- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-04
- Bylos Nr.
- 2A-258-265/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimonda Andrulienė, Albina Pupeikienė, Alvydas Žerlauskas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Naujoji gotika“
- Atsakovas
- A. V.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Albinos Pupeikienės, Alvydo Žerlausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Naujoji gotika“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Naujoji gotika“ ieškinį atsakovui A. V. dėl darbuotojui permokėtų sumų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė teismui pateikė ieškinį, prašydama priteisti iš atsakovo 550,03 Eur permokėto darbo užmokesčio ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ieškovė nesutinka su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos darbo ginčų komisijos sprendimu, kuriuo nuspręsta išieškoti A. V. iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Naujoji Gotika“ 199,97 Eur (atskaičius mokesčius) su darbo santykiais susijusių išmokų (šią sprendimo dalį vykdyti skubiai), taip pat išieškoti A. V. iš UAB „Naujoji Gotika“ 319,95 Eur (atskaičius mokesčius) netesybų už uždelstą atsiskaityti laiką. Nurodė, kad tarp šalių buvo sudaryta darbo sutartis, pagal ją šalys susitarė, kad A. V. dirbs statinio specialiųjų statybos darbų vadovu 8 valandas per dieną, o UAB „,Naujoji Gotika“ jam mokės 1 605,00 Eur (neatskaičius mokesčių) mėnesinę algą. Darbo santykiai nutraukti 2019 m. rugsėjo 30 d. Šalys susitarė, kad UAB „,Naujoji Gotika“ A. V. darbo sutarties nutraukimo dieną sumokės galutinį darbo užmokestį – 1 605,00 Eur, kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, kurios suma yra 1 129,50 Eur. Susitarime taip pat nustatyta, kad nuo visos darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas sumos UAB ,,Naujoji Gotika“ išskaičiuos pajamų mokestį ir socialinio draudimo įmokas bei perves juos į atitinkamus valstybės biudžetus, o likusią sumą - į atsakovo A. V. sąskaitą banke. Darbo santykių metu atsakovui išmokėta 10 384,19 Eur suma, kurią sudaro darbo užmokestis, priedai ir piniginės kompensacijos už nepanaudotas atostogas. Ieškovė atsakovui yra sumokėjusi 10 934,19 Eur, t. y. 550,03 Eur daugiau, nei priklauso. Ieškovės teigimu, darbo sutartyje nebuvo numatyta, jog ieškovė atsakovui mokės priedus ar premijas. Ieškovė mokėjo atsakovui kompensacijas. 2019 metų balandžio –liepos mėnesiais kompensacijos dydis buvo 200,00 Eur. 2019 metų rugpjūčio mėn. atsakovas statybos darbus koordinavo ir prižiūrėjo tik viename objekte – daugiabučiame name, esančiame Duomenys neskelbtini, Palangoje, todėl 2019 metų rugpjūčio mėn. atsakovui ir nebuvo papildomai skiriama kompensacija už kilnojamojo pobūdžio darbą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė atsakovui A. V. iš ieškovės UAB „Naujoji Gotika“ 319,95 Eur netesybų už uždelstą atsiskaityti laiką ir 800 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė valstybei iš ieškovės 11,33 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
3. Nustatė, kad tarp bylos šalių 2019 m. sausio 10 d. sudaryta darbo sutartis Nr. 126, pagal ją šalys susitarė, kad A. V. dirbs statinio specialiųjų statybos darbų vadovu 8 valandas per dieną, o UAB „,Naujoji Gotika“ jam mokės 1 605,00 Eur (neatskaičius mokesčių) mėnesinę algą (t. 1, b. l. 83–85). 2019 m. rugsėjo 30 d. UAB ,,Naujoji Gotika“ direktoriaus įsakymu A. V. atleistas iš darbo nuo 2019 m. rugsėjo 30 d. šalims susitarus dėl darbo sutarties nutraukimo (t. 1, b. l. 92). 2019 m. rugsėjo 30 d. Susitarimu dėl darbo sutarties nutraukimo Nr. 20019/09-01 šalys susitarė, kad UAB ,,Naujoji Gotika“ A. V. darbo sutarties nutraukimo dieną sumokės galutinį darbo užmokestį – 1 605,00 Eur, kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, kurios suma yra 1 129,50 Eur; susitarime taip pat nustatyta, kad nuo visos darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas sumos UAB ,,Naujoji Gotika“ išskaičiuos pajamų mokestį ir socialinio draudimo įmokas ir perves juos į atitinkamus valstybės biudžetus, o likusią sumą - į atsakovo A. V. sąskaitą banke per 7 dienas nuo susitarimo sudarymo dienos (t. 1, b. l. 86–88). 2019 m. rugsėjo 19 d. ieškovė sumokėjo atsakovui 1 300 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodyta „DU už 2019-07 ir avansas“, 2019 m. spalio 14 d. ieškovė sumokėjo atsakovui 1 247,29 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama „Galutinis atsiskaitymas“ (t. 1, b. l. 93–94, 124, 126). Nustatė, kad laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2019 m. spalio 14 d. ieškovė atsakovui išmokėjo 10 384,19 Eur (t. 1, b. l. 95). 2019 m. liepos 31 d., 2019 m. birželio 28 d., 2019 m. gegužės 31 d., 2019 m. balandžio 30 d., 2019 m. kovo 29 d. direktoriaus įsakymais dėl kompensacijos skyrimo atsakovui skirtos 200 Eur, 200 Eur, 200 Eur ir 160 Eur kompensacijos ir 269 Eur, 269 Eur, 269 Eur priedai (t. 1, b. l. 101–111). 2019 m. kovo 20 d. ieškovė atsakovui sumokėjo 942,14 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodyta „DU už 2019-02“ (t. 1, b. l. 116–117). 2019 m. balandžio 16 d. ieškovė sumokėjo atsakovui 1 102,14 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodyta „DU už 2019-03“ (t. 1, b. l. 118–119). 2019 m. gegužės 16 d. ieškovė sumokėjo atsakovui 1 250,13 Eur, mokėjimo paskirtis nurodyta „DU už 2019-04“ (t. 1, b. l. 120). 2019 m. birželio 21 d. ieškovė atsakovui sumokėjo 1 300,04 Eur, mokėjimo paskirtis nurodyta „DU už 2019-05“ (t. 1, b. l. 121). 2019 m. liepos 19 d. ieškovė atsakovui sumokėjo 1 300,04 Eur, mokėjimo paskirtis nurodyta „DU už 2019-06“ (t. 1, b. l. 122). 2019 m. rugpjūčio 23 d. ieškovė atsakovui sumokėjo 1 300,04 Eur, mokėjimo paskirtis nurodyta „DU už 2019-07“ (t. 1, b. l. 123). 2019 m. rugsėjo 23 d. ieškovė sumokėjo atsakovui 350 Eur, mokėjimo paskirtis nurodyta „avansas“ (t. 1, b. l. 125). 2019 m. gruodžio 12 d. ieškovė sumokėjo atsakovui 199,97 Eur, mokėjimo paskirtis nurodyta „Su darbo santykiais susijusios išmokos pagal 2019-11-19 DGK sprendimą Nr. DGKS-7203“ (t. 1, b. l. 127). Iš A. V. sąskaitos išrašo, kurio laikotarpis nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d., nustatė, kad ieškovė 2019 m. gegužės 3 d. atsakovui pervedė 43 Eur, 2019 m. birželio 21 d. – 350 Eur, 2019 m. birželio 26 d. – 200 Eur, 2019 m. liepos 23 d. – 350 Eur, 2019 m. liepos 31 d. – 25 Eur, 2019 m. rugpjūčio 9 d. – 26,58 Eur, 2019 m. rugpjūčio 23 d. – 396,70 Eur, 2019 m. rugsėjo 6 d. – 15 Eur, 2019 m. rugsėjo 12 d. – 25 Eur, 2019 m. rugsėjo 17 d. – 20 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodyta, kad tai „avansas medžiagų pirkimui arba avansas statybinėms medžiagoms, arba avansas statybinių medžiagų pirkimui“ (t. 1, b. l. 151).
Šalies argumentai
4. Teismas atkreipė dėmesį, jog ieškiniu buvo prašoma priteisti iš atsakovo 550,03 Eur permokėto darbo užmokesčio, tačiau bylos nagrinėjimo metu ieškovė keitė savo poziciją, nurodydama, kad 550,03 Eur susideda iš 199,97 Eur sumokėtos nepriemokos pagal Darbo ginčų komisijos sprendimą ir 350 Eur avanso išlaidų ūkio reikmėms, o ne darbo užmokesčio avanso.
5. Nurodė, kad ieškovė atsakovui 2019 m. kovo–liepos mėnesiais priskaičiuodavo ir mokėdavo kompensaciją už kilnojamo pobūdžio darbą; balandžio–liepos mėnesiais kompensacijos dydis buvo 200,00 Eur. Ieškovė atsakovui 2019 m. rugpjūčio mėn. tokios kompensacijos nepriskaičiavo. Teismas, įvertinęs teismo posėdžio metu atsakovo nurodytas aplinkybes, t. y. jog rugpjūčio mėnesį jis tebedirbo Duomenys neskelbtini, Palangoje, jo darbo sąlygos, vieta ir pobūdis nepasikeitė, nustatęs, kad atsakovui komandiruotės išlaidos nebuvo mokamos, nors atsakovo gyvenamoji vieta yra Klaipėdoje, darbo vieta buvo Palangoje, nusprendė, jog 200 Eur kompensacija turėjo būti išmokėta ir už rugpjūčio mėnesį. Nurodė, kad ieškovė teismui nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių ieškinio reikalavimus dėl išieškotos 199,97 Eur (atskaičius mokesčius) kompensacijos neteisėtumo, nepagrįstumo ir pan. Nustatė, kad ieškovė atsakovui per visą darbo laikotarpį turėjo išmokėti 10 584,16 Eur atskaičius mokesčius (10 384,16 Eur + 200,00 Eur). Byloje esantys įrodymai pagrindžia, kad ieškovė iki Darbo ginčų komisijos sprendimo buvo išmokėjusi 10 384,19 Eur, taigi ieškovė buvo neišmokėjusi 199,97 Eur (atskaičius mokesčius) su darbo santykiais susijusių sumų (10 584,16 Eur – 10 384,19 Eur), kurios iki šio sprendimo priėmimo atsakovui jau yra sumokėtos.
Žemesnės instancijos teismas
6. Vertindamas reikalavimą iš atsakovo priteisti 350 Eur „permokėto darbo užmokesčio“, kurį vėliau įvardijo kaip avansą ūkio išlaidoms, teismas atkreipė dėmesį, jog, atsakovo teigimu, 4 mėnesius po 350 Eur ieškovė jam pervedinėjo kaip nuompinigius U., juos vadino „ūkio reikmėms“ ir jokių dokumentų atsiskaityti už pervedamus nuompinigius neprašė. Taip pat teismas atkreipė dėmesį, jog ieškovė teismui nepateikė jokių pirminių dokumentų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, jog buvo sudaryta nuomos sutartis su V. U. ir kad jai buvo mokami nuompinigiai. Apklausęs liudytojus teismas nustatė, jog ieškovės įmonėje dirbo Ukrainos piliečiai, kurie 2019 metų vasarą gyveno Giruliuose liudytojos V. U. namuose. Iš liudytojos V. U. parodymų nustatė, kad kas mėnesį už keturis nuomininkus iš atsakovo ji gaudavo po 350 Eur, buvo mokama kas mėnesį (nuo birželio iki rugsėjo) po 20 mėnesio dienos. Iš teismui pateiktos buhalterės lentelės nustatė, kad ieškovė atsakovui 350 Eur mokėjo „ūkio reikmėms“ 2019 m. birželio 21 d., 2019 m. liepos 23 d., 2019 m. rugpjūčio 23 d., 2019 m. rugsėjo 23 d., t. y. po 20 kiekvieno mėnesio dienos. Pažymėjo, kad atsakovas patvirtino liudytojos teiginius, kad būtent jis keturis mėnesius mokėjo už ukrainiečius nuompinigius. Taip pat atkreipė dėmesį, jog Ukrainos piliečiai, apklausti kaip liudytojai teismo posėdžio metu, patvirtino, kad už nuomą nemokėjo, vienas iš liudytojų (M. P.) paaiškino, kad atsakovas ir darbdavys (D.) juos nuvežė ir apgyvendino Giruliuose. Teismo vertinimu, byloje esantys duomenys ieškovės teiginius, kad neva 350 Eur buvo mokami ne nuomai, bet ūkio reikmėms, už kurias atsakovas turėjo atsiskaityti, bet iki galo neatsiskaitė, įvertinus ieškovės paaiškinimus, jog ji nežinojo, kur gyveno ukrainiečiai ir kas už juos mokėjo, nežino ir t. t., leidžia atmesti kaip neteisingus, melagingus, prieštaraujančius kitiems byloje esantiems įrodymams bei logikai. Taip pat pažymėjo, kad ieškovės į atsakovo sąskaitą pervesta 1 400 Eur suma nepagrįsta jokiomis sąskaitomis, tai patvirtina byloje nustatytas aplinkybes dėl faktinių nuomos santykių 2019 metų birželio–rugsėjo mėnesiais buvimo, nuompinigių V. U. už ieškovės darbuotojus mokėjimo.
7. Teismas taip pat nurodė, jog atsakovas paaiškino, kad ieškovė pervesdavo jam ir pinigus statybinėms medžiagoms pirkti, tačiau už pirktas statybines medžiagas atsakovas atsiskaitydavo, pateikdamas sąskaitas faktūras su savo parašais. Iš išreikalautų iš ieškovės pirminių išlaidas patvirtinančių dokumentų, įvardytų kaip „A. V. darbdavio reikmėms pirktų medžiagų sąskaitos, 1 451,70 Eur sumai“, teismas nustatė, kad 20 iš 28 teismui pateiktų sąskaitų yra išrašytos rugsėjo mėnesį, nors darbo santykiai tarp bylos šalių galutinai nutrūko 2019 m. rugsėjo 30 d., o jau 2019 m. rugpjūčio 26 d. ir 2019 m. rugsėjo 12 d. pranešimais apie darbo sutarties nutraukimą D. R. nurodė A. V., kad jo darbo funkcijos tapo perteklinės ir jis bus atleistas iš užimamų pareigų ir pan., todėl, teismo vertinimu, mažai tikėtina, kad prieš pat savo darbo santykių nutraukimą A. V. remontavo įmonės automobilius, pirko įmonei spausdintuvą Šiauliuose, Telšiuose pirko lemputę ar Utenoje pirko štampuotas alkūnes.
8. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas padarė išvadą, jog su atsakovu ieškovė tinkamai ir laiku neatsiskaitė, todėl jos ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas. Nurodė, kad atsakovui, nors ir pavėluotai, 199,97 Eur su darbo išmokomis susijusi suma buvo sumokėta, tačiau liko nesumokėtos už nesavalaikį atsiskaitymą priskaičiuotos netesybos. Atsižvelgęs į teismų praktiką, nurodančią, jog net ir priimdamas sprendimą, kuriuo iš esmės pritariama darbo ginčų komisijos sprendimui, teismas turi sprendimo rezoliucinėje dalyje pakartoti darbo ginčų komisijos sprendimo rezoliucinę dalį, t. y. ginčą išspręsti iš esmės, įvertinęs tai, kad ieškinys atmestas, atsižvelgęs į tai, jog dalį 2019 metų lapkričio 19 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisijos sprendimo Nr. DGKS-7203 ieškovė įvykdė ir pervedė A. V. 199,97 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų, atsakovui A. V. iš ieškovės UAB „Naujoji Gotika“ priteisė 319,95 Eur netesybų už uždelstą atsiskaityti laiką.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
9. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
9.1. Pripažintina, jog ieškovė suklydo kreipdamasi tiesiogiai į teismą su reikalavimu dėl 350 Eur avanso permokos priteisimo. Ši suma laikytina turtine žala darbdaviui, todėl dėl šio reikalavimo buvo privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka. Todėl teismas negalėjo priimti šios ieškinio dalies. Manytina, kad teismo sprendimo dalis, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl 350 Eur avanso priteisimo iš atsakovo, naikintina ir priimtinas procesinis sprendimas šį ieškinio reikalavimą palikti nenagrinėtą.
9.2. Taip pat naikintina ir kita sprendimo dalis. Teismas iš esmės šį ieškinio reikalavimą atmetė konstatavęs, jog ieškovė minėtą sumą jau yra pervedusi ir įvertinusi tik Darbo ginčų komisijos sprendime nurodytas aplinkybes. Neįvertinta, jog bylos nagrinėjimo metu ieškovė neigė turėjusi pagrindą pervesti šią sumą atsakovui. Neatsižvelgta, jog, be atsakovo paaiškinimų, nėra jokių įrodymų, kurie leistų spręsti, kad rugpjūčio mėn. atsakovas dirbo kilnojamąjį darbą. 2019 m. rugpjūčio mėn. atsakovas dirbo tik Palangoje esančiame viename objekte, todėl kompensacija jam ir nebuvo skirta. Teismas nepasisakė dėl aplinkybių, kad kompensacija buvo mokama skirtingo dydžio arba kai kuriais laikotarpiais (2019 m. sausio, vasario, rugsėjo mėn.) iš viso nebuvo mokama.
9.3. Taip pat teismas neatkreipė reikiamo dėmesio ir į tai, kad darbo sutartis tarp ieškovės ir atsakovo buvo nutraukta 2019 m. rugsėjo 30 d. susitarimu dėl darbo sutarties nutraukimo Nr. 20019/09-01, kuriame šalys aiškiai ir nedviprasmiškai susitarė, kokiomis sąlygomis yra nutraukiama darbo sutartis ir kokios su tuo susijusios išmokos yra išmokamos atsakovui. Tai yra minėtame susitarime šalys nenurodė, jog bus mokama kompensacija už kilnojamojo darbo pobūdį.
9.4. Kadangi nepagrįstai konstatuota, jog atsakovui priklausė 199,97 Eur kompensacija, kurią ieškovė, vykdydama nepagrįstą Darbo ginčų komisijos sprendimą, pervedė atsakovui, nepagrįstai priteista ir 319,95 Eur suma už uždelstą atsiskaityti laiką.
Atsiliepimas
10. Atsakovas prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
10.1. Apeliacinis skundas yra nesuprantamas ir nelogiškas, o apeliantės veiksmai prieštarauja vieni kitiems.
10.2. Teismas išsamiai ir detaliai išnagrinėjo ieškovės argumentų, kuriais buvo reikalaujama iš atsakovo priteisti 350 Eur kaip neva permokėtą darbo užmokestį, pagrįstumą. Dėl šios sumos teisme buvo apklausti šeši liudytojai. Nėra pagrindo abejoti teismo išvada, jog ieškovė nepermokėjo atsakovui šios piniginės sumos, susijusios su darbo užmokesčiu. Šios piniginės lėšos buvo pervestos kaip tikslinis avansas atsiskaityti už darbuotojų (ukrainiečių) apgyvendinimą. Taigi pirmosios instancijos teismas teisingai išnagrinėjo šį ieškovės reikalavimą ir šios ieškinio dalies netenkino, kadangi ieškovė šio reikalavimo neįrodė. Priešingai, visa rašytinė bylos medžiaga bei liudytojų parodymai patvirtino, kad šis ieškovės reikalavimas visiškai nepagristas, neįrodytas ir neteisėtas.
10.3. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas, visiškai pagrįstas, todėl turi būti paliktas galioti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Dėl bylos nagrinėjimo formos
12. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo (ne) teisėtumo
13. Šioje byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl atsakovui permokėto darbo užmokesčio priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, jog ji suklydo pareikšdama, o teismas neturėjo teisinio pagrindo nagrinėti ieškinio reikalavimo dėl 350 Eur avanso permokos iš atsakovo priteisimo. Taip pat mano, jog teismas neišsamiai išanalizavo aplinkybes, susijusias su atsakovui mokėtina kompensacija, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos duomenis ir susipažinusi su pirmosios instancijos teismo motyvais, daro išvadą, kad apeliacinio skundo nuostatos nėra pagrįstos. Ši apeliacinės instancijos teismo išvada grindžiama toliau nurodomais motyvais.
Dėl apeliacinio skundo reikalavimo palikti ieškinio dalį dėl 350 Eur avanso permokos priteisimo nenagrinėtą
14. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo suklydusi pareikšdama reikalavimą dėl 350 Eur avanso permokos priteisimo ir pažymi, kad teismas, nustatęs, jog dėl šio reikalavimo nebuvo laikytasi išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, privalėjo ieškinio dalį palikti nenagrinėtą.
15. Civilinio proceso kodekso 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tam tikrais atvejais galimybė kreiptis į teismą atsiranda tik tuo atveju, jei suinteresuotas asmuo laikėsi išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos (CPK 22 straipsnio 1 dalis).
16. Darbo kodekso (toliau – ir DK) 216 straipsnyje nustatyta, kad individualius darbo ginčus nagrinėjantys organai yra darbo ginčų komisija ir teismas. Darbo ginčų komisija paprastai yra privalomas ikiteisminis organas, nagrinėjantis individualius darbo ginčus, jeigu DK ar kiti įstatymai nenustato kitokios individualaus darbo ginčo nagrinėjimo tvarkos. DK 213 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad individualus darbo ginčas dėl teisės yra nesutarimas tarp darbuotojo ar kitų darbo santykių dalyvių iš vienos pusės ir darbdavio iš kitos pusės, kylantis sudarant, keičiant, vykdant ar nutraukiant darbo sutartį, taip pat dėl darbo teisės normų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo darbo santykiuose tarp darbuotojo ir darbdavio. Darbo ginčo šalimi laikomas ir buvęs darbdavys, taip pat asmuo, išreiškęs norą sudaryti darbo sutartį, kai su juo buvo atsisakyta ją sudaryti, taip pat asmenys, turintys teisę į darbuotojo darbo užmokestį ar kitas su darbo santykiais susijusias išmokas. Taigi nagrinėjamu atveju nėra ginčo, jog buvusio darbdavio reikalavimas ir buvusio darbuotojo priteisti permoką – individualus ginčas dėl teisės, kuriam privaloma ikiteisminė ginčo sprendimo ne teisme tvarka.
17. Nustačius, kad nagrinėjamu atveju darbo ginčų komisijoje klausimas dėl permokos iš atsakovo priteisimo nebuvo nagrinėtas, darytina išvada, kad ieškovė formaliai teisi – šiuo atveju tai sudarė pagrindą minėtą ieškinio reikalavimą palikti nenagrinėtą. Tačiau šiuo atveju būtina įvertinti susiklosčiusią situaciją.
18. Visų pirma, pažymėtina, kad DK 220 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog darbo santykių dalyvis, kuris mano, kad kitas darbo teisės subjektas pažeidė jo teises dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo, į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės privalo kreiptis per tris mėnesius, o neteisėto nušalinimo, neteisėto atleidimo iš darbo ir kolektyvinės sutarties pažeidimo atvejais – per vieną mėnesį nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą.
19. Taigi nors dėl šio ieškinio reikalavimo yra privaloma ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka, tačiau šiuo atveju ieškovė objektyviai negalėtų pasinaudoti tokia neteismine tvarka, kadangi yra praleistas DK 220 straipsnio 1 dalyje numatytas 3 mėnesių kreipimosi į darbo ginčų komisiją terminas. Esant šiai situacijai ir įvertinus tai, jog darbo ginčo neišnagrinėjimas darbo ginčų komisijoje dėl praleisto procedūrinio kreipimosi į ginčų komisiją termino nekliudo darbo ginčo šalims keiptis į teismą, šis darbo ginčas pagrįstai spręstas iš esmės teisme.
20. Taip pat, kolegijos vertinimu, toks nagrinėjimas, be kita ko, atitinka proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus (CPK 7 straipsnis), taip pasiekiamas greitesnis teisinės taikos atkūrimas (CPK 2 straipsnis), kadangi, kuriai nors šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, nebereikia inicijuoti dar vieno teismo proceso.
21. Pastebėtina ir tai, kad nesutikimą su šia teismo sprendimo dalimi ieškovė grindžia vieninteliu ir jau aptartu motyvu, t. y. nėra nurodyta, jog teismas, nagrinėdamas šį ieškinio reikalavimą, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, padarė nepagrįstas išvadas ir (ar) netinkamai pritaikė materialiosios teisės normas.
22. Taigi nesant kitų nesutikimo su šia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi motyvų, kolegija, įvertinusi, jog teismas išsamiai ištyręs byloje esančius įrodymus, įvertinęs liudytojų parodymus ir šalių paaiškinimus konstatavo, jog ieškovės reikalavimas dėl 350 Eur permokos iš atsakovo priteisimo nėra pagrįstas, sutinka su šia teismo išvada ir plačiau šiuo klausimu nepasisako.
Dėl kompensacijos priteisimo
23. Nesutikimą su teismo sprendimo dalimi, kuria konstatuota, jog atsakovui pagrįstai priteista kompensacija už kilnojamojo pobūdžio darbą, ieškovė grindžia šiais esminiais argumentais: neįvertinta, jog bylos nagrinėjimo metu ieškovė neigė turėjusi pagrindą pervesti šią sumą atsakovui; neatsižvelgta, jog, be atsakovo paaiškinimų, nėra jokių įrodymų, kurie leistų spręsti, kad rugpjūčio mėn. atsakovas dirbo kilnojamąjį darbą; susitarime dėl darbo sutarties nutraukimo nurodyta, kokios sumos priskaičiuotos atsakovui, ir tarp šių sumų nėra nurodyta, kad atsakovui bus išmokama kompensacija.
24. Visų pirma pastebėtina, kad priešingai, nei teigia ieškovė, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovė neigė turėjusi prievolę mokėti atsakovui kompensaciją už kilnojamąjį darbą 2019 m. rugpjūčio mėn. Taip pat nėra pagrindo nesutikti su apeliacinio skundo nuostata, jog teismas neatsižvelgė į ieškovės pateiktus įsakymus dėl atsakovo skyrimo dirbti įvairiuose objektuose ir (ar) įsakymus mokėti atsakovui kompensacijas už kilnojamojo pobūdžio darbą – skundžiamo sprendimo 3 ir 4 lape išvardyti visi į bylą pateikti aktualūs nagrinėjam klausimui įrodymai, tarp jų ir minimi ieškovės įsakymai. Nustatyta, kad 2019 m. gegužės 22 d. įsakymu dėl atsakingo asmens skyrimo Nr. 60 A. V. buvo paskirtas statybos darbų vadovu atliekant darbus objekte „Daugiabučio namo, esančio adresu Duomenys neskelbtini, Klaipėdoje, modernizavimas“. Minėtame įsakyme nurodyta darbus pradėti 2019 m. gegužės 22 d., darbų pabaiga – 2019 m. spalio 31 d. Taip pat nustatyta, kad 2019 m. gegužės 22 d. įsakymu dėl atsakingo asmens skyrimo Nr. 61 A. V. buvo paskirtas statybos darbų vadovu atliekant darbus objekte „Daugiabučio namo, esančio adresu Duomenys neskelbtini, Palangoje, modernizavimas“. Minėtame įsakyme nurodyta darbus pradėti 2019 m. gegužės 22 d., darbų pabaiga – 2019 m. rugsėjo 2 d.
25. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovė atsakovui 2019 m. kovo–liepos mėnesiais priskaičiuodavo ir mokėdavo kompensaciją už kilnojamojo pobūdžio darbą. Už 2019 m. kovo mėn. A. V. skirta 160 Eur kompensacija. 2019 m. balandžio–liepos mėnesiais kompensacijos dydis buvo 200,00 Eur. Kaip jau minėta šioje nutartyje, teismas, įvertinęs teismo posėdžio metu atsakovo nurodytas aplinkybes, t. y. jog rugpjūčio mėnesį jis tebedirbo Duomenys neskelbtini, Palangoje, o jo darbo sąlygos, vieta ir pobūdis nepasikeitė, nustatęs, kad atsakovui komandiruotės išlaidos nebuvo mokamos, nors atsakovo gyvenamoji vieta yra Klaipėdoje, nusprendė, jog 200 Eur kompensacija turėjo būti išmokėta ir už rugpjūčio mėnesį.
26. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors apeliantė kvestionuoja šią pirmosios instancijos teismo išvadą motyvuodama, jog ji padaryta remiantis tik atsakovo paaiškinimais, tačiau nepateikia jokių atsakovo paaiškinimus paneigiančių įrodymų.
27. DK 214 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu darbuotojas kreipiasi į darbo ginčus nagrinėjantį organą dėl individualaus ginčo dėl teisės, darbdavys privalo įrodinėti tam tikras ginčui išspręsti svarbias aplinkybes ir pateikti įrodymus, jeigu jis juos turi arba jie jam lengviau prieinami. Šiuo atveju nei darbo ginčų komisijai, nei pirmosios instancijos teismui ieškovė neteikė įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, jog 2019 m. rugpjūčio mėn. atsakovas nedirbo Duomenys neskelbtini, Palangoje, ar kad keitėsi atsakovo darbo sąlygos, vieta ir (ar) pobūdis (CPK 178 straipsnis). Tokių įrodymų nėra pateikta ir su apeliaciniu skundu.
28. Taip pat atmestinas skundo argumentas, jog ieškovės įrodinėjamas aplinkybes, t. y. jog kompensacija neturėjo būti mokama, patvirtina tai, kad susitarime dėl darbo sutarties nutraukimo nebuvo numatytas kompensacijos išmokėjimas. Pažymėtina, kad būtent dėl neteisingai priskaičiuotų su darbo santykiais išmokų atsakovas ir kreipėsi į darbo ginčų komisiją, t. y. atsakovas nesutiko, jog ieškovės atliktas su darbo santykiais susijusių išmokų apskaičiavimas yra teisingas. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 19 d. mokėjimo pavedimu ieškovė pirmą kartą per visą darbo santykių laikotarpį atsakovui sumokėjo avansą, tačiau mokėjimo paskirtyje nėra detalizuota, kuri mokėjimo dalis yra darbo užmokestis, kuri – avansas. Todėl atsakovas, pasirašydamas susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo ir patvirtindamas, kad neturi pretenzijų dėl priskaičiuotų sumų, negalėjo žinoti tikslios informacijos apie visas per darbo laikotarpį priskaičiuotas sumas.
29. Todėl vadovaujantis nurodytomis aplinkybėmis nėra pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovui neturėjo būti mokama kompensacija už kilnojamąjį darbą 2019 m. rugpjūčio mėn. ar kad šios kompensacijos dydis turėtų būti mažesnis, nei buvo mokamas 2019 m. balandžio–liepos mėnesiais.
30. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
31. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, jį keisti remiantis apeliacinio skundo argumentais pagrindo nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
32. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 straipsniai).
33. Apeliantės skundo netenkinus jos turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
34. Atsakovas pateikė prašymą iš ieškovės priteisti 500 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu.
35. Pažymėtina, kad atsakovo bylinėjimosi išlaidos, susijusios su teisinės pagalbos teikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (2015 m. kovo 19 d. redakcija) rekomenduojamų priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalių dydžių. Todėl jos priteistinos iš ieškovės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Naujoji Gotika“ atsakovui A. V. priteisti 500,00 Eur (penkių šimtų eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.