Klaipėdos apygardos teismo nutartis, 2A-959-796/2021

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-11-04
Bylos Nr.: 2A-959-796/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-42-3-00318-2020-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Erinija Kazlauskienė, Jolanta Gailevičienė, Kristina Domarkienė
Atsakovas: J. E.
Ieškovas: V. B., J.

Kategorijos

2.4.2.5Ginčai, susiję su žemės nuosavybės teise
2.4.2.12.2Negatorinis ieškinys (actio negatoria)
3.3.1.11Naujų įrodymų ir motyvų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimai
3.3.1.18.4Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo

Civilinė byla Nr. 2A-959-796/2021Teisminio proceso Nr. 2-42-3-00318-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.5; 2.4.2.12.2; 3.3.1.11; 3.3.1.18.4 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 4 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo J. E. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2021 m. birželio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. B. ir J. B ieškinį atsakovui J. E. dėl neteisėtai ir savavališkai įrengto kanalizacijos šulinio pašalinimo iš ieškovams priklausančio žemės sklypo, išvadas teikiančios institucijos – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami: 1) įpareigoti atsakovą J. E. pašalinti iš (duomenys neskelbtini), esančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai įrengtą kanalizacijos šulinį ir tinkamai sutvarkyti teritoriją šulinio vietoje, nustatant 30 dienų terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 2) jeigu per teismo nustatytą terminą nebus įvykdytas teismo sprendimas, priteisti iš atsakovo ieškovams 2 000,00 Eur nuostolių atlyginimui dėl šulinio pašalinimo ir teritorijos sutvarkymo; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai ieškinyje nurodė, kad yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. 2002 m. rugsėjo 1 d. buvo atlikti ir įregistruoti kadastriniai matavimai. Šalia esančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini), gyvena atsakovas J. E.. Jų žemės sklypai ribojasi nuo 4 iki 7 pastovaus riboženklio. Atsakovas nekreipdamas dėmesio į žemės sklypų riboženklius, be projekto, pažeisdamas statybos techninį reglamentą STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“, nuo riboženklio Nr. 6 link riboženklio Nr. 7 4 m atstumu ir 1 m į ieškovų sklypo vidų ieškovų žemės sklypo teritorijoje įsirengė kanalizacijos nuotekų šulinį. Tai padarė nederinęs ir neatsiklausęs ieškovų 2005 m. Ieškovai daug kartų prašė atsakovo pašalinti šulinį ir sutvarkyti teritoriją šulinio vietoje, tačiau atsakovas į ieškovų prašymus nekreipia dėmesio. Ieškovai planuoja savo sklypą aptverti tvora, o šulinys trukdo. Tokiu būdu jie negali savo nuožiūra tvarkytis savo sklype. Kadastrinių matavimų bylos duomenys, žemės sklypo planas patvirtina, kad sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos yra aiškios. Žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), plane tiksliai ir aiškiai pažymėta, kad ginčo šulinys įrengtas ieškovų sklype.

Atsiliepimas

2. Atsakovas J. E. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad žemės sklypo dalis, dėl kurios kilo ginčas, priklauso jam, todėl, panaudojęs savo lėšas, įsirengė kanalizacijos šulinį ir jį naudojo kaip savo nuosavybę. Su jo 1995 m. gegužės 30 d. žemės sklypo planu sutiko ir ieškovai, tai ir buvo teisinis pagrindas naudoti žemės sklypus, esančius šalia vienas kito. Šį planą jis pripažįsta ir juo naudojasi. Tačiau 1995 m. spalio 5 d. atsakovui nieko nežinant buvo pradėtas formuoti kitas planas. Jis įstatymų nustatyta tvarka nebuvo supažindintas su naujai ruošiamais žemės sklypų planais. Buvo pakeistos žemės sklypų koordinatės ir neteisėtai pakeista žemės sklypų konfigūracija, tokiu būdu atsakovui priklausantis kanalizacijos šulinys neteisėtai atsidūrė neva tai kaimyniniame sklype. Ieškovų pateikiamas 2004 m. žemės sklypo ribų planas teisinėje erdvėje neegzistuoja ir jokios įrodomosios galios šis dokumentas neturi. Be to, atsakovas prašė taikyti ieškinio senaties terminą, kadangi praleistas 10 m. senaties terminas.

3. Institucija, teikianti išvadą, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės skyrius pateikė išvadą dėl žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės skyriuje iš saugomų dokumentų matyti, kad projektavimo biuro „Šilas“ darbuotoja J. K. 1995 m. gegužės 3 d. parengė ištrauką iš Šilalės m. generalinio plano – atsakovo J. E. žemės sklypo planą, adresu (duomenys neskelbtini), nurodytas sklypo plotas – 3 000 kv. m. UAB korporacija „Matininkai“, atlikę žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates Šilalės m. vietinėje koordinačių sistemoje, 1995 m. spalio 6 d. parengė žemės sklypo planą, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame nurodytas sklypo plotas – 2 994 kv. m. 1996 m. vasario 27 d. gautas atsakovo J. E. prašymas leisti pakoreguoti žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribas pagal UAB korporacija „Matininkai“ atliktus kadastrinius (geodezinius) matavimus. Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 268, sudaryta 1996 m. balandžio 1 d. tarp atsakovo ir Tauragės apskrities valdytojo administracijos Šilalės rajono Žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos viršininko, J. E. įgijo žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio plotas 2 994 kv. m. Ši sutartis įregistruota VĮ Registrų centre bei sklypo ribos pažymėtos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje ir jos iki šiol nėra pakitusios ar kitaip įstatymų nustatyta tvarka nuginčytos. Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. P87/04-0807 ieškovams V. ir J. B. parduotas žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), sklypo plotas – 0,1962 ha. 2004 m. kovo 5 d. gautas V. ir J. B. prašymas įteisinti namų valdos žemės sklypą – 0,1962 ha, esantį (duomenys neskelbtini), pagal atliktus kadastrinius matavimus. Nustatyta, kad žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus atliko P. K. individualios įmonės matininkas P. K.. Plane, kurį parengė P. K., pažymėtų riboženklių Nr. 4, 5, 6, kurie ribojasi su atsakovo žemės sklypu, ir plane, kurį parengė UAB korporacija „Matininkai“ matininkė L. N., pažymėtų riboženklių Nr. 9, 8, 7 atstumai identiškai atitinka, ribų persidengimo ar ribų pakeitimo iki 2021 m. gegužės 17 d. nenustatyta.

4. Institucija, teikianti išvadą, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) pateikė išvadą. Nurodė, jog Inspekcija nėra tikrinusi nurodyto kanalizacijos šulinio – nuotekų kaupimo rezervuaro statybos teisėtumo, todėl aplinkybės analizuojamos ir išvada teikiama tik pagal teismo pateiktus dokumentus. Ieškovų ieškinyje nurodyta, kad atsakovas įsirengė kanalizacijos nuotekų šulinį ieškovų žemės sklype, nederinęs ir neatsiklausęs ieškovų, 2005 m. Žemės sklype įrengtas kanalizacijos šulinys – nuotekų surinkimo rezervuaras (toliau – rezervuaras) – yra nuotekų šalinimo tinklų sudėtinė dalis. Pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ (redakcija nuo 2005 m. vasario 16 d.) 2 lentelės 2 eilutę inžineriniai tinklai namų valdos ribose buvo priskirtini II grupei nesudėtingų inžinerinių statinių. STR 1.01.07:2002 12.4 punkte nurodyta, kad II grupės nesudėtingiems statiniams, išskyrus statomus kultūros paveldo objekto ir saugomose teritorijose, rengiamas supaprastintas statinio projektas, kurį patikrina savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, įgaliotas nustatyti statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus. Rezervuarui nereikalingas leidimas, tačiau vietoj jo buvo reikalingas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo, įgalioto nustatyti statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus, raštiškas pritarimas supaprastintam statinio projektui. Neturint šio pritarimo, rezervuaro statyba būtų laikoma savavališka. Pagal šiuo metu galiojančio STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 3 lentelės 3.14 eilutę 5 m³/per parą ir mažesnio našumo nuotekų valyklos ir nuotekų kaupimo rezervuarai priskirtini II grupei nesudėtingų inžinerinių statinių. Pagal šiuo metu galiojančio STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 3 priedo 1.5 punktą leidimas statyti naują statinį privalomas statant II grupės nesudėtingų statinių kategorijai priskirtas nuotekų valyklas ir (ar) nuotekų kaupimo rezervuarus. Neturint statybą leidžiančio dokumento, nuotekų valyklos ir nuotekų kaupimo rezervuarų statyba būtų laikoma savavališka. Pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės skyriaus 2019 m. liepos 24 d. surašyto Žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 33ŽN-136-(14.33.73) situacijos schemą rezervuaras įrengtas ieškovų žemės sklype. Atsakovas, įrengęs žemės sklype rezervuarą, nebūdamas žemės sklypo savininku, neturėjo teisės būti statytoju, todėl nurodyto inžinerinio statinio statyba turėtų būti laikoma neteisėta.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Tauragės apylinkės teismo 2021 m. birželio 16 d. sprendimu ieškinys tenkintas, atsakovas J. E. įpareigotas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos per 30 dienų pašalinti iš (duomenys neskelbtini), esančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio ieškovams J. B. ir V. B., neteisėtai įrengtą nuotekų kaupimo rezervuarą ir tinkamai sutvarkyti teritoriją šulinio vietoje; atsakovui per 30 dienų terminą savo lėšomis nepašalinus nuotekų kaupimo rezervuaro iš ieškovams priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir nesutvarkius teritorijos, tokia teisė suteikta ieškovams, visas susijusias išlaidas išieškant iš atsakovo. Taip pat priteista iš atsakovo ieškovų naudai lygiomis dalimis po 200,00 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų bei į valstybės biudžetą 33,73 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Pirmosios instancijos teismo motyvai:

5.1 Savininkai, gindami nuosavybės teisę nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo teisės netekimu, ieškinį gali pareikšti tol, kol tęsiasi teisių pažeidimas arba nelikviduojami pažeidimu sukeliami padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2008). Ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Šioje byloje ieškovų pareiga yra įrodyti, kad jie yra ginčo žemės sklypo savininkai ir kad jų, kaip savininkų, teisės yra pažeistos, o atsakovo pareiga įrodyti, jog jis turi teisėtą pagrindą užimti ir naudoti dalį ieškovų žemės.

5.2 Pažymėjimu apie Nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre nustatyta, kad žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), su statiniais priklauso ieškovams V. B. ir J. B., o žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso J. E.. Ieškovai įrodinėdami, kad atsakovo kanalizacijos šulinys yra jų žemėje, pateikė žemės sklypo planą, kurio sklypo ribos pažymėtos (įregistruotos) kadastro žemėlapyje VĮ Registrų centro Tauragės filiale 2004 m. kovo 15 d. Pagal šį planą nustatyta, jog kanalizacijos šulinio ieškovų žemės sklype 2004 m. nebuvo.

5.3 Atsakovo J. E. prašymu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės skyriaus specialistai atliko ieškovų sklype patikrinimus, kuriuos užfiksavo žemės naudojimo 2019 m. liepos 24 d. patikrinimo akte Nr. 33ŽN-137-(14.33.73) ir 2019 m. liepos 23 d. patikrinimo akte Nr. 33ŽN-136-(14.33.73). Tikrinimo metu buvo atliktas ieškovų žemės sklypo (duomenys neskelbtini), žemės ribos patikrinimas, buvo nustatyta, kad nesilaikoma įpareigojimo saugoti riboženklius. Patikrinimų aktuose yra pateikta nubraižyta žemės sklypo plano schema, iš kurios matyti, jog atsakovo J. E. kanalizacijos šulinys patenka į ieškovų žemę. Teismo posėdžio metu liudytoja J. J. patvirtino, jog tikrino žemės sklypo ribas pagal VĮ Registrų centre įregistruotą ieškovų planą, ieškovų sklypo ribos su atsakovo žemės sklypo planu nepersidengė, kitokiu atveju ji tai būtų pažymėjusi patikrinimo akte. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės skyriaus pateiktoje išvadoje pažymėta, kad ribų persidengimas ar ribų pakeitimas iki 2021 m. gegužės 17 d. nenustatytas. Inspekcijos pateiktoje išvadoje konstatuota, jog atsakovas, įrengęs rezervuarą, nebūdamas žemės sklypo savininku, neturėjo teisės būti statytoju, todėl nurodyto inžinerinio statinio statyba ieškovų žemės sklype turėtų būti laikoma neteisėta.

5.4 Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad ieškovai įrodė, jog jie yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai, o faktą, kad ieškovų žemės sklype yra atsakovo įrengtas kanalizacijos šulinys, įrodė žemės sklypo planu, kurio sklypo ribos pažymėtos (įregistruotos) kadastro žemėlapyje VĮ Registrų centro Tauragės filiale 2004 m. balandžio 15 d. Teismas konstatavo, kad atsakovas savavališkai žemės sklype, priklausančiame ieškovams, yra įsirengęs kanalizacijos šulinį, ieškovų prašymu šio šulinio geranoriškai nepašalino. Ieškovė J. B. nurodė, jog kanalizacijos šulinys trukdo ieškovams disponuoti turtu ir jį valdyti, kadangi skleidžia blogą kvapą, norėtų apsitverti savo žemės sklypą tvora ir susitvarkyti savo sklypą.

5.5 Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovo žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), suformuotas atliekant kadastrinius matavimus ir parengtas 1995 m. gegužės 3 d. žemės sklypo planas. Po to atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates Šilalės miesto vietinėje koordinačių sistemoje, 1995 m. spalio 6 d. parengtas žemės sklypo planas, kuris suderintas su besiribojančių žemės sklypų savininkais V. B., M. P., R.. Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje esančios informacijos matyti, kad žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtos vadovaujantis 1995 m. spalio 6 d. žemės sklypo planu, šis žemės sklypo planas yra galiojantis ir įregistruotas VĮ Registrų centre.

Atsiliepimas

5.6 Atsakovas kaip įrodymus, pagrindžiančius jo atsiliepime ir teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, pateikia 2018 m. ir 2019 m. nuotraukas iš Regijos, sklypo planą (ištrauka iš generalinio plano), atsakymus, gautus iš Nacionalinės žemės tarnybos, VĮ Registrų centro, atsakovo darytas fotonuotraukas, 2000 m. gegužės 23 d. namų valdos žemės sklypo planą. Ginčo nagrinėjimo ribas apibrėžia ieškinio dalykas ir pagrindas, todėl teismas neturi pagrindo spręsti klausimų, nors ir susijusių su ginčo objektu, tačiau dėl kurių nėra reiškiami reikalavimai. Šiuo atveju yra sprendžiamas ieškovų pareikštas reikalavimas, susijęs su ieškovų nuosavybės teisės pažeidimu, bet šioje byloje nesprendžiamas ginčas dėl žemės sklypo ribų, kadangi ieškovai tokio reikalavimo nereiškė, o atsakovas nors teisme ginčijo žemės sklypo ribas, tačiau priešieškinį byloje pareiškė tik atnaujinus bylos nagrinėjimą, t. y. 2021 m. birželio 1 d. Priešieškinį buvo atsisakyta priimti atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 143 straipsnį. Teismas išnagrinėjo ginčą ieškovų pareikšto ieškinio ribose – dėl teisės pažeidimų, nesusijusių su nekilnojamojo daikto valdymo praradimu, pašalinimo, kitų klausimų nesprendė, todėl neturėjo pagrindo šioje byloje spręsti klausimo apie duomenų, įrašytų į Nekilnojamojo turto registrą, teisingumo bei kitų su tuo susijusių kausimų. Teismas siūlė šalims atlikti naujus kadastrinius matavimus ir išsiaiškinti sklypų ribas, šalys svarstė galimybę užbaigti bylą taikos sutartimi, tačiau taikos sutartis nebuvo sudaryta, kadangi, kaip nurodė ieškovų atstovas, atsakovas atsisakė.

5.7 Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kad Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Ieškovų ir atsakovo ginčo metu Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje įbraižytų žemės sklypų duomenys nėra nuginčyti ir (ar) pakeisti, todėl žemės sklypų planai laikytini teisingais, kol jie nebus pakeisti arba nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

5.8 Teismas tenkino ieškovų reikalavimą įpareigoti atsakovą pašalinti iš žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), neteisėtai įrengtą kanalizacijos šulinį ir tinkamai sutvarkyti teritoriją šulinio vietoje. Teismas taip pat pažymėjo, jog kadangi negalima tiksliai nustatyti, kokias išlaidas ieškovai patirs šalindami nuotekų kaupimo rezervuarą, atsakovui per 30 dienų terminą savo lėšomis nepašalinus nuotekų kaupimo rezervuaro iš ieškovams priklausančio žemės sklypo ir nesutvarkius teritorijos, tokia teisė suteikiama ieškovams, visas išlaidas išieškant iš atsakovo.

5.9 Teismas taip pat pažymėjo, jog kadangi neteisėtai įrengtas kanalizacijos šulinys nėra pašalintas, t. y. nuosavybės teisių pažeidimas tebesitęsia, todėl ieškinio senaties terminas nėra pasibaigęs.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Tauragės apylinkės teismo 2021 m. birželio 16 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo ir priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

Atsiliepimas

6.1 Atsakovas nesutinka su visu Tauragės apylinkės teismo 2021 m. birželio 16 d. sprendimu, kadangi pirmosios instancijos teismas neatskleidė ginčo esmės, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, netinkamai taikė materialinės teisės normas, netinkamai vertino įrodymus, pažeidė šalių lygiateisiškumo principą, pažeidė kitas procesines teisės normas, kurios turėjo įtakos neteisingo sprendimo priėmimui.

6.2 Pažymi, jog teismas 2021 m. gegužės 3 d. nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą ir iš karto paskyrė teismo posėdį birželio 1 d. Ta pačia nutartimi teismas savo iniciatyva įpareigojo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės skyrių bei Inspekciją pateikti išvadas. Atsižvelgus į akivaizdžiai neteisingomis prielaidomis grindžiamas Nacionalinės žemės tarnybos ir Inspekcijos išvadas, kurios prieštarauja rašytiniams įrodymams ir dokumentams, atsakovui iškilo būtinybė reikšti priešieškinį. Atsakovas 2021 m. gegužės 31 d. pateikė priešieškinį, kuriuo ginčijo žemės sklypo ribas, nes ieškovams be atsakovo žinios ir sutikimo tikslinant žemės sklypų ribas skaitmeniniame žemėlapyje atsakovui priklausantis nuotekų kaupimo rezervuaras apytiksliai 0,5 m atsidūrė ieškovų žemės sklypo ribose. Teismas 2021 m. birželio 1 d. protokoline nutartimi atsisakė priimti atsakovo priešieškinį, motyvuodamas tuo, kad priešieškinis galėjo būti pateiktas anksčiau ir tai užvilkins bylos nagrinėjimą. Teismas 2021 m. birželio 16 d. sprendimu ieškinį tenkino, tačiau su visu skundžiamu sprendimu atsakovas nesutinka.

6.3 Tarp šalių kilo ginčas dėl to, kokios sklypų ribos buvo 2005 m. ir kokie riboženkliai, jeigu jie buvo, žymėjo sklypų ribas šulinio įrengimo metu. Kilo ginčas ir dėl to, ar po šulinio įrengimo buvo koreguojamos ieškovų ir atsakovo žemės sklypų ribos.

6.4 Pažymi, jog ant dviejų atsakovo žemės sklypo planų (1995 m. spalio 6 d. ir 2018 m. liepos 18 d.) nėra paties atsakovo parašų, nes šie planai parengti be atsakovo žinios ir sutikimo. Ieškovų žemės sklypo kadastro duomenys nustatyti 2002 m. rugsėjo 1 d. Ieškovai taip pat pateikė 2004 m. vasario 18 d. parengtą žemės sklypo planą, kuris su gretimų sklypų savininkais nebuvo derintas. Išreikalavus kadastro bylą, paaiškėjo faktas, kad 2002 m. rugsėjo mėn. žemės sklypo ribų paženklinimo aktas neatitinka ieškovų pateikto 2004 m. vasario 18 d. žemės sklypo plano, o 2004 m. vasario 18 d. plane nurodytas žemės sklypo ribų nužymėjimo aktas nėra pateiktas ir nėra duomenų, kad toks aktas apskritai buvo parengtas.

6.5 Atkreipia dėmesį į tai, jog 2004 m. vasario 18 d. plane iš ieškovų sklypo pietinės pusės yra išimtas sklypo kampas, žymimas taškais 12, 11, 10. Ši sklypo dalis kompensuota ieškovams pridedant papildomą žemės plotą šiaurinėje sklypo dalyje. Atitinkamai buvo perstumta šiaurinė ieškovams priklausančio sklypo kraštinė (taškai 5, 6, 7) į atsakovo žemės sklypo pusę. Taigi ieškovų užsakymu 2004 m. buvo vykdomas ieškovams priklausančio žemės sklypo ribų pakeitimas, tačiau sklypo ribų pakeitimo metu nebuvo surašytas naujas žemės sklypo ribų nužymėjimo aktas ir 2004 m. vasario 18 d. planas nebuvo suderintas su suinteresuotais asmenimis – besiribojančių sklypų savininkais. Šis planas su atsakovu nebuvo suderintas ir atsakovas nebuvo informuotas apie pakeistas sklypo ribas.

6.6 Atsakovas į bylą pateikė nuotraukas, kuriose užfiksuota išlikusi senų medžių (eglių) linija, kuri 2002 m. rugsėjo mėn. parengtame žemės sklypo ribų paženklinimo akte galėjo būti nurodyta kaip sutampanti su natūraliais ir dirbtiniais objektais. Jis į bylą taip pat pateikė nuotraukas, kurios pagrindžia, kad ieškovai ginčo objektu tapusį šulinį pripažino esant atsakovo žemės sklypo ribose, nes savo vaismedžius ir tujas sodino už nuotekų šulinio savo žemės sklype. Jeigu ieškovai būtų laikę, kad besiribojančių sklypų riba pagal riboženklius turi būti paslinkta labiau į šiaurinę pusę, atitinkamai ir gyvatvorė bei vaismedžiai būtų užsodinti per vieną metrą į šiaurę nuo šulinio.

6.7 Atsakovo nuomone, ieškovai be atsakovo žinios ir sutikimo kaitaliojo tiek ieškovų, tiek atsakovo žemės sklypų ribas, įskaitant ir bendrą sklypų ribą. Atsakovas pateikė rašytinius įrodymus – žemėlapio ištrauką iš valstybės tvarkomos duomenų bazės www.regia.lt, kuri įrodo, kad buvo perbraižyta bendra ieškovų ir atsakovo sklypus žyminti riba, ši riba 2019 m. be atsakovo žinios ir sutikimo buvo perstumta į šiaurę, t. y. į atsakovo žemės sklypo pusę, todėl atsakovo nuotekų šulinys atsidūrė ieškovų žemės sklypo ribose. Ir šiame žemėlapyje matyti, kad ieškovų ūkinis pastatas nebėra išlindęs į valstybiniame žemės sklype esantį keliuką. Atsakovas taip pat pateikė tos pačios vietos 2018 m. žemėlapio nuotrauką iš www.regia.lt, ir šiame žemėlapyje užfiksuota, kad ieškovų ūkinis pastatas yra išsikišęs iš ieškovų sklypo ribos į valstybinės žemės sklypą. Ši aplinkybė paaiškina, kad ieškovai turėjo poreikį tikslinti ieškovams priklausančio žemės sklypo ribas, spręsdami iš sklypo ribų išlendančio ūkinio pastato problemą, todėl buvo keičiama ir bendra su atsakovu riba.

6.8 Pažymi ir tai, jog ieškovai, keisdami savo sklypo ribas, 2018 m. liepos 18 d. parengė ir viešame registre įregistravo visiškai naują atsakovui priklausančio žemės sklypo planą. Atsakovas apie tai nebuvo informuotas ir nebuvo supažindintas. Tačiau VĮ Registrų centras 2020 m. rugsėjo 3 d. raštu šį planą panaikino ir informavo atsakovą, kad žemės sklypo nužymėjimas sugrąžintas į 1996 m. spalio 10 d. kadastro duomenų padėtį. Atsakovas iš šio rašto nusprendė, kad jo sklypo ribos yra realiai grąžintos į pradinę padėtį. Tačiau nepaisant to, kad atsakovas 2020 m. rugsėjo 3 d. raštu buvo informuotas apie duomenų atkūrimą, netikslūs duomenys išliko Nacionalinės žemės tarnybos tvarkomame žemės sklypų registre ir Nacionalinė žemės tarnyba vadovaujasi iki šiol.

6.9 Apelianto nuomone, 2019 m. liepos 24 d. patikrinimo metu visiškai nepagrįstai buvo vadovaujamasi 2018 m. liepos 18 d. atsakovo žemės sklypo planu, nes jį VĮ Registrų centras panaikino 2020 m. rugsėjo 3 d.

6.10 Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas privalėjo aiškintis ieškovų ir atsakovo žemės sklypų ribų tikslinimo aplinkybes, ar tokie veiksmai atlikti teisėtai, ar nebuvo varžomos asmenų teisės. Teismas, nesiaiškindamas šių aplinkybių, neatskleidė ginčo esmės.

6.11 Pažymi, jog patys ieškovai nuo 2005 m. iki 2019 m. laikė, kad nuotekų šulinys yra atsakovo žemės sklype, atitinkamai savo medžius sodino jiems (ieškovams) priklausančio sklypo ribose. Todėl nėra pagrindo teigti, kad sklypų ribos korektūra kaip nors gali pažeisti teisėtus ieškovų interesus ir lūkesčius. Be to, ieškovai turi galimybę koreguoti savo sklypo ribas, nes rytinėje pusėje yra laisva valstybinė žemė.

6.12 Kadangi ieškovai koreguodami sklypų ribas nesilaikė teisės aktų reikalavimų, t. y. naujai rengiamo sklypo plano ribų nei 2004 m., nei 2018 m. nesuderino su atsakovu, nebuvo atliktas naujas sklypo ribų nužymėjimas, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovas žinojo, kad kaip nors yra pažeidžiama ar bus pažeista ieškovų ir atsakovo sklypų riba.

6.13 Apelianto nuomone, byloje išvadas teikiančių institucijų išvados negali būti laikomos pagrįstomis ir teisingomis, nes jas rengiant buvo vadovaujamasi neteisingomis prielaidomis, nebuvo įvertinti pažeidimai, padaryti įteisinant 2004 m. vasario 18 d. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planą.

6.14 Atsakovas mano, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti jo priešieškinį. Pažymi, jog atsakovas apie tai, kad ieškovai neteisėtai nustatė ir įregistravo naujas žemės sklypų ribas, sužinojo / dokumentus gavo tik 2021 m. gegužės 21 d. Iki išvadą byloje teikiančios institucijos išvados pateikimo šalys laikė, kad ginčas dėl sklypų ribos yra kilęs dėl taikytos skirtingos matavimų sistemos ir sklypų ribų tikslinimo. Teismas faktą, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl žemės sklypų ribos, taip pat pripažino. Esant šiai aplinkybei, teismas, siekdamas teisingai išnagrinėti bylą, privalėjo įvertinti aplinkybes, kuriuo metu atsakovas sužinojo, kad jo nuotekų šulinys atsirado ieškovų sklype. Atsakovas nuo pat ginčo pradžios laikėsi pozicijos, kad nuotekų šulinį jis įrengė savo žemės sklypo ribose. Tokią poziciją jis grindė VĮ Registrų centro 2020 m. rugsėjo 3 d. raštu, kuriuo ieškovų parengtas atsakovo 2018 m. liepos 18 d. žemės sklypo planas buvo panaikintas ir žemės sklypo nužymėjimas grąžintas į 1996 m. spalio 10 d. kadastro duomenų padėtį. Atsakovas tokią savo poziciją grindė ir www.regia.lt duomenimis, nuotraukomis.

6.15 Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas atsisakydamas priimti atsakovo priešieškinį ir konstatuodamas, kad atsakovo nuotekų šulinys yra ieškovų žemės sklype, nepagrįstai ir neteisingai nustatė bei teismo sprendimu įtvirtino naują bendrą šalių žemės sklypų ribą.

6.16 Pažymi, jog teismas, atsisakydamas nagrinėti atsakovo priešieškinį, pažeidė ir šalių lygiateisiškumo principą, nes 2021 m. birželio 1 d. teismo posėdžio metu teismas ieškovų atstovui suteikė procesinę teisę tikslinti ieškinio reikalavimą ir apie tokio prašymo patenkinimą atsakovo neinformavo, nesudarė sąlygų ir galimybės atsikirsti. Iki to laiko teismas net kelis kartus ieškovui siūlė tikslinti ieškinio reikalavimus, o atsakovo priešieškinį priimti atsisakė. Atsisakydamas priimti atsakovo priešieškinį, teismas atsisakė nagrinėti aplinkybes, susijusias su ieškovų atliktu sklypų ribos keitimo teisėtumu, nors iš bylos duomenų matyti, kad ieškovai, pažeisdami esminius teisės aktų reikalavimus, nustatė ir įregistravo žemės sklypų ginčo ribą.

Šalies argumentai

6.17 Apeliantas taip pat nesutinka su teismo išvada, kad ieškovai nepraleido ieškinio senaties termino.

Atsiliepimas

7. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovai prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti nepakeistą Tauragės apylinkės teismo 2021 m. birželio 16 d. sprendimą. Taip pat prašo priteisti iš apelianto jų patirtas 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurios susidarė rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Kartu pateikti bylinėjimosi išlaidas patvirtinantys įrodymai. Pagrindiniai ieškovų atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą argumentai:

Šalies argumentai

7.1 Apeliantas klaidingai nurodo, kad teismas atsisakė priimti jo priešieškinį, motyvuojant tuo, jog priešieškinis galėjo būti pateiktas anksčiau ir tai užvilkins bylos nagrinėjimą. Pažymi, jog teismas 2021 m. gegužės 3 d. nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą ir paskyrė teismo posėdį 2021 m. birželio 1 d., o tai parodo, kad bylos nagrinėjimas iš esmės buvo baigtas, buvo pasakytos baigiamosios kalbos. Pagal CPK 143 straipsnio 1 dalį, atsakovas turi teisę iki nutarties skirti bylą nagrinėti teisme priėmimo pareikšti ieškovui priešieškinį, kad jis būtų išnagrinėtas kartu su pradiniu ieškiniu. Vėlesnis priešieškinio priėmimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu tokio priėmimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Byla priešieškinio pateikimo metu buvo išnagrinėta iš esmės, ieškovai sutikimo priimti priešieškinį nedavė, jo priėmimas akivaizdžiai bylos nagrinėjimą būtų užvilkinęs. Mano, jog priešieškinis nepriimtas pagrįstai, juolab, kad byla tęsėsi pakankamai ilