Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Olego Šibkovo,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. J. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) 2017 m. liepos 26 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam V. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. J. atlieka 12 metų laisvės atėmimo bausmę, jam paskirtą Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte, 180 straipsnio 1 dalyje ir 149 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2006 m. birželio 17 d., jos pabaiga – 2018 m. birželio 17 d.Komisijos 2017 m. liepos 26 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam V. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartimi Komisijos nutarimą patvirtinti atsisakė, kadangi padarė išvadą, jog Komisijos sprendimas taikyti lygtinį paleidimą yra nepagrįstas.Nuteistasis V. J. skundžia Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.Skunde nuteistasis nurodo, kad keturios drausminės nuobaudos jam paskirtos už tai, kas nuo 2015 metų nebelaikoma nusižengimu. Pasak nuteistojo, abejotina, ar pataisos namuose yra bent vienas nuteistasis, kuris neturėtų bent vieno papeikimo, kadangi drausminių nuobaudų skyrimas priklauso nuo pareigūnų. Nuteistasis teigia lankantis visus užsiėmimus, kurie buvo jam rekomenduoti, tačiau nusikalstamo elgesio rizikos balai nemažėja. Nuteistojo manymu, balų mažinimo sistema yra iškreipta. Jis teigia dirbantis gerai ir ne tik tam, kad gautų paskatinimų, stengiasi gerai elgtis ir nesupranta, kaip įrodyti, kad yra pasiruošęs normaliam gyvenimui.

Nuteistojo V. J. skundas atmestinas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Nuteistasis V. J. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Šiuo atveju, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip vidutinė (68 balai pagal OASys), jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.Bylos duomenys patvirtina, kad individualų socialinės reabilitacijos planą nuteistasis vykdo – dirba tvarkdariu, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, yra skatintas dvylika kartų. Tačiau vien šios aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama išvadai, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Abejonių nuteistojo V. J. pasiruošimu integruotis į visuomenę ir nekelti pavojaus jos nariams, kelia visų pirma tai, kad jo smurtinio nusikaltimo rizika yra vidutinė, o seksualinio nusikaltimo rizika – aukšta. Nuosprendis, kuriuo paskirtą bausmę atlieka V. J., yra jau trečias, kiti nusikaltimai – tokio pat pobūdžio, kaip ir paskutinieji, taigi kartojasi jo nusikalstamo elgesio modelis ir, atsižvelgiant į pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, yra didelė tikimybė, kad nuteistasis ir vėl gali nusikalsti. Laisvės atėmimo bausmę su nedidelėmis pertraukomis V. J. atlieka nuo 1995 metų, išėjęs iš laisvės atėmimo vietos darė naujus nusikaltimus, o nuteistojo elgesys atliekant paskutiniu nuosprendžiu jam paskirtą bausmę nesudaro pagrindo manyti, kad jis jau pasitaisė. Nesutiktina su nuteistojo skundo argumentu, kad jis daro viską, ką gali, kad sumažintų jam nustatytą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Nusikalstamas veikas V. J. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau programos, skirtos kovoti su žalingu alkoholio vartojimu, nebelanko. Tai rodo, kad nuteistojo siekis pasitaisyti nėra toks nuoširdus, kai jis teigia savo skunde. Tuo tarpu nebegaliojančios drausminės nuobaudos ir septyniolika auklėjamojo pobūdžio pokalbių dėl režimo reikalavimų pažeidimų nėra esminės aplinkybės, dėl kurių lygtinis paleidimas nuteistajam apskritai negalėtų būti taikomas. Išvada, kad nuteistasis dar nėra pasiruošęs taisytis neizoliuotas nuo visuomenės, daroma remiantis visuma jo elgesį, asmenybę ir pavojingumą apibūdinančių aplinkybių. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Komisijos sprendimas taikyti lygtinį paleidimą buvo priimtas balsams pasidalijus po lygiai ir Komisijos pirmininko balsui nulėmus rezultatą, kas rodo, kad Komisijos sprendimas nebuvo vieningas. Įvertinus šias aplinkybes, konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio išėjus į laisvę modelius, kas padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nėra pagrindo panaikinti skundžiamą Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartį ir tenkinti nuteistojo skundą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

Nuteistojo V. J. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.