- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-30
- Bylos Nr.
- 2S-1411-230/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-19002-2010-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė (pirm.), Galina Blaževič, Virginija Gudynienė
- Pareiškėjas
- A. M.
- Kategorijos
- 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. M. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1608-587/2011 pagal pareiškėjo A. M. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis Robertas Vaitkevičius, Kauno miesto VPK Kelių policijos valdyba, Kauno apskrities VMI.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. M. pirmosios instancijos teismui pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė įpareigoti antstolį Robertą Vaitkevičių per tris darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0147/07/03761. Nurodė, kad 2010-09-15 paštu gavo antstolio Roberto Vaitkevičiaus 2010-09-13 patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0147/07/03761 dėl reikalavimo atvykti pas antstolį. Nuvykęs 2010-09-20 į antstolio Roberto Vaitkevičiaus kontorą sužinojo, kad yra nesumokėjęs Kauno miesto VPK Eismo priežiūros tarnybos 2007-08-06 nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos – 1 000 Lt baudos. Pareiškėjas teigė nežinojęs, kad nurodytu nutarimu jam buvo paskirta nuobauda, nes nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą nedalyvavo ir Kauno miesto VPK Eismo priežiūros tarnybos 2007-08-06 nutarimo negavo. Apie Kauno miesto VPK Eismo priežiūros tarnybos 2007-08-06 nutarimą ir priverstinį baudos išieškojimą jis sužinojo tik 2010-09-20 nuvykęs į antstolio kontorą, iki tol antstolis jokios informacijos apie priverstinį baudos išieškojimo vykdymą nebuvo suteikęs. Kadangi nėra duomenų, kad pareiškėjui nutarimas buvo įteiktas, nėra aišku, nuo kada skaičiuotinas terminas įvykdyti šį nutarimą geruoju. Todėl esant tokiai situacijai antstolis privalėjo suteikti jam terminą sumokėti baudą geruoju. Kadangi antstolis 2007-11-05 priėmęs vykdomąjį raštą vykdyti tik 2010-09-01 patikrino, ar pareiškėjo vardu yra piniginių lėšų, ir nesant duomenų, kad išieškojimas negalimas ar pareiškėjas vengė vykdyti nutarimą, nuobaudos vykdymo senaties terminas pasibaigė per 2 metus nuo nutarimo priėmimo. Todėl vykdomoji byla turi būti nutraukta.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. balandžio 21 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė. Teismas atmetė pareiškėjo argumentą, kad jis nežinojo apie administracinės bylos baigtį, kadangi pats pareiškėjas pasirašytinai patvirtino bei sutiko su savo padarytu pažeidimu. Teismas taip pat nustatė, jog nutarimo nuorašas skolininkui buvo išsiųstas tinkamai, skolininkas dar pažeidimo dieną buvo informuotas apie administracinės bylos nagrinėjo vietą ir laiką, todėl būdamas apdairus ir rūpestingas privalėjo ir turėjo galimybę pats atvykti ar kitokiu būdu sužinoti apie jam paskirtos baudos dydį, taip pat gauti visą kitą jį dominančią informaciją pačiame Kauno m. VPK, tačiau tokių veiksmų nesiėmė. Teismas taip pat nustatė, kad antstolis, gavęs nutarimą vykdyti, vadovaudamasis LR CPK 651 str. 1 d. patikrinęs ir nustatęs, kad nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti vykdyti, teisėtai ir pagrįstai priėmė jį vykdyti. Teismas taip pat atmetė pareiškėjo argumentą, kad yra pasibaigęs nutarimo vykdymo senaties terminas, kadangi senaties instituto taikymas būtų galimas tik tuomet, kai per dvejus metus nebūtų atliekami jokie sistemingi vykdymo veiksmai, o iš vykdomosios bylos medžiagos teismas nustatė, kad vykdymo veiksmai buvo atliekami, ir visą šį laiką nebuvo galimybės išieškoti skolą priverstinio poveikio priemonėmis.
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. M. atskiruoju skundu prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 21 d. nutartį panaikinti ir skundą patenkinti. Nurodo, kad vykdomojoje byloje iki 2010 metų rugsėjo mėnesio nėra jokių duomenų apie Kauno miesto VPK Eismo priežiūros tarnybos 2007-08-06 nutarimu paskirtos baudos priverstinio išieškojimo vykdymo eigą, išieškojimo negalimumą ar vengimą (trukdymą) įvykdyti nutarimą. Per daugiau nei dviejų metų laikotarpį 2007 m. buvo atliktos tik užklausos Gyventojų registrui, ir antstolis iki 2010 metų rugsėjo mėnesio neatliko jokių vykdymo veiksmų. Todėl nesant duomenų, kad nuobaudos vykdymo senaties eiga buvo sustojus (dėl negalimumo vykdyti ar pareiškėjo vengimo vykdyti), laikytina, kad nuobaudos vykdymo senaties terminas pasibaigė per 2 metus nuo nutarimo priėmimo. Apeliantas nurodo, jog Vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką taikant ATPK normas dėl nuobaudų vykdymo, yra nurodęs, kad nutarimas skirti baudą, perduotas vykdyti nepažeidžiant ATPK 308 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, turi būti vykdomas, vadovaujantis ATPK 312-316 straipsniais, reglamentuojančiais nutarimų skirti baudą vykdymo procesą (Vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. spalio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N-3-904/2004, Administracinių teismų praktika Nr. 6. p. 87; Vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N-I6-396/2006). Tačiau administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis negali būti blogesnė už padėtį asmens, kurio atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje. Kadangi ATPK nenustato administracinės nuobaudos vykdymo senaties terminų, išskyrus atvejį, kai buvo paskirtas administracinis areštas, administracinių teisės pažeidimų bylose pagal analogiją gali būti vadovaujamasi Baudžiamajame kodekse numatytomis taisyklėmis. Baudžiamojo kodekso 96 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jei jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą. Šio kodekso 96 straipsnio 3 dalis numato, kad senaties eiga sustoja, jei nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę. Analogiškų taisyklių turi būti laikomasi ir vykdant nutarimą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1-l 126/2007). Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad vykdymo veiksmai buvo sistemingai atliekami, kadangi to nepatvirtina vykdomosios bylos medžiaga, o antstolis nurodydamas, kad tokie veiksmai dėl koncentracijos ir ekonomiškumo buvo atliekami kitoje vykdomojoje byloje, elgiasi nesąžiningai, nes jam jokia kita vykdomoji byla nebuvo pateikta. Taip pat nurodo, kad, kad pareiškėjas apie paskirtą baudą nežinojo, o antstolis nevykdė savo pareigos tinkamai atlikti vykdomuosius veiksmus ir be pagrindo nesiaiškino, ar buvo galima atlikti vykdomuosius veiksmus nesiunčiant raginimo, nes duomenų, kad pareiškėjui buvo įteiktas nutarimas, nebuvo. Todėl, pareiškėjo nuomone, antstolis privalėjo suteikti jam terminą sumokėti baudą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo antstolis R. Vaitkevičius atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas tinkamai taikė LR ATPK 288 str. ir 313 str. reikalavimus, kadangi nutarimo nuorašas pareiškėjui per 3 dienas buvo išsiųstas jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, kurį buvo nurodęs ir pats pareiškėjas, ir apie tai atžymėta byloje. Todėl apeliantas nepagrįstai teigia, kad turėjo būti duomenys apie nutarimo įteikimą. Be to, skolininkas buvo pasirašytinai informuotas apie administracinės bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, todėl būdamas apdairus ir rūpestingas turėjo galimybę pats pasidomėti bylos išnagrinėjimo rezultatu. Kadangi įstatyme (ATPK 313 str.) nustatytas įvykdymo terminas, todėl remiantis CPK 661 str. 1 d. raginimas įvykdyti sprendimą geruoju neturėjo būti siunčiamas. Taip pat nurodo, kad užklausos dėl vykdomųjų dokumentų priskyrimo programos klaidos (dėl kito asmens ta pačia pavarde ir vardu) buvo klaidingai priskirtos kito asmens vykdomajai bylai, tačiau ši klaida atitaisyta ir apie tai pranešta pareiškėjui, tačiau pastarasis vėliau jau nebeatvyko susipažinti. Vykdymo senaties terminas nepraleistas, nes buvo atliekami vykdymo veiksmai, tačiau pačiam skolininkui nebendradarbiaujant, nebuvo jokios galimybės priverstinėmis poveikio priemonėmis išieškoti skolą.
Atskirasis skundas netenkintinas. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Kolegija, įvertinusi atskirojo skundo, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis priimta tinkamai taikant procesinės teisės normas, reglamentuojančias vykdymo procesą, vykdymo senaties terminus, todėl nėra pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 312 straipsnyje (1992 m. gegužės 26 d. įstatymo Nr. I-2589 redakcija) nustatyta, kad nutarimą skirti baudą vykdo tam įgaliotas organas (pareigūnas) šio kodekso ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Šis straipsnis buvo pakeistas 2007 m. gruodžio 13 d. įstatymu Nr. X-1365, nurodant, kad nutarimą skirti baudą vykdo antstolis šio kodekso ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Pagal Civilinio proceso kodekso 584 straipsnio 2 dalį institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, vykdomi pagal Civilinio proceso kodekso VI dalyje įtvirtintas taisykles. Civilinio proceso kodekse nenustatyti administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminai, tokie terminai nenustatyti ir Administracinių teisės pažeidimų kodekse. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalį formuojantis vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus, pasisakydamas dėl administracinių nuobaudų – baudų – vykdymo senaties terminų, yra nurodęs, kad nutarimas skirti baudą, perduotas vykdyti nepažeidžiant Administracinių teisės pažeidimo kodekso 308 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, turi būti vykdomas vadovaujantis Administracinių teisės pažeidimų kodekso 312-316 straipsniais, reglamentuojančiais nutarimų skirti baudą vykdymo procesą. Tačiau administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis negali būti blogesnė už padėtį asmens, dėl kurio buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje. Baudžiamojo kodekso 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jei jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą. Baudžiamojo kodekso 96 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja. Šiuo atveju senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kurią nuteistasis pats atvyko atlikti bausmės ar buvo sulaikytas. Analogiškų taisyklių turi būti laikomasi ir vykdant nutarimą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. spalio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-904-04; 2009 m. rugsėjo 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N-261-7199/2009). Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis), bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009). Taip pat būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t.y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N18-1653/2007). Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N(9)-1105/2007).
Atsižvelgiant į šią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, būtina nustatyti, ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai dėl antstolio aplaidumo ar kitų priežasčių nebuvo atlikta veiksmų dėl nuobaudos įvykdymo. Kaip matyti iš vykdomosios bylos medžiagos, 2007-08-06 nutarimas Nr. F026369 dėl administracinio teisės pažeidimo pateiktas vykdyti antstoliui R. Vaitkevičiui, kuris 2007-11-05 patvarkymu Nr. 0147/07/03761 priimtas ir pradėtas vykdyti (vykdomosios bylos Nr. 0147/07/035761 b.l. 2) t.y. trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas nebuvo praleistas. Antstolis 2007-11-08, 2010-09-22 užklausė Gyventojų Registro tarnybą (vykdomosios bylos b.l. 3, 15), 2007-11-12, 2010-09-22 atliko paiešką Nekilnojamojo turto registre (vykdomosios bylos b.l. 5, 17), Juridinių asmenų registre (vykdomosios bylos b.l. 7), pateiktos 2007-11-08, 2008-11-27, 2010-09-01 užklausos VSDFV dėl skolininko darbovietės (vykdomosios bylos b.l. 9, 11, 14), bankams dėl turimų sąskaitų (vykdomosios bylos b.l. 8, 10, 13). Nurodyti vykdomosios bylos duomenys paneigia apelianto argumentą, kad antstolis vykdomojoje byloje 2007 m. atliko tik užklausas Gyventojų registrui ir iki 2010 metų rugsėjo mėnesio neatliko jokių kitų vykdymo veiksmų, todėl yra pasibaigęs nuobaudos vykdymo senaties terminas. Apelianto teiginius, kad jam pateiktoje susipažinti vykdomojoje byloje nurodytus vykdymo veiksmus patvirtinančių duomenų nebuvo, todėl antstolis yra galimai nesąžiningas ir galimai slėpė ar klastojo vykdymo veiksmus, paneigia teismui pateiktos vykdomosios bylos medžiaga. Vykdomojoje byloje pateikti vykdomuosius veiksmus patvirtinantys duomenys yra susiję būtent su pareiškėjo asmeniu, kadangi juose atsispindi šį asmenį identifikuojantys duomenys (pavardė, vardas, asmens kodas, gyvenamoji vieta), užklausų datos patvirtina jų atlikimo laiką. Nurodytos aplinkybės patvirtina antstolio paaiškinimą, kad nurodytus vykdymo veiksmus patvirtinantys dokumentai per klaidą buvo priskirti į kitą vykdomąją bylą, kurioje skolininkas yra kitas asmuo tokia pačia pavarde ir vardu (asmens kodas neabejotinai kitas). Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad skolininko A. M. vykdomojoje byloje buvo atliekami sistemingi vykdymo veiksmai, yra pagrįsta, ir dėl šios priežasties nėra praleistas baudos išieškojimo vykdymo senaties terminas.
Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog pareiškėjas dalyvavo surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, jį pasirašė ir tuo patvirtino bei sutiko su savo padarytu pažeidimu, nutarimo dėl administracinio teisės pažeidimo, apie kurio nagrinėjimo vietą ir laiką pareiškėjui taip pat buvo žinoma, nuorašas išsiųstas tinkamai, pagrįstai atmetė ir pareiškėjo argumentą, kad jam buvo nežinoma administracinės bylos baigtis. Kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas šiuo atveju tinkamai taikė administracinio teisės pažeidimo metu galiojusių LR ATPK 288 ir 313 straipsnių reikalavimus. Visiškai nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, jog atsižvelgiant į tai, kad nėra duomenų apie nutarimo nuorašo pareiškėjui įteikimą, antstolis privalėjo nustatyti papildomą terminą sumokėti baudą, kadangi to nenumato teisės normos. Atvirkščiai, CPK 661 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu įstatymuose ar vykdomajame dokumente nurodyti įvykdymo terminai, raginimas įvykdyti sprendimą nesiunčiamas, ir antstolis, pasibaigus nurodytam sprendimo įvykdymo terminui, iš karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus.
Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad keisti ar naikinti teisėtą bei pagrįstą teismo nutartį remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.