Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Vilma Raščiuvienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Raseinių šilumos tinklai“ ieškinį atsakovui V. K. dėl skolos už suteiktas paslaugas priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Atlikus formalų byloje pateiktų įrodymų tyrimą (netiriant įrodymų turinio ir vertinant tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą), daroma išvada, kad pasitvirtinus byloje esančių įrodymų turiniui būtų pagrindas ieškinį tenkinti visiškai (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.383 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo-pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui (vartotojui) per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas (vartotojas) įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto jos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. CK 6.384 straipsnio 1 dalis numato, jog energijos pirkimo – pardavimo sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų momento bei sutartyje nenumačius ko kita, laikoma esant ją sudarytą neterminuotam laikui. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis), draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis).

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad atsakovą V. K. ir ieškovę nuo 2019 m. rugpjūčio mėnesio iki 2020 m. vasario mėnesio siejo šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartiniai santykiai. Atsakovas, būdamas buto, esančio (duomenys neskelbtini), kuriam ieškovė energijos tiekimo tinklais tiekia šilumą ir karštą vandenį, savininkas, privalėjo tinkamai ir laiku apmokėti už ieškovės tiektas paslaugas – šildymo, karšto vandens teikimo, šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų priežiūrą – pagal galiojančius tarifus. Už ieškovės tiekiamą šilumą ir karštą vandenį laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio mėnesio iki 2020 m. vasario mėnesio susidarė 430,75 Eur įsiskolinimas. Duomenų, kad atsakovas savo sutartinę prievolę atsiskaityti su ieškove būtų įvykdęs, byloje nėra.

Atsakovui laiku neatsiskaičius už teiktas paslaugas, ieškovė už laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio mėnesio iki 2020 m. vasario mėnesio, vadovaujantis Šilumos pirkimo – pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo 37¹ punktu, kuris numato, kad sutartyje nustatytu terminu neatsiskaičius už suvartotą šilumos energiją, buitiniam šilumos vartotojui gali būti skaičiuojami iki 0,02 procentų dydžio delspinigiai nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną, skaičiavo 0,02 procentų dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą dieną, viso priskaičiuota 4,47 Eur delspinigių.

Ieškovė 2020 m. vasario 6 d. raštu kreipėsi į atsakovą ir ragino padengti susidariusį įsiskolinimą, tačiau, ieškovės teigimu, atsakovas su ieškove už teiktas paslaugas iki šiol nėra atsiskaitęs. Duomenų apie tai, kad atsakovas ieškovei būtų sumokėjęs skolą už patiektą šilumos produkciją byloje nėra. Prieštaravimų dėl ieškovės reikalavimų ar jų dydžio atsakovas nepareiškė (CPK 187 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškinys dėl 430,75 Eur skolos ir 4,47 Eur delspinigių priteisimo iš atsakovo pripažintinas pagrįstu ir tenkintinas.

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį ir 6.210 straipsnio 1 dalį skolininkas – fizinis asmuo – privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl ieškovės reikalavimas priteisti nurodyto dydžio procesines palūkanas iš atsakovo taip pat yra pagristas ir tenkintinas.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškinys patenkintas visiškai, todėl iš atsakovo ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos, susidedančios iš 15 Eur sumokėto žyminio mokesčio.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R 261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (galiojanti redakcija nuo 2020 m. sausio 23 d.) nustatytą minimalią (5 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš atsakovo nepriteisiamos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285, 286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Raseinių šilumos tinklai“, įmonės kodas 172412113, 430,75 Eur (keturis šimtus trisdešimt eurų 75 ct) skolos, 4,47 Eur (keturis eurus 47 ct) delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2020 m. balandžio 1 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.