grįžo sugyventinis R. G. su Paparčių kaimo gyventoju N. S.. Abu jie buvo išgėrę, su savimi atsinešė alaus. Liudytojos parodymu, išgertuvių metu Nerijus ją pavadino „šliundra“, o ji supykusi pastarajam pasakė, kad jis tinkantis jai į sūnus. Supyko ant Nerijaus sugyventinis Remigijus, kuris delnu pliaukštelėjo Nerijui į pakaušį. Ji ir sugyventinis Remigijus liepė išeiti Nerijui, tačiau jis nenorėjo išeiti, ilgai sėdėjo pas juos namuose. Po kurio laiko liudytoja apsižodžiavo su Nerijumi, po ko jis išėjo. Ji su Remigijumi atsigulė miegoti. Apie 22-23 val. iš miegų prikėlė triukšmas. Ji suprato, kad kažkas spyrė į lauko duris, kurios buvo nerakintos, kadangi laukė sugrįžtančio sūnaus. Liudytojos D. N. parodymu ikiteisminiame tyrime, į kambarį atėjo broliai Nerijus ir V. S. bei D. B., kurie gyvena 3 km atstumu nuo Paparčių k. Abu broliai buvo neblaivūs, O Dalius lyg ne. Vytautas iš lovos išmetė miegantį Remigijų, o jam atsistojus, šis spyrė apie 2-3 kartus jam į kairį šoną. Nerijus kumščiu trenkė Remigijui į nosį, jam iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Nerijus pasakė, kad trenkė į nosį už tai, kad jis jam pliaukštelėjo per pakaušį. D. B. tik stovėjo ir žiūrėjo, jis nesikišo į konfliktą. Liudytoja prašė Daliaus, kad pastarasis išvestų brolius iš namų, ką jis ir padarė. Remigijui iš nosies bėgo kraujas, todėl jis apie įvykį telefonu pranešė policijai. Į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai ir medikai, tačiau Remigijus atsisakė vykti su medikais į medicinos įstaigą. 2016-09-26 sugyventiniui Remigijui buvo nustatytas nosies kaulų lūžis. 2016-09-25 pas juos buvo atėjęs N. S., kuris atsiprašė sugyventinio Remigijaus, jam siūlė pinigų (b. l. 45).

Liudytojo D. B. parodymu ikiteisminiame tyrime, 2016 m. rugsėjo mėn. pabaigoje, apie 20.30 val., būnant lauke su V. S., priėjo prie jų N. S.. Abu broliai buvo neblaivūs, jis buvo iš visų blaiviausias. Nerijus pasakojo, kad jis gėrė pas R. G., kuris išeinant trenkė jam kažkur į sprandą. Nerijus pasiūlė grįžti pas R. G., tikslu išsiaiškinti, kodėl jis taip pasielgė. Visi trys jie nuėjo link R. G. namų. Kadangi lauko durys buvo praviros, jie pateko į namo vidų. Prie kambario durų Nerijus stipriai pastūmė duris, kurios atsidarė (durys iš vidaus buvo užkabintos kabliuku). R. G. su sugyventine D. N. gulėjo lovoje. Jis į kambarį įėjo paskutinis, todėl ne viską ten matė. Liudytojas matė kai Nerijus kėlė R. G. iš lovos, Vytautas tuomet buvo šalia. Broliai aiškinosi santykius su R. G.. Liudytojo D. B. parodymu, Nerijus trenkė R. G., tačiau į kurią kūno vietą, jis nematė, po ko pastarasis parkrito ant žemės. Pas R. G. tuomet jokių sužalojimų nesimatė. Liudytojas patarė R. G., kad su broliais susitartų gražiuoju, po to jis pats išėjo į lauką parūkyti. Būdamas lauke jis išgirdo kažkokį garsą, o atsisukęs pamatė, kaip Nerijus trenkė R. G. vieną kartą kumščiu į veidą. Tuomet R. G. parkrito. Liudytojas priėjo prie R. G., jam bėgo kraujas iš nosies. Jis nieko nedarė R. G. namuose, tik stovėjo ir žiūrėjo bei gynė R. G. nuo Nerijaus. Liudytojas nematė, kad R. G. spardytų V. S.. Tuomet visi trys išėjo iš R. G. namų. Liudytojo D. B. parodymu ikiteisminiame tyrime, R. G. ir D. N. tą vakarą tai pat buvo neblaivūs (b. l. 47).

Liudytojo V. S. parodymu ikiteisminiame tyrime, 2016-09-24 vakare, tikslaus laiko nepamena, jam būnant lauke su D. B., prie jų priėjo brolis Nerijus, kuris buvo neblaivus. Jis ir D. B. tą vakarą buvo neblaivūs. Nerijus pasakojo, kad jis gėrė alų pas R. G., tačiau išeinat iš jo namų, trenkė pastarasis jam per pakaušį. Nerijus sakė, kad reikia sugrįžti pas R. G. į namus, tikslu išsiaiškinti, kodėl jis taip pasielgė. Trise nuėjo link R. G. namų. Nerijus pabeldė į duris, kurios atsidarė. Vidines kambario duris atidarė brolis Nerijus. Ar durys buvo užrakintos liudytojui ši aplinkybė nėra žinoma. Kambaryje buvo R. G. ir D. N., kurie nemiegojo, jie sėdėjo ar tai stovėjo. Nerijus aiškinosi tarpusavio santykius su R. G.. Liudytojo V. S. parodymu, jis pamatė, kad R. G. stovi užsiėmęs rankomis už nosies, tačiau nematė, kad Nerijus pastarajam būtų sudavęs. D. B. nieko nedarė, jis tik stovėjo ir žiūrėjo. Po to visi išėjo iš namo. Liudytojas parodė, kad tai jis įspyrė R. G. į kairę šlaunį, tačiau tai padarė dar prieš tai, t. y. iki R. G. pradėjus iš nosies bėgti kraujui. Spyrė R. G. už brolį. Liudytojas sekančią dieną sužinojo, kad R. G. lūžo nosis. Brolis Nerijus buvo nuėjęs pas R. G. atsiprašyti (b. l. 49).

N. S., kai jam buvo pranešta apie įtarimą, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 str. 1 d., ir jis buvo apklaustas įtariamuoju, kaltu prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, kad 2016-09-24 eidamas į parduotuvę, jis sutiko R. G.. Tuomet jis pats buvo blaivus, o R. G. buvo išgėręs. Nukentėjęs R. G. pasiūlė jam išgerti alkoholio, o jis sutiko, todėl abu nuėjo į jo namus, kur buvo pastarojo sugyventinė D. N.. Trise gėrė alkoholį. Jis nepamena ar viduje kilo koks nors žodinis konfliktas tarp jo ir R. G., dėl praėjusio laiko tarpo, tačiau gerai pamena aplinkybę, kad išeinant iš nukentėjusiojo R. G. namų, pastarasis trenkė jam ranka per pakaušį. Nežino, kodėl per pakaušį jam trenkė nukentėjęs. Eidamas link namų, jis sutiko brolį Vytautą ir pažįstamą D. B., kurie buvo neblaivūs. Jis papasakojo pastariesiems, kad R. G. trenkė jam per galvą, todėl jiems pasiūlė eiti kartu pas Remigijų, kad jam atsilygintų. Laike pusvalandžio, jie trise nuėjo link R. G. namų. N. S. parodymu, jis pirmas pro duris įėjo į namo vidų, kurias patraukus stipriau pačios atsidarė, o paskui į vidų ėjo brolis su Daliumi. Priėjus prie kambario durų, jas stipriau patraukus (durys buvo užkabintos kabliuku), jos atsidarė. R. G. sėdėjo lovoje, o Danguolė gulėjo. Brolis priėjo prie R. G., bandė su juo kalbėtis gražiuoju, klausė jo dėl kokios priežasties trenkė per galvą Nerijui. Tuomet Remigijus pradėjo rėkauti, sakydamas „ką čia veikiate?“ Tada jis priėjo prie R. G. ir vieną kartą kumščiu trenkė jam į veido sritį. Remigijui pradėjo bėgti kraujas iš nosies. Brolis Vytautas nemušė R. G.. Po to jie išėjo iš R. G. namo. N. S. paaiškinimu, sekančią dieną jis sužinojo, kad R. G. yra lūžusi nosis, todėl jis atsiprašė nukentėjusiojo. Iki įvykio jis nėra turėjęs jokių konfliktinių situacijų su nukentėjusiuoju R. G.. Trenkė nukentėjusiajam R. G. į veido sritį todėl, kad šis trenkė jam ranka per pakaušį išeinant iš pastarojo (b.l. 113). Papildomos apklausos metu N. S. kaltę dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal LR BK 138 str. 1 d. pripažino pilnai. Paaiškino, kad būdamas neblaivus, jis vieną kartą kumščiu trenkė nukentėjusiajam R. G. į veidą ir sužalojo jam nosį (b. l. 116).

