Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Dalės Burdulienės,

dalyvaujant ieškovui E. K., jo atstovei advokatei Vilijai Jurčikonienei, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, A. K.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. K. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. K. ieškinį atsakovui V. K., trečiajam asmeniui nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje A. K. dėl paramos pilnamečiam vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Skunde nurodoma, kad teismas neteisingai vertino byloje pateiktus įrodymus ir priėmė nepagrįstą sprendimą. Apeliantas pažymėjo, kad sąžiningai vykdė LR Konstitucijos 38 str. numatytą pareigą ir iki pilnametystės teikė sūnui išlaikymą po 125 Lt kas mėnesį. Taip pat nurodoma, kad teismas nevertino apelianto pateiktos pažymos, kad jo pajamos nuo 2009 m. gegužės mėn. sumažėjo 100 Lt. Taip pat buvo neatsižvelgta, jog atsakovas yra sunkios sveikatos būklės, per mėnesį išleidžia apie 200 Lt būtiniausiems vaistams. Apeliantas su apeliaciniu skundu pateikė teismui darbdavio UAB “Sūduvos dujos“ 2009-05-04 įsakymą Nr. 1 ir nurodė, kad keičiasi darbo grafikas, todėl atlyginimas realiai sumažės. Byla buvo nagrinėjama gegužės mėn., todėl apeliantas anksčiau pažymos už šį mėnesį pateikti negalėjo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacino skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir priėmė sprendimą, prieštaraujantį teisingumo ir protingumo principams.

Pilnamečio vaiko (CK 2.5 straipsnio 1 dalis) išlaikymo pareiga pagal įstatymą tėvams tenka, kai vaikas yra nedarbingas dėl invalidumo, kuris jam nepilnamečiui nustatytas, taip pat kai vaikui būtina parama, jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis negu 24 metų. Ieškovas E. K., gim. 1991-01-05 yra paramos reikalingas pilnametis ir apeliantas to neginčija. Jo pajamos per mėn. yra iki 150 Lt (b.l. 8-9). Ieškovas mokosi Marijampolės profesinio rengimo centro Statybos ir mechanikos skyriuje statybos verslo paslaugų tiekėjo mokymo programos I kurse dieniniame skyriuje, kur kartu įgis ir vidurinį išsilavinimą. Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarime pažymėjo: „(...) atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiam (18 metų), akivaizdu, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą, taip pat tokį vidurinį išsilavinimą, kuris gali būti teikiamas kartu su profesiniu. Tokia tėvų pareiga kildintina ne tik iš įstatymų, bet ir iš Konstitucijos nuostatų visumos, inter alia iš tėvų ir vaikų ryšių vertingumo konstitucinio įtvirtinimo, atviros, teisingos darnios ir pilietinės visuomenės siekio, valstybės socialinės orientacijos“.

Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs teisės taikymo (aiškinimo) taisyklę, kad paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji ir ar ji būtina teismas sprendžia įvertinęs byloje surinktus įrodymus apie vaiko turimą turtą ir pajamas (pvz., pašalpas ir pan.) bei jo poreikius (pvz., gyvenamosios vietos nuomos mokestį, išlaidas už komunalinius patarnavimus, mokslo priemonių įsigijimui reikalingas lėšas, maisto, aprangos įsigijimo ir kitokias būtinąsias išlaidas) (žr. Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje J. A. v. A. U., bylos Nr. 3K-3-95/2007; 2007 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje N. J. v. G. J., bylos Nr. 3K-3-104/2007). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas gyvena su motina, trečiuoju asmeniu byloje, A. K., jai nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame plote. Atsakovas materialinę paramą ieškovui nutraukė sulaukus pilnametystės. Paramą jis gauna tik iš motinos.

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad pragyvenimui bei kitoms reikmėms per mėnesį reikia apie 1200 Lt. Tretysis asmuo ieškovo pusėje pateikė į bylą šias išlaidas detalizuojantį sąrašą (b.l. 18). Apeliacinės instancijos teisme apeliantas bei jo atstovė paaiškino, kad minimalius kasdienius poreikius galėtų patenkinti iš 700 – 800 Lt. Tokiu būdu skundžiamu teismo sprendimu iš atsakovo priteistas išlaikymas sudarytų 1/3 dalį bendrų išlaidų. Kitas dvi dalis išlaidų, į kurias neįskaičiuotos išlaidos aviasportui, turėtų padengti ieškovas ir tretysis asmuo. Ieškovo pajamos, kaip minėta, per mėn. yra 150 Lt (b.l. 8-9), todėl didesnė išlaidų dalis tenka trečiajam asmeniui. Apeliantas nurodė, kad nesutinka padengti ieškovo išlaidas, susijusias su aviacijos sportu. Teisėjų kolegija ieškovo paaiškinimą, kad šios išlaidos nėra įskaičiuotos į 700-800 Lt sumą laiko labiau tikėtinu, įvertinus Marijampolės Antano Gustaičio jaunųjų aviatorių klubo 2009-02-04 rašto duomenis (b.l. 13). Be to, laikyti šias išlaidas neprotingomis negalima vien todėl, kad ieškovas nuo 2001 m. yra Marijampolės Antano Gustaičio jaunųjų aviatorių klubo narys, įgijo skraidyklės ir parasparnio piloto pažymėjimą. Abu tėvai, gyvendami santuokoje, tam pritarė. Ieškovas pasirinko mokymą Marijampolės profesinio rengimo centre, kad galėtų suderinti šį pomėgį su mokslu. Marijampolės Antano Gustaičio jaunųjų aviatorių klubo 2009-02-04 rašte nurodyta, kad norint palaikyti minimalius saugaus pilotavimo įgūdžius reikia minimaliai per mėnesį atlikti 10 startų, kai vieno starto kaina 15 Lt. Todėl atmestinas apelianto argumentas, kad išlaikymas iš atsakovo buvo priteistas ir šioms išlaidoms kompensuoti.

Teismas nustatė, kad abu ieškovo tėvai yra darbingi, tačiau tretysis asmuo nuo 2008-08-29 atleista iš darbo UAB „CIE LT Forge“ bei nuo 2008-11-20 gauna nedarbo draudimo išmoką. Pažymėtina, kad pagal Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 7 str. 2 d. maksimalus jos mokėjimo laikotarpis yra 9 mėnesiai, turint 35 m. ir daugiau draudiminį stažą. Tretysis asmuo paaiškino, kad šiuo metu gauna 550 Lt. nedarbo draudimo išmoką. Atsakovas dirba UAB „Sūduvos dujos“ operatoriumi dvi pamainas iš eilės ir keturias dienas ilsisi (b.l. 63). Jo darbo užmokestis už 2009-05 mėn. po mokesčių buvo 742,37 Lt., lyginant 2008-05 - 2009-01 duomenis, nežymiai padidėjo (b.l. 31, 74). A. K. paaiškino, kad ieškovą remia iš santaupų, nes šiuo metu yra bedarbė. Tvirtino, kad atsakovas taip pat turi santaupų, kadangi po santuokos jam atitekusį dviejų kambarių butą iškeitė į vieno, be to, po santuokos nutraukimo jam atiteko daugiau turto, kurį disponuodamas gali gauti papildomų pajamų. Teismų informacinės sistemos duomenimis nustatyta, kad atsakovui po santuokos nutraukimo 2006-05-31 Marijampolės raj. apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-358-594/2006 asmeninės nuosavybės teise atiteko 2 kambarių butas su rūsiu Panausupio g. 14-1, Marijampolėje, kurį šalys įvertino 50000 Lt. VĮ Registrų centro duomenimis atsakovas po santuokos nutraukimo 2007-06-01 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigijo 1 kambario butą P. C. g. 3-11, Marijampolėje, kurio vidutinė rinkos vertė 34310 Lt (b.l. 33). Atsakovas neįrodinėjo, kam panaudojo lėšų skirtumą, todėl tretysis asmuo turėjo pagrindo teismui nurodyti, kad atsakovas turi santaupų, kurias galėtų panaudoti sūnaus išlaikymui. Taip pat atsakovui po santuokos nutraukimo atiteko du 0.0600 ha žemės sklypai SB „Gija“. Atsakovas savo atsikirtimus grindė tik gaunamo darbo užmokesčio dydžiu bei neteikė kitų teisiškai reikšmingų atsikirtimų į ieškovo bei trečiojo asmens argumentus, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo visas abejones vertinti ieškovo interesų naudai (CK 3.3 str. 1 d.). Atsakovas atsikirtimus dar grindė tuo, kad turi sveikatos problemų (b.l. 46). Mediciniame pažymėjime nurodyta, kad jam skiriami kompensuojami ir nekompensuojami vaistai. Atsakovo pateikti kvitai (b.l. 64) neduoda pagrindo nustatyti, kad juose nurodytus vaistus pirko atsakovas, kad jam jie buvo skirti bei juos tenka vartoti pastoviai ir kt. Atsakovo apeliacinio skundo argumentas, kad per mėnesį turi 200 Lt išlaidų vaistams leistinais rašytiniais įrodymais neįrodytas (CPK 178 str., 180 str.). Tretysis asmuo pateikė medicininį pažymėjimą, kad turi sveikatos problemų (b.l. 45), bet gydymo išlaidų dydžio įrodymais taip pat negrindė. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovo tėvų turtinė padėtis yra panaši. Tačiau ieškovas su trečiuoju asmeniu gyvena sodininkų bendrijoje „Piliakalnis“ ir yra įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą (b.l. 6), todėl jų gyvenimo sąlygos yra blogesnės negu atsakovo.

Teisėjų kolegija laiko, jog teisinių argumentų, kuriais remiantis būtų pagrindas pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 329 straipsnio 1 dalis), nepateikta. E. K. išlaikymo po 250 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis našta atsakovui nėra neproporcinga jo galimybėms. Atsakovas nenurodė pareigų kitiems šeimos nariams, išlaikytinių, todėl pirmosios instancijos teismo priteista išlaikymo pareiga nesukurs tokios situacijos, kad iš esmės pablogintų atsakovo padėtį, padarydama esminės žalos jo ar kitų asmenų teisėms ar apskritai jis negalėtų šios pareigos vykdyti. Be to, pagal CPK 279 str. 5 d., jeigu įsiteisėjus sprendimui, kuriuo iš atsakovo buvo priteistos periodinės išmokos, iš esmės pasikeičia aplinkybės, turinčios įtakos išmokų dydžiui nustatyti ar jų trukmei, tai kiekviena šalis turi teisę, pareikšdamos naują ieškinį, reikalauti pakeisti išmokų dydį bei terminus. Atsakovas nurodė, kad ateityje jam gali būti nustatytas nedarbingumas. Ieškovas nuo 2009 m. balandžio 8 d. įregistruotas Marijampolės darbo biržoje kaip ieškantis darbo. Tretysis asmuo apeliacinės instancijos teisme paaiškino, kad tikisi gauti darbo, nes nedarbo draudimo išmoka jai mokama nuo 2008-11-20, kai pagal Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 7 str. 2 d. maksimalus jos mokėjimo laikotarpis yra 9 mėnesiai, turint 35 m. ir daugiau draudiminį stažą. Visos šios aplinkybės gali turėti ateityje įtakos išmokų dydžiui ir jų mokėjimo terminui. Apeliacinio skundo argumentai nėra pagrindu spręsti, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas šeimos santykių subjektų teises ir pareigas nesirėmė teisingumo, sąžiningumo, protingumo ir kitais bendraisiais teisės principais (CK 3.4 straipsnio 2 dalis) ir išlaikymą sumažinti iki 150 Lt, todėl apeliacinis skundas atmestinas, Marijampolės apylinkės teismo 2009 m. gegužės 20 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti, Marijampolės apylinkės teismo 2009 m. gegužės 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.