Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, vykdantis individualią veiklą, gyvenamąją vietą deklaravęs ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. S. 2021-04-24 apie 14.40 val. namuose, (duomenys neskelbtini), konflikto metu smurtaudamas prieš nukentėjusiąją R. S., sukėlė jai fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą – tyčia abiem rankom apimdamas nukentėjusiosios kaklą ir ją smaugdamas, bei tokiu būdu nutempdamas ją į kitą kambarį, padarė jai poodinę kraujosruvą kaklo kairėje pusėje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, po to, ranka suimdamas nukentėjusiajai R. S. už plaukų ir ją purtydamas, sukėlė jai fizinį skausmą.

Kaltinamasis D. S. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad jo ir nukentėjusiosios R. S. santuoka nutraukta prieš 9–10 metų, jie turi 12 metų dukrą A.. Dukros gyvenamoji vieta yra nustatyta su mama. Tarp R. S. ir dukros įvyko konfliktas, todėl dukra buvo nusprendusi gyventi pas jį. Iki tiriamo įvykio dukra pas jį gyveno apie du mėnesius. R. S. susitarė su vaiku, kad atvyks ją pasiimti. Kai R. S. 2021-04-24 atvyko pasiimti vaiko, dukra nuėjo į kambarį pasiimti daiktų. R. S. klausė dukros, ar reikia pagalbos susidėti daiktus, dukra atsakė, kad nereikia, bet R. S. savavališkai įėjo į namą, užlipo į viršų ir pradėjo krauti vaiko daiktus. Jo žmona I. S., tuo metu buvusi name, parašė jam žinutę, kad ji krauna visus daiktus. Kai jis užlipo į viršų, dukra apsiverkusi sėdėjo svetainėje. Jis paklausė dukros, ar ši nori išvažiuoti su visais daiktais, ar tik tai dienai. Vaikas atsakė, kad tik vienai dienai. Liepė R. S. netraumuoti vaiko, išeiti iš kambario ir nesirausti spintoje. R. S. atsakė ,,nejuokink, pasiimu daiktus ir išvažiuoju“. Suprato, kad ji nesiruošia išeiti iš kambario, todėl paėmęs už sprando suspaudė jį ir išstūmė ją iš vaikų kambario. Taip padarė dėl to, kad R. S. nesiraustų po dukros daiktus ir gerbtų vaiko sprendimą. Už plaukų R. S. netąsė. Kai išmetė ją iš kambario pro duris, R. S. išbėgo į lauką ir išsikvietė policiją Pareigūnai girdėjo, kad vaikas nenori važiuoti su mama, pati dukra jiems pasakė, todėl buvo iškviesta vaiko teisių apsaugos tarnyba.

Nukentėjusioji R. S. parodė, kad jos ir kaltinamojo D. S. santuoka nutraukta maždaug 2018 metais. Teismo sprendimu jų dukros A. gyvenamoji vieta nustatyta gyventi su ja. Dukra maždaug mėnesį buvo pas jos seserį Klaipėdoje, kai D. S., be jos žinios, pasiėmė vaiką iš Klaipėdos ir prieš Velykas parsivežė pas save. Ji norėjo parsivežti dukrą, nuvyko su savo tėvais pasiimti vaiką, bet niekas neatidarė durų. 2021-04-24 parašė SMS ir įspėjo D. S., kad ji atvyksta pasiimti dukrą. Pasiimti vaiką važiavo kartu su savo drauge N.. Kai abi išlipo iš automobilio, matė, kad D. S. rūko pavėsinėje. Paklausė jo, kur A.. D. S. pasakė, kad antrame aukšte. Ji viena užlipo į antrą, paklausė dukros, ar jau susiruošei. Dukra atsakė, kad ne ir paklausė, kiek laiko bus pas ją, pasakė, kad nori pabūti savaitę. Atsakiusi dukrai, kad ji irgi jos pasiilgo, paėmė dukros krepšį ir pradėjo krauti daiktus. Pamačiusi, kad netilps, paprašė dukros atnešti maišelį. Dukrai nuėjus ieškoti maišelio, į kambarį atėjo D. S.. Ji tuo metu ėmė dukros daiktus iš spintos. A. neradusi maišelio atėjo į kambarį. Tada ji paprašė D. S. atnešti maišelį. Jis atsakė, kad nieko neneš ir liepė dingti iš čia. A. jau buvo išėjusi iš kambario. Kai ji trečią kartą paprašė atnešti maišelį, D. S. pradėjo ją smaugti. Abiem rankomis suėmė ją už kaklo, jautė jo plaštakas ant savo kaklo iš šonų ir iš nugaros pusės, tuo metu jie buvo veidu į veidą. Taip smaugdamas išstūmė ją iš kambario į koridorių. Rankas nuo jos kaklo paleido tik tada, kai jie jau buvo kitame kambaryje. Svetainėje D. S. ją tąsė už plaukų. Jis buvo paėmęs ją už plaukų, ji bando eiti į priekį, jis – traukia ją atgal. Tokiu būdu jis ją sulaikė. Ar jos plaukai buvo palaidi, ar supinti į kasą, neprisimena. Patyrė fizinį skausmą, buvo išplūsta necenzūriniais žodžiais. Išbėgusi į kiemą, iškvietė policiją. Pranešė policijai, kad buvęs vyras smurtauja ir neleidžia pasiimti vaiko.

