Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2021-11-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2622-673/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-11-24
Bylos Nr.
1-2622-673/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-13576-2021-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laima Šablevičienė
Nukentėjusysis
P. R.
Kaltinamasis
J. M.
Advokatai
Danius Svirinavičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2622-673/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13576-2021-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.2.4.6.1; 2.1.10.1; 2.1.15.3.3.2; 2.1.16.1.9; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 24 d.Kėdainiai
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Laima Šablevičienė,sekretoriaujant Sandrai Navickienei, dalyvaujant:prokurorei Ingai Balkūnei,nukentėjusiajam P. R.,kaltinamojo J. M. gynėjui advokatui Daniui Svirinavičiui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), išsituokęs, profesinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 5 kartus:

1) 2015 m. gruodžio 16 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos) – 1 metų laisvės apribojimo bausme;

2) 2016 m. balandžio 21 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 1 metų laisvės atėmimu, bausmės vykdymą atidedant 1 metams 3 mėnesiams; 2017 m. kovo 8 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas;

3) 2017 m. gegužės 4 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, 140 straipsnio 2 dalį – 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimu;

4) 2018 m. lapkričio 16 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimu;

5) 2019 m. rugsėjo 18 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 34 parų areštu, bausmę atlikęs 2020 m. vasario 7 d., teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas), padarymu.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2021 m. balandžio 28 d. apie 16.00 val., J. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame (duomenys neskelbtini)., tyčia kumščiu sudavė ne daugiau 7 kartus į galvą ir įspyrė ne daugiau 6 kartus į kairį šoną P. R., taip smurtaudamas padarė jam žaizdą kaktos kairėje, kraujosruvą pilvo kairėje, kraujosruvą liemens kairėje, tai yra nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo P. R. sveikatą ir sukėlė jam fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Kaltinamasis J. M. kaltu prisipažino. Patvirtino, kad 2021 m. balandžio 28 d. apie 16.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame (duomenys neskelbtini)., tyčia kumščiu galėjo suduoti apie 7 kartus į galvą ir spirti apie 6 kartus P. R., suvokia, kad jį sužalojo ir sukėlė fizinį skausmą. Gailisi. Atsiprašė. Sutinka su Ligonių kasų ieškiniu ir su nukentėjusiojo ieškiniu dėl 400 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta nukentėjusiojo bei liudytojų parodymais, kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais.

Nukentėjusysis P. R. parodė, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, J. M., su kuriuo tą dieną vartojo alkoholį, pasikvietė jį ateiti, o kai atėjo, kumščiu sudavė apie 7 kartus į galvą ir įspyrė apie 6 kartus į šoną. Jam skaudėjo, jis buvo sužalotas. M. kaltino, kad jis lindo prie jo sugyventinės V.. Kai grįžo namo, sesuo K. V. iškvietė greitąją pagalbą ir jį išvežė į ligoninę. Jam skaudėjo apie porą mėnesių, gėrė vaistus nuo skausmo, blogai miegojo naktimis, jautė baimę, negalėjo dirbti. M. jo atsiprašė, jis savo ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo mažina iki 400 Eur.

Liudytoja K. V. patvirtino, kad kaltinime nurodytu laiku brolis grįžo sumuštas, jam buvo prakirsta kakta, skaudėjo šoną. Išsigandusi iškvietė greitąją pagalbą. Brolis pasakė, kad jį suspardė. Grįžęs iš ligoninės pasakė, kad jį sumušė J., suprato, kad tai M., su kuriuo jie dažnai gerdavo. Neblaivus M. būną agresyvus, kerštingas. Brolis negalėjo dirbti apie mėnesį laiko, jam skaudėjo, matė kraujosruvas, kaktą jam siuvo, jis šaukdavo per miegus, ko anksčiau nebuvo. Duodavo jam tablečių nuo skausmo.

Liudytoja G. P. – greitosios pagalvos specialistė, buvo pagal iškvietimą pas nukentėjusįjį, kuris buvo sužalotas, jam buvo padaryta kirstinė žaizda virš antakio, sakė, kad jį sumušė. Buvo nuvežtas į ligoninę.

Liudytojas A. M. – policijos pareigūnas, nurodė, kad pagal iškvietimą buvo atvykęs pas nukentėjusįjį, kurį matė pirmą kartą. Kaltinamąjį žino iš darbinės veiklos, nes išgėręs kaltinamasis elgiasi agresyviai, nuolat įsivelia į muštynes, kt. Nukentėjęs pasakė, kad jį sumušė J. M.. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, tai yra, kad pasikvietęs nukentėjusįjį kaltinamasis be jokios priežasties ėmė jį buto koridoriuje mušti rankomis, sudavė apie 8 smūgius į įvairias kūno vietas, o nukentėjusiajam nukritus ant grindų, jį spardė, įspyrė apie 8 kartus kojomis į įvairias kūno vietas.

Liudytoja V. K. – J. M. sugyventinė, teisme sutikusi duoti parodymus, nurodė, kad aplinkybėse nurodytu laiku nukentėjęs iki pietų su jos sugyventiniu išgėrė butelį degtinės, po ko sugyventiniui išėjus nupirkti dar butelį, nukentėjusysis prie jos priekabiavo, tačiau ji tą kartą sugyventiniui nieko nepasakė, jie išgėrė ir antrą butelį degtinės, po ko nukentėjusysis išėjo. Kai nukentėjusysis po pietų vėl atėjo, jam skambinant į „telefonspynę“ ji pasakė sugyventiniui apie tai, kad nukentėjusysis prie jos priekabiavo. Kai nukentėjusysis atėjo į butą, M. jį pastūmė, tas stūmė atgal, iškrito ir sudužo degtinės butelis, kurį atsinešė nukentėjusysis. Ji nuėjo į virtuvę ir atsidariusi rūkė, ar M. smurtavo nematė.

Ikiteisminis tyrimas byloje pradėtas pagal P. R. pareiškimą, kuriame nurodyta, kad 2021 m. balandžio 28 d. apie 16.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), jį sumušė pažįstamas J.M.. Jam buvo suduota ne mažiau 7 kartų į galvą ir ne mažiau 6 kartų įspirta į šoną, dėl ko jis jautė fizinį skausmą (1 t., b. l. 12-14).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G 801/2021 (02) nurodyta, kad P. R. nustatyta žaizda kaktos kairėje, kraujosruva pilvo kairėje, kraujosruva liemens kairėje. Sužalojimai galėjo būti padaryti aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu, ne mažiau, kaip trijų trauminių poveikių pasėkoje. Padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 74-75).

Įvykių registro pažymoje nurodyta, kad 2021 m. balandžio 28 d. 16.54 val., gautas telefoninis pranešimas apie tai, jog pranešėjos brolis grįžo namo, adresu (duomenys neskelbtini), sumuštas, jam praskeltas antakis, skauda nugarą ir šonkaulius (1 t., b. l. 31-32).

Žemesnės instancijos teismas

Apžiūros protokole aprašytas peržiūrėtas kompaktinis diskas (1 t., b. l. 33) su vaizdo įrašu, darytu 2021 m. balandžio 28 d. 17.30 val. policijos pareigūno kūno kamera. Vaizdo įraše užfiksuotas su policijos pareigūnu besikalbantis nukentėjusysis, kuris nurodė, kad adresu (duomenys neskelbtini), M. jį sumušė rankomis ir kojomis (1 t., b. l. 34-37).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Byloje buvo nustatyta, kad 2021 m. balandžio 28 d. apie 16.00 val., J. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame (duomenys neskelbtini)., tyčia kumščiu sudavė ne daugiau 7 kartus į galvą ir įspyrė ne daugiau 6 kartus į kairį šoną P. R., taip smurtaudamas padarė jam žaizdą kaktos kairėje, kraujosruvą pilvo kairėje, kraujosruvą liemens kairėje, tai yra nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo P. R. sveikatą ir sukėlė jam fizinį skausmą.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Ikiteisminis tyrimas byloje buvo pradėtas pagal nukentėjusiojo P. R. pareiškimą, kuriame jis nurodė, jog buvo sumuštas J. M., juto fizinį skausmą, prašė dėl jo sumušimo pradėti ikiteisminį tyrimą.

