Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

2014-01-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-29-517/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2014-01-10
Bylos Nr.
1-29-517/2014
Teisminio proceso Nr.
1-88-1-00771-2012-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Kaltinamasis
S. M.
Baudž. byla Nr. 1-29-517/2014m.
(Proceso Nr. 1-88-1-00771-2012-8)
Bylos kategorija Nr. 4.5
Procesinio sprendimo kategorija Nr. 1.2.4.5 (S)
TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUUkmergė, 2014m. sausio 10d.

Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjas R. Adamonis, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

S. M., a/k (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, be išsilavinimo, nevedęs, ne karo prievolininkas, neįgalus asmuo, turintis 20% darbingumą, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis S. M., sužalodamas žmogų, padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, o būtent:

2012m. gegužės 21d., apie 24⁰⁰ val., apie vidurnaktį, kaltinamasis S. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini), kur jis, kaip globotinis, gyvena, po vykusių išgertuvių kilusio tarpusavio konflikto metu užsipuolė kartu su juo kambaryje gyvenantį kitą globos namų gyventoją-pil. R. K., sėdėjusį ant lovos ir snūduriavusį, kuriam vieną kartą su alkūne smogė į šoną, o po to dar vieną smūgį su kumščiu sudavė ir į veidą, ko pasekoje nukentėjusiajam R. K. buvo padaryta muštinė žaizda kairiojo antakio srityje, kraujosruvos kairės akies vokuose-nosies srityje, dešiniame viršutiniame voke, nosies kaulų lūžimas ir dešiniojo IX šonkaulio lūžimas, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl nosies kaulų lūžimo ir dešiniojo IX šonkaulio lūžimo sveikata nukentėjusiajam R. K. buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Kaip matyti iš kaltinamojo S. M. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, tikslios datos neatsimena, 2012m. pavasarį už savo uždirbtus pinigus girtavo su kartu su (duomenys neskelbtini), kuriuose ir pats gyvena, globotiniais R. K. ir A. K.. Alkoholinius gėrimus gėrė už globos namų teritorijos. Apie 21⁰⁰ val. su R. K. grįžo į globos namus, į savo kambarį Nr. 22, kur abu kartu gyvena. Būdamas kambaryje, supykęs ant R. K., kad šis kažką jam pasakė, smogė vieną ar du kartus į galvą. Vieną kartą galėjo smogti ir į šoną, tačiau dėl buvusio girtumo tiksliai neatsimena. Po to ėmė triukšmauti, koliojo globos namų darbuotojus, tačiau visų savo veiksmų gerai neatsimena, nes buvo neblaivus. Žino, kad jam negalima vartoti alkoholio, bet labai norisi ir negali atsilaikyti. Pastoviai vartoja jam paskirtus vaistus, kurių negalima maišyti su alkoholiu. Gailisi, kad primušė R. K.(b.l. 77). Papildomos apklausos metu kaltinamasis S. M. nurodė, kad R. K. vieną kartą smogė į šoną su alkūne(b.l. 78).

Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis S. M. pilnai prisipažino padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str. 1d., be jo duotų parodymų kaltinimas yra grindžiamas nukentėjusiojo R. K. ir liudytojų A. S., R. P., B. D. ir A. K. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu(b.l. 44, 46-51), teismo medicinos specialisto išvada(b.l. 12), ambulatorinės teismo psichiatrijos ekspertizės aktu(b.l. 70-72) ir visa kita byloje esančia medžiaga.

Kaip matyti iš nukentėjusiojo R. K. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, tikslios datos neatsimena, 2012m. vasaros pradžioje, prie (duomenys neskelbtini), namų, kur jis gyvena, girtavo kartu su kitais globos namų gyventojais S. M. ir vaikinu, vardu Aidas. Prisigėręs, užmigo išgertuvių vietoje. Į globos namus grįžo vakare, į globos namų teritoriją patekęs pro tvoroje esančią skylę. Kaip buvo sumuštas, dėl buvusio girtumo neatsimena. Atsibudus ryte savo kambaryje, jam skaudėjo nosį ir šoną. Globos namų darbuotojai jam sakė, kad jį mušė S. M.. Pats nieko neatsimena, tačiau S. M. pretenzijų neturi(b.l. 44).