Kaltinamasis N. S. iki šio neatlygino nukentėjusiajam 500 Eur neturtinės žalos, tačiau su pareikštu tokio dydžio neturtinės žalos dydžiu sutinka, kurią ketina atlyginti gera valia, kuomet turės pajamų, nes šiuo metu nedirba, neregistruotas darbo biržoje (b. l 154-155).

Civilinė ieškovė Kauno teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė 72,42 Eur civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo PSDF biudžetui už nukentėjusiojo R. G. gydymą, kadangi dėl įtariamųjų (-ojo) nusikalstamais veiksmais buvo sužalotas nukentėjusysis R. G., kuris dėl patirtų sužalojimų gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigose ir už asmens sveikatos priežiūros paslaugas buvo apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau - PSDF) biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kainą – 72,42 Eur. Kauno teritorinės ligonių kasos informacinės sistemos duomenimis, R. G. 2016-09-25 ir 2016-10-24 VšĮ Kaišiadorių ligoninėje teiktos ambulatorinės gydytojų specialistų ortopedo traumatologo, otorinolaringologo bei radiologo konsultacijos dėl nosies kaulų lūžio bei kitų galvos sričių paviršinio sužalojimo, už kurias ligonių kasa iš PSDF biudžeto lėšų sumokėjo 72,42 Eur sumą. Už paslaugas iš PSDF biudžeto apmokėta vadovaujantis LR Sveikatos draudimo įstatymo 26,27 str. bei LR sveikatos apsaugos ministro 2015 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. V-436 „Dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų specializuotų ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų ir bazinių kainų išrašo patvirtinimo“; LR sveikatos apsaugos ministro 2015 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-1150 „Dėl balo vertės patvirtinimo“. LR CK 6.283 str. 1 d. numatyta, jog žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. LR CK 6.280 str. nustatyta, kad, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. LR sveikatos draudimo įstatymo 4 str. 1 d, 2 p. ir 3 p. nurodyta, kad PSDF biudžetą vykdo Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau - VLK) ir Teritorinės ligonių kasos (toliau- TLK). LR sveikatos draudimo įstatymo 31 str. 1 p. ir 34 str. 1 p. nurodyta, kad PSDF biudžetą naudoja VLK ir TLK. Taip pat LR sveikatos draudimo įstatymo 15 str. 1 d. 8 p. nurodyta, kad PSDF biudžeto pajamas, be kitų įplaukų, sudaro iš fizinių asmenų išieškotos lėšos už žalą, padarytą apdraustojo sveikatai, kai apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš šio biudžeto lėšų. Kauno teritorinė ligonių kasos byloje pareikštas 72,42 Eur civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo PSDF biudžetui už nukentėjusiojo R. G. gydymą yra pilnai įrodytas, todėl yra tenkintinas (b. l. 80, 81, 82, 83, 84,85).

Civilinė ieškovė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus byloje pateikė civilinį ieškinį dėl 546,45 Eur priteisimo iš asmens padariusio nusikalstamą veiką, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytai žalai atlyginti (b. l. 87-88). Ieškinyje nurodyta, kad apdraustasis R. G. VSDF Kauno skyriui pateikė nedarbingumo pažymėjimus už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2016-09-25 iki 2016-11-14. VSDF Kauno skyrius vadovaudamasis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 8, 14 str. ir Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 19, 34, 58 p. paskyrė R. G. iš viso 546,45 Eur ligos pašalpą už minėtą laikinojo nedarbingumo laikotarpį.

R. G. dėl kaltinamųjų (-ojo) kaltės laikotarpiu nuo 2016-09-25 iki 2016-11-14 išmokėjus ligos pašalpą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padaryta 546,45 Eur dydžio žala. Pagal Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 str. 1 d. juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka.Tarp įtariamųjų (-ojo) nusikalstamų veiksmų ir Fondo biudžeto patirtų išlaidų (546,45 Eur) yra tiesioginis priežastinis ryšys, kadangi kaltinamasis nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - LR CK) 6.263 str. 1 d. kiekvienam žmogui numatytos pareigos laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. LR CK 6.280 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenumato kito dydžio. LR CK 6.290 str. 1 d. nuostatos nurodo, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį, o minimo straipsnio 3 d. suteikia draudimo išmokas išmokėjusioms socialinio draudimo įstaigoms regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo. Tai reiškia, kad dėl šio nusikaltimo kaltas asmuo (asmenys) Fondo biudžetui turi atlyginti padarytą 546,45 Eur žalą, kuri atsirado dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų.

Civilinės ieškovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pareikštas civilinis ieškinys dėl 546,45 Eur priteisimo Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytai žalai atlyginti yra pilnai pagrįstas rašytinių byloje pateiktų įrodymų visuma (pažyma apie asmeniui išmokėtas išmokas, nedarbingumo pažymėjimų nuorašais, VSDF Kauno skyriaus sprendimų dėl R. G. teisės į ligos pašalpas kopijomis), todėl tenkintinas pilnai (b. l. 87-89, 90, 91, 92, 93, 94, 95, 96,97,98, 99, 100, 101, 102, 103, 104, 105,106).

Vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 1 dalimi neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 str.), nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgiant į šiuo klausimu jau suformuotą teismų praktiką. Taigi, neturtinė žala atlyginama įstatymuose numatytais atvejais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančiose teisės normose nenustatyta ribojimo priteisti neturtinę žalą, tačiau neturtinės žalos atlyginimas yra civilinės atsakomybės forma, todėl neturtinei žalai priteisti būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas (neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, kaltę bei žalą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CBS teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 24 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-294/2003; 2006 m. birželio 12 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-394/2006, ir kt.). Pažymėtina, kad įrodyti neturtinės žalos faktą, kaip ir kitas būtinas civilinės atsakomybės sąlygas neturtinės žalos atlyginimui, kaip civilinių teisių gynimo būdui, taikyti yra šiuo atveju nukentėjusiojo pareiga. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G3026/2016(02) R. G. konstatuota muštinė žaizda nosies srityje ir nosies kaulų lūžimas, kuris padarytas kietu buku daiktu, kuo galėjo būti kumštis ar koja, galimai vieno trauminio poveikio pasėkoje. Medicininių dokumentų duomenys neprieštarauja tam, kad sužalojimai galėjo būti padaryti 2016-09-24. Nosies kaulų lūžimas vertinamas kaipo nesunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 37). Akivaizdu, kad nukentėjęs R. G. dėl patirto sužalojimo, nosies kaulų lūžio, t.y. dėl kaltinamojo N. S. neteisėtos veikos jo atžvilgiu, patyrė skausmą, dvasiškai išgyveno, buvo gydomas laikotarpiu nuo 2016-09-25 iki 2016-11-14, dėl ko patyrė nepatogumus, todėl jo pareikštas civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti 500 Eur sumai yra pilnai pagrįstas. Su nukentėjusiojo R. G. pareikštu civiliniu ieškiniu 500 Eur dydžio sumai dėl neturtinės žalos atlyginimo, sutiko ir pats kaltinamasis N. S..

Kaltinamojo N. S. neteisėta veika kvalifikuotina pagal BK 138 str. 1 d. (nesunkus sveikatos sutrikdymas), nes jis 2016 m. rugsėjo 24 d. apie 22.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, adresu (duomenys neskelbtini) r., sudavė vieną kartą rankos kumščiu R. G. į veido sritį, padarydamas muštinę žaizdą nosies srityje, nosies kaulų lūžimą, ir taip nesunkiai sutrikdė R. G. sveikatą.

Skirdamas N. S., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d., 138 str. 1 d.), kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi, kas pripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.), kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, – tai sunkina jo atsakomybę (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Kaltinamasis N. S. anksčiau neteistas teistas (b. l. 119), nedirba (b.l. 120), šiuo metu neregistruotas darbo biržoje, baustas administracine tvarka (b. l. 121-124), nepriklauso asmenų, stebimų dėl psichikos emocijų ir priklausomybių ligų grupei (VšĮ medicininis pažymėjimas) (b. l. 128). Kaišiadorių rajono savivaldybės Paparčių seniūnijos N. S. charakterizuojamas neigiamai, kaip nuolat girtaujantis ir triukšmaujantis, niekur nedirbantis, valkataujantis, priekabiaujantis prie motinos, žmonių, sukeliantis muštynes. Seniūnija ne kartą yra gavusi skundų dėl jo elgesio (b. l. 130). N. S. gyvena (duomenys neskelbtini) r. sav., šeimos neturi (b. l. 131).

Atsižvelgiant į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, įvertinus visa tai, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam N. S. skirtina už padarytą nusikalstamą veiką įstatymu numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas (LR BK 42 str.1 d. 3 p.,48str.), numatyta sankcijos ribose, įpareigojant nustatytu laiku būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu; taip pat įpareigojant per 1 mėn. pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, mokytis (LR BK 48 str.6 d.1p., 3 p.), ir skiriant galutinę bausmę, taikyti LR BK 64 ¹ str. nuostatas,

Kaltinamajam N. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nekeistina iki nuosprendžio įsiteisėjimo (b. l. 118).

Daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

N. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius LR BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką (nusikalstama veika padaryta 2016 m. rugsėjo 24 d.) ir paskirti jam bausmę – 9 (devynis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant per 1 (vieną) mėnesį pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, mokytis; bei įpareigojant per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, N. S. skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę –6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant N. S. per 1 (vieną) mėn. pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, mokytis; bei įpareigojant per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti N. S. palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o įsiteisėjus nuosprendžiui, šią kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuteistajam nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio gavimo probacijos tarnyboje vykdymo dienos.

Nukentėjusiojo, civilinio ieškovo R. G. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo tenkinti.

Priteisti iš N. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinę žalą nukentėjusiojo R. G. naudai.

Civilinės ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinį dėl žalos atlyginimo tenkinti.

Priteisti iš N. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) PSDF padarytą 72,42 Eur (septyniasdešimt dviejų eurų keturiasdešimt dviejų eurocentų) žalą už nukentėjusiojo R. G. gydymą Kauno teritorinei ligonių kasai, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos PSDF biudžetui padarytos žalos surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), bankas „Swedbank“ AB, banko kodas 73000).

Civilinės ieškovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo tenkinti.

Priteisti iš N. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytai žalai atlyginti 546,45 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt šešis eurus keturiasdešimt penkis eurocentus) VSDF Kauno skyriaus naudai (juridinio asmens kodas 188677437, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), bankas AB DnB bankas).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.