Kaltinamasis pagal jam pareikštą kaltinimą baigiant įrodymų tyrimą kaltu prisipažino visiškai, patvirtino, kad nukentėjusiojo atžvilgiu atliko smurtinius veiksmus, nurodytus kaltinime.

Tai, kad kaltinamasis smurtavo prieš nukentėjusįjį, patvirtina teisiamajame posėdyje apklausto nukentėjusiojo parodymai, kuriais teismas neturi jokio pagrindo netikėti, nes juos patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu apklaustų netiesioginių liudytojų parodymai, kurių šališkumu abejoti taip pat pagrindo nėra, asmenų parodymai kaltinimo kontekste akivaizdžiai tarpusavyje yra sujungti nuoseklia ir logiška grandine (BPK 20 str. 3 d.). Be to, kaltinamojo kaltę patvirtina ir kiti išnagrinėti įrodymai, tai yra anksčiau aprašyti: teismo medicinos tarnybos specialisto išvada, pranešimo pagalbos centrui duomenys, filmuota ir aprašyta vaizdo medžiaga.

Dėl kokių motyvų smurtavo kaltinamasis – įtakos jo veikos kvalifikacijai šiuo atveju neturi.

Nors suduotų smūgių tikslus kiekis veikos kvalifikacijai esminės įtakos neturi, nes svarbiausia yra sužalojimo sunkumas, kaltinime nurodytas neapibrėžtas suduotų smūgių kiekis naudojant sąvoką „ne mažiau kaip“, kas reiškia daugiau, nei nurodyta kaltinime, keistinas į „ne daugiau kaip“, nes kaltinamasis turi žinoti, kuo jis yra kaltinamas, kaltinimas negali būti formuojamas neapibrėžtai sunkinant kaltinamojo padėtį.

Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Būdamas jau suaugęs, psichiškai sveikas, ne vieną kartą teistas už smurtinio pobūdžio nusikaltimus, tai yra suvokdamas savo veiksmus, galėdamas ir privalėdamas juos valdyti, kaltinamasis turėjo suprasti ir suprato savo veikos pavojingumą, numatė galinčias kilti pasekmes – kad jo suduoti smūgiai nukentėjusiajam į galvos sritį, spyriai, sukels nukentėjusiajam fizinį skausmą, gali jį sužaloti, ir to siekė.

Tarp kaltinamojo veikos ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nusikaltimas baigtas, nes sukeltos BK 140 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytos pasekmės – smurtaudamas kaltinamasis sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą, nežymiai jį sužalojo.

Teismas, išanalizavęs surinktus įrodymų visumą, daro kategorišką išvadą, kad J. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas, teismo vertinimu, turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei būdamas recidyvistu (turėdamas neišnykusį teistumą).

Teismo įsitikinimu, nei yra kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų BK 59 str. 6 d. ar 10 d., kaip tai pripažinti prašė gynėjas, nei kaltinamojo prisipažinimas ir išreikštas gailėjimasis yra nuoširdus.

Iš bylos aplinkybių visumos matyti, kad jokio pagrindo tvirtinti, jog nukentėjusysis kaltinamąjį išprovokavo ir jis galimai veikė fiziologinio afekto būklėje, nėra ir negali būti. Visų pirma kaltinamasis pripažino, kad buvo apsvaigęs nuo alkoholio, kurį vartojo savo valia. Antra - jokių veiksmų, kuriais nukentėjusysis sąmoningai ar nesąmoningai būtų skatinęs kaltinamąjį pradėti jį mušti, kai jis įvykio laiku atėjo į kaltinamojo butą - nebuvo. Nukentėjusysis pripažino, kad neblaivus gal netyčia ir palietė kaltinamojo sugyventinės – liudytojos V. K. krūtį, tačiau toks jo veiksmas ar net ir tokie veiksmai, apie kuriuos tik teisme parodymus duoti sutikusi liudytoja V. K., atsižvelgiant į tai, kad po to jie visi kartu, įskaitant ir liudytoją, gėrė degtinę, o liudytoja nedelsiant kaltinamajam apie tai nepasisakė, kad po išgėrimo nukentėjusysis laisvai išėjo namo, rodo, jog liudytojai nukentėjusiojo elgesys nebuvo itin ją sutrikdęs veiksmas ir nebuvo tokie, kurie galėtų iššaukti tokį kaltinamojo elgesį. Jei tikėti liudytoja V. K., kad ji apie nukentėjusiojo „grabaliojimąsi“ kaltinamajam pasakė tik tada, kai nukentėjusysis jau ėjo į jų butą, tai tik toks jos kaltinamajam pasakytas žodis, nesiaiškinant su liudytoja nukentėjusiojo jos atžvilgiu atliktų konkrečių neteisėtų veiksmų, nesiaiškinat to ir su pačiu nukentėjusiuoju, negalėjo kaltinamajam sukelti tokio didelio susijaudinimo, kad jis nevaldomai suduotų tokį kiekį smūgių nukentėjusiajam, kai tuo pačiu metu, kaip tvirtino nukentėjusysis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme - liudytoja V. K. pati jį nuo kaltinamojo ir gynė. Byloje surinktų įrodymų visuma rodo, kad kaltinamasis, telefonu pasikvietęs jau pakankamai seniai iš jo namų išėjusį nukentėjusįjį ateiti dar išgerti ir atėjusį jį iškarto be žodžių sumušęs, savo tokį elgesį suplanavo iš anksto, veikė sąmoningai pasirinktu elgesio variantu, jo veiksmai nebuvo greitas atsakas į nukentėjusiojo elgesį, kaltinamasis akivaizdžiai fiziškai silpnesnio ir mažesnio nukentėjusiojo, kuris objektyviai negalėjo jam pasipriešinti, atžvilgiu veikė ir ciniškai, ir pakankamai žiauriai, smūgiavo nukentėjusiajam ir į gyvybiškai svarbią kūno dalį - galvos sritį ir tą darė, kaip paminėta, apsvaigęs nuo alkoholio, kuris, kaip nustatyta bylos medžiaga bei liudytojų parodymais, iššaukia kaltinamojo nevaldomą agresiją. Nukentėjusiojo pripažinimas, kad jis netyčia gal ir galėjo paliesti liudytojos krūtį, nedaro jo parodymų, kurie iš esmės buvo vienodi tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme - nepatikimais, nes akivaizdu, kad tiek kaltinamasis, tiek ir jo sugyventinė visais įmanomais būdais siekia sušvelninti kaltinamojo padaryto nusikaltimo vertinimą, o tuo pačiu ir, atsižvelgiant į kaltinamojo kriminalinę praeitį – jam gręsiančią atsakomybę, todėl, teismui nekvestionuojant kaltinamojo ir jo sugyventinės teisės atsisakyti duoti parodymus, tuo pačiu šių asmenų jiems norimu laiku duotų parodymų vertinti kaip visiškai patikimų, neabejotinų ir nederintų prie jiems, o ypač liudytojos V. K., kuri neatvyko į pirmąjį posėdį, sužinotų aplinkybių iš pirmojo teisiamojo posėdžio, atsižvelgiant ir į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, tame tarpe ir dėl pakankamai daug suduotų smūgių, todėl liudytojai, kuri tvirtino buvusi virtuvėje, kurioje nėra durų, turėjus girdėti, kad nukentėjusysis yra mušamas, teismas neturi pagrindo.

Kaltinamasis, kaip jau minėta, ikiteisminio tyrimo metu dėl savo kaltės pasisakyti atsisakė, parodymų duoti nesutiko, tai yra su ikiteisminio tyrimą atliekančiais pareigūnais nebendradarbiavo, taip pat elgėsi ir teisiamajame posėdyje, o sutikęs duoti parodymus tik įrodymų tyrimo pabaigoje nurodė, kad kaltu prisipažįsta visiškai, tačiau tuo pačiu abejojo, kad galėjo suduoti tiek smūgių, kiek nurodyta kaltinime, be to patvirtino, kad net jei ir būtų buvęs blaivus – dėl, neva, tai buvusio nukentėjusiojo elgesio su jo sugyventine – jis vis tiek būtų naudojęs smurtą prieš nukentėjusįjį, tai yra tuo pačiu teismui leido suprasti, kad savo smurtinius veiksmus jis iš esmės pateisina, o nukentėjusiojo atsiprašė tik tada, kai teismas pasiūlė tai padaryti, kas akivaizdžiai iliustravo, kad jo tik žodžiais išsakytas gailėjimasis yra visiškai nenuoširdus. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą, negali būti formalus, turi ir gali būti įrodomas konkrečius elgesiu visuomenėje, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis už smurtinius nusikaltimus teisiamas jau penktą kartą, tai yra išvadų nepadarė, vėl pakankamai ciniškai smurtavo prieš žmogų, tai padarė turėdamas neišnykusį teistumą, kas rodo, jog ir toliau vartodamas alkoholį bei smurtaudamas kaltinamasis savo elgesio kritiškai nevertina, teismas daro išvadą, kad tokia kaltinamojo pozicija ir elgesio priešistorė eliminuoja galimybę jo gailėjimąsi šioje byloje vertinti kaip nuoširdų. Be to, padaręs nusikaltimą kaltinamasis nesiėmė jokių priemonių sušvelninti padarytos veikos padarinių – pasirūpinti po jo smurtinių veiksmų sužaloto nukentėjusiojo sveikata ir pan. Teismo įsitikinimu, kaltinamasis, deklaruodamas gailėjimąsi, išgyvena tik dėl savo padėties, o ne dėl padaryto nusikaltimo.

Bausmės skyrimo nuostatos.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas vienas nesunkus, tyčinis, baigtas nusikaltimas; į padarytos veikos motyvus ir tikslus – smurtas panaudotas dėl nepateisinamo pykčio; į kaltininko asmenybę charakterizuojančius duomenis (2 t., b. l. 33-103): teistas penkis kartus, keturis iš jų už fizinio skausmo sukėlimą bei nežymų sveikatos sutrikdymą šeimos nariams, baustas administracine tvarka, baudų nemoka, vykdo individualią veiklą, nuo 2014 m. sausio 2 d. yra įrašytas į Priklausomybės ligų priežiūros grupę (psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas), Psichikos sveikatos priežiūros grupėje neregistruotas.

Šeštą kartą teisiamam ir neišnykusį teistumą turinčiam kaltinamajam skirtina straipsnio sankcijoje numatyta griežčiausia - laisvės atėmimo bausmė, didesnė nei galimos skirti bausmės vidurkis (BK 50 str., 61 str.), ir, nors kaltinamasis turi neišnykusį teistumą, tačiau atsižvelgiant į nukentėjusiojo poziciją, atsižvelgiant ir į valstybėje vykdomą bausmių politiką, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą kaltinamajam šiuo metu dar atidedant, tačiau atidedant maksimaliam laikui, nes teismas dar suteikia kaltinamajam galimybę pasikeisti be nedelsiamos realios bausmės atlikimo (BK 75 str.), kaltinamajam skiriant intensyvią priežiūrą ir įpareigojimus, kurie leistų ir nuteistąjį kontroliuotų, ir įtakotų jo elgesį.

Kardomoji priemonė.

Kaltinamasis šioje byloje laikinai sulaikytas nebuvo, byloje jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 24-26), kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civiliniai ieškiniai.

Kauno teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 191,67 Eur žalos, patirtos suteikus medicinines paslaugas nukentėjusiajam P. R., priteisimo iš kaltinamojo J. M. (1 t., b. l. 84-86).

Kaltinamasis sutiko su paminėtu civiliniu ieškiniu.

Dėl kaltinamojo J. M. padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusiajam P. R. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl patirtų sužalojimų jam buvo suteiktos ambulatorinės paslaugos VšĮ Kėdainių ligoninėje, už kurias sumokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina 191,67 Eur. Tarp kaltinamojo padarytų veiksmų ir atsiradusios turtinės žalos yra tiesioginis ryšys, žala atsirado dėl kaltinamojo veiksmų, civilinis ieškinys pagrįstas įrodymais, todėl tenkintinas visiškai, ir iš kaltinamojo J. M. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos priteistinas 191,67 Eur turtinės žalos atlyginimas (BPK 115 straipsnis).

Nukentėjusysis P. R. ikiteisminio tyrimo metu pareiškęs civilinį ieškinį dėl 800 Eur neturtinės žalos priteisimo iš kaltinamojo J. M. (1 t., b. l. 69), teisiamojo posėdžio metu ieškinį sumažino iki 400 Eur (2 t., b. l. 161).

Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, dėl kaltinamojo smurtinių fizinių veiksmų nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, jis patyrė fizinį skausmą. Nukentėjusysis patyrė stresą, baimę, jautė skausmą, negalėjo miegoti, gėrė vaistus, todėl neturtinė žala jam buvo padaryta.

Atsižvelgiant į nukentėjusiojo poziciją, į kaltinamojo sutikimą neturtinę žalą atlyginti, nukentėjusiojo civilinis ieškinys tenkintinas, iš kaltinamojo jam priteisiant 400 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti (BPK 115 straipsnis).

Daiktinis įrodymas.

Kompaktinis diskas su vaizdo įrašu, saugomas byloje (1 t., b. l. 33), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas toliau saugoti byloje.

Proceso išlaidos.

Proceso išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 15,28 Eur, priteistinos iš kaltinamojo valstybei.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304, 305 straipsniais, 307, 308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

J. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas), ir nuteisti – 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

remiantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 2-5 d., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejų) metų laikui, iš jų 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laikui paskiriant J. M. intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis - įpareigojant jį nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, nurodytuose Probacijos tarnybai, jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi, taip pat bausmės vykdymo atidėjimo laiku J. M. įpareigoti:

1) dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje;

2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, be gydytojo paskyrimo narkotinių/psichotropinių medžiagų).

Išaiškinti, kad jei nuteistasis be pateisinamų priežasčių neįvykdo teismo paskirtų įpareigojimų, pažeidinėja viešąją tvarką, girtauja ar padaro kitų teisės pažeidimų, už kuriuos jam paskiriamos administracinės nuobaudos, bausmės vykdymo atidėjimas jam gali būti panaikintas ir nuteistasis pasiunčiamas į pataisos namus atlikti jam paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės. Jei nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo laiku padaro naują nusikalstamą veiką, teismas skiria jam bausmę pagal šio kodekso 64 straipsnyje numatytas taisykles.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Priteisti iš kaltinamojo J. M. 191,67 Eur (vieno šimto devyniasdešimt vieno euro 67 ct) turtinės žalos atlyginimą Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (juridinio asmens kodas 191351679, sąskaitos Nr. LT21 7300 0100 0248 4333).

Priteisti iš kaltinamojo J. M. 400,00 Eur (keturių šimtų eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam P. R., gimusiam (duomenys neskelbtini).

Daiktinį įrodymą – kompaktinį diską su vaizdo įrašu, saugomą byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti toliau saugoti byloje.

Priteisti iš kaltinamojo J. M. 15,28 Eur (penkiolikos eurų 28 ct) proceso – teismo pašto išlaidas valstybei (mokėti pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660; nesumokėjus ir nuosprendžiui įsiteisėjus išieškojimas perduodamas vykdyti antstoliui, tokiu atveju kaltinamasis antstoliui papildomai turės atlyginti išlaidas dėl priverstinio išieškojimo).

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusio Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).

Teisėja Laima Šablevičienė