Liudytoja N. B. parodė, kad pažįsta ir kaltinamąjį D. S. ir nukentėjusiąją R. S., santykiai su abiem geri. 2021-04-24 R. S. paprašė nuvažiuoti pasiimti dukrą A. iš D. S. namų. Ji savo automobiliu nuvežė R. S., atvažiavus kieme buvo D. S. nauja draugė, jo patėvis. R. S. nuėjo pasakyti D. S., kad eina pasiimti A. daiktus. D. S. dar kurį laiką stovėjo kieme, jiedu kalbėjosi, po to ir jis nuėjo į vidų, lauke ji liko su D. S. naująja drauge. Maždaug po 10 minučių iš namo išbėgo R. S. , jos plaukai buvo išsitaršę, šiek tiek pakeltu balsu rėkė, kad ,,tu manęs netampysi, aš kviečiu policiją“. Ji rėkė D. S.. Pasakiusi tuos žodžius R. S. pasiėmė telefoną ir iškvietė policiją. Kai iškvietė policiją, R. S. pasakė, kad jis manęs netampys, kad ją pradėjo smaugti. Atsitraukusi striukę parodė kaklą, jis buvo paraudęs abejose pusėse. Ji savo telefonu nufotografavo R. S. kaklą. Tada ji papasakojo, kad įėjo į kambarį ir krovėsi A. daiktus. Į kambarį atėjo D. S., kadangi ji pasakė, kad pasiima vaiką ne savaitgaliui, o visam, tai supykdė D. S., prirėmė ją prie sienos ir smaugė. A. buvo likusi name, R. S. grįžo atgal susikrauti dukros daiktų, o ji tuo metu liko lauke ir kalbėjosi su D. S.. Klausė jo, kas atsitiko, D. S. atsakė, kad su A. nenori namo važiuoti, kad liks gyventi su juo. Atėjusi R. S. paprašė jos pabūti pirmame aukšte, palaukti su ja, kol A. susikraus daiktus. A. susikrovė daiktus, ją pasisodino į jos automobilį ir laukė atvykstant policijos. Policijos pareigūnai aiškinosi, ar yra nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, klausė D. S., ar smaugei. D. S. į pareigūnų klausimą atsakė, šiek tiek patąsiau. Ji persiuntė policijai jos darytą R. S. kaklo nuotrauką. Išsiaiškinti situaciją dėl vaiko buvo atvykę ir Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojai. Išsiaiškinę R. S. leido vežtis A..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, įrodymams byloje patikrinti, teisiamajame posėdyje buvo pagarsinti liudytojų I. S. ir A. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui.

Liudytoja nepilnametė A. S., apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jos mama buvo atvažiavusi jos pasiimti. Mama pasakė jai pasiimti visus daiktus, nes ji važiuos namo. Ji ėjo pasiimti visus daiktus. Mama paprašė tėčio atnešti maišą. Tėtis atsakė, kad A. niekur nevažiuos, A. liks čia, nes ji nori. Tada mama dar kartą gražiai paprašė atnešti maišą, bet tėtis vis tiek neatnešė. Kai mama paprašė trečią kartą, tėtis paėmė mamą už plaukų ir patąsė. Ji bandė sustabdyti, bet jai nelabai pavyko. Paskui ji nubėgo į pirmą aukštą paimti maišą ir eiti baigti krautis daiktus. Baigė krautis daiktus, nunešė daiktus į apačią ir nuėjo pas tetą N.. Teta N. paklausė, ar nieko nepamiršai. Atsakė, kad pamiršo smuiką ir nuėjo pasiimti smuiką. Viskas dar vyko. Tada ji ėjo perspėti tetą N.. Teta N. bandė eiti į viršų, bet mama jau bėgo laiptais žemyn iškviesti policiją. Parodyti, kaip tėtis mamą tampė už plaukų, nenori, nes nenori kažko sužeisti. Mamos plaukai buvo palaidi. Mama sakė, kad iškvies policiją, jei taip toliau. Ji sakė tėčiui sustoti, bet jis nesustojo. Namuose be jos, tėčio ir mamos daugiau nieko nebuvo. Mama atėjo į tėčio namus, kad ją namo vežtųsi. Mamai sakė, kad važiuos tiktai vienai diena, tada labiau norėjo būti pas tėtį. Ką tėtis su mama kalbėjosi, nelabai prisimena. Ar dar ką nors tėtis darė mamai nežino, nelabai matė, nes siena buvo. Ar kažką girdėjo, nelabai prisimena, nes viskas, kaip per rūką. Pati jautė liūdesį, pyko ant abiejų. Pyko, nes mama iš pradžių pasakė, kad važiuos dienai, paskui ją pasiėmė ilgam. Pyksta ir ant tėčio, kad mamą pradėjo tąsyti. Pirmas kartas, kaip tėvai pykstasi (1 t., b. l. 125–126).

Liudytoja I. S. (B.), apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pavasario – vasaros laikotarpiu pas juos namuose buvo jos vyro D. S. dukra A. S., kuri maždaug apie mėnesį laiko gyveno pas juos. Kas įvyko tarp D. ir R., kai ši atvažiavo pasiimti A., ji nežino, nieko nematė, nes tuo metu nebuvo name, beveik visą laiką buvo kieme. Su R. buvo kažkokia jos draugė, kuri atvežė R.. R. su D. visiškai nieko nekalbėjo, o R. draugė kažką kalbėjo su D.. Ji pati iš viso su niekuo nekalbėjo, tylėjo ir niekur nesikišo. Tuo metu A. buvo namo viduje, turėjo krautis daiktus. Ji nuėjo pasižiūrėti, kaip A. sekasi susidėti daiktus. Tada pamatė, kad A. buvo palindusi po stalu. A. sakė, kad nenori važiuoti kartu su mama namo. Ji pasakė A. lįsti iš po stalo ir eiti pasikalbėti su mama. Kažkuriuo metu jai bebūnant kambaryje su A., į kambarį atėjo ir R.. Ji girdėjo, kaip R. liepė A. krautis daiktus ir važiuoti namo. Tada ji per ,,Messenger“ parašė žinutę D., kad jis ateitų ir išsiaiškintų dėl A., nes nenorėjo kištis ne į savo reikalus. Ji nelaukė kambaryje, kol ateis D., o parašiusi žinutę, išėjo į lauką. Po to į kambarį nuėjo D.. Jos pačios dukra L. N. kartu su ja buvo lauke. Praėjus maždaug iki 5 minučių, būdama lauke, ji matė į kiemą išeinančią R.. Matė, kad ji buvo susinervinusi, bet tikrai nebuvo susivėlusi, ji iš karto skambino policijai (1 t., b. l. 129–130).

2021-08-31 Parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, jog nukentėjusioji R. S. patvirtino savo parodymus įvykio vietoje (duomenys neskelbtini). Nukentėjusioji parodė vietą vaikų kambaryje prie spintos ir paaiškino, jog ji stovėjo šioje vietoje ir iš spintos ėmė daiktus. Nukentėjusioji parodė, kad D. S. stovėjo priešais ją, kai suėmęs rankomis jai už kaklo, pradėjo ją smaugti ir purtyti. Nukentėjusioji nepamena, kaip atsidūrė kitame kambaryje, tačiau būnant jau kitame kambaryje, D. S. pagriebė ją už plaukų ir tampė, o po to ją stumtelėjo. Tuomet ji išbėgo iš namų. Nežino, kur tuo metu, kai ją smaugė ir tampė D. S., buvo jų nepilnametė dukra A. S., tačiau atsimena, jog, kai ji ėjo iš D. S. namų, t. y. lipo laiptais, su ja kartu taip pat ėjo ir jos dukra (1 t., b. l. 110–111).

