Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-06-17 · Administracinė byla Nr. eI-1148-342/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-06-17
Bylos Nr.
eI-1148-342/2015
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00343-2015-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Aušrelė Mažrimienė, Eglė Kiaurakytė, Dalia Gumuliauskienė
Pareiškėjas
D.S.
Atsakovas
VĮ Registrų cento, VĮ Registrų centro
Trečiasis asmuo
VĮ Registrų centrui
Advokatai
Laima Jašmontienė
Kategorijos
  • 12.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. eI-1148-342/2015Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00343-2015-3Procesinio sprendimo kategorija 12.3.2; 74 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. birželio 18 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Aušrelės Mažrimienės, kolegijos teisėjų Dalios Gumuliauskienės ir Eglės Kiaurakytės,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jurgitai Žvilauskienei,dalyvaujant pareiškėjai D.S., jos atstovei advokato padėjėjai Laimai Jašmontienei,atsakovo VĮ Registrų cento Klaipėdos filialo atstovui Augeniui Pranui Demeniui,

2015 m. birželio 10 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos D.S. skundą atsakovui VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui VĮ Registrų centrui dėl 2014-12-16 sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja D.S. skundu ir jo patikslinimu (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą prašydama:

1) panaikinti VĮ Registrų centras Klaipėdos filialo 2014-12-16 sprendimą Nr. (4.6.10)RS-1666 „Dėl juridinio fakto registravimo nekilnojamojo turto registre“;

2) panaikinti Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2015-03-24 sprendimą Nr. CSPR1-62 „Dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo“;

3) įpareigoti VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą pakeisti 4 punkto Nekilnojamojo turto registro centrinio banko duomenų įrašą „nuosavybės teisė“ į „asmeninė nuosavybė“ pareiškėjos nekilnojamajam turtui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). (registro Nr. (duomenys neskelbtini)).

2015-04-17 Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartimi priimtas nagrinėti pareiškėjos skundas dėl VĮ Registrų centras Klaipėdos filialo 2014-12-16 sprendimo Nr. (4.6.10)RS-1666 „Dėl juridinio fakto registravimo nekilnojamojo turto registre“ panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Šalies argumentai

Pareiškėja skunde nurodo, jog 2014-12-08 kreipėsi į VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą su prašymu Nekilnojamojo turto registre įregistruoti juridinį faktą apie asmeninę nuosavybę, t.y. pakeisti Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 4 punktą ir vietoje įrašo „nuosavybės teisė“ įregistruoti „asmeninė nuosavybė“ žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Skundžiamu teritorinio registratoriaus sprendimu jos prašymas netenkintas, motyvuojant tuo, kad pareiškėja nepateikė dokumentų, patvirtinančio prašomo įregistruoti juridinio fakto atsiradimą. Ginčydama sprendimą, pateikė skundą Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai, kuri 2015-03-24 sprendimu Nr. CSPR1-62 paliko teritorinio registratoriaus sprendimą nepakeistą. Nesutinka su priimtais sprendimais, kadangi žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjos asmeninė nuosavybė. Paaiškina, kad žemės sklypas yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre 1997-01-17 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, kai pareiškėja buvo susituokusi su A.S. Teigia, jog 1999-04-27 Kretingos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje įregistruota ištuoka tarp pareiškėjos ir A.S. Akcentuoja, jog dokumentus dėl ištuokos ir valstybinės žemės pirkimo ji pateikė teritoriniam registratoriui, tačiau priimtas sprendimas netenkinti jos prašymo.

Akcentuoja, jog 1997-01-17 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu ji buvo susitikusi su A.S. Tuo metu galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso normos nereikalavo nutraukiant santuoką toje pačioje byloje spręsti dėl santuokos nutraukimo padarinių. Mano, jog nors turtas įgytas santuokoje vertintinas bendrąja sutuoktinių nuosavybe, tačiau A.S. nepareiškėjus per įstatyme nustatytą laiką reikalavimo dėl turto padalijimo, jis yra asmeninė nuosavybė. Pabrėžia, jog valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartyje ji vienintelė nurodyta kaip pirkėjas. Pažymi, jog įsigaliojus Civiliniam kodeksui nagrinėjama situacija turi būti vertinama taip, jog žemės sklypas laikomas asmenine jos nuosavybe, nes jis yra įgytas vieno sutuoktinio vardu (pareiškėjos) ir įregistruotas tik jos vardu, nenurodžius, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Teigia, jog lėšos už valstybinės žemės sklypą – 114 Lt buvo dovanotos pareiškėjai asmeniškai jos tetos D.K., todėl už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas turi būti pripažintas asmenine nuosavybe.

Šalies argumentai

Pareiškėja ir jos atstovė teismo posėdžio metu palaiko skundo argumentus ir prašo tenkinti skundą. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovas VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas atsiliepimu nesutinka su pareikėjos skundo reikalavimais. Nurodo, jog ginčijamu sprendimu netenkintas pareiškėjos prašymas Nekilnojamojo turto registre įregistruoti juridinį faktą – asmeninę nuosavybę į žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 2 dalimi – nepateikti dokumentai, patvirtinantys prašomų įregistruoti juridinių faktų atsiradimą. Pažymi, jog Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), įregistruotos D.S. vardu 1997-01-17 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, kurioje nėra įrašo, jog pareiškėja žemės sklypą įsigyja asmeninės nuosavybės teise. Pabrėžia, jog pareiškėjos santuokos metu galiojęs Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnis nustatė, kad turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jų nuosavybė, nors ir įformintas vieno jų vardu. Remiasi teismine praktika, jog trejų metų ieškinio senaties termino pasibaigimas reikalavimui padalyti santuokinį turtą pareikšti savaime nepaneigia ir nepanaikina sutuoktinių nuosavybės teisių į bendrąją jungtinę nuosavybę reglamentuojančių normų pagrindu įgytą turtą, nes šio termino eiga prasideda nuo tos dienos, kada asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Mano, jog pareiškėjos pateiktas dokumentas – ištuokos liudijimas nesudaro teisinio pagrindo įregistruoti juridinį faktą – asmeninę nuosavybę į žemės sklypą. Akcentuoja, jog nekilnojamojo turto registro tvarkytojui nepateiktas dokumentas, patvirtinantis pareiškėjos asmeninės nuosavybės teisę į žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini).

Atsakovo atstovas prašo atmesti pareiškėjos skundą atsiliepime išdėstytų motyvų pagrindu.

Tretysis suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras atsiliepimo į skundą nepateikė, atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį pranešta tinkamai.

Byla nagrinėjama trečiajam suinteresuotam asmeniui atstovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija kons tatuoja:

Byloje iš esmės nagrinėjama, ar teisėtas ir pagrįstas atsakovo VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo (toliau – ir Teritorinis registratorius) 2014 12 16 sprendimas Nr. (4.6.10) RS-1666, kuriuo, vadovaujantis NTRĮ 29 straipsnio 2 dalimi (dokumentas, kurio pagrindu prašoma atlikti registraciją, neatitinka šio įstatymo reikalavimų) netenkintas pareiškėjos prašymas įregistruoti juridinį faktą „asmeninė nuosavybė“ žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini). Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 04 17 nutartimi pareiškėjos reikalavimas dėl Centrinio registratoriaus 2015 03 24 sprendimo panaikinimo nepriimtas nagrinėjimui.

Sprendžiant ginčą būtina nustatyti, ar yra ABTĮ 89 straipsnyje numatyti skundžiamų aktų panaikinimo pagrindai, ar pagrįstas skundo reikalavimas įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus.

Bylos duomenimis nustatyta, kad skundžiamas sprendimas priimtas VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo Nekilnojamojo turto registro skyriaus vedėjos-juriskonsultės I.J. Sprendime nurodytos faktinės aplinkybes, sprendimo priėmimo teisiniai pagrindai – NTRĮ 23 straipsnio 2 punktas (su prašymu pateikiami dokumentai, patvirtinantys prašomų įregistruoti juridinių faktų atsiradimą), 29 straipsnio 2 dalis (Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsisako įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma, kad dokumentas, kurio pagrindu prašoma atlikti registraciją, neatitinka šio įstatymo reikalavimų). Sprendime nurodyta jo apskundimo terminai ir tvarka, sprendimas patvirtintas įstaigos antspaudu. Iš Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad ginčo žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise įgytas 1997 01 17 pirkimo pardavimo sutartimi, savininke nurodyta D.S. Juridinis faktas viešajame registre galioja nuo 1997 01 21. Iš Kretingos rajono apylinkės teismo 1999 04 01 sprendimo matyti, kad santuoka tarp A.S., gi. (duomenys neskelbtini), ir D.S., gim. (duomenys neskelbtini), įregistruota (duomenys neskelbtini), nutraukta teismo sprendimu (duomenys neskelbtini), ištuoka įregistruota (duomenys neskelbtini). 2014 12 02 pareiškėja kreipėsi į VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą prašydama įregistruoti ginčo juridinį faktą. 2014 12 16 atsakovas priėmė skundžiamą sprendimą, kuriuo pareiškėjos prašymo netenkino. Centrinis registratorius 2015 03 24 sprendimu Teritorinio registratoriaus sprendimą paliko galioti.

Ginčo atveju, pareiškėja skundžiamą sprendimą laiko nepagrįstu ir neteisėtu, motyvuodama tuo, kad atsakovas neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti įregistruoti juridinį faktą, jog žemės sklypas yra pareiškėjos asmeninė nuosavybė. Taip pat nurodo, kad atsisakydamas įregistruoti šį faktą, netinkamai įvertino teisiškai reikšmingas aplinkybes.

Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnį, daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą, juridinius faktus patvirtinantys dokumentai, kuriais remiantis šios teisės, jų suvaržymai bei juridiniai faktai registruojami nekilnojamojo turto registre, yra: 1) valstybės institucijos sprendimas; 2) teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis; 3) įstatymų nustatytų institucijų ar pareigūnų sprendimas areštuoti turtą, o įsigaliojus Turto arešto aktų registro įstatymui – turto arešto aktų registro dokumentai; 4) nekilnojamojo daikto savininko santuokos, ištuokos, vardo, pavardės pakeitimo, mirties liudijimas; 5) paveldėjimo teisės liudijimas; 6) teismo pranešimas apie civilinės bylos dėl nekilnojamojo turto registre įregistruoto nekilnojamojo daikto teisinio statuso iškėlimą; 7) rašytiniai sandoriai; 8) nekilnojamojo daikto pardavimo varžytynėse, aukcione sutartis (aktas); 9) kitų valstybės kadastrų ir registrų dokumentai; 10) kiti įstatymų nustatyti dokumentai. Šio įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kartu su prašymu turi būti pateikiami dokumentai, patvirtinantys prašomų įregistruoti daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų atsiradimą.

Sutuoktinių turto teisinio režimo esmė išdėstyta CK 3.87 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį, įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė; 2 dalį - sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; 2 dalyje - preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Pagal CK 3.89 traipsnio 1 dalies 7 punktą, asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas - sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Pareiškėjos turto įgijimo metu galiojusios Santuokos šeimos kodekso normos šiuo atveju analogiškos. SŠK 21 straipsnyje (galiojusi redakcija iki 2001 07 01) numatyta bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kad turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Sutuoktiniai turi lygias teises, šį turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti.Sutuoktiniai turi lygias teises į turtą ir tuo atveju, kai vienas iš jų tvarkė namų ūkį, prižiūrėjo vaikus arba dėl kitų svarbių priežasčių neturėjo savarankiško uždarbio. Turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu. Sandoriams sudaryti dėl turto, kuriam reikalingas privalomas notariškas tvirtinimas ar registracija atitinkamuose organuose, perleidimo arba įkeitimo, kito sutuoktinio sutikimas sandoriui sudaryti turi būti išreikštas raštu. Šio kodekso 22 straipsnyje nurodyta asmeninė kiekvieno iš sutuoktinio nuosavybė, kad turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė. Sutuoktinių individualaus naudojimo daiktai (drabužiai, avalynė ir pan.), išskyrus brangenybes ir kitus prabangos daiktus, nors jie ir įgyti santuokos metu iš sutuoktinių bendrų lėšų, yra asmeninė kiekvieno iš sutuoktinių nuosavybė. Kiekvieno iš sutuoktinių turtas gali būti pripažintas bendrąja jungtine jų nuosavybe, jeigu bus nustatyta, kad santuokos metu buvo įdėtos lėšos, žymiai padidinusios šio turto vertę.

Šiuo atveju, faktiniai bylos duomenys patvirtino, kad ginčo turtas įgytas po santuokos 1991 08 10 įregistravimo, valstybinės žemės pirkimo pardavimo 1997 01 17 sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, kurioje nėra nurodyta, kad turtas įgyjamas pareiškėjos asmenine nuosavybės teise. Santuoka nutraukta tik 1999 04 27, turtas nepadalytas. Tai reiškia, kad nuginčyti preziumuojamą faktą galima tik įstatymų nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis ir tik teisme. Kaip jau minėta juridiniai faktai nekilnojamojo turto registre įregistruojami esant Įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems pagrindams. Iš bylos duomenų matyti, kad šis turtas įgytas santuokoje, tačiau tai neužkerta kelio pareiškėjai įrodinėti aplinkybę, kad įgytas žemės sklypas, yra jos asmeninė nuosavybė, civiliniame procese.

Sistemiškai analizuojant aukščiau išdėstytą teisinį reguliavimą, vertinant faktines bylos aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėja prašydama atsakovo įregistruoti ginčo juridinį faktą, nepateikė atsakovui NTRĮ 22 straipsnyje nurodyto dokumento (-ų), kuris (-ie) patvirtintų ginčo juridinio fakto pasibaigimą arba pasikeitimą. Pareiškėjos skundo argumentai, jog kartu su prašymu pateiktas ištuokos liudijimas ir tai kad nuo ištuokos įregistravimo yra praėjęs trejų metų senaties terminas dėl turto padalijimo (SŠK 23, 24 straipsnia) yra pakankamas teisinis pagrindas įregistruoti juridinį faktą-žemės sklypą pareiškėjos asmenine nuosavybe, laikytini nepagrįstais. Minėta, kad faktiniai bylos duomenys patvirtina, jog žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartyje (pažymėtina kad sutartis pasirašyta galiojant pareiškėjos ir sutuoktinio A.S. santuokai) nėra nurodyta, kad ginčo turtas įgyjamas pareiškėjos asmeninės nuosavybės teise ir (ar) pan., taigi, atsakovas pagrįstai vadovavosi NTRĮ 23 bei 29 straipsniais ir teisėtai atsisakė įregistruoti ginčo juridinį faktą-žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjos asmeninės nuosavybės teise viešajame registre padarant žymą. Taip pat Registratoriui nėra suteikta teisė analizuoti ir nustatyti, kad turto padalijimui yra suėjęs senaties terminas, todėl yra pagrindas vieno iš buvusio sutuoktinio vardu registruoti santuokoje įgytą turtą asmeninės nuosavybės teise. Pareiškėjos nurodytas motyvas dėl trejų metų ieškinio senaties termino reikalavimui padalyti santuokinį turtą (SŠK 23 straipsnis) pareikšti savaime nepaneigia ir nepanaikina sutuoktinių nuosavybės teisių į bendrąją jungtinę nuosavybę reglamentuojančių normų pagrindu įgytą turtą (jo dalį), nes šio termino eiga prasideda nuo tos dienos, kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (SŠK 10 straipsnis, red. galiojusi iki 2001 07 01). Byloje nėra duomenų, kad buvęs pareiškėjos sutuoktinis A.S. būtų kaip nors išreiškęs savo valią ir atsisakęs nuosavybės teisių į jam priklausančią daikto dalį ar kitokiu įstatymo nustatytu būdu jas praradęs ir pareiškėjai tai buvo žinoma, todėl ji, manydama, jog dėl susiklosčiusios faktinės ir teisinės padėties, jos teisės, susijusios su žemės sklypu, yra pažeidžiamos, gali jas ginti bendrosios nuosavybės teisės instituto pagalba (LAT nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-103/2015) Pažymėtina, kad CK 1.126 straipsnio 1 dalyje (galiojanti redakcija) numatyta, kad reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs.

Teismas pažymi, kad NTRĮ 2 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo turto registras steigiamas nekilnojamiesiems daiktams, nuosavybės bei kitoms daiktinėms teisėms į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymams, įstatymų nustatytiems juridiniams faktams registruoti, oficialiai informacijai apie registre sukauptus duomenis teikti. NTRĮ 4 straipsnyje nustatyta, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

Nekilnojamojo turto registro nuostatų 2 punkte nustatyta, kad registro paskirtis –registruoti Nuostatų 13 punkte nurodytus Registro objektus ir tvarkyti Registro duomenis (red. nuo 2014 04 23). Iš nurodyto teisinio reglamentavimo, darytina išvada, kad registratoriaus sprendimas ir negali būti pagrindu nuosavybės teisės įgijimui ar jos praradimui (CK 4.47 str.), registratoriui įstatymu nesuteikta teisė įregistruoti asmeninę nuosavybę nesant tam teisinio pagrindo. Pareiškėja nepateikė nei Registratoriui nei teismui įrodymų, patvirtinančių faktą, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso pareiškėjai. Tik esant teisiniam pagrindui Registratoriui atsirastų pareiga pareiškėjos vardu įregistruoti turtą, t.y. žemės sklypą, asmeninės nuosavybės teise.

Byloje įrodyta, kad skundžiamas sprendimas priimtas kompetentingo viešojo administravimo subjekto, objektyviai išanalizavus ir įvertinus pareiškėjos prašymo faktines aplinkybes, vadovaujantis galiojančių teisės aktų nuostatomis, laikantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nurodytų bendrųjų reikalavimų, keliamų individualių administracinių aktų turiniui ir formai. Išdėstytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu, VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2014 12 16 sprendimas Nr. (4.6.10) RS-1666 „Dėl juridinio fakto registravimo nekilnojamojo turto registre“ pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu, nes teismas nenustatė skundžiamo akto panaikinimo pagrindų (ABTĮ 89 straipsnis), kuriais šis sprendimas turėtų būti naikinamas, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, jog skundžiamas sprendimas teismo pripažintas teisėtu ir pagrįstu, nėra juridinio pagrindo spręsti dėl pareiškėjos reikalavimo įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus, todėl šis reikalavimas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas, nes pagal ABTĮ 44 straipsnio 1 dalies nuostatas, teisę gauti iš kitos šalies išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Pareiškėjos skundas atmestinas, todėl ji neturi teisės į turėtų išlaidų atlyginimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

pareiškėjos D.S. skundą atmesti kaip nepagrįstą

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjai Aušrelė MažrimienėDalia GumuliauskienėEglė Kiaurakytė