- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-03-09
- Bylos Nr.
- PK-113-899/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Bronius Vinciūnas
- Kaltinamasis
- A. S.
- Advokatai
- Ramūnas Dobrovolskis, Jonas Skaburskas
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.5Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.2.4.8.2Nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.1.15.1Nusikalstama veika padaryta žala
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo privataus kaltinimo baudžiamąją bylą, kurioje A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Raseinių r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) bendrovėje, gyvenantis (duomenys neskelbtini) kaime, Šiaulių rajone, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. S. 2014 m. rugsėjo 27 d. apie 15.45 val. Šiaulių rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, laukymėje prie miško žodinio konflikto metu sugriebė J. Š. už sprando, taip sukeldamas nukentėjusiam fizinį skausmą, po ko tęsdamas savo smurtinius veiksmus ir du kartus suduodamas J. Š. į galvą, tuo pastarajam padarydamas kraujosruvą kaktos dešinės pusės viršutinėje dalyje ir kraujosruvą dešinės akies apatiniame voke, bei suduodamas J. Š. į krūtinę ir padarydamas kraujosruvą krūtinės dešinės pusės sienelės projekcijoje ties apatiniais šonkauliais, tokiais tyčiniais veiksmais nukentėjusiam sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis A. S. teisiamajame posėdyje dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu neprisipažino ir parodė, kad konfliktai tęsiasi daugiau nei metus laiko. Buvo valdybos narys ir pagal pateiktus būrelio vadovo dokumentus buvo tiriamas faktas dėl J. Š. dokumentų klastojimo. Buvo priimtas nutarimas perduoti tirti faktus prokuratūrai. Nuo tada J. Š. pradėjo jį ir kitus narius persekioti. 2013 m. rugsėjo mėn. pabaigoje jam stovint prie automobilio, taip pat būnant S. P., P. M., kadangi vakare buvo sužeistas briedis, jo ieškojo, atvažiavo J. Š. motociklu oranžinės spalvos, pradėjo jam priekaištauti. 2014 m. birželio mėn. gale, liepos mėnesį ruošiantis medžioti vėl atvyko ir pradėjo priekaištauti. 2014 m. rugsėjo 27 d. apie 14.00 val. su žmona išvažiavo iš namų į sklypą nuosavoje žemėje, nutarė nurinkti akmenis nuo dirvos. Ten yra griovių sankirta ir užtverta bebravietė. Pradėjus ardyti bebrų užtvanką, pastebėjo atvažiuojantį J. Š.. Jo (A. S.) automobilis stovėjo už 10-12 m, J. Š. sustojo prie automobilio. Išėjo jo pasitikti, pasisveikino ir J. Š. pradėjo prie jo kibti, sakydamas „kas tau, asile, nepatinka; aš negaliu medžioti, o tu gali; man paimti šautuvai“. Buvo nuo jo 1,5 m atstumu. J. Š. sėdėjo ant motociklo, šalmas, akiniai buvo uždėti. Įvyko žodinis konfliktas. J. Š. sakė „baik kabinėtis ir mane persekioti, skambinsiu į policiją“. Pasiėmė telefoną, tuomet J. Š. užsikūrė motociklą, vos nepervažiavo per kojas, po to padarė „saulutę“ ir nurūko. Pavažiavęs už posūkio susimėtė. Susimėtęs pavažiavo 10 metrų ir nuvirto. Kažkam pasiskambinęs nuvažiavo. Viską matė jo žmona, nežino, ar J. Š. matė ją, nes yra krūmokšniai. Ji klausė „kas vyksta“, atsakė „kaip visada J. Š. kabinėjasi, skambinsiu policijai“. Žmona sakė „neskambink, gal jis apsiramins“. Apie 16.00 val. paskambino būrelio vadovas ir paklausė „kas atsitiko“, sakė J. Š. paskambino P. J., kuris paskambino ir jam pasakė, kad jis (A. S.) sumušė J. Š.. Tuomet susižinojo policijos budinčio telefoną ir paskambino, kuris pasakė pirmadienį atvykti ir parašyti pareiškimą. Po to šiek tiek dar užtvanką paardė, buvo susinervinęs, supykęs, vėliau išvažiavo. Jokių veiksmų nesiėmė, kaip yra rašoma, jokio šautuvo nesiėmė. Girdėjo, kad kažkam pasakojo, kad jį užpuolė važiuojantį motociklu. Ten yra jo žemės, nuosavas sklypas, pasėti pasėliai. J. Š. išvažinėja pasėlius, prašė, kad neišvažinėtų. Pripažįsta, kad buvo kaime, laikas panašus. Konfliktas žodinis, buvo vienas nuo kito 1,5 atstumu, kalbėjosi. Pats nežino tiksliai kur J. Š. susižalojo. Bokštelis nuo bokštelio yra 200 m atstumu, yra posūkis. J. Š. lėkė dideliu greičiu, užpykęs ir susimėtęs nugriuvo. Kaip J. Š. nukrito, matė jo žmona, kitų žmonių nebuvo. Konfliktą girdėjo žmona. Pats nematė, ar J. Š. buvo su kraujosruva, jis buvo su šalmu, kuris buvo užsegtas, taip pat su akiniais. Kalbant nebuvo nusiėmęs šalmo. Toliau nuvažiavo su šalmu. Jo tikrai nemušė, nežino iš kur jo sužalojimai. Konfliktai yra nuo medžiotojų būrelio. Jis būrelio pirmininką paskundė ekonominei policijai, susipyko su pirmininku, važiuoja tikrinti medžiotojų pašarines aikšteles. Abu su J. Š. yra paprasti būrelio nariai. Tai vyksta iš keršto, nes J. Š. negali medžioti, nori pakenkti ir jam. Konfliktas įvyko jo žemėje, yra visi nuosavybės dokumentai. Bylų tarp jų ankščiau nėra buvę. Taikinamajame posėdyje pinigus siūlė, nes konfliktas tęsiasi daugiau nei metai. Atsibodo J. Š. persekiojimas. Tai medžiotojų būrelio pasekmės. Būrelis yra susiskaldęs. Jam P. J. neskambino, skambino būrelio pirmininkas B. P., kuris pasakė, kad jam (B. P.) skambino J.. Jis paklausė „kas ten įvyko, koks ten konfliktas, ar jūs susimušėt“. Pagal mišką kelias yra servitutinis. J. Š. važiavo kitu šonu, po to pamatė jo automobilį ir atvažiavo per jo žemę, kur yra pasėti žieminiai kvietrugiai. J. Š. dėl jo ir kitų asmenų didelio kiekio pašarų būrelio susirinkime kėlė klausimus. J. Š. motociklas oranžinės spalvos. Su pareikštu ieškiniu nesutinka.
Nukentėjusysis J. Š. teisme parodė, kad santykiai su A. S. yra konfliktiški. Konfliktų nebūdavo, per jo pasėlius nevažinėdavo, bet kuomet atvažiavo per jo žemę, A. S. pareiškė priekaištus, jis (J. Š.) paprašė parodyti dokumentus, A. S. jį sumušė. Kitą dieną nuvykus su J., jokių vėžių nebuvo, kad jis važiavo per A. S. žemę. Pretenzijos dėl to gal jau metai. A. S. pasipila grūdų ne maišą, o priekabą. Labai nesipyko, bet pagrindinis konfliktas dėl važiavimo. A. S. pareiškimo prieš jį būrelyje parašęs nebuvo. Per pasėlius 27-ą dieną nevažiavo, atvažiavo automobilių vėžėmis, pasisveikino su A. S.. Jam nepatiko, kad atvažiavo iki jo, sakė „negali važiuoti, čia mano žemė“. Tuomet sakė A. S. „parodyk dokumentus“. Tuomet A. S. davė jam per galvą, pats buvo su šalmu. Po to suėmė už sprando, nunėrė šalmą. A. S. jį laikė už sprando ir liepė prižadėti, kad nevažinės po jo žemę. A. S. davė jam į veidą, į kūną. Tiksliai kiek kartų, pasakyti negali, bet daugiau nei tris. Konfliktą matė tik jie abu, apie A. S. žmoną nieko nežino. Pasiskambino, gal netoliese yra kolegos medžiotojai, norėjo pasakyti kitiems, kad taip kolega elgiasi. Po to paskambino 112, pasakė, kad jei gali, atvažiuotų. Nuvyko į policijos komisariatą. Skambino J., o J. paskambino P.. Jų pagalbos nesulaukė. Jiems pasakė, kad jį primušė A. S.. Įvykio jiems nedetalizavo, pasakė, kad kreipsis į policijos komisariatą. Policijoje iškvietė greitąją pagalbą. Jį matė gydytoja, patikrino jo girtumą, kraujospūdį. Važiuodamas nuvirtęs nebuvo. Būnant su šalmu gavo du smūgius. Šalmas nukrito suėmus jį už sprando į pažastį. Viskas vyko greitai. Smūgiai buvo du – trys netikėti. Kaip nunėrė šalmą, nepamena. Iš pradžių buvo su šalmu, buvo du smūgiai, nunėrus šalmą, po to dar davė į krūtinę ir į galvą. Į akį sudavė jam būnant be šalmo. Dėl smūgių akyse aptemo, jautė labiau išgąstį nei skausmą. Policija iškvietė medikus. Medikai nusprendė, kad reikia vežti į ligoninę. Jautė kaklo srityje skausmą, buvo didelis kraujospūdis, nors iš tikrųjų jis būna žemas. Jam skaudėjo sprandą, tą pačią dieną išryškėjo kraujosruva. Kitą dieną ryte sutiko būrelio pirmininką. Su B. ir J. nuvyko į įvykio vietą. Pakelyje sutiko F. ir P.. A. S. F. pasakojo, kad jie buvo apsistumdę. Patyrė pažeminimą, jei būtų ir asmens nuosavybė, jis mušti negali. A. S. sumušė, nes jis (J. Š.) važiuoja į aikšteles ir tikrina kiek pašaro pila. Šautuvą buvo išsiėmęs, nesuprato kodėl jį išsiėmė. Galvojo, kad nori parodyti, kad jį turi, kad jokių veiksmų nesiimtų. Šautuvą palaikė rankose, pamatė, kad jis suprato. Motociklo numerio nepamena, motociklas „E.“ sportinis, turistinis, oranžinės spalvos. Kaip išvažiavo, tiksliai nepamena. Motociklo padangos „B.“. Motociklą turi 10 metų, jis registruotas jo vardu, dokumentai techniškai tvarkingi. Eismo įvykių su motociklu neturėjo. Nuo gyvenamosios vietos iki įvykio atstumas 10 km. Yra medžioklės būrelio narys. A. S. medžioja kaip šėrykloje. Prieš įvykį kelias dienas būrelio pirmininkui nusiuntė nuotraukas su kraujo dėme. Atvykus su B. ir J. iki jo bokštelio, nebuvo žmogaus pėdų, jis medžioja iš automobilio. Su būrelio nariais apie tai yra kalbėjęs. Matė automobilio vėžes. Pėdsakų per dirvą nebuvo. Su motociklu per dirvą nebuvo pravažiuota. Motociklo niekam važinėtis nedavė. Važiuojantį jį matė P. su F.. Dėl įvykio nepatogumus jaučia ir dabar. Jaučia sprando skausmus. Kreipėsi pas gydytoją. Už atliktą ekspertizę pats apmokėjo. Buvo išrašyti vaistai, darėsi tyrimus. Pirko vaistus. Prašo atlyginti 5 000 Lt neturtinės žalos ir 112,10 Lt turtinės žalos.
Liudytoja R. S. teisme parodė, kad J. Š. yra pažįstamas, mato jį penktą kartą. Pirmą kartą matė su vyru, jų santykiai buvo geri. Antrą kartą matė turguje, kuomet atvyko pirkti medelių, vyras su juo pasisveikino. Jie kalbėjo ir J. Š. pradėjo vyrą užgaulioti, sakyti „galvok savo galva“, pati pasakė „vyrai, šiandien tokia diena, nesibarkit“, jis puolė į tarpą ir pradėjo ją „tuinti“, santykiai aiškūs. Tą dieną su vyru nuvežė dukrą pas draugę ir atvažiavo į mišką, po to atvažiavo J. Š.. Jie dirbo, dirbti ilgai negalėjo, nes vakare ruošęsi eiti į filmą, dirbdami išgirdo garsus. Vyras sakė „turbūt Š. atvažiavo“. Vyras nuėjo. Po to išgirdo stiprėjančius garsus ir pamatė, kad J. Š. jau važiavo. Su vyru ardė bebrų kanalą. Už 10-12 m yra šernų šėrimo aikštelė. Jų automobilis ten stovėjo ir būtent ten J. Š. atvažiavo. Vyras su J. Š. šnekėjosi 0,5-1 m atstumu. Tikslaus jų pokalbio pasakyti negali. Pati išgirdo tik garsus, po to jai pasakojo vyras. Pokalbis tarp jų buvo konfliktiškas. J. Š. nuolatos jį persekioja. Visą pokalbį matė iš atstumo, bet jo negirdėjo. Pačios pokalbio pradžios nematė, kiek palaukė, kadangi vyras negrįžo, matė kai jie buvo vienas šalia kito. Stipraus rėkimo nebuvo, bet jie garsiai kalbėjo „ko čia vaikštinėji“. Žino, kad vyras kaltinamas J. Š. sumušimu, bet nėra tame logikos „už ką“. Sužaloto J. Š. nematė, gulinčio taip pat nematė. Matė kaip motociklas pasisuko ir važiavo. Kai yra aikštelė, apsisuka, toks vaizdas buvo lyg ir griuvo, matė 200 m atstumu. Girdėjo nutilusį motociklo garsą. Pačios pradžios pokalbio nematė. Buvo arčiau prie tos aikštelės, kuomet išgirdo pakeltą toną. J. Š. tuo metu buvo ant motociklo, su akiniais, su šalmu. Prie jos J. Š. nuvirtęs nebuvo, tikrai nesivoliojo ir negulėjo ant žemės. Fizinio kontakto tarp jų nematė. Vairuotojo pažymėjimo neturi. Žiūrėjo kai J. Š. išvažiavo. Sustojus žmogus ant motociklo nesėdėjo. Šalmas buvo tamsus, tikriausiai vienspalvis.
Liudytojas P. J. teisme parodė, kad su A. Š. ir J. S. yra medžiotojai, būrelio nariai. Konfliktinių santykių su jais nėra. Dažniau medžioklėje dalyvaudavo su J. Š.. Su A. S. pažįstamas 20 metų. Santykiai su abiem vienodi. Datos nepamena, tai buvo rudenį, apie sekmadienį 15.00 val. jam paskambino J. Š. ir pasakė „mane primušė S.“. Jis tikėjosi pagalbos, kalbėjo ne taip kaip visuomet. Atsisakė padėti, nes buvo išgėręs alaus, sakė „gal paprašyk ko nors kito“. Paskambino B. P. ir pasakė, kad kažkas įvyko tarp J. Š. ir A. S.. B. P. sakė „esu medžioklės plotuose, tuoj išsiaiškinsiu“. Kitą dieną pats, B., jų būrelio narys, ir J. Š. nuvyko į plotus, kur vyko konfliktas, susitiko F.ir P.. Pasikalbėjo apie įvykį ir F. patvirtino, kad jis kalbėjosi su A. S., kad tarp jų įvyko kažkoks susistumdymas. Jie į įvykio vietą atsisakė važiuoti. Apėjo tą vietą, rado pribarstytų centų. Pats apėjo laukus, visi laukai buvo gražiai nuakėti, nebuvo jokių pėdų, motociklo išvažinėjimų, jokių vaikščiojimų. Apžiūrėję tą vietą, susėdo į automobilį ir viskas. J. Š. ant veido buvo sumušimai, akis ryškiai matėsi. Skambindamas jam nurodė, kad jį sumušė A. S.. Sakė, kad jį primušė, pervertė, spaudė sprandą, laužė. Skambučio metu J. Š. kalba buvo nerišli. Jis elgėsi nekasdieniškai, tačiau tai buvo pasimetusio žmogaus veiksmai. Pagal būrelio susitarimą ankščiau galėjo pasipildyti aikštelėje grūdų 200 kg, A. S. atsiveždavo jų daugiau. Jis jų atsiveždavo žymiai daugiau nei visi medžiotojai. Pats su juo dėl to kalbėjo, kad negražu, kad jis piktnaudžiauja. J. Š. buvo nufotografavęs ir parodęs būrelio pirmininkui, kad pas jį daug papilta. Mano, kad konfliktas kilo galimai dėl šito. Šį A. S. poelgį vertino būrelyje. A. S. pasakė, kad tarp jų kilo konfliktas, sakė „nesumušė“. Kalbos, kad buvo liudytojų, nebuvo. Suprato, kad dėl to, jog J. Š. persekioja. Su J. Š. medžioja mažiau nei su A. S.. A. S. pažįsta 24 metus, o J. Š. – 20 metų. Fizinių konfliktų iš A. S. pusės su būrelio nariais nebuvo, bet yra girdėjęs, kad A. S. turėjo konfliktų su kitais gyventojais. Kalbėjo su žmogumi, kuris sakė, kad turėjo problemų dėl kilpų ir A. S. prieš 5 metus pasielgė negražiai, davė suprasti, kad gal panaudojo ir fizinę jėgą. Važiavo į įvykio vietą su J. Š. automobiliu. Kelias yra pamiške, ten galima važiuoti keliu maždaug iki tos vietos, kur įvyko konfliktas. Kartu dar buvo B.. Norėjo pažiūrėti, ar iš tiesų J. Š. važinėja per tą žemę. Jokių pėdsakų, nei žmogaus, nei motociklo ar automobilio, išskyrus žvėries, nebuvo. Su motociklu jokių pėdsakų nematė, su automobiliu išvažinėta pieva. Centus atrodo rado B.. Vaikščiojo po pievą, norėjo apžiūrėti, ar išvažinėta žemė. Jam B. P. buvo sakęs, kad A. S. skundžiasi, jog J. Š. važinėje po jo žemę. Jų tikslas buvo apžiūrėti tą vietą, kiti tarybos nariai nevažiavo. A. S. kartu nekvietė, nes nebuvo reikalo. Per jo žemę nevažiavo, tai žino, nes yra riboženkliai. Yra matęs J. Š. važiuojantį su motociklu. Jo šalmo spalvos nepamena. Paskutinį kartą matė rudenį, gal rugsėjo ar spalio mėnesį. Ankščiau buvo būrelio pirmininku. Jokių piktumų prieš A. S. neturi. Centus matė, mano, kad jie konflikto metu kažkuriam iškrito.
Liudytojas B. P. teisme parodė, kad A. S. ir J. Š. pažįsta daug metų, yra to paties būrelio medžiotojai. Konfliktų su šiais asmenimis nėra. A. pažįsta seniau. Paskambino P., sakė „tavo draugas sumušo J.“. Pakalbėjo telefonu su P., paskambino A., bendravo telefonu. Nei prie vieno nebuvo. Tą dieną su šeima buvo miške. Paskambino A., paklausė „kas buvo“, sakė „su J. apsižodžiavome, nei aš jį mušiau, nei ką“, paklausė kur jis yra ir atvažiavo. Pagal dokumentus išeina, kad mušė. Dokumentus matė būrelio tarybos posėdyje. J. pateikė specialisto išvadą, kad jis buvo sumuštas. Nukentėjusįjį matė tarybos posėdyje, praėjus tam tikram laikui. Tuo metu J. sumuštas nebuvo. Posėdis vyko praėjus savaitei, gal daugiau po įvykio, spalio mėnesį. Tarybos posėdis buvo sušauktas, nes buvo gavę pareiškimą. Pakvietė A. ir J. išsiaiškinti. Nubraižymai pas J. ant veido lyg tai ir buvo. J. atvažiavo patikrinti A. pašarus. A. atvažiavo iki jo, sakė „apsižodžiavome, nei mušiau, nei J. virto“. El. laiškus dėl A. pašarų J. Š. yra siuntęs ne kartą. Kiek žino, A. S. tą dieną nemedžiojo. Gal jis ir galėjo medžioklės lapą turėti, bet jei medžiojama, tai pranešama registratoriui, registratorius turi gauti pranešimą, tokio pranešimo nebuvo. Medžiotojas, jei nemedžioja, gali vežiotis šautuvą, to medžioklės taisyklės nedraudžia. Ginklas turi būti dėkle. Kad J. Š. persekioja, A. S. yra sakęs, kad žiūri kaip šeriasi. Apie grasinimus A. S. neinformavo.
Liudytojas S. B. teisme parodė, kad A. S. ir J. Š. pažįstami, yra to paties medžiotojų būrelio nariai. Su A. S. sutaria geriau. Su J. Š. pažįstami 30 metų, bet prieš 4 metus būrelyje prasidėjo konfliktai. Šiai dienai su J. Š. nebendrauja. J. Š. buvo šmeižiamas, su juo yra buvę konfliktinių santykių. Žino, kad J. Š. apkaltino A. S., kad neva A. S. sužalojo J. Š.. Asmeniškai pats nieko nematė. Kitą dieną A. S. pasakė „įsivaizduok, mane apskundė policijai neva aš jį sužalojau“. Toks dalykas J. Š. nėra svetimas, nes J. Š. jį taip pat kaltino. Žino, kad J. Š. važinėja po pasėlius, jam ne kartą buvo sakyta, kad nevažinėtų. Konfliktas buvo nuteiktas prieš eilę būrelio narių, važinėdavo aplink bokštelius, tikrindavo kiek masalo padėta, galimai pildavo chemines medžiagas, kad šernai neitų, rasdavo pridėtų neaiškių stiklainių, motociklo vėžių. Viskas vyko rugsėjo 27 d., tiksliai nepamena. Tuo laikotarpiu sužaloto J. Š. nematė. Buvo susitikę turguje, bet sužalojimų nematė. A. S. paaiškino, kad J. Š. atvažiavo, atsisėdęs ant motociklo pradėjo su juo šnekėti, sakė „aš pasakiau, kad dingtų iš mano žemės“, jis perėjo į kitą pusę ar norėjo pereiti, tuomet J. Š. darė saulutę, susimėtė ir nuvirto, atsikėlė ir nulėkė. Po to girdėjo, kad kelyje susitiko P., F.. Sakė, kad jei būtų sužalojęs A. S., gal būtų sustojęs ir sakęs, kad „va mane sumušo, vyrai padėkit“. Su J. nebendrauja. Būrelyje yra susidariusios dvi grupuotės, nes yra rašomi prieš pareiškimai, keliamos bylos. Iš būrelio yra pašalintas, dėl to bylinėjasi teisme, svarstyme nedalyvavo. Girdėjo apie A. S. elgesio svarstymą, sakė A. S., kad tai yra neteisėta. J. Š. yra įtarus, labai kerštingas. Jis dėl savo bėdų yra linkęs apkaltinti kitus, iškraipyti faktus, kad ir aiškiai yra teismų pasisakyta. J. Š. motociklą yra tekę matyti. Paskutinį kartą matė, kai važinėjo po plotus prieš įvykį, po įvykio nematė. J. Š. važiuoja užsidėjęs šalmą, striukę, akinius, o kartais be jų. Dėl Š. persekiojimo jam yra sakyta, bet jis sakė „aš nemedžioju, tai ir jūs nemedžiosit“.
S. P. teisme parodė, kad A. S., J. Š. pažįsta. A. S. yra mamos pusbrolis, su juo sutaria gerai. Su J. Š. santykiai dalykiniai, yra medžiotojai, konfliktų nėra. Pats įvykio nematė. Tą dieną jam paskambino A. S. ir papasakojo, kad nuvažiavus su žmona į savo žemę tvarkytis, atvažiavo J. Š. ir pradėjo priekaištauti dėl medžioklės, kad balsavo tarybos posėdyje prieš jį dėl dokumentų klastojimo, kaip jie ginčijosi, kad į policiją skambino, kaip jis jį išvarė, apie muštynes nieko nešnekėjo. Tik kitą dieną sužinojo, kad A. S. kaltinamas muštynėmis, kad sumušė J. Š.. Jam A. S. skambino pavakaryje, sakė, kad J. Š. buvo atvažiavęs, papasakojo įvykį. Jie susiskambina, bendrauja. Kad tą dieną tarp jų įvyko žodinis konfliktas, tiek girdėjo. J. Š. sužaloto nematė. J. Š. matė už poros savaičių ar savaitės. 2014 m. spalio 3 d. susirinkime dėl A. S. elgesio nedalyvavo, nežino kas ten buvo kalbėta. Nuo įvykio iki dabar su J., P. nekalbėjo. J. Š. ne kartą prieš konfliktą atvažiuodavo prie bokštelių, yra ir pats matęs, kad priekaištaudavo „tu medžioji, tau bus tas pats“, preliudija buvo apieš 2 metus. Mano, kad jis galėjo keršyti A. S.. J. Š. pažįsta 4 metus. Per tuos metus yra buvę, kad J. Š. kaltino B. dėl sumušimo. J. Š. visą laiką važinėja po bokštelius, yra konfliktiškas žmogus, jei jis turi pyktį, visą laiką jį prikiša, nenori niekam atleisti. Būrelyje per 4 metus iš pradžių atėjus atrodė, kad visi vieningi, po to prasidėjo juodinimai, teismai. Dalis būrelio narių palaikė pirmininką S. B.. Dabar pirmininkas B. P.. Jis buvusio pirmininko nepalaikydavo. Su J. Š. pats konfliktų neturėjo.
Liudytojas V. V. teisme parodė, kad A. S., J. Š. yra pažįstami, yra to paties medžiotojų būrelio narys. Su J. Š. santykiai neutralūs, su A. S. draugiški. Žino iš kalbų, kad J. atvyko kur dirbo A. su žmona savo žemės sklype ir tarp jų kilo žodinis konfliktas, bet kad muštų, nesakė. Su A. S. susitiko po jų konflikto už kelių dienų. J. Š. tuo laiku nematė, sužalojimų nematė. A. S. sakė, kad jie apsižodžiavo. Visuotiniame susirinkime dalyvavo, tarybos posėdyje nedalyvavo. Girdėjo, kad A. S. buvo apribota narystė. Su P. bendravo, sakė, kad būrelio nariai nuvažiavo pažiūrėti kur įvyko žodinis konfliktas. Nežino kodėl ten reikėjo važiuoti J., nes ten nuosava A. S. žemė. Kiti būrelio nariai važiavo žiūrėti ar yra vėžių. Pats ten nebuvo. Buvo būrelio pirmininkas. J. yra nuotaikos žmogus, konfliktiškas. A. sakė, kad pradėjo kažkokius žodžius sakyti, konfliktas ir atsirado, bet kategoriškai sakė, kad nesudavė. Tokios kalbos apie J. Š. susižalojimą nebuvo. Su J. Š. pažįstamas 10 metų. Yra bokštelių savininkai, dėl kurių turi būti suderinta su pirmininku, grupe, savininku, tuomet yra leidžiama pasistatyti du bokštelius. Susitarus juose galima leisti medžioti kitam asmeniui. J. Š. medžiodavo su S. B., šalia yra jo paties bokštelis. Konfliktų su J. Š. dėl medžioklės tvarkos neturėjo. Jam būnant būrelio pirmininku, jei kildavo pretenzijų, išspręsdavo vietoje, į teismą neidavo.
Liudytojas I. F. teisme parodė, kad A. S., J. Š. pažįsta, sutaria vienodai, priešiškumų nėra. Girdėjo, kad A. S. sumušė Š.. Pats A. S. skambino, neva jis sumušė J. Š.. Tiksliai datos negali pasakyti, bet buvo rudeniop. B. P. skambino ir sakė „A. S. sumušė J. Š.“. A. S. neigė sumušęs J. Š.. Nežino kodėl jam paskambino, pats buvo nustebęs. Įvykis galėjo būti rugsėjo 27 d. Buvo atvažiavęs prie griovio medžioti bebrų, matė nuvažiuojantį J. Š., jis važiavo nelygiai ir nuvažiavo nesustojęs. Ryte su J. Š. bendravo, kaktoje buvo nubrozdinimas ir mėlynė po akimi. Paklausė kas nutiko, sakė, kad jį sumušė A. S.. Smulkiai įvykio detalių nepasakojo. Jam J. Š. nesakė, kad nukrito nuo motociklo, minėjo, kad buvo sumuštas. Po įvykio J. Š. matė antrą dieną. J. ir B. paties įvykio nematė. A. S. nesakė, kad Š. nukrito nuo motociklo. Bebrus medžiojo apie 1 km atstumu nuo A. S. sklypo. J. Š. važiavo po įvykio pro jo automobilį šalia. Kelias yra žvyruotas iki medžiojimo vietos, toliau iki įvykio vietos yra gruntas, gal durpės, tiksliai nepamena. Oro sąlygos buvo geros. Lietus nelijo, diena gera. J. Š. buvo su šalmu, striuke šviesia su raudonu, jis nuvažiavo nesustodamas. Matė jį 50 m atstumu. Negali pasakyti, ar J. Š. juos matė. Jis nesustojo. Jo automobilis stovėjo, jie buvo nuėję toliau. Kelintą valandą jam paskambino B., nepamena. Kelintą valandą skambino A. S., nepamena. Medžioklėje dar užtruko 2-3 valandas.
Liudytojas E. P. teisme parodė, kad A. S., J. Š. pažįstami, medžioklėje bendrauja normaliai, vienodai. Įtariama, kad A. S. sumušė J. Š.. Dienos pasakyti negali, matė J. Š. pravažiuojantį netoli tos įvykio vietos. Pats buvo su I. F.. J. Š. važiavo keliu kaip išsigandęs, nes pravažiavo, atsisuko, pasižiūrėjo. Visą laiką sustodavo. Buvo su šalmu. Nematė, ar jis buvo sumuštas, elgėsi įdomiai. Važiuodamas sustojęs ar nukritęs nuo motociklo nebuvo. Negali tiksliai pasakyti kada sužinojo apie įvykį, gal kitą dieną, gal paskambino pirmininkas P.. Kitą dieną atvažiavo J. ir dar žmogus, kurie buvo nuvažiavę į įvykio vietą. Vėliau M. J. Š. matė, J. Š. buvo žymės ant veido, jis pasakojo, kad įvyko konfliktas ir jį sumušė A. S.. Susirinkime dalyvavo, A. S. ir J. Š. išklausė. Nepamena, ką A. S. atsakė į Č. klausimą. Išklausė abi puses, bet nutarė, kad kol nesibaigs teismas, sprendimų nepriims. Su A. S. dėl įvykio bendravo susirinkimo metu. Apie įvykį sužinojo, nes jam paskambino P.. Nepamena kada matė J. Š. po įvykio pirmą kartą. Pats balsavo, kad būrelio narystės nestabdyti. Pravažiuojantį Š. matė kelių metrų atstumu. J. Š. pravažiavo nesustojęs. Pakėlė ranką prasilenkiančiam J. Š.. Matė gal 5-10 m atstumu. Draugas stovėjo prie automobilio. Jie su J. Š. prasilenkė posūkyje ant tilto. Kelio plotis 8-10 m.
Liudytojas V. B. teisme parodė, kad A. S. ir J. Š. pažįstami, su jais sutaria vienodai. Pats įvykio nematė. Kitą dieną su J. nuvyko į įvykio vietą. Matė mėlynę J. paakyje. J. Š. rodė vietą, pasakojo kur nukrito akiniai. Konfliktas kilo, nes J. privažiavo prie A. S. šėrimo vietos, kur jo nuosava žemė. Jie buvo dviese. Su A. S. bendravo tik būrelyje. Nepamena, ką klausė Č., tik A. S. sakė, kad nieko nemušė. Nežino, nesupranta, kaip A. S. ir nuo ko jis galėjo ginti. J. Š. apkalbėti negalėtų, jis neišsigalvoja, niekada nieko nėra apkalbėjęs. Matėsi J. Š. sužeidimai nedideli, kakta nubrozdinta, buvo jis pas daktarus. Nežino, kad kada nors ką J. Š. apkalbėjo. Įvykio vietoje buvo kitą dieną su J. Š. ir P. J., ten buvo P.. Norėjo įvykio vietoje pažiūrėti kas ir kaip galėjo būti, ar žemė buvo išvažinėta. Dirbama žemė buvo neišvažinėta. J. Š. šašai ant kaktos buvo, paakyje mėlynė, sakė, kad skauda sprandą. Viso sklypo neišvaikščiojo, tik pakraštyje. Kiek apėjo, motociklo vėžių nebuvo. Prie ūkininko I. nežiūrėjo. Su automobiliu privažiavo iki pirmo bokštelio, toliau ėjo pėsčiomis. J. Š. pažįsta nuo 1991 metų. Konfliktų J. Š. su kitais būrelio nariais tikriausiai yra turėjęs. Buvo susipykęs su G., bet kieno ten buvo kaltė, nežino. Įvykio vietoje J. Š. rodė kur akiniai nukrito. Akinių nebuvo. Jokių grumtynių žymių nebuvo, ištrypta nebuvo, motociklo vėžių nesimatė, buvo sausa. Ten yra pamiškė, nėra keliuko. Miškas iš dešinės, iš kitos pusės dirbama žemė, tarp miško ir žemės yra griovys. Griovio neapžiūrėjo, buvo vandens. Bebro užtvanka yra, bet prie pat įvykio vietos tikriausiai nėra. J. Š. buvo nežymiai nubraukta kakta, nubraukimo krypties nepamena, pats ne gydytojas. Jokių daiktų nematė. Nepamena, kad būtų radęs monetas, centus. Jie vaikščiojo kartu. Kur akiniai nukrito, rodė, visi tuo metu buvo kartu. Po to buvo išsiskyrę, šalia vienas kito nevaikščiojo.
Specialistas Jurgis Sakalas teisme paaiškino, kad iš specialisto išvados titulinės dalies, 4 punkto matyti, kad specialisto išvada surašyta asmeniniu J. Š. prašymu. Asmuo buvo atvykęs, sužalojimus matė. Dėl sužalojimo padarymo laiko išvada pateikta nustačius, kad nukentėjusiajam rastas nubrozdinimas ant kaktos, padengtas šašu, ir violetinės spalvos kraujosruva. Sužalojimas galėjo būti padarytas dviejų parų laikotarpyje. Po to buvo gauta asmens medicininė kortelė iš Šiaulių ligoninės priėmimo skyriaus. Konkrečiai kokiu buku daiktu padaryti sužalojimai, nėra nurodyta. Galbūt galėjo būti padaryta kumščiu, bet, kad tai buvo būtent kumštis, pasakyti negalima, išvada yra tikimybinė. Sprendžiant, ar tai galėtų būti griuviminė trauma, reikėtų žinoti papildomas griuvimo aplinkybes, paviršių, ant ko asmuo griuvo. Įvykio metu nešiojant šalmą, būnant jį užsisegus, galvos ir veido sužalojimų neturėjo likti, kadangi dažniau nukenčia peties sritis. Iš tokių duomenų negalima nustatyti, kad be pašalinės jėgos poveikio atsirado nustatyti sužalojimai. Kiek dažnai pasitaiko paakyje kraujosruva nuo griuviminės traumos, statistikos nėra. Griūnant labiausiai nukenčia atsikišusios veido dalys: nosis, smakras. Griūnant ant lygaus pagrindo retai atsiranda. Kraujosruva ir mėlynė yra to paties sužalojimo sinonimai, jie lygiaverčiai. Jei būtų užkliudyti akiniai, jie turėjo sudužti. Sudūžtančiomis stiklo šukėmis padaromos muštinės žaizdos ar nubrozdinimai. Atsižvelgiant, kad kraujosruva apatiniame akies voke ir buvo išplitusi, nėra būdinga sužalojimui su akinių rėmu. Ligoninės priėmimo skyriuje stebimos nubrozdinimų ir sumušimų vietos. Apžiūrint matė nubrozdinimus kaktos dešinėje pusėje ir viršutinėje pusėje padengtą šašu. Buvo rasti trys sužalojimai: kaktos, krūtinės, akies. Kaktos nubrozdinimas gali atsirasti suduodant kumščiu, šašas rodo, kad praėjo daugiau nei paros laiko tarpas. Sprendžiant iš apžiūrėjimo metu rastų sužalojimų, reikėjo trijų smūginių poveikių: vieno į kaktą, į akį ir krūtinės dešinę pusę. Dešinės pusės sužalojimai griūvant nuo motociklo būtų, jei būtų susidūrimas priešpriešiais ir asmuo kritęs per vairą. Tačiau, jei susidūrimo nebuvo, galėjo būti šoninis kritimas, kurio atveju su vairu nekontaktavo. Šoniniu kritimo atveju su vairu kontakto negali būti. Ar galėjo būti kontaktas su kitomis motociklo dalimis, yra jau teorinis klausimas. Sužalojimai praeina įvairiai, konkretaus sužalojimo laiko nėra galimybės nurodyti.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis A. S. ir neprisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, jo kaltę įrodo nukentėjusiojo J. Š., liudytojų P. J., B. P., I. F., E. P., V. B. teisme duoti parodymai, specialisto Jurgio Sakalo teisme duoti paaiškinimai ir kiti teisme ištirti įrodymai:
- Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G 1400/14(04), kurioje nurodyta, kad J. Š. nubrozdinimas ir kraujosruva kaktoje, kraujosruvos dešinės akies apatiniame voke ir krūtinės dešinėje pusėje padaryti bukais kietais daiktais apytikriai prieš 1-3 paras iki atliekant teismo medicininį apžiūrėjimą, sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (7-8 b. l.).
Kaltinamasis A. S. neigia padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, tvirtina, kad jo žmona matė, kaip J. Š. po pokalbio su juo važiuodamas motociklu nuvirto, tačiau, teismo įsitikinimu, byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių A. S. kaltę pagal LR BK 140 str. 1 d. dėl 2014 m. rugsėjo 27 d. įvykio Š. kaime, Šiaulių rajone.
Iš bylos medžiagos matyti, kad tarp A. S. ir J. Š. yra susiklostę konfliktiniai santykiai dėl veiklos G. medžiotojų būrelyje. Nešališkai įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, ne J. Š. šiuo atveju apkalba A. S. dėl nusikaltimo padarymo, o A. S. besitęsiantį konfliktą su J. Š. pradėjo spręsti ir smurtiniu būdu.
Nukentėjusysis J. Š. teisme parodė, kad santykiai su A. S. yra konfliktiški; konfliktų nebūdavo, per jo pasėlius nevažinėdavo, bet kuomet atvažiavo per jo žemę, A. S. pareiškė priekaištus, jis (J. Š.) paprašė parodyti dokumentus, A. S. jį sumušė; per pasėlius 27-ą dieną nevažiavo, atvažiavo automobiliu vėžėmis, pasisveikino su A. S.; jam nepatiko, kad atvažiavo iki jo, sakė „negali važiuoti, čia mano žemė“; tuomet sakė A. S. „parodyk dokumentus“; tuomet A. S. davė jam per galvą, pats buvo su šalmu; po to suėmė už sprando, nunėrė šalmą; A. S. jį laikė už sprando ir liepė prižadėti, kad nevažinės po jo žemę; A. S. davė jam į veidą, į kūną; tiksliai kiek kartų, pasakyti negali, bet daugiau nei tris; konfliktą matė tik jie abu, apie A. S. žmoną nieko nežino; būnant su šalmu gavo du smūgius; šalmas nukrito suėmus jį už sprando į pažastį; viskas vyko greitai; smūgiai buvo du – trys netikėti; kaip nunėrė šalmą, nepamena; iš pradžių buvo su šalmu, buvo du smūgiai, nunėrus šalmą, po to dar davė į krūtinę ir į galvą; į akį sudavė jam būnant be šalmo; jautė kaklo srityje skausmą, buvo didelis kraujospūdis, nors iš tikrųjų jis būna žemas; tą pačią dieną išryškėjo kraujosruva; pasiskambino, gal netoliese yra kolegos medžiotojai, norėjo pasakyti kitiems, kad taip kolega elgiasi; po to paskambino 112, pasakė jei gali, atvažiuotų; nuvyko į policijos komisariatą; skambino J., o J. paskambino P.; jų pagalbos nesulaukė; jiems pasakė, kad jį primušė A. S.; važiuodamas nuvirtęs nebuvo. Kaip matyti, nukentėjusysis aiškiai nurodė, kad 2015 m. rugsėjo 27 d. jį sumušė būtent A. S., taip pat patvirtino, kad važiuodamas motociklu nuvirtęs nebuvo. Iš byloje esančių fotonuotraukų (70 b. l, taip ir CD laikmena, 75 b. l..) matyti, kad ant J. Š. motociklo nėra akivaizdžių apgadinimų. Teismas vertina, kad J. Š. parodymai yra nuoseklūs, detalizuoti, atitinka kitus byloje surinktus įrodymus, kurie aptarti žemiau, todėl teismas turi pagrindo remtis tokiais nukentėjusiojo duotais parodymais. Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus 2014 m. lapkričio 19 d. raštas Nr. 41D(K)-983 (62 b. l.) patvirtina, kad centro informacinėje sistemoje yra užfiksuotas J. Š. pranešimas iš telefono numerio būtent dėl smurto panaudojimo prieš asmenį.
Specialistas Jurgis Sakalas teisme paaiškino, kad J. Š. buvo atvykęs, sužalojimus matė; dėl sužalojimo padarymo laiko išvada pateikta nustačius, kad nukentėjusiajam rastas nubrozdinimas ant kaktos, padengtas šašu, ir violetinės spalvos kraujosruva; sužalojimas galėjo būti padarytas dviejų parų laikotarpyje; galbūt galėjo būti padaryta kumščiu, bet, kad tai buvo būtent kumštis, pasakyti negalima, išvada yra tikimybinė; sprendžiant, ar tai galėtų būti griuviminė trauma, reikėtų žinoti papildomas griuvimo aplinkybes, paviršių, ant ko asmuo griuvo; įvykio metu nešiojant šalmą, būnant jį užsisegus, galvos ir veido sužalojimų neturėjo likti, kadangi dažniau nukenčia peties sritis; griūnant labiausiai nukenčia atsikišusios veido dalys: nosis, smakras; jei būtų užkliudyti akiniai, jie turėjo sudužti; sudūžtančiomis stiklo šukėmis padaromos muštinės žaizdos ar nubrozdinimai; atsižvelgiant, kad kraujosruva apatiniame akies voke ir buvo išplitusi, nėra būdinga sužalojimui su akinių rėmu; kaktos nubrozdinimas gali atsirasti suduodant kumščiu, šašas rodo, kad praėjo daugiau nei paros laiko tarpas; sprendžiant iš apžiūrėjimo metu rastų sužalojimų, reikėjo trijų smūginių poveikių: vieno į kaktą, į akį ir krūtinės dešinę pusę. Taigi, specialistas J. Sakalas iš esmės patvirtino nukentėjusiojo J. Š. poziciją, kad sužalojimai atsirado negriūnant nuo motociklo.
A. S. kaltę patvirtina ir teisme paklausti liudytojai P. J. ir B. P.. Apklaustas P. J. teisme parodė, kad datos nepamena, tai buvo rudenį, apie sekmadienį 15.00 val. jam paskambino J. Š. ir pasakė „mane primušė S.“; jis tikėjosi pagalbos, kalbėjo ne taip kaip visuomet; atsisakė padėti, nes buvo išgėręs alaus, sakė „gal paprašyk ko nors kito“; paskambino B. P. ir pasakė, kad kažkas įvyko tarp J. Š. ir A. S.; B. P. sakė „esu medžioklės plotuose, tuoj išsiaiškinsiu“; kitą dieną pats, B., jų būrelio narys, ir J. Š. nuvyko į plotus, kur vyko konfliktas, susitiko F. ir P.; pasikalbėjo apie įvykį ir F. patvirtino, kad jis kalbėjosi su A. S., kad tarp jų įvyko kažkoks susistumdymas; J. Š. ant veido buvo sumušimai, akis ryškiai matėsi; skambindamas jam nurodė, kad jį sumušė A. S.; sakė, kad jį primušė, jį pervertė, spaudė sprandą, laužė; skambučio metu J. Š. kalba buvo nerišli; jis elgėsi nekasdieniškai, tačiau tai buvo pasimetusio žmogaus veiksmai. Liudytojas B. P. teisme parodė, kad paskambino P., sakė „tavo draugas sumušo J.“; pakalbėjo telefonu su P., paskambino A., paklausė „kas buvo“, sakė „su J. apsižodžiavome, nei aš jį mušiau, nei ką“, paklausė kur jis yra ir atvažiavo; pagal dokumentus išeina, kad mušė; dokumentus matė būrelio tarybos posėdyje; J. pateikė specialisto išvadą, kad jis buvo sumuštas; nubraižymai pas J. ant veido lyg tai ir buvo; J. atvažiavo patikrinti A. pašarus; A. atvažiavo iki jo, sakė „apsižodžiavome, nei mušiau, nei J. virto“. Kaip patvirtino abu liudytojai, jie neturi jokių priešiškumų su A. S., todėl teismas remiasi šių liudytojų parodymais visa apimtimi.
Liudytojos R. S. duotus parodymus teismas vertina kritiškai ir jais nesiremia. Visų pirma, ji yra kaltinamojo A. S. sutuoktinė, todėl gali duoti tokius parodymus, kurie iš esmės būtų palankūs tik A. S., t. y. suinteresuota atitinkama bylos baigtimi. Antra, R. S. viso konflikto ištisai nestebėjo. Kaip ji nurodė teisme, girdėjo nutilusį motociklo garsą; pačios pradžios pokalbio (tarp A. S. ir J. Š.) nematė. Vadinasi, ji negali kategoriškai paneigti, kad smurtavimo prieš J. Š. tikrai nebuvo. Trečia, kaip teisme nurodė J. Š., konfliktą matė tik jie abu, apie A. S. žmoną nieko nežino. Tai verčia abejoti, ar R. S. tuo metu iš vis buvo nurodytoje vietoje.
Liudytojų S. B., S. P., V. V. duotus parodymus teismas taip pat vertina kritiškai, jie šiuo atveju taip pat neįrodo A. S. nekaltumo pagal LR BK 140 str. 1 d. Visų pirma, atsižvelgtina, kad visi minėti liudytojai patvirtino, kad su A. S. yra sutariantys geriau nei su J. Š., apie J. Š. teisminio nagrinėjimo metu atsiliepė neigiamai, taigi, šie liudytojai gali teikti tik A. S. palankius parodymus, tuo pačiu – apkalbėti J. Š.. Be to, liudytojai tiesiogiai paties konflikto tarp A. S. ir J. Š. nematė, todėl jų duoti parodymai neturi jokios esminės reikšmės šioje baudžiamojoje byloje.
Gi liudytojų I. F., E. P., V. B. duoti parodymai teisme iš esmės patvirtina nukentėjusiojo J. Š. nuoseklią poziciją. Liudytojas I. F. parodė, kad A. S., J. Š. pažįsta, sutaria vienodai, priešiškumų nėra; girdėjo, kad A. S. sumušė Š.; B. P. skambino ir sakė „A. S. sumušė J. Š.“; įvykis galėjo būti rugsėjo 27 d., buvo atvažiavęs prie griovio medžioti bebrų, matė nuvažiuojantį J. Š., jis važiavo nelygiai ir nuvažiavo nesustojęs; ryte su J. Š. bendravo, kaktoje buvo nubrozdinimas ir mėlynė po akimi; paklausė kas nutiko, sakė, kad jį sumušė A. S.; jam J. Š. nesakė, kad nukrito nuo motociklo, minėjo, kad buvo sumuštas; A. S. nesakė, kad Š. nukrito nuo motociklo; J. Š. važiavo po įvykio pro jo automobilį šalia; J. Š. buvo su šalmu, striuke šviesia su raudonu, jis nuvažiavo nesustodamas. Liudytojas E. P. parodė, kad įtariama, kad A. S. sumušė J. Š.; dienos pasakyti negali, matė J. Š. pravažiuojantį netoli tos įvykio vietos; pats buvo su I. F.; J. Š. važiavo keliu kaip išsigandęs, nes pravažiavo, atsisuko pasižiūrėjo; visą laiką sustodavo; buvo su šalmu; nematė, ar jis buvo sumuštas, elgėsi įdomiai; važiuodamas sustojęs ar nukritęs nuo motociklo nebuvo; negali tiksliai pasakyti kada sužinojo apie įvykį, gal kitą dieną, gal paskambino pirmininkas P.; kitą dieną atvažiavo J. ir dar žmogus, kurie buvo nuvažiavę į įvykio vietą; vėliau M. J. Š. matė, J. Š. buvo žymės ant veido, jis pasakojo, kad įvyko konfliktas ir jį sumušė A. S.. Liudytojas V. B. parodė, kad pats įvykio nematė; kitą dieną su J. nuvyko į įvykio vietą. J. paakyje matė mėlynę; J. Š. rodė vietą, pasakojo kur nukrito akiniai; konfliktas kilo, nes J. privažiavo prie A. S. šėrimo vietos, kur jo nuosava žemė; J. Š. apkalbėti negalėtų, jis neišsigalvoja, niekada nieko nėra apkalbėjęs; matėsi J. Š. sužeidimai nedideli, kakta nubrozdinta, buvo jis pas daktarus; nežino, kad kada nors ką J. Š. apkalbėjo; įvykio vietoje buvo kitą dieną su J. Š. ir P. J., ten buvo P.; norėjo įvykio vietoje pažiūrėti kas ir kaip galėjo būti, ar žemė buvo išvažinėta; dirbama žemė buvo neišvažinėta. J. Š. šašai ant kaktos buvo, paakyje mėlynė, sakė, kad skauda sprandą; įvykio vietoje J. Š. rodė kur akiniai nukrito. Taigi, minėti liudytojai patvirtino matę sužalotą J. Š.; jiems yra žinoma, kad būtent A. S. sužalojo J. Š.. Be to, liudytojai I. F., E. P., V. B. parodė, kad tiek su A. S., tiek su J. Š. sutaria vienodai, todėl teismas turi pagrindo remtis būtent šių neutralių liudytojų parodymais, o ne tų liudytojų parodymais, kuriuos į teismo posėdį prašė iškviesti kaltinamasis ir jo gynėjas.
Be to, kaip pagrįstai pažymėjo nukentėjusiojo J. Š. atstovas baigiamosios kalbos išsakymo metu, iki bylos perdavimo teisminiam nagrinėjimui A. S. nei vienam kitam asmeniui nebuvo nurodęs apie J. Š. griuvimą, tai nematyti nei iš telefoninių pokalbių, nei spalio 28 d. rašyto pranešimo būreliui, spalio 3 d. vykusio tarybos posėdžio (jo metu A. S. buvo pripažinęs, kad kažkaip turėjo apginti savo garbę, nors ir neigė kaltę), ir tik perdavus bylą teisminiam nagrinėjimui ir suderinus atitinkamas gynybines pozicijas, atsirado versija, kad J. Š. pats krito nuo motociklo ir susižalojo. Nukritimo nuo motociklo versija nebuvo nurodyta ir A. S. 2014 m. rugsėjo 29 d. rašytame protokole – pareiškime, kuris buvo adresuotas policijos įstaigai. Taip pat atstovas advokatas pagrįstai atkreipė dėmėsi ir į telefoninių skambučių išklotines: J. Š. nurodė, kad jis pirmiausiai paskambino būrelio pirmininkui, o A. S. skambino visiems būrelio nariams iš esmės siekiant save apginti, tik po to skambino į policiją.
Tai, kad liudytojas V. B. nurodė, kad jokių grumtynių pėdsakų įvykio vietoje nebuvo, nepaneigia paties smurtinio įvykio. Taip pat nėra svarbios ir kai kurių liudytojų minimos aplinkybės dėl centų radimo/ neradimo įvykio vietoje kitą dieną, kadangi kiti byloje surinkti įrodymai aiškiai patvirtino nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 straipsnio 1 dalyje, įvykdymą prieš J. Š..
Pastebėtina ir tai, kad taikinamajame posėdyje A. S. gynėjas nurodė, kad jo ginamasis sutinka sumokėti J. Š. iki 1 000 Lt, kad viskas greičiau išsispręstų. Nelogiška mokėti pinigus nukentėjusiajam vien dėl tik kažkokių esamų žodinių nesutarimų (kaip nurodo gynyba), nes baudžiamoji byla būtent yra iškelta dėl smurto panaudojimo prieš J. Š., o ne dėl žodinių konfliktų.
Aukščiau aptartos aplinkybės įrodo, kad būtent A. S. nukentėjusįjį sužalojo ir tai padarė tyčia. Be to, tai, kad J. Š. padarytas sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, įrodo Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G 1400/14(04), kurioje nurodyta, kad J. Š. nubrozdinimas ir kraujosruva kaktoje, kraujosruvos dešinės akies apatiniame voke ir krūtinės dešinėje pusėje padaryti bukais kietais daiktais apytikriai prieš 1-3 paras iki atliekant teismo medicininį apžiūrėjimą, sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (7-8 b. l.). Aptarti įrodymai vienareikšmiškai patvirtina, kad A. S. 2014 m. rugsėjo 27 d. apie 15.45 val. Šiaulių rajone, Š. kaime, laukymėje prie miško žodinio konflikto metu sugriebė J. Š. už sprando, taip sukeldamas nukentėjusiam fizinį skausmą, po ko tęsdamas savo smurtinius veiksmus ir du kartus suduodamas J. Š. į galvą tuo pastarajam padarydamas kraujosruvą kaktos dešinės pusės viršutinėje dalyje ir kraujosruvą dešinės akies apatiniame voke, bei suduodamas J. Š. į krūtinę ir padarydamas kraujosruvą krūtinės dešinės pusės sienelės projekcijoje ties apatiniais šonkauliais, tokiais tyčiniais veiksmais nukentėjusiam sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamasis A. S., atlikdamas smurtinius veiksmus J. Š. atžvilgiu, suprato savo veiksmų pobūdį ir numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius, kas rodo, kad jis veikė tyčia. Kaltinamojo smurtinio pobūdžio tyčiniai veiksmai prieš nukentėjusįjį pagal atsiradusius padarinius teisingai kvalifikuoti kaip fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį.
Bausmės paskirtis pagal LR BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą – visumą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.
Skirdamas kaltinamajam A. S. bausmę, teismas atsižvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas baudžiamajame įstatyme nurodytas aplinkybes (LR BK 54 str. 2 d.).
A. S., veikdamas tyčia, padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str. 3 d.), veika baigta. A. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių (LR BK 59-60 str.) nenustatyta. Nusikalto būdamas neteistu (36 b. l.), praeityje baustas administracine tvarka, turi galiojančią administracinę nuobaudą pagal LR ATPK 124(1) str. 4 d. (43-46 b. l.), dirbantis (duomenys neskelbtini). Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kaimiškosios policijos nuovados charakteristikoje nurodyta, kad A. S. atžvilgiu nusiskundimų pagal gyvenamąją vietą negauta; A. S. į policijos įskaitą neįrašytas. Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (LR BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus A. S. už nusikalstamą veiką laisvės apribojimo bausmę su atitinkamu įpareigojimu, numatytu LR BK 48 straipsnio 6 dalies 2 punkte. Tokia bausmės rūšis, teismo nuomone, turi priversti jį tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir kontroliuoti jį ateityje. Bausmės dydis nustatytinas kaip mažesnis nei sankcijoje numatytas vidurkis.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Nukentėjusysis J. Š. pareiškė civilinį ieškinį dėl 112,10 Lt (32,46 Eur) turtinės žalos ir 5 000 litų (1 448,10 Eur) neturtinės žalos atlyginimo.
Nukentėjusysis J. Š. patirtos turtinės žalos dydį grindžia tuo, kad kreipėsi į ekspertus, patirdamas 65 Lt išlaidų (6 b. l.), taip pat išlaidos vaistų pirkimui – 47,10 Lt (7 b. l.).
Patirta žala yra pagrįsta tai įrodančiais dokumentais, žala atsirado dėl kaltų kaltinamojo A. S. neteisėtų veiksmų, todėl civilinis ieškinys dėl turtinės žalos tenkintinas visiškai.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai bei kitais atvejais. Neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis LR CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais: atsižvelgiant į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis byloje Nr. 3K-103/2009).
Nukentėjusysis J. Š. patyrė sužalojimus dėl tyčinių kaltų kaltinamojo A. S. veiksmų. Pasak nukentėjusiojo S. Š., jis jautė fizinį skausmą, išgąstį, patyrė pažeminimą, dėl įvykio nepatogumus jaučia iki šiol. Civiliniame ieškinyje nukentėjusysis nurodė, kad jam buvo padaryta neturtinė žala, kuri pasireiškė nepatogumais, pažeminimu, galimybių sumažėjimu, išgyvenimais. Nepatogumai pasireiškė tuo, kad po sumušimo nukentėjęs turėjo vykti į policiją, pas medikus, ekspertus, gydėsi, atsisakius pradėti tyrimą teikė privatų kaltinimą, gaišta savo laiką. Išgyvenimai, pažeminimas pasireiškė tuo, jog mušamas pažįstamo asmens be jokios dingsties jautėsi lyg tokiais veiksmais siekiama sumenkinti asmens vyriškumą, rodoma kito asmens didesnė fizinė jėga siekiant pateisinti savo pranašumą, teisumą. Bendravimo galimybių sumažėjimas pasireiškė tuo, kad po sumušimo ir esančių kraujosruvų veide negalėjo elgtis taip kaip visada, buvo nepatogu išeiti į miestą, sutikus pažįstamus visi klausinėjo įvykio aplinkybes, apie kurias nenorėjo pasakoti, nes jautėsi pažemintas. Kaltininko tyčiniai veiksmai nulėmė nukentėjusiojo gyvenimo ritmą, jo intensyvumą. Be to, patyrė šoką, išgąstį.
Atsižvelgus į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nukentėjusiajam J. Š. dėl tokio neadekvataus kaltinamojo A. S. elgesio tikrai kilo neigiami išgyvenimai, jis buvo sužalotas, todėl asmuo turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą dėl padaryto nusikaltimo.
Teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, bei atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį (darbingas dirbantis asmuo), į tai, kad smurtavimas prieš nukentėjusįjį truko neilgą laiko tarpą; kad realių ir akivaizdžių sužalojimų, kurie būtų sukėlė sunkesnes pasekmes J. Š., nebuvo padaryta; į tai, kad nukentėjusysis dėl sužalojimų turėjo kreiptis į medikus, vartoti vaistus, taip pat turėjo kitokių nepatogumų, jautėsi pažemintas, patyrė išgąstį ir kt., taip pat atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, pragyvenimo lygį valstybėje 2015 metais, sprendžia, kad pareikštas J. Š. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies ir iš kaltinamojo A. S. J. Š. naudai priteistina 450 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiojo J. Š. išlaidos gynėjo pagalbai apmokėti, vadovaujantis LR BPK 103 straipsnio 6 punktu, nuostatomis, pripažintinos proceso išlaidomos. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atstovas advokatas Ramūnas Dobrovolskis teikė teisines paslaugas nukentėjusiajam J. Š. tiek rengiant skundą, tiek jį atstovavo teismo posėdžių metu, tai patvirtina teisinių paslaugų sutartis Nr. 82/2014, advokato orderis Nr. 382919 (11, 13 b. l.). Iš pinigų priėmimo kvitų, sąskaitos už teisines paslaugas matyti, kad J. Š. patyrė išlaidas atstovo advokato pagalbai apmokėti (už dokumentų surašymą, atstovavimą posėdžiuose), todėl 450 Eur suma, kaip iš esmės atitinkanti protingumo kriterijų, priteistina iš kaltinamojo A. S. J. Š. naudai.
Daiktiniai įrodymai – CD diskai su garso įrašais – paliktini prie bylos.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
A. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 5 (penkių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant A. S. per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, t. y. J. Š. atlyginti 32,46 Eur (trisdešimt du eurus keturiasdešimt šešis euro centus).
Nukentėjusiojo J. Š. pareikštą civilinį ieškinį dalyje dėl 32,46 Eur (112,10 Lt) turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir priteisti J. Š. iš A. S. 32,46 (trisdešimt du eurus keturiasdešimt šešis euro centus) turtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiojo J. Š. pareikštą civilinį ieškinį dalyje dėl 1 448,10 Eur (5 000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies 450 Eur (keturių šimtų penkiasdešimties eurų) sumai ir priteisti J. Š. iš A. S. 450 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Pripažinti J. Š. patirtas 450 Eur (keturių šimtų penkiasdešimties eurų) išlaidas proceso išlaidomis ir jas priteisti iš A. S. J. Š. naudai.
Daiktinius įrodymus – CD diskus su garso įrašais – palikti prie bylos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.