2021-08-31 Parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, jog įtariamasis D. S. patvirtino savo parodymus įvykio vietoje (duomenys neskelbtini) įtariamasis parodė vietą vaikų kambaryje prie spintos, kur stovėjo nukentėjusioji R. S.. Kai nukentėjusioji nesutiko išeiti iš kambario, įtariamasis, demonstruodamas ant manekeno, parodė ir paaiškino, jog stovėjo R. S. už nugaros ir sakė, kad ji išeitų, nes yra nepageidaujama, kaire ranka suėmė jai už kaklo ir išstūmė iš vaikų kambario, po ko R. S. išbėgo iš namo (1 t., b. l. 173–179).

2021-04-25 Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) esantis gyvenamasis namas (1 t., b. l. 28).

2021-04-24 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyr. patrulės I. B. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo (ROIK (duomenys neskelbtini)) nurodyta, jog apie įvykį pranešė R. S., kuri atvykusiems policijos pareigūnams paaiškino, kad 2021-04-24 14.45 val. (duomenys neskelbtini) namo antro aukšto kambaryje, buvęs sutuoktinis D. S. žodinio konflikto stvėrė ją už kaklo ir pradėjo smaugti, po to tampė už plaukų ir pastūmė. Šie D. S. veiksmai sukėlė jai fizinį skausmą. D. S. policijos patruliams tvirtino, kad nesmurtavo prieš buvusią žmoną, ją tik pastūmė. R. S. greitosios medicinos pagalbos atsisakė, jos kakle matėsi paraudimas. Abu asmenys blaivūs. Asmenys konfliktavo dėl dukters A. S., gimusios (duomenys neskelbtini). Į vietą atvyko vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovai. Smurtu įtariamas D. S. sulaikytas ir pristatytas į policijos įstaigos patalpas (1 t., b. l. 24–27).

2021-04-24 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyr. patrulės I. B. tarnybiniame pranešime dėl atliktų veiksmų nurodyta, kad 2021-04-24, apie 17.35 val. nuvykus pas pareiškėją R. S. į jos gyvenamąją vietą ir atliekant gautos informacijos (ROIK (duomenys neskelbtini)) patikslinimą dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo, ant R. S. kaklo matėsi paraudimas. Siekiant užfiksuoti galimo smurto faktą, išorinis fizinis sužalojimas nufotografuotos. Šie veiksmai atlikti vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 5-V-611 „Dėl policijos pareigūnų reagavimo į pranešimus apie smurtą artimoje aplinkoje, teismo sprendimo dėl laikinųjų smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonių skyrimo vykdymo ir šio sprendimo vykdymo kontrolės tvarkos aprašo patvirtinimo. Pridedamos 5 fotonuotraukos (1 t., b. l. 41–42).

2021-04-30 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad R. S. konstatuota poodinė kraujosruva kaklo kairiame šone. Sužalojimas padarytas paveikus kaklą kietu buku daiktu, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2021-04-24, suspaudus kaklą plaštaka, vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimas griuvimui nebūdingas (1 t., b. l. 56 –58).

2021-05-11 Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas ir surašyta stenograma garso įrašo, pavadinimu ,,2021_04_24_14-49-18_37069848458.mp3“, gauto iš Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus. Garso įraše užfiksuotas R. S. pokalbis su centro operatore, kurio metu R. S. kviečiasi pagalbą, nes vyras neatiduoda vaiko... dabar jis ją patampė, bandė smaugti...; buvo už kaklo paėmęs, už plaukų patampė... (1 t., b. l. 63–66).

2021-05-25 Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas ir surašyta stenograma vaizdo įrašų, padarytų policijos patrulių kūno vaizdo registratoriumi Nr. (duomenys neskelbtini). Pirmajame vaizdo įraše užfiksuota, kaip R. S. policijos pareigūnams paaiškina, jog D. S. pradėjo ją smaugti, tąsyti už plaukų, stumdyti bei pademonstravo rankomis kaip buvo smaugiama, suimdama abejomis plaštakomis sau už kaklo. Paaiškino, kad smaugiant ją ir tąsant už plaukų, ji jautė fizinį skausmą. D. S. policijos pareigūnams paaiškino, kad R. S. pati išprovokavo, jis pastūmė ją, kad nekrautų vaiko daiktų, nes vaikas nenori važiuoti su ja (1 t., b. l. 67–79).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas), pareikštas D. S., pasitvirtino.

Kaltinamasis D. S. savo kaltės dėl tyčinio R. S. sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo nepripažino, teisiamajame posėdyje paaiškino, jog dukrai A. pasakius, kad nenori važiuoti su mama visam laikui, liepė R. S. netraumuoti vaiko, išeiti iš kambario ir nesirausti spintoje, o supratęs, kad ji nesiruošia išeiti iš kambario, paėmė ją už sprando, suspaudė ir išstūmė ją iš vaikų kambario, už plaukų R. S. netąsė.

Taigi, kaltinamasis D. S. pripažino suėmęs nukentėjusiąją už kaklo, jį suspaudęs ir išstūmęs ją iš kambario, tačiau neigė tąsęs ją už plaukų. Tuo tarpu nukentėjusioji R. S. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad netelpant dukros daiktams į krepšį, ji paprašė D. S. atnešti maišelį, paprašius trečią kartą, D. S. pradėjo ją smaugti abejomis plaštakomis suėmęs ją už kaklo. Taip smaugdamas išstūmė ją iš kambario į koridorių, rankas nuo jos kaklo paleido tik tada, kai jie jau buvo kitame kambaryje, svetainėje D. S. ją tąsė už plaukų. Jis buvo suėmęs jai už plaukų, ji bandė eiti į priekį, jis – traukė ją atgal.

Aiškinantis kaltės klausimą tokioje byloje, kurioje kaltinamojo ir nukentėjusio asmens parodymai yra prieštaringi, ypatingą reikšmę turi objektyvūs įrodymai, patvirtinantys kaltinamojo ar nukentėjusio asmens nurodytas bylos aplinkybes. Kad nukentėjusiajai R. S. buvo padarytas kūno sužalojimas – poodinė kraujosruva kaklo kairiame šone – patvirtina teismo medicinos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyta ir tai, kad toks sužalojimas padarytas suspaudus kaklą plaštaka vienu trauminiu poveikiu. Toks kūno sužalojimas (poodinė kraujosruva) ir jo lokalizacija nukentėjusiosios kūne (kakle) neginčijamai patvirtina, kad kaltinamasis D. S. sužalojo nukentėjusiąją plaštaka suspausdamas jos kaklą. Teismas neturi pagrindo abejoti nuosekliais nukentėjusiosios R. S. parodymais, kad po kaklo suspaudimo, kaltinamasis D. S. ją tąsė už plaukų, kas jai sukėlė fizinį skausmą. Bendrojo pagalbos centro pateiktame garso įraše užfiksuota, kaip R. S. kviečiasi pagalbą, nes vyras neatiduoda vaiko... dabar jis ją patampė, bandė smaugti...; buvo už kaklo paėmęs, už plaukų patampė (1 t., b. l. 63–66). 2021-04-24 rašydama pareiškimą apie padarytą nusikalstamą veiką, R. S. policijai pranešė, kad D. S. abiejų rankų delnais sugriebė jai už kaklo ir ėmė smaugti, vėliau rankomis sugriebė už plaukų, stipriai tempė, stumdė ją ir dėl tokių jo veiksmų jai buvo sukeltas fizinis skausmas (1 t., b. l. 14–16). Į įvykio vietą pagal pranešimą atvykusiems policijos pareigūnams R. S. paaiškino, kad buvęs sutuoktinis D. S. stvėrė ją už kaklo ir pradėjo smaugti, po to tampė už plaukų ir pastūmė, šie D. S. veiksmai sukėlė jai fizinį skausmą (1 t., b. l. 24–27). Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu 2021-04-27 nukentėjusioji R. S. parodė, kad D. S. abejomis rankomis suėmė jai už kaklo ir pradėjo smaugti, o kai paleido jos kaklą, pajuto, jog D. S. būdamas jai iš nugaros, suėmė ją už plaukų ir tampė bei purtė jos galvą (1 t., b. l. 107–108). Nukentėjusiosios R. S. parodymams patikrinti, teisiamajame posėdyje buvo pagarsinti nepilnametės liudytojos A. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui, kuri patvirtino mačiusi, kaip tėtis paėmė mamą už plaukų ir patąsė. Liudytoja N. B. teisme liudijo, jog iš D. S. namo išėjusios R. S. plaukai buvo išsitaršę, ji šiek tiek pakeltu balsu D. S. rėkė, kad ,,tu manęs netampysi, aš kviečiu policiją“. Kaip matyti, nuosekli nukentėjusiosios pozicija, kuomet ji nuo ikiteisminio tyrimo pradžios tvirtino apie patirtą fizinį smurtą ne tik ją smaugiant, bet ir tąsant ją už plaukų, yra užfiksuota ne viename procesiniame ir šie įrodymai pagrindžia kaltinamojo D. S. kaltę ne tik suspaudus nukentėjusiosios R. S. kaklą, kas sukėlė nukentėjusiosios nežymų sveikatos sutrikdymą, bet ir fizinio skausmo sukėlimą tampant nukentėjusiąją už plaukų.

Byloje nustatyta, jog konfliktas tarp kaltinamojo D. S. ir nukentėjusiosios R. S. kilo pastarajai atvykus į kaltinamojo namus pasiimti dukrą, kuri tuo metu gyveno tėvo namuose. Kaltinamasis D. S., išsiaiškinęs su dukra, kad ji nenori važiuoti pas mamą su visais daiktais, liepė R. S. netraumuoti vaiko, išeiti iš kambario ir nesirausti spintoje, o supratęs, kad ji nesiruošia išeiti iš kambario, paėmė ją už kaklo abejomis rankomis, suspaudė jį ir išstūmė ją iš vaikų kambario, o kitame kambaryje tampė ją suėmęs už plaukų. Tokie kaltinamojo D. S. veiksmai buvo padaryti veikiant tiesiogine tyčia, tai yra, kaltinamasis suvokė, jog suimdamas nukentėjusiajai už kaklo ir jį spausdamas, tampydamas nukentėjusiąją už plaukų, jis gali sutrikdyti nukentėjusiosios sveikata, sukelti jai fizinį skausmą ir to siekė. Įvertinus kaltinamojo D. S. tyčiniais veiksmais sukeltus padarinius – nežymiai sutrikdyta R. S. sveikata ir sukeltas fizinis skausmas – jo veiksmai kvalifikuojami kaip baigtas nusikaltimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Bausmės skyrimas

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto ir laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 str. 2 d.).

Teismas D. S. atsakomybę lengvinančių ir/ar sunkinančių aplinkybių nenustatė.

Skirdamas bausmę D. S. teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, į tai, kad nusikaltimas baigtas, į tai, kad nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir/ar sunkinančių aplinkybių. Vertinant D. S. asmenybę, pažymėtina, kad jis teisiamas pirmą kartą, per paskutinius penkerius metus septynis kartus baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Kaltinamasis vykdo individualią veiklą, turi du nepilnamečius vaikus, gimusius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ir nuolatinę gyvenamąją vietą.

BK 55 straipsnyje numatyta, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Atsižvelgdamas į šią įstatymo nuostatą ir aptartus bausmės skyrimo pagrindus, teismas sprendžia, kad D. S., teisiamam pirmą kartą, netikslinga skirti BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą viešųjų darbų bausmę, kadangi jis yra dirbantis asmuo (vykdo individualią veiklą), taip pat neskirtina arešto ar laisvės atėmimo bausmė. Teismo vertinimu, bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti paskyrus laisvės apribojimo bausmę, nustatant artimą vidurkiui bausmės dydį. Įvertinus kaltinamojo D. S. asmenybės ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, teismas sprendžia, jog apriboti jo laisvę pakanka ir be intensyvios priežiūros – jo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolės elektroninio stebėjimo priemonėmis. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, tai yra, nubausti asmenį už padarytą nusikalstamą veiką ir paveikti, kad asmuo laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, D. S. skirtini įpareigojimai: dalyvauti elgesio pataisos programoje ir dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei BK 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Prokurorė siūlė D. S. skirti ir baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, tačiau tokio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonė (BK 72² str.) įprastai skirtina asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, o šioje byloje toks ryšys tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios nenustatytas. Atskirai gyvenantys buvę sutuoktiniai pagal BK 248 straipsnio 2 dalies nuostatas nelaikomi šeimos nariais.

Siekiant užtikrinti šiuo nuosprendžio įvykdymą, ikiteisminio tyrimo metu D. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina nepakeista iki bus pradėta vykdyti šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė.

Nukentėjusioji R. S. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 46–48). Įvertinus tai, kad R. S. žalą patyrė dėl nusikalstamų D. S. veiksmų, ji turi teisę reikalauti, kad jai būtų atlyginta nusikalstama veika padaryta neturtinė žala (BPK 109 str.).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Teismui nekyla abejonių, jog dėl D. S. panaudoto fizinio smurto, kuomet jis abiem rankom spaudė nukentėjusiosios kaklą, tampė ją už plaukų, R. S. jautė fizinį skausmą. Po D. S. fizinio smurto ant nukentėjusiosios R. S. kaklo kairės pusės atsirado 2,5x2 cm dydžio kraujosruva. Neabejojama, kad nukentėjusioji turėjo jausti diskomfortą, kuomet ant jos kaklo esanti kraujosruva buvo matoma aplinkiniams. Be to, fizinį smurtą nukentėjusioji patyrė kaltinamojo namuose, iš nepilnametės A. S. parodymų nustatyta, jog jų bendras vaikas matė, kaip tėvas patąsė mamai už plaukų. Visa tai sukėlė nukentėjusiajai neigiamus dvasinius išgyvenimus, emocinį sukrėtimą. R. S. patirtą neturtinę žalą įvertino 1000 eurų. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į padaryto sveikatos sužalojimo mastą (padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs kraujosruva kakle), į tai, kad patirtas sužalojimas nesukėlė ilgalaikių liekamųjų reiškinių. Kartu įstatymas įpareigoja teismą atsižvelgti ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininkų interesus, tai yra, į kaltininko kaltės rūšį, jų turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes. Šiuo atveju reikšminga yra tai, kad D. S. nukentėjusiąją sužalojo veikdamas tiesiogine tyčia, kad kaltinamasis yra dirbantis, darbingo amžiaus asmuo. Atsižvelgiant į visas aptartas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais, teismų praktika tokio pobūdžio bylose, R. S. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies.

Nukentėjusiajai R. S. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2021-11-09 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) šioje byloje buvo teikiama teisinė pagalba. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius į bylą pateikė pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), jog valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 418 eurų. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgiant į šio proceso trukmę, posėdžių skaičių (trys), kuriame dalyvavo nukentėjusiosios atstovė advokatė E. Rybelienė, atstovės parengtą procesinį dokumentą (civilinio ieškinio pareiškimą) laikytina, kad atstovavimo išlaidos pagrįstos, jų dydis atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus, į tai, kad kaltinamasis D. S. yra dirbantis ir darbingo amžiaus, jos išieškotinos iš kaltinamojo (BPK 106 str. 2 d.).

Keturios kompaktinės plokštelės su garso įrašu iš Bendrojo pagalbos centro, su vaizdo įrašu, padarytu policijos pareigūnų kūno kamera, su vaizdo įrašu, padarytu atliekant nukentėjusiosios R. S. parodymų patikrinimą vietoje ir su vaizdo įrašu, padarytu atliekant įtariamojo D. S. parodymų patikrinimą vietoje (1 t., b. l. 62, 79,112; 175) palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, vietoj intensyvios priežiūros paskiriant įpareigojimus: dalyvauti elgesio pataisos programoje ir dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 3 dalimi, 71 straipsniu, paskirti D. S. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 eurų) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Įmoką (500 eurų) į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą privaloma sumokėti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo į Teisingumo ministerijos sąskaitą ,,Luminor“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Nesumokėjus įmokos per nurodytą terminą, ji išieškoma priverstinai.

Pradėjus paskirtos bausmės vykdymą, D. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

R. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš D. S. 500 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Išieškoti iš D. S. nukentėjusiajai R. S. šioje byloje teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 418 eurų. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą). Surenkamosios sąskaitos:

,,Swedbank“ AB, Nr. (duomenys neskelbtini);

AS ,,Citadele banka“ Nr. (duomenys neskelbtini);

AB Luminor bankas Nr. (duomenys neskelbtini);

AB SEB bankas Nr. (duomenys neskelbtini);

AB Šiaulių bankas Nr. (duomenys neskelbtini);

UAB Medicinos bankas Nr. (duomenys neskelbtini).

Keturias kompaktines plokšteles su garso ir vaizdo įrašais palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.