Kaip matyti iš liudytojos A. S. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, ji dirba (duomenys neskelbtini), socialinės globos namuose, socialinio darbuotojo padėjėjos pareigose. 2012m. gegužės 21d., naktinėje pamainoje, nuo 16⁰⁰ val. iki 08⁰⁰ val., globos namuose dirbo ji, budėtojas R. P. ir med. slaugytoja B. D.. Apie 20⁰⁰ val. pro langą ji pamatė, kad į globos namų teritoriją, kuri yra aptverta, pro tvorą pralindo globos namų gyventojai S. M. ir R. K.. Iš globotinių svyruojančios eisenos matėsi, kad vyrai yra girti. S. M. ir R. K. nuėjo į savo kambarį Nr. 22. Apie 24⁰⁰ val. pasigirdo triukšmas kambaryje Nr. 22, girdėjosi, kaip S. M. šaukė ,, duosiu, duosiu, brudas “. Ji atidarė kambario duris ir pamatė, kaip S. M. vieną kartą su kumščiu smogė ant lovos sėdinčiam ir snūduriuojančiam R. K. į nosį. Įėjusi į kambarį, ji liepė S. M. baigti smurtauti. Tuo metu į kambarį atėjo ir budėtojas R. P.. Ji pakvietė slaugytoją, kuri sutvarkė R. K. veidą. S. M. dar iki 02⁰⁰ val. triukšmavo savo kambaryje. Tai buvo jau nebe pirmas kartas, kai girtas S. M. sukelia konfliktą, keikiasi, tampa agresyvus ir neprognozuojamas. Būdamas neblaivus, S. M. yra pavojingas ne tik pats sau, bet ir aplinkiniams, nes nežinai ką gali padaryti(b.l. 46-47).

Kaip matyti iš liudytojo R. P. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, jis dirba Ukmergės raj. Jasiuliškių socialinės globos namuose, socialinio darbuotojo padėjėjo pareigose. Jo darbo laiko grafikas yra nuo 16⁰⁰ val., dienos, iki 08⁰⁰ val., ryto. 2012m. gegužės mėn., tikslios datos neatsimena, jo budėjimo dieną, apie 24⁰⁰ val., jis buvo nuėjęs į globos namų gyventojų S. M. ir R. K. kambarį, kurie į globos namus sugrįžo girti. Prie šių globotinių kambario durų sutiko darbuotoją A. S., kuri pasakė, kad S. M. be jokios priežasties smogė R. K. į veidą. Įėjęs į S. M. ir R. K. kambarį, pamatė ant lovos sėdintį R. K. su kruvinu veidu. Jis, A. S. ir med. seselė B. D., pasikeisdami, iki 02⁰⁰ val., nakties, budėjo S. M. ir R. K. kambaryje, prižiūrėdami, kad S. M. daugiau nesimuštų. S. M. visą tą laiką koliojo globos namų darbuotojus. Apie 04³⁰ val., ryte, prabudęs, S. M. vėl blaškėsi. S. M. agresyviai elgėsi iki tol, kol išsiblaivė, o po to jis aprimo(b.l. 48).

Kaip matyti iš liudytojos B. D. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, ji dirba (duomenys neskelbtini), globos namuose, bendros praktikos slaugytojos pareigose. 2012m. gegužės 21d., apie 20⁰⁰ val., budėjimo metu ji kartu su A. S., kuri yra socialinio darbuotojo padėjėja, pro langą matė, kaip į globos namų teritoriją, pro tvorą pralindo globos namų gyventojai S. M. ir R. K.. Matėsi, kad abu globotiniai yra neblaivūs, nes svirduliavo ir griuvinėjo. S. M. ir R. K. nuėjo į savo kambarį. Tarpe 23⁰⁰-24⁰⁰ val. ją pakvietė R. P., kuris dirbo budėtoju, ir pasakė, kad S. M. susimušė su R. K.. Įėjusi į S. M. ir R. K. kambarį, pastebėjo, kad S. M. elgėsi nenormaliai, kuris paklaikusiu žvilgsniu žiūrėjo ir šaukė ,, užmušiu...“, vartojo necenzūrinius žodžius, o R. K. kruvinu veidu sėdėjo ant savo lovos, atsirėmęs į sieną. Pas R. K. po viena akimi ir ties smilkiniu matėsi patinimai, jam iš nosies bėgo kraujas. Ji R. K. suteikė med. pagalbą, medikų nekvietė, nes nebuvo rimtų sužalojimų. R. K. buvo girtas, tačiau nerodė jokių emocijų, nereagavo į aplinką. A. S. jai sakė, kad S. M. su kumščiu smogė R. K. į veidą. S. M. iki 02⁰⁰ val., nakties, elgėsi neramiai, keikėsi, spardė kambario duris, tampė savo kambaryje stalą, kartais pradėdavo juoktis. Apie 05⁰⁰ val., ryto, prabudęs, S. M. vėl keikėsi, spardė duris, bet A. S. jį vis stebėjo ir ramino(b.l. 49-50).

Kaip matyti iš liudytojo A. K. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, tikslios datos neatsimena, su Ukmergės raj. Jasiuliškių globos namų, kur ir pats gyvena, gyventoju S. M. girtavo netoli globos namų. S. M. buvo nupirkęs 2 l talpos plastikinį butelį alaus, kurį dviese išgėrė. Po to, eidami į globos namus, pamatė gulintį globos namų gyvenatoją R. K.. S. M. buvo paėmęs R. K. už rankos ir pradėjo tampyti, sakydamas ,, elkis, kelkis “. Matėsi, kad Rimantas buvo girtas. Kadangi Saulius darėsi agresyvus, jis paliko S. M. prie R. K. ir vienas nuėjo į globos namus. Kas įvyko jam nuėjus, jis nežino. Tą dieną jis su S. M. daugiau nesimatė(b.l. 51).

Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančios teismo medicinos išvados, 2013m. gegužės 22-23d.d. atlikus paties nukentėjusiojo R. K. medicininę apžiūrą ir išsireikalautuose medicininiuose dokumentuose esančių įrašų apie buvusio sužaloto nukentėjusiojo R. K. gydymą tyrimą(b.l. 12), buvo nustatyta, kad nukentėjusiajam konstatuoti sužalojimai, t.y. muštinė žaizda kairiojo antakio srityje, kraujosruvos kairės akies vokuose-nosies srityje, dešiniame viršutiniame voke, nosies kaulų lūžimas ir dešiniojo IX šonkaulio lūžimas, galėjo būti padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais kietais bukais daiktais 2 parų laikotarpyje iki apžiūros. Nukentėjusiajam R. K. dėl padarytų kūno sužalojimų buvo konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžimo ir dešiniojo IX šonkaulio lūžimo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui(b.l. 12).

Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio ambulatorinės teismo psichiatrijos ekspertizės akto, įvertinus dabartinę kaltinamojo S. M., kaip jau nebe pirmą kartą nusikalstančio asmens, kuris praeityje įstatymo uždraustą veiką buvo padaręs nepakaltinamumo būsenoje, psichinę sveikatos būklę, buvo nustatyta, kad S. M. yra nuo vaikystės protiškai atsilikęs, kuriam šiuo metu yra nustatytas lengvas protinis atsilikimas su elgesio sutrikimais. S. M. tiek jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu, tiek ir šiuo metu galėjo(gali) suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. S. M. gali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose, teismo posėdyje, būti apklausiamas. S. M. priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas yra nereikalingas(b.l. 16-19, 21, 70-72).

Tokiu būdu, įvertinus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą ir byloje esančią teismo medicinos specialisto išvadą apie nukentėjusiajam R. K. prieš jo asmenį pavartoto fizinio smurto pasekoje padaryto kūno sužalojimo pobūdį ir jo sukeltas pasekmes sveikatai(b.l. 12), laikytina, kad kaltinamasis S. M. savo tyčiniais nusikalstamais veiksmais, dėl asmeninių paskatų kilusio buitinio konflikto metu nesunkiai sužalodomas kitą žmogų, padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str. 1d., t.y. nesunkus kito žmogaus sužalojimas(nesunkus žmogaus sveikatos sutrikdymas).

Kaltinamojo S. M. nusikalstama veika žala padaryta nebuvo, nes nukentėjusysis R. K. jokių turtinių pretenzijų kaltinamajam neturi, todėl baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys nėra pareikštas(b.l. 44).

Kaltinamasis S. M. neprieštarauja prokuroro priimtam procesiniam sprendimui dėl bylos proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutikdamas su jam siūloma paskirti bausmės rūšimi-laisvės apribojimu ir jo dydžiu(b.l. 80).

Sankcijoje už kaltinamajam S. M. inkriminuojamo nusikaltimo, numatyto LR BK 138 str. 1d., padarymą laisvės apribojimas, kaip bausmės rūšis, yra numatytas kaip alternatyvinė, todėl teismas, priimdamas sprendimą pagal LR BPK XXXI skyriuje reglamentuotą bylų nagrinėjimo supaprastinta tvarka procesą, vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais LR BK 54 str.

Svarstant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės nuostatų kaltinamojo S. M. atžvilgiu taikymo, yra atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamasis, nors ir nusikalsdamas jau nebe pirmą kartą, anksčiau teistas nebuvo, visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikalstamų veiksmų, kas lengvina kaltinamojo S. M. atsakomybę. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe kaltinamojo S. M. atžvilgiu yra laikytina tai, kad kaltinamasis jam inkriminuojamą nusikaltimą padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

Kadangi kaltinamasis S. M., kaip neįgalus asmuo, pilnai išlaikomas valstybės, gyvena socialinės globos namuose, todėl, atsižvelgiant į visų aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, nusikaltimo padarymo aplinkybes ir į paties kaltinamojo S. M. asmenybę, jo sveikatos būklę, laikytina, kad LR BK 41 str. numatytiems bausmės tikslams pasiekti kaltinamajam S. M., kaip pirmą kartą teisiamam asmeniui, už padarytą nusikalstamą veiką yra tikslinga paskirti sankcijoje numatytą alternatyvią, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmės rūšį-laisvės apribojimą, paliekant prokuroro siūlomos skirti šios bausmės rūšies trukmę(LR BK 48 str.). Paskirtina laisvės apribojimo bausmė yra mažintina 1/3 dalimi LR BK 64¹ str. pagrindu.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo S. M., kaip asmens, turinčio psichikos sveikatos problemų(LR BPK 51 str. 1d. 2p.) interesus baudžiamojoje byloje atstovavusio advokato, kaip gynėjo pagal paskyrimą, turėtos proceso išlaidos yra atlygintinos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka(LR BPK 106 str. 1d.).

Remiantis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 421-422 str.str.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

S. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str. 1d., ir nuteisti laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, bausmės atlikimo metu paskiriant vykdyti šiuos teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis šių teismo nustatytų draudimų: a) įpareigoti būti globos namuose nuo 19⁰⁰ val., vakaro, iki 07⁰⁰ val., ryto, imtinai, šiuo laiku uždraudžiant išeiti už globos namų teritorijos, jeigu tai nesusiję su kaltinamojo asmens sveikatos priežiūra; b) uždrausti bendrauti su globos namų gyventoju-pil. R. K. ir c) privalomai kaltinamajam uždrausti be bausmę vykdančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą.

LR BK 64¹ str. pagrindu kaltinamajam S. M. paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti 1/3 dalimi.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo pradedamo vykdyti įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kaltinamasis, nesutikdamas su laisvės apribojimo bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas LR BPK nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas R. Adamonis