Utenos apylinkės teismo nutartis

asmens padariusio baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką D. A. gynėjui advokatui Romanui Bareikai,

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo,

D. A., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, profesinio išsilavinimo, bedarbis, neįgalus, teistas:

2014-06-04 Zarasų r. apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., 187 str. 1 d., taikyta priverčiamoji medicinos priemonė - ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

2014-12-03 Zarasų r. apylinkės teismo nutartimi priverčiamosios medicinos priemonės - ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymas pratęstas.

2015-05-21 Zarasų r. apylinkės teismo nutartimi priverčiamosios medicinos priemonės - ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymas pratęstas.

2015-11-10 Zarasų r. apylinkės teismo nutartimi priverčiamosios medicinos priemonės - ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymas pratęstas.

2016-04-27 Zarasų r. apylinkės teismo nutartimi priverčiamosios medicinos priemonės - ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymas pratęstas.

2016-10-19 Zarasų r. apylinkės teismo nutartimi priverčiamosios medicinos priemonės - ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymas pratęstas.

2017-03-22 Zarasų r. apylinkės teismo nutartimi priverčiamosios medicinos priemonės - ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymas pratęstas.

2017-10-17 Zarasų r. apylinkės teismo nutartimi priverčiamosios medicinos priemonės - ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymas pratęstas.

2018-03-29 Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų nutartimi priverčiamoji medicinos priemonė - ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pakeistas į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

2. 2018-02-19 Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų pagal LR BK 140 str. 2 d., taikyta priverčiamoji medicinos priemonė - stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

2018-09-26 Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų nutartimi priverčiamosios medicinos priemonės - stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje taikymas pratęstas.

2019-03-22 Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų nutartimi priverčiamoji medicinos priemonė - stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje pakeistas į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

2019-09-19 Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų nutartimi priverčiamosios medicinos priemonės - ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymas pratęstas.

2020-03-04 Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų nutartimi priverčiamosios medicinos priemonės - ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymas pratęstas.

2020-08-19 Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų nutartimi priverčiamosios medicinos priemonės - ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymas pratęstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis D. A.2020 m. lapkričio 13 d. apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini), tyčia užpylęs benzino ant R. U. priklausančio automobilio "Suzuki Wagon", valst Nr. (duomenys neskelbtini), galinio rato, jį padegė, dėl ko ugnis įsimetė į automobilio saloną ir jis išdegė, tokiais veiksmais visuotinai pavojingu būdu sugadino svetimą, R. U. priklausantį automobilį "Suzuki Wagon", valst Nr. (duomenys neskelbtini), ir nukentėjusiajam R. U. padarė 2000 Eur turtinę žalą. Šiais savo veiksmais D. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 2 d.

Po ko, jis 2020 m. lapkričio 13 d., apie 20.15 val., (duomenys neskelbtini), tyčia atsinešęs benzino užpylė jo ant R. U. priklausančio pirties pastato ir jį padegė, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, kadangi pastebėjus gaisrą pastatas buvo užgesintas, taip visuotinai pavojingu būdu pasikėsino sunaikinti svetimą, nukentėjusiajam R. U. priklausantį turtą, padarydamas 500 Eur turtinę žalą. Šiais savo veiksmais D. A. padarė nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d., 187 str. 2 d.

Teismo posėdžio metu, apklaustas teismo psichiatras ekspertas Kęstutis Mikučionis palaikė teismo psihiatrijos ekspertizės aktą ir patvirtino padarytas išvadas. Ekspertas patvirtino, kad D. A. rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – priverstinį stacionarinį gydymą specializuotoje įstaigoje bendrojo stebėjimo sąlygomis (Rokiškio psichiatrijois ligoninėje).

Teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos D. D. ir D. Ž., bylai reikšmingų parodymų nepateikė.

Teismo posėdžio metu, apklausti liudytojai V. B. ir A. K. – Utenos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Zarasų policijos komisariato tyrėjai parodė, kad nuvykę į įvykio vietą, jie apklausė D. A., kuris prisipažino, kad padegė R. U. automobilį ir pirtį. D. A. parodė butelį, iš kurio benzinu apliejo automobilį ir pirtį.

Liudytojas R. U. teisme patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojas patvirtino, kad tuoj po pirties padegimo D. A. jam prisipažino, kad padegė R. U. pirtį.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojai D. D., D. Ž., R. U., davė analogiškus parodymus, kaip ir teismo posėdžio metu (1 t., b. l. 80, 85, 90, 106-107).

Parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kaip D. A. padegė R. U. priklausantį automobilį ir pirtį (2 t., b. l. 55-56, 58-61).

Alkoholio kiekio matavimo prietaisu nustatyta, kad po įvykio D. A. nustatytas 1,28 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 160).

Lietuvos Teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje nustatyta, kad iš D. A. paimtame butelyje ir bakelyje, yra ypač degaus skysčio – benzino pėdsakai (1 t., b. l. 123-125).

Priešgaisrinė ir gelbėjimo tarnybos akte nustatyta, kad apdegė nukentėjusiajam priklausančios pirties siena ( 1 t., b. l. 134-142).

Įvykio vietos apžiūros protokoluose užfiksuota apdegusi pirtis ir automobilis, kurie priklauso nukentėjusiajam ( 1 t., b. l. 22-23, 29-30, 32-38, 40-44)

Atlikus teismo psichiatrijos ekspertizę, nustatyta, kad D. A. nustatytas vidutinis protinis atsilikimas D. A. įstatymo uždraustos veikos padarymo metu nebuvo laikino psichikos sutrikimo būsenoje. D. A., dėl jam konstatuoto vidutinio protinio atsilikimo su reikšmingu elgesio sutrikimu, reikalaujančiu gydymo, baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu negalėjo suvokti jos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. D. A. dėl dabartinės psichikos būsenos negali būti apklausiamas, negali dalyvauti teismo posėdžiuose. D. A. būtina taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – priverstinį stacionarinį gydymą specializuotoje įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis (Rokiškio psichiatrijos ligoninėje) (2 t., b. l. 27-28).

Motyvuojamoji dalis

BK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, teismas gali taikyti priverčiamąsias medicinos priemones. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 400 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teisiamajame posėdyje dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo turi būti apklausti nukentėjusieji bei liudytojai, patikrinti kitokie įrodymai, kad tas asmuo yra padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, išklausyta eksperto išvada dėl nepakaltinamumo ar riboto pakaltinamumo ir patikrintos kitos aplinkybės, turinčios esminės reikšmės sprendžiant dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo. Pagal BPK 401 straipsnio 2 dalies nuostatas, priimdamas nutartį, teismas turi išspręsti šiuos klausimus: 1) ar padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika; 2) ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė asmuo, kurio byla nagrinėjama; 3) ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką tas asmuo padarė būdamas nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas; 4) ar po nusikalstamos veikos padarymo tam asmeniui sutriko psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti ir ar tai nėra laikinas psichikos sutrikimas, dėl kurio reikia tik atidėti bylos nagrinėjimą; 5) ar taikytina priverčiamoji medicinos priemonė ir būtent kokia.

Pagal BK 187 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas visuotinai pavojingu būdu sunaikino ar sugadino svetimą turtą.

Byloje pakanka įrodymų daryti išvadą, jog D. A. tyčia padegė R. U. priklausantį automobilį ir pirtį.

Įstatymo uždraustos veikos padarymo aplinkybės įrodytos liudytojų parodymais duotais ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu, kitais pateiktais bylos rašytiniais įrodymais.

Tokiu būdu D. A. padarytų įstatymo uždraustų nusikalstamų veikų, numatytų BK 187 straipsnio 2 dalyje, BK 22 straipsnyje, 187 straipsnio 2 dalyje, faktinės aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu.

Tačiau baudžiamojon atsakomybėn traukiamas ne kiekvienas žmogus, padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, o tik toks, kuris pasižymi tam tikromis savybėmis. Viena iš jų yra pakaltinamumas. BK 17 straipsnyje nustatyta, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų, t. y. baudžiamosios teisės subjektais gali būti tik sąmoningi, normalios psichikos žmonės. Psichikos sutrikimo pobūdis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo, yra specialių žinių reikalaujantis klausimas, todėl visais atvejais šis klausimas yra pateikiamas ekspertams. Teismo ekspertas nustatė, kad D. A. dėl jam konstatuoto vidutinio protinio atsilikimo, baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo metu, negalėjo suvokti jų pavojingumo ir valdyti savo veiksmų.

Teisme apklaustas ekspertizę atlikęs ekspertas nurodė, kad šiuo metu D. A. tikslinga skirti priverčiamąją medicinos priemonę – priverstinį stacionarinį gydymą specializuotoje įstaigoje, bendro stebėjimo sąlygomis.

Teismas, įvertinęs visus šiuos objektyvius duomenis pripažįsta, jog D. A. ir šiuo metu negali suvokti savo veiksmų esmės bei jų valdyti, todėl jis yra nepakaltinamas BK 17 straipsnio nuostatų prasme ir jam taikytinos priverčiamosios medicinos priemonės (BPK 403 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Remiantis Teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadomis ir eksperto paaiškinimais, atsižvelgiant į D. A. diagnozuoto psichikos sutrikimo sunkumą ir nustatytą jo socialinį pavojingumą sau ir visuomenei bei vadovaujantis BPK 403 straipsnio 2 dalies 2 punktu, jam skirtina priverčiamosios medicinos priemonės rūšis – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.

Taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nenustato priemonės taikymo laiko. Ji taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė ir išnyksta asmens pavojingumas (BPK 405 straipsnio 1 dalis). Sveikatos priežiūros įstaiga įpareigojama ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius teikti teismui pagal asmens, kurio byla buvo nagrinėjama, gyvenamąją vietą išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą (BPK 405 straipsnio 2 dalis).

Dėl civilinis ieškinio.

Nukentėjusysis R. U. pateikė 14 500 Eur dydžio civilinį ieškinį (1 t., b. l. 60). Prie ieškinio R. U. nepateikė jokių įrodymų pagrindžiančių jam padarytos žalos dydį.. R. U. bylos nagrinėjime nedalyvavo, nes yra išvykęs į užsienį, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Atsižvelgiant į bylos specifiką, teismas nepripažino R. U. dalyvavimą privalomu bylos nagrinėjime, nes tai būtų užvilkinę bylos nagrinėjimą.

Esant nustatytoms aplinkybėms, pripažintina nukentėjusiajam R. U. teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl civilinio ieškinio dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka (Baudžiamojo proceso 115 straipsnio 2 dalis).

Daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas, kuriame įrašyti vaizdo įrašai, paliktini saugoti byloje. Degtukai, degtukų dėžutės dalis, plastiko butelis ir bakelis, saugomi Utenos VPK Zarasų rajono daiktų saugojimo kameroje, nutarčiai įsiteisėjus sunaikinti. Toje pačioje kameroje saugomas džemperis ir kelnės, nuosprendžiui įsiteisėjus, gražintini D. A.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 400 straipsniu, 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies1 punktu, 2 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Pripažinti, kad D. A., būdamas nepakaltinamumo būsenoje, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnyje, 187 straipsnio 2 dalyje, baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalyje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsniu, taikyti D. A. priverčiamąją medicinos priemonę – priverstinį stacionarinį gydymą specializuotoje įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis (Rokiškio psichiatrijos ligoninėje).

Įpareigoti sveikatos priežiūros įstaigą ne rečiau nei kartą per 6 mėnesius teikti teismui išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską, kuriame įrašyti vaizdo įrašai, palikti prie bylos.

Degtukus, degtukų dėžutės dalį, plastiko butelį ir bakelį, saugomus Utenos VPK Zarasų rajono daiktų saugojimo kameroje, nutarčiai įsiteisėjus sunaikinti.

Toje pačioje kameroje saugomą džemperį ir kelnes, nuosprendžiui įsiteisėjus, gražintini D. A..

Pripažinti nukentėjusiajam R. U. teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl civilinio ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Nutartis per 20 d. nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus. Šią teisę turi asmuo, kurio atžvilgiu išnagrinėta byla, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimi giminaičiai, gynėjas, nukentėjusysis, jo atstovas ir prokuroras.