Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžio, kuriuo V. V. (V. V.) nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, bausmės vykdymas V. V. atidėtas 1 metams, įpareigojant V. V.:

- toliau registruotis darbo biržoje arba dirbti;

- be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 70 straipsniu, 72² straipsniu, V. V. paskirta 60 (šešiasdešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, juos atliekant per 6 (šešis) mėnesius, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; V. V. įpareigotas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kaip asmuo, padaręs nusikalstamą veiką šeimos nariui. Įpareigojimą nustatyta įvykdyti per 3 mėnesius, skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V. nuteistas už tai, kad 2011 m. rugsėjo 16 d. apie 16.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, mušdamas mažametę dukrą J. V., gim. (duomenys neskelbtini) m., t.y. sukdamas nukentėjusiosios J. V. ranką ir suduodamas jai vieną kartą delnu į kairįjį skruostą, sukėlė nukentėjusiajai J. V. fizinį skausmą.

Prokuroras atkreipia dėmesį, jog 2008 m. gegužės 16 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo „Teismų praktikos taikant bausmių vykdymo atidėjimą apžvalgoje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. ir 92 str.)“, konstatuota, kad būtina bausmės vykdymo atidėjimo taikymo sąlyga – teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog ir atidėjus nuteistajam paskirto laisvės atėmimo vykdymą bus įgyvendinti bausmės tikslai. Teismas šią išvadą gali suformuluoti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Teisingas, išsamus nuteistojo asmenybės įvertinimas yra svarbi teisingo sprendimo taikant BK 75 straipsnį sąlyga, todėl teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo, turi remtis ne tik byloje esančiais duomenimis, tiesiogiai apibūdinančiais nuteistojo asmenybę, bet ir bylos aplinkybėmis, kurios sudaro galimybes įvertinti, ar nuteistojo nusikaltimas padarytas atsitiktinai, ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar dėl kitų asmenų įtakos, ar nuteistajam apskritai būdingos antivisuomeninės, nihilistinės nuotaikos, ar yra ryškių polinkių daryti nusikalstamas veikas ir panašiai.

Skunde taip pat nurodoma, kad sprendžiant, ar bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę. Teigia, kad nors V. V. visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusios, tačiau šiuo atveju teismo motyvas, kad anksčiau V. V. neteistas, negalėjo būti lemiama aplinkybe, sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo.

Apelianto įsitikinimu, bausmės vykdymo atidėjimo taikymas, nesilaikant įstatyme nustatytų pagrindų ir sąlygų, sukuria realaus nebaudžiamumo atmosferą, skatina ir toliau asmenį nusikalsti, tikintis išvengti realios bausmės. Atidėjus V. V. paskirtos bausmės vykdymą, jis liktų nenubaustas, nebūtų įgyvendintas teisingumo principas, jam nebūtų atimta ir apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas. Mano, kad V. V. padarytas nusikaltimas – fizinio skausmo sukėlimas mažamečiui praėjus vos 7 mėnesiams 9 dienoms po to, kai 2011 m. vasario 7 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjo buvo patvirtintas Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros prokuroro 2011 m. vasario 3 d. nutarimas atleisti įtariamąjį V. V. nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą analogišką nusikaltimą, rodo, kad V. V. turi polinkį ir toliau daryti smurtinius nusikaltimus.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, prokuroro manymu, darytina pagrįsta išvada, kad bausmės vykdymo atidėjimas V. V. pritaikytas nesant pakankamai pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo.

Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą tenkinti. Nuteistasis ir jo gynėjas, nukentėjusiosios įstatyminė atstovė prašė prokuroro skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro apeliacinis skundas netenkintinas.

Kadangi prokuroras ginčija tik BK 75 straipsnio nuostatų netinkamą taikymą, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

Dėl BK 75 straipsnio taikymo

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus ( BK 75 straipsnio 1 dalis). Spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi išnagrinėti visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe. Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad jeigu nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro naują nusikalstamą veiką, teismas skiria jam bausmę pagal BK 64 straipsnyje numatytas taisykles (BK 75 straipsnio 4 dalies 4 punktas). Teismas savo išvadą turi formuluoti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, jog bausmės tikslai V. V. gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, taikė jam BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėjo.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad V. V. anksčiau nebuvo teistas (39, 40 b. l.), administracine tvarka nebaustas, dėl jo elgesio policijos nuovadoje pareiškimų negauta (43 b. l.), teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji ir jos atstovė pagal įstatymą neprašė skirti kaltinamajam realios laisvės atėmimo bausmės, nenurodė, kad pastarojo veiksmai būtų pastebimai paveikę nukentėjusiosios psichinę būklę ar būtų neigiamai atsiliepę jos mokymosi rezultatuose, priešingai, nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tėvo veiksmai jos būklės nepaveikė, mokslų rezultatams įtakos neturėjo (67 b. l.). Apygardos teismo posėdyje nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymą I. V. pateikė pažymą, patvirtinančią, kad V. V. atlygino dukrai, t. y. nukentėjusiajai J. V., iš jo priteistą neturtinę žalą, pateikė darbo sutartį, patvirtinančią, kad V. V. 2011 m. spalio 25 d. įsidarbino, pateikė ir savo (I. V.) darbingumo lygio pažymos bei epikrizės iš ligos kopijas, iš kurių matyti, jog I. V. serga sunkia onkologine liga ir yra nedarbinga, bei prašė teismo nenaikinti V. V. bausmės vykdymo atidėjimo, motyvuodama tuo, kad vyras, gyvendamas tame pačiame bute, jai gydantis ligoninėje, galės pasirūpinti nepilnamete jų dukra, kuriai vienai gyventi būtų labai sunku. Šios bylos aplinkybės nepašalina V. V. padarytos veikos pavojingumo, nesumažina jo kaltės, tačiau jos, teismo nuomone, yra pagrindas švelninti jo atsakomybę ir kartu apsaugoti V. V. šeimos prigimtinius ir svarbiausius socialinius interesus. Nuteistojo V. V. asmenybę apibūdinančios, paminėtos bylos aplinkybės, jo elgesys po teismo nuosprendžio, suponuoja išvadą, kad bausmės tikslai nuteistojo V. V. atžvilgiu gali būti pasiekiami ir neskiriant jam realios laisvės atėmimo bausmės, o bausmės vykdymą atidėti, t.y. tai, ką nustatė apylinkės teismas.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija mano, kad tenkinti prokuroro skundą ir naikinti teismo sprendimo dalį dėl BK 75 straipsnio V. V. taikymo, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi išdėstytais teiginiais bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutar i a:

atmesti Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą.