Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

dalyvaujant asmeniui, kurio atžvilgiu priimtas nutarimas del administracinio teises pažeidimo, S. Š., jo atstovei advokatei Virginijai Balciunienei,

institucijos, kurios pareigunas suraše administracinio teises pažeidimo protokola ir prieme nutarima, atstovui Alvydui Vainai,

viešame teismo posedyje išnagrinejo administracinio teises pažeidimo byla pagal S. Š. skunda del Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienu rajono policijos komisariato nutarimo panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustate:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienu rajono policijos komisariato igalioto pareiguno 2010 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. H170466 S. Š. paskirta administracine nuobauda- 60 Lt (šešiasdešimt litu) bauda, už administracinio teises pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administraciniu teises pažeidimu kodekso (toliau tekste – ATPK) 124¹ straipsnio 4 dalyje, padaryma.

Administracine nuobauda S. Š. paskirta už tai, kad jis, pažeisdamas Keliu eismo taisykliu (toliau tekste – KET) 155.10 punkto reikalavimus, 2010 m. gruodžio 9 d. 13.00 val., (duomenys neskelbtini) savo vairuojama automobili Honda Accord v.n. (duomenys neskelbtini) pastate skersai važiuojamosios dalies, kuris trukde kitu transporto priemoniu eismui.

Motyvuojamoji dalis

Institucijos atstovas teismo posedžio metu nurode, kad pažeidimas irodytas administracinio teises pažeidimo bylos medžiaga, be to S. Š. pats pripažino, jog trukde pravažiuoti miškovežiui. Administracinen atsakomyben patraukto asmens neteiseta veika tinkamai kvalifikuota, skundžiamas nutarimas teisetas ir pagristas, naikinti ji nera jokio teisinio ir faktinio pagrindo.

Skundas netenkintinas.

S. Š. patrauktas administracinen atsakomyben pagal ATPK 124¹ straipsnio 4 dali, kuri inter alia numato, kad automobiliu stovejimas vietose, kur tai trukdo transporto ar pesciuju eismui, užtraukia bauda vairuotojams nuo keturiasdešimties iki aštuoniasdešimties litu. KET 155.10 p. draudžia sustoti ir stoveti ten, kur sustojusi transporto priemone užstotu kitiems vairuotojams šviesoforo signalus ar kelio ženklus arba kliudytu kitu transporto priemoniu ar pesciuju eismui.

Administracinen atsakomyben patrauktas asmuo neigia savo kalte del jam inkriminuoto administracinio teises pažeidimo padarymo, nurodo, jog savo automobiliu užstate miškoveži del butinojo reikalingumo, t. y. saugodamas savo nuosavybe (mediena).

Pagal ATPK 17 straipsni, administraciniu teises pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kituose normatyviniuose aktuose del administraciniu teises pažeidimu, bet padarytas butinojo reikalingumo bukleje, tai yra siekiant pašalinti pavoju, gresianti valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, pilieciu teisems ir laisvems bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybemis negalejo buti pašalintas kitomis priemonemis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala. Vadovaujantis ATPK 250 straipsnio 4 punktu, veikimas butinojo reikalingumo bukleje yra pagrindas nepradeti administracinio teises pažeidimo bylos teisenos, o pradetaja – nutraukti.

Bylos nagrinejimo metu nustatyta, jog 2010 m. gruodžio 9 d. UAB „(duomenys neskelbtini)” iš S. Š. nuosavybes teise priklausancio miško, esancio Prienu rajono savivaldybes (duomenys neskelbtini) kadastro vietoveje, miškovežiais veže mediena. S. Š., kaip jau mineta, neneigia, jog siekdamas sutrukdyti medienos išvežimui, savo automobili pastate skersai važiuojamosios kelio dalies. Paaiškino, jog sieke sutrukdyti medienos išvežima del to, kad vejolaužu ir vejavartu pirkimo-padavimo sutartis nutraukta, mediena priklauso jam, UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteisetai veždamas mediena, vykde vagyste. Teismas pažymi, jog šioje administracinio teises pažeidimo byloje teismas nesiaiškina ir iš esmes nevertina paminetos civilines sutarties turinio ir jos sudarymo/nutraukimo aplinkybiu bei galimai vykdytos vagystes aplinkybiu, kadangi asmenu gincai, kile iš civiliniu teisiniu santykiu, turi buti sprendžiami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, o baudžiamosios teises teisiniai santykiai – Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Teismo posedžio metu liudytoja apklausta antstole R. S. parode, jog ji ivykio vietoje pažeidimo padarymo diena UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakymu fiksavo faktines aplinkybes kaip išvežama mediena iš miško sandelio. Nurode, jog sidabro spalvos Honda automobilis buvo pastatytas skersai kelio, kuris trukde pravažiuoti visoms transporto priemonems, tame tarpe ir miškovežiui. Liudytojas D. M. parode, jog pažeidimo padarymo diena vyko medienos, isigytos iš S. Š. pagal vejolaužu ir vejavartu pirkimo sutarti, išvežimo darbai, taciau S. Š. piktybiškai pastate savo automobili skersai kelio, tuo trukdydamas išvažiuoti miškovežiams. Liudytojas M. K. taip pat parode, jog kelias buvo užstatytas S. Š. automobiliu kol atvyko policijos pareigunai, tai užtruko daugiau nei pusvalandi. Tuo metu negalejo pravažiuoti visos transporto priemones, važiavusios tuo keliu. Liudytojas S. Ž. parode, jog mediena buvo išvežama vadovaujantis pirkimo-pardavimo sutartimi, kuri 2010 m. gruodžio 9 d. buvo galiojanti. Liudytoju apklaustas miškovežio vairuotojas E. S. parode, jog negalejo pravažiuoti apie 2-3 val., kadangi ant kelio buvo pastatytas sidabrines spalvos automobilis. Liudytojais apklausti policijos pareigunai V. R. ir A. B. nurode, jog suraše ATP protokola, nes S. Š. automobilis stovejo skersai kelio, trukde kitiems automobiliams; V. R. taip pat nurode, kad stovejo tris ar keturi lengvieji automobiliai ir vienas miškovežis, A. B. nurode, jog pareiškejas su pažeidimu sutiko, tai patvirtino savo parašu ATP protokole. Liudytoja L. C. parode, jog ivykio vietoje eismo intensyvumas nera didelis, S. Š. automobilis, pastatytas su tikslu užkirsti kelia miškovežiui išvažiuoti kol atvyks policijos pareigunai, trukde tik miškovežiui, kiti automobiliai galejo pravažiuoti per pieva.

Teismu praktikoje (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis adm. byloje N63 – 880/2010, 2009 m. gruodžio 4 d. nutartis adm. byloje Nr. N62 – 3491/2009) ir mokslineje literaturoje (pvz., Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso komentaras. Bendroji dalis (1-98 straipsniai), 198-199 psl., 2004 m., Vilnius) pripažistama, jog butinojo reikalingumo situacija atsiranda susidurus dviems teises apsaugomiems interesams, kuriu viena galima apsaugoti tik darant žala antram. Veiksmai, padaryti esant butinajam reikalingumui, yra socialiai vertingi, nes jais siekiama išsaugoti žymiai vertingesni interesa. Tam, kad butinasis reikalingumas butu teisetas, jis turi atitikti nurodytas salygas. Teises teorijoje (pvz., V. P. Lietuvos baudžiamoji teise. Antroji knyga, 45-48 psl., 2008 m., Vilnius) be kitu butinojo reikalingumo teisetumo salygu (gresiantis pavojus, jo realumas bei akivaizdumas) yra nurodomos ir tokios, kaip galimumas pašalinti kilusi pavoju tik darant žala kitam saugomam interesui, taip pat padaryta žala turi buti mažesne už ta, kurios siekta išvengti. Pažymetina, kad pavojus laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne asmens vaizduoteje. Šiuo atveju jokio realaus pavojaus butinojo reikalingumo situacijai atsirasti nebuvo. S. Š. nurode, kad užtverdamas kelia savo automobiliu, jis sieke apsaugoti savo nuosavybe (mediena), taciau teismo vertinimu, jis turejo galimybe pavoju savo nuosavybei pašalinti kitomis priemonemis, taciau to nepadare, be to, važiuojamosios kelio dalies užtverimas taip trukdant visu transporto priemoniu eisma (šia aplinkybe patvirtina teismo posedžio metu apklausti liudytojai, kuriu parodymais teismas neturi pagrindo abejoti, byloje esantys rašytiniai irodymai) negali buti laikomas veikimu esant butinajam reikalingumui. Tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir S. Š. susikloste civiliniai teisiniai santykiai galejo ir gali buti išspresti teisiniu keliu, nedarant KET ar kitu teises aktu pažeidimu.

Ivertinus visuma byloje esanciu irodymu, teismas sprendžia, kad pagrindo konstatuoti S. Š. veiksmus esant butinojo reikalingumo salygoms, nera, jo padaryta veika pagristai pripažinta administraciniu teises pažeidimu, numatytu ATPK 124¹ straipsnio 4 dalyje, nuobauda jam paskirta nepažeidžiant ATPK nustatytos tvarkos, paskirtos nuobaudos dydis atitinka ATPK 30 straipsnyje nustatytas nuobaudos už administracini teises pažeidima skyrimo taisykles. Skundžiamas nutarimas yra teisetas ir pagristas, naikinti ji nera nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administraciniu bylu teisenos istatymo 124 str. 1 d. 1 p., teiseja

nutaria:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienu rajono policijos komisariato igalioto pareiguno 2010 m. gruodžio 9 d. nutarima Nr. H170466, kuriuo S. Š. paskirta administracine nuobauda- 60 Lt (šešiasdešimt litu) bauda, už administracinio teises pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administraciniu teises pažeidimu kodekso 124¹ str. 4 d., padaryma, palikti nepakeista ir skundo nepatenkinti.

Nutartis per 10 dienu nuo jos paskelbimo dienos gali buti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracini teisma.