- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-12
- Bylos Nr.
- 1A-273-135-2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Bronius Zalaga (pirm.), Vaclovas Iždonas, Gražvydas Poškus
- Nuteistasis
- S. G.
- Advokatai
- Sofija Kručienė
- Kategorijos
Pranešėjas Bronius Zalaga Teisėja Vilma RaščiuvienėBaudžiamoji byla Nr. 1A-273-135/2012Teisminio proceso numeris: 1-23-3-00043-2011-0 Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.8.2., 2.4.1.;2.4.7. (S)
2012 m. balandžio 12 d.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. G. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2012 m sausio 30 d. nuosprendžio, kuriuo S. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Nuosprendžiu priteista iš Sauliaus G. P. R. 1000 (vienas tūkstantis) litų neturtinės žalos atlyginimui ir 800 (aštuoni šimtai) litų proceso išlaidų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. G. nuteistas už tai, kad 2010 m. lapkričio 30 d. apie 17 val. UAB „T.“ buveinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), sudavė rankos plaštaka vieną kartą P. R. į veidą, padarydamas apatinės lūpos gleivinės kairėje pusėje 1,5 cm x 1 cm dydžio kraujosruvą su nubrozdinimu, taip nežymiai sutrikdydamas P. R. sveikatą ir vieną kartą rankos kumščiu sudavė į galvą, taip sukeldamas P. R. fizinį skausmą.
Šalies argumentai
Nuteistasis S. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2012-01-30 nuosprendį ir priimti jo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį, nes nepadaryta veika, numatyta LR BK 140 str. 1 d.
Nurodo, kad nuosprendis naikintinas kaip nepagrįstas, kadangi teismo padarytos išvados neatitinka bylos faktinių aplinkybių ir netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.
Teigia, kad įvykio dieną telefonu P. R. nurodė, kad jis yra atleistas iš darbo ir pareikalavo grąžinti bendrovei priklausančius dokumentus, banko ir degalų įsigijimo korteles. Atvykęs P. R. pareikalavo sumokėti atlyginimą, tačiau nebuvo buhalterės, ir P. R. buvo paprašyta atvykti kitą dieną darbo metu, tačiau P. R. pradėjo įžūliai elgtis, grasino susidoroti ir, atsisakęs grąžinti korteles ir autovežio raktelius, išėjo iš bendrovės patalpų. Nuteistasis teigia, jog jokių smurtinių veiksmų prieš P. R. nenaudojo, jam nesudavė. Po 10–15 min. P. R. paskambino ir pranešė, kad yra policijos komisariate, todėl jis (nuteistasis) iškart nuvyko į policiją norėdamas atgauti bendrovės turtą – banko ir kuro korteles, automobilio užvedimo raktelius. Apelianto teigimu, jokių sumušimo žymių pas nukentėjusįjį nematė, yra įsitikinęs, kad P. R. jį apkalba, nes siekia pakenkti už jo atleidimą iš darbo.
Nurodo, kad teismas be pagrindo atmetė jo parodymus, kadangi juos patvirtina ir kita bylos medžiaga. Teigia, kad liudytojas V. P. nurodė, kad jis, kaip ir PK pareigūnas, įvykio dieną jokių sužalojimo žymių P. R. veide nepastebėjo, o matė tik tai, kad jis kabinete bendravo su nukentėjusiuoju darbo klausimais. Nurodo, kad ir liudytojas A. D. teisme taip pat parodė, kad įvykio dieną pas P. R. sumušimo žymių nematė, o P. R. net nepasakojo, kad buvo sumuštas. Teigia, kad iš liudytojų nematė niekas, kaip P. R. buvo mušamas ar kitaip skriaudžiamas.
Nurodo, kad nukentėjusysis įvykio dieną nesikreipė nei į medikus, nei į teismo medicinos ekspertus, o tik praėjus kelioms dienoms kreipėsi į ekspertus dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo. Nurodo, kad P. R. į ligoninę taip pat kreipėsi tik po 2010-12-02, ir šios ligoninės neurochirurgai patvirtino, kad P. R. galvoje sumušimo žymių nėra. Iš to, kas nurodyta apeliantas daro išvadą, kad P. R. galėjo patirti sužalojimus kitomis dienomis po įvykio, t. y. nuo 2010-11-30 iki 2010-12-02. Taip pat teigia, jog specialisto išvadoje nėra nurodyta, kad sudavimas į galvą rankos kumščiu būtų sukėlęs fizinį skausmą, o išvadoje nurodyta, kad, be kraujosruvos su nubrozdinimu apatinės lūpos kairėje, kitur P. R. kūno paviršiuje sužalojimų nėra, nenurodyta, ar sužalojimas būdingas griuviminei ar negriuviminei traumai. Teigia, kad nukentėjusysis yra nurodęs, jog bendrovės patalpose buvo nugriuvęs, o tai, kad nukentėjusysis kur nors griuvo ir susižalojo, apelianto teigimu, nėra jo kaltė.
Teismo posėdyje nuteistasis S. G. ir jo gynėja advokatė prašė apeliacinį skundą patenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (LAT kasacinė nutartis Nr. 2K-204/2008). S. G. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį pagrįstai, jo veika kvalifikuota teisingai.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 d. atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Apelianto teiginius, kad jis nepadarė šio nusikaltimo, paneigia viešame teismo posėdyje ištirti ir įvertinti byloje esantys įrodymai. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad tarp S. G. ir P. R. yra susiklostę konfliktiniai santykiai.
Apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį S. G. atžvilgiu, pagrįstai rėmėsi nukentėjusiojo P. R., liudytojų A. D., V. P., O. R. parodymais, 2010-12-02 specialisto išvada Nr. G (duomenys neskelbtini), kurioje konstatuota, kad P. R. padaryta apatinės lūpos gleivinės kairėje 1,5 cm x 1 cm dydžio mėlyna kraujosruva, kurios fone 0,5 cm x 0,2 cm dydžio nubrozdinimas, padengtas pilkšvu apnašu kietu buku daiktu (-ais) galimai tiriamojo nurodytu laiku (3 b. l.). Byloje esantys įrodymai papildo vienas kitą ir sudaro loginę grandinę, jų visetas neginčijamai įrodo, kad S. G. 2010 m. lapkričio 30 d. apie 17 val. UAB „T.“ buveinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), veikdamas tiesiogine tyčia, suduodamas rankos plaštaka vieną kartą P. R. į veidą ir vieną kartą rankos kumščiu į galvą, padarė S. G. nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo kaltinamojo parodymais, kadangi jie prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, juos paneigia kiti byloje esantys įrodymai, todėl S. G. parodymai vertintini kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Apeliacinio skundo argumentai dėl galimo P. R. sveikatos sužalojimo kitu laiku, t. y. jau po konflikto su nukentėjusiuoju, kadangi, nuteistojo teigimu, sužalojimo žymių iškart po konflikto nuvykus į policiją nesimatė, o jų nematė ir liudytojai V. P. bei A. D., atmestini ir pažymėtina, jog ranka sužalojus veidą ne visos kraujosruvos iš karto po pažeidimų padarymo tampa pastebimomis. Taip pat atkreipiamas apelianto dėmesys, jog liudytojas A. D. teismo posėdyje nurodė, jog išėjęs iš ofiso P. R. jam iškart pasakė, jog ,,gavo į kailį ir važiuoja į policiją“ (49 b. l.), liudytoja O. R. teisme parodė, jog vyras P. R. grįžo į namus vėlai vakare ir sakė, kad buvo policijoje, nes jį sumušė viršininkas (49 b. l.).
Apeliaciniame skunde teigiama, kad specialisto išvadoje nėra nurodyta, ar sužalojimas būdingas griuviminei ar negriuviminei traumai, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad akivaizdu, jog kraujosruvą galima padaryti fizinio poveikio metu suduodant smūgį, o išvadoje aiškiai nurodyta, kad sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, taip pat apie minėtų sužalojimų padarymo būdą teismas sprendė iš nukentėjusiojo P. R. ir liudytojų parodymų visumos. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į prieštaravimus tarp parodymų ir pateiktų medicininių dokumentų (58 b. l.) ir S. G. pripažino kaltu ne dėl visų sveikatos sutrikdymų, galėjusių atsirasti dėl jo neteisėtų veiksmų, dėl kurių jis buvo kaltintas (64 b. l.).
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam S. G. bausmę, Lietuvos Respublikos BK 41 str. ir 54 str. įtvirtintų bausme siekiamų tikslų bei bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, S. G. asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą.
Nuteistasis S. G. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 140 str. 1 d., 11 str. 3 d.), anksčiau teistas, teistumas neišnykęs (27–29 b.l.), nusikalto netrukus po lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos, baustas administracine tvarka (35–38 b.l.), dirbantis. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visas aplinkybes, nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant S. G. laisvės atėmimo bausmę, kuri beveik lygi BK 140 str. 1 d. sankcijoje numatytam šios bausmės rūšies vidurkiui, tačiau atidedant jos vykdymą vieneriems metams ir nustatant teismo įpareigojimus. Atsižvelgus į visas aplinkybes, paskirta S. G. bausmė nelaikytina per griežta.
Esant tokioms aplinkybėms, keisti arba naikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2012 m sausio 30 d. nuosprendį dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra įstatyminio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo S. G. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis yra galutinė ir kasacine tvarka neskundžiama.