- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-09-08
- Bylos Nr.
- 2S-539-372/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Bartašiene, Laisve Aleknaviciene, Birute Simonaitiene
- Atsakovas
- A. C.
- Ieškovas
- UAB „Stora Enso Miškas“
- Advokatai
- Marius Navikas
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiauliu apygardos teismo civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes ir pranešejos Birutes Simonaitienes,
teismo posedyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinejo atsakovo A. C. atskiraji skunda del Šiauliu miesto apylinkes teismo 2009 m. liepos 17 d. nutarties panaikinimo civilineje byloje, iškeltoje pagal ieškovo UAB „Stora Enso Miškas“ ieškini atsakovui A. C. del skolos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustate:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Stora Enso Miškas“ ieškiniu del skolos priteisimo kreipesi i Šiauliu miesto apylinkes teisma, prašydamas priteisti iš atsakovo A. C. be pagrindo igytus 84150 Lt, 5 procentu dydžio metines palukanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškelimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo ivykdymo, 2524,50 Lt žyminio mokescio bei 3570 Lt atstovavimo išlaidu. Kartu ieškovas praše taikyti laikinasias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovui priklausanti nekilnojamaji ir kilnojamaji turta, pinigines lešas, esancias atsakovui priklausancioje atsiskaitomojoje saskaitoje banke, lešas, esancias pas treciuosius asmenis, pareikšto reikalavimo ribose.
Žemesnės instancijos teismas
Šiauliu miesto apylinkes teismas 2009 m. liepos 17 d. nutartimi ieškovo prašyma del laikinuju apsaugos priemoniu taikymo patenkino ir areštavo ne didesnei kaip 84150 Lt sumai atsakovo A. C. nuosavybes teise priklausanti nekilnojamaji ir kilnojamaji turta, leidžiant naudotis areštuotu turtu, bet uždraudžiant ji perleisti kitiems asmenims, o jo nesant, areštuoti atsakovui priklausancias pinigines lešas, esancias atsiskaitomosiose saskaitose bankuose ar pas treciuosius asmenis, leidžiant vykdyti atsiskaitymus su ieškovu UAB ,,Stora Enso Miškas“. Teismas nurode, jog atsižvelgiant i didele skolos suma, ieškovo nurodytas aplinkybes, i tai, kad teismui nera žinoma atsakovo turtine padetis, manytina, kad gali pasunketi sprendimo ivykdymas arba iš viso jo nebus galima ivykdyti.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas A. C. prašo panaikinti Šiauliu miesto apylinkes teismo 2009 m. liepos 17 d. nutarti ir ieškovo prašyma del laikinuju apsaugos priemoniu taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Ieškovo pateiktas ieškinys akivaizdžiai neatitinka CPK 135 str. reikalavimu, nes pagal byloje esancia 2007-05-25 atstovavimo sutarti advokatas M. Navikas neturejo teises pasirašyti ieškinio.Ieškinyje nurodomos neteisingos aplinkybes apie tai, kad pinigai atsakovui buvo pervesti per klaida. Ieškovas dar 2004-06-30 pagal dvi sutartis AK04/51 ir AK 04/52 atsakovui pervede išankstini apmokejima už miška, kuri ieškovas iš atsakovo nusipirko ir plynai iškirto. Tokiu budu, ieškovas iš daugelio miško savininku isigijo miškus, juos iškirto ir dabar melu ižuliai siekia susigražinti pinigus už jau iškirsta, išvežta ir parduota atsakovo miška.
Atsiliepimo i atskiraji skunda istatymu nustatyta tvarka negauta.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinejimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliuciu teismo nutarties negaliojimo pagrindu patikrinimas (CPK 338, 320 str. 1 d.), t.y. apeliacines instancijos teismas tikrina apskustos teismo nutarties teisetuma ir pagristuma, jeigu nenustato CPK 329 str. 2 ir 3 dalyse numatytu nutarties negaliojimo pagrindu. Apskustos teismo nutarties teisetumas ir pagristumas tikrinamas tik pagal atskirojo skundo argumentus, neišpleciant skundo argumentu sarašo, išskyrus istatyme nurodytas išimtis. Absoliuciu teismo nutarties negaliojimo pagrindu apeliacines instancijos teismas nenustate (CPK 338, 329 str.).
Laikinuju apsaugos priemoniu taikymo tvarka reglamentuoja CPK penktojo skirsnio normos. CPK 144 str. 1 dalis nurodo, kad teismas dalyvaujanciu byloje asmenu prašymu gali imtis laikinuju apsaugos priemoniu, jeigu ju nesiemus teismo sprendimo ivykdymas gali pasunketi ar pasidaryti nebeimanomas. Šios normos pagrindu pirmosios instancijos teismas, nenagrinedamas ir nespresdamas ieškinio pagristumo, atsižvelgdamas i abieju šaliu interesus bei ju pusiausvyra, sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti, tai yra, ar ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimas, nesiemus laikinuju apsaugos priemoniu, gales buti realiai ivykdytas. Todel pirmosios instancijos teismas teisetai nesprende ieškinio pagristumo klausimo, taikydamas laikinasias apsaugos priemones.
Apeliantas nurodo, kad teismas nepagristai prieme ieškovo ieškini, kuris pasirašytas neigalioto asmens. Kaip matyti iš byloje esancio išrašo iš 2007-05-25 sutarties del teisines pagalbos Nr. 20087-05-25 (b.l. 9), ieškovas UAB „Stora Enso Miškas“ yra suteikes advokatui (arba advokato padejejui) Mariui Navikui teise ieškovo vardu pareikšti ieškini ar priešieškini (ji pasirašyti). Ši sutartis del teisines pagalbos sudaryta nepažeidžiant CPK 57 str. 3 d. bei 59 str. nuostatu. Todel nera pagrindo pripažinti pagristu apelianto argumenta del to, kad advokatas M. Navikas neturejo teises pasirašyti ieškovo UAB „Stora Enso Miškas“ ieškini.
Byloje esancia medžiaga nustatyta, jog Šiauliu miesto apylinkes teismas prieme nutarti taikyti laikinasias apsaugos priemones, siekdamas užtikrinti busimo teismo sprendimo ivykdyma. Teismas, ivertines bylos aplinkybes, nustate, jog nesiemus laikinuju apsaugos priemoniu, sprendimo ivykdymas gali pasunketi arba pasidaryti negalimas. Ivertinus bylos duomenis, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas pagristai galejo suabejoti busimo teismo sprendimo tinkamu ivykdymu – ieškovo pareikšto reikalavimo atsakovui suma didele. Teismas, taikydamas kelias laikinasias apsaugos priemones, t. y. areštuodamas atsakovo kilnojamaji ir nekilnojamaji turta, nepažeide CPK 145 str. 2 d. nuostatu – areštas taikytas neviršijant pareikštu reikalavimu ribos (84150 Lt).
Apeliantas nurodo, jog teismas, taikydamas laikinasias apsaugos priemones, neužtikrino teisetu atsakovo interesu apsaugos. Atsižvelgiant i šiuos apelianto argumentus, teiseju kolegija pažymi, jog laikinosios apsaugos priemones visais atvejais yra susijusios su tam tikru priešingos šalies teisiu laikinu suvaržymu, todel šaliu teisiu visiška pusiausvyra tiesiogine prasme nera galima. Istatymas suteikia galimybe laikinai suvaržyti vienos šalies teises, kad butu tinkamai apgintos besikreipiancios i teisma šalies teises. Taciau apeliantui manant, jog reikalavimo užtikrinimo nukreipimas i teismo areštuota turta pažeidžia jo teises, jis turi teise nurodyti kita areštuotina reikalavimo sumai savo turta, pateikti banko garantija ieškinio sumai, laidavimo rašta ar atlikti kitus CPK 146 str. numatytus veiksmus ir kreiptis i pirmosios instancijos teisma del taikytu laikinuju apsaugos priemoniu pakeitimo ar panaikinimo. Atskirai pažymetina, kad isiteisejus teismo sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, atsakovas turi teise reikalauti, jog ieškovas atlygintu nuostolius, kuriuos jam padare ieškovo prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemones (CPK 147 str. 3 d.)
Esant tokioms aplinkybems, teiseju kolegija sprendžia, jog minetos laikinosios apsaugos priemones pritaikytos teisetai, pagristai, todel atsakovo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Teiseju kolegija, remdamasi išdestytais argumentais, konstatuoja, kad naikinti skundžiama Šiauliu miesto apylinkes teismo 2009 m. liepos 17 d. nutarti atskirojo skundo motyvais nera istatyminio pagrindo (CPK 263 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, teismas
nutaria:
Šiauliu miesto apylinkes teismo 2009 m. liepos 17 d. nutarti palikti nepakeista.