Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal Z. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2018 m. liepos 10 d. nutarties, kuria Z. Š. skundas netenkintas, o Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2018 m. gegužės 7 d. nutarimas (toliau – institucijos nutarimas) paliktas nepakeistas, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariate buvo gautas Z. Š. skundas, kuriuo jis prašė patraukti S. J. administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 73 straipsnio 1 dalį dėl to, kad ji nesuteikė medicininės pagalbos mažametei dukrai S. V. Š., taip pat galimai paliko sergančią dukrą namuose vieną.Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus tyrėja 2018 m. gegužės 7 d. nutarimu atsisakė pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną dėl S. J. veiksmų. Z. Š. institucijos nutarimą apskundė teismui.Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai 2018 m. liepos 10 d. nutartimi Z. Š. skundą atmetė ir institucijos nutarimą paliko nepakeistą.Apeliaciniu skundu Z. Š. prašo panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2018 m. gegužės 7 d. nutarimą bei Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2018 m. liepos 10 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – pradėti administracinio nusižengimo teiseną dėl S. J. neteisėtų veiksmų.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad S. J. taip ir nepaaiškino, kodėl ji nenuvedė vaiko pas šeimos gydytoją paskirtą dieną. Tai reiškia, kad ji tą dieną S. V. Š. buvo palikusi namuose vieną ir taip panaudojo tėvų valdžią priešingai vaiko interesams. Pirmosios instancijos teismo teiginys, kad gydytoja I. B. nurodė, jog vaiko pristatymas gydytojo apžiūrai kitą dieną nesukėlė jokios žalos jo sveikatai ir gyvybei, neatitinka tikrovės. Neapžiūrėjusi vaiko, gydytoja negalėjo objektyviai nustatyti, kad jis yra sveikimo stadijoje. Gydytoja pripažino, kad vaikas apžiūrai nebuvo pristatytas laiku, kas reiškia, kad S. J. pažeidė Sodros nustatytą tvarką, kadangi motinai socialinė išmoka mokama tik už tinkamą vaiko priežiūrą. Taip pat neatitinka tikrovės ir pirmosios instancijos teismo teiginys, kad 2017 m. gruodžio 11 d. S. J. susisiekė su gydytoja I. B. telefonu ir susitarė vizitą perkelti kitai dienai. 2017 m. gruodžio 11 d. ši gydytoja Z. Š. informavo, kad S. V. Š. nuo 2017 m. gruodžio 4 d. serga vėjaraupiais ir dar savaitę turi būti gydoma namuose, apie vizito perkėlimą ji neužsiminė. 2017 m. gruodžio 15 d. poliklinikos registratūroje Z. Š. sužinojo, kad S. V. Š. nei 2017 m. gruodžio 12 d., nei vėliau pas gydytoją užrašyta nebuvo, kas reiškia, kad S. J. nenuvedė vaiko pas reikiamus specialistus ir jam nebuvo suteikta reikiama medicininė pagalba. Be to, S. J. nepateikė darbo sutarties, kuri patvirtintų, kad ji su darbdaviu sulygo dėl darbo nuotoliniu būdu, kas reiškia, kad vaikas visą savaitę buvo paliktas sergantis vienas. Tokiais veiksmais S. J. pažeidė Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 8 straipsnio 2 ir 3 punktus.Atsiliepime į apeliacinį skundą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, kad Z. Š. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, o pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną S. J. buvo atsisakyta pagrįstai.Z. Š. apeliacinis skundas atmestinas.Z. Š. kreipėsi dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnio 1 dalyje, bylos teisenos pradėjo S. J. atžvilgiu. ANK 73 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams užtraukia įspėjimą tėvams. ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad administracinio nusižengimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Vadovaujantis šiuo pagrindu, administracinio nusižengimo bylos teisena S. J. atžvilgiu nebuvo pradėta, kas reiškia, kad nebuvo nustatyta, jog S. J. nepanaudojo tėvų valdžios arba ją panaudojo priešingai vaiko interesams.Vertinant apelianto pateikiamas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo daryti išvados, jog Z. Š. nurodomais veiksmais S. J. panaudojo savo kaip motinos valdžią priešingai dukters S. V. Š. interesams. Tiek institucijos nutarime, tiek pirmosios instancijos teismo nutartyje yra išsamiai išanalizuoti S. J. veiksmai ir pagrįstai nustatyta, kad jie buvo teisėti. Z. Š. apeliaciniame skunde nepateikia jokių naujų aplinkybių ar anksčiau jo nurodytus teiginius patvirtinančių duomenų. Apeliacinės instancijos teismas pakartotinai pažymi, kad administracinio nusižengimo byloje nustatyta, jog S. J. ir Z. Š. dukra S. V. Š. nuo 2017 m. gruodžio 4 d. sirgo vėjaraupiais. 2017 m. gruodžio 11 d. buvo numatytas mergaitės vizitas pas šeimos gydytoją I. B.. Neginčijamai nustatyta, kad S. J. nuvedė savo dukrą S. V. Š. pas šeimos gydytoją, tik ne numatytą 2017 m. gruodžio 11 d., o viena diena vėliau, t. y. 2017 m. gruodžio 12 d. Gydytoja patvirtino, kad toks apsilankymo datos pakeitimas neturėjo jokios neigiamos įtakos vaiko sveikatai. Kad būtų buvę priešingai, jokių duomenų nėra, jų nepateikia ir apeliantas. Tai, kad gydytoja I. B., Z. Š. teigimu, jo neinformavo apie jos ir S. J. susitarimą perkelti vizito laiką, nereiškia, kad tokio susitarimo nebuvo. Apelianto teiginiai, kad S. J. nei 2017 m. gruodžio 12 d, nei vėliau su dukra pas šeimos gydytoją nesilankė, neatitinka tikrovės. Administracinio nusižengimo byloje yra VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos 2017 m. gruodžio 12 d. medicininė pažyma dėl S. V. Š. neatvykimo į ugdymo įstaigą, ši pažyma atspausdinta 2017 m. gruodžio 12 d., kas tik patvirtina, kad S. J. su savo dukra pas gydytoją lankėsi būtent tą dieną. Kad S. V. Š. buvo sveikimo stadijoje, gydytoja galėjo objektyviai konstatuoti, nes 2017 m. gruodžio 12 d. ji mergaitę apžiūrėjo. Šios aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad S. J. būtų nesuteikusi vaikui reikiamos medicininės pagalbos ir taip priešingai jo interesams būtų panaudojusi savo kaip motinos valdžią.Apeliantas taip pat nepateikia jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad S. J. būtų palikusi sergančią dukrą vieną namuose, todėl tokie apeliacinio skundo teiginiai laikomi deklaratyviais ir vertinami kritiškai. Nėra jokio pagrindo netikėti S. J. nurodytomis aplinkybėmis, kad ji dirbo nuotoliniu būdu, todėl rūpinosi dukra, būdama namuose. Taigi, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad S. J. kaltei dėl ANK 73 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo įrodyti nepakanka objektyvių duomenų, jos veiksmai neatitinka šio nusižengimo sudėties požymių, o Z. Š. pateikiami teiginiai yra deklaratyvūs ir grįsti prielaidomis. Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2018 m. liepos 10 d. nutartis yra paliekama nepakeista, o Z. Š. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Z. Š. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2018 m. liepos 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.