- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-31
- Bylos Nr.
- e2-33042-600/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-26678-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Kasimovienė
- Ieškovas
- Vilniaus teritorinės ligonių kasos
- Atsakovas
- E. R.
- Kategorijos
- 2.6.10.2Civilinės atsakomybės sąlygos
- 3.2.6.6.2Sprendimo už akių turinys
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Kasimovienė rašytinio proceso tvarka atsakovui už akių išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovui E. R. dėl žalos atlyginimo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – ir PSDF) biudžetui padarytą 543,85 Eur žalą ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) atsakovui buvo suteiktos ir PSDF biudžeto lėšomis apmokėtos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Remiantis draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenimis, atsakovas sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo metu nebuvo draustas privalomuoju sveikatos draudimu.
Atsakovas, kuriam procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka (viešai paskelbus specialiame interneto tinklalapyje), atsiliepimo per nustatytą terminą nepateikė, priežasčių nenurodė, todėl vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovės prašymui, teismas priima sprendimą už akių.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atliko formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą ir padarė išvadą, kad pasitvirtinus ieškovės pateiktų dokumentų turiniui, būtų pagrindas ieškinį tenkinti.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovui E. R. (duomenys neskelbtini) buvo suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos, kurių kaina – 543,85 Eur. Iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas sveikatos priežiūros paslaugų teikimo laikotarpiu, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) nebuvo draustas privalomuoju sveikatos draudimu. Už atsakovui suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas buvo sumokėta iš PSDF biudžeto lėšų.
Deliktinė civilinė atsakomybė – turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Prievolė atlyginti turtinę žalą atsakovui kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t.y.: 1) jis neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai; 2) yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas (išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis). Pagal CK 6.263 straipsnio 1 dalies nuostatas, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos pažeidimas kartu reiškia ir neteisėtus veiksmus, kurie yra ir kaltės elementas bei pagrindas reikalauti žalos atlyginimo.
Privalomasis sveikatos draudimas – valstybės nustatyta asmens sveikatos priežiūros ir ekonominių priemonių sistema, šio įstatymo nustatytais pagrindais ir sąlygomis garantuojanti privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamiems asmenims sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei išlaidų už suteiktas paslaugas kompensavimą (Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 27 straipsnį, teritorinės ligonių kasos sutartyse numatytomis sąlygomis, neviršydamos patvirtinto Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto skirtų asignavimų, privalo apmokėti asmens sveikatos priežiūros įstaigų pateiktas sąskaitas. Ieškovė, sumokėjusi gydymo įstaigoms už atsakovui suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas iš PSDF biudžeto lėšų, įgijo teisę reikalauti žalos atlyginimo (išlaidų už suteiktas gydymo paslaugas) iš atsakingo asmens – atsakovo, kuris paslaugų suteikimo metu nebuvo draustas privalomuoju sveikatos draudimu.
Ieškovės patirtos žalos (išlaidų) dydį patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai. Atsakovas ieškovės paragintas žalos gera valia neatlygino. Atsakovas atsiliepimo nepateikė, prievolės atlyginti žalą PSDF biudžetui ir prašomos priteisti žalos dydžio neginčijo. Įrodymų, kad iki šio sprendimo priėmimo atsakovas žalą būtų atlyginęs į bylą nepateikta (CPK 178 straipsnis). Išdėstytų aplinkybių kontekste teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 543,85 Eur žalai atlyginti pripažintas pagrįstu ir yra tenkintinas (CK 6.245-6.249 straipsniai, 6.263 straipsnis, 6.280 straipsnio 1 dalis).
Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (543,85 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugsėjo 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų buvo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas), vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 15,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš šalių nepriteistinos, kadangi jos neviršija minimalaus priteistino 3,00 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).
Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-288 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei Vilniaus teritorinei ligonių kasai, j. a. k. 188783796, iš atsakovo E. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 543,85 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt tris Eur 85 ct) žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 543,85 Eur sumos nuo 2019 m. rugsėjo 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovo E. R., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 15,00 Eur (penkiolika Eur 00 ct) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188728721) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos jis turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.
Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apskųsti sprendimą apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodama per Vilniaus miesto apylinkės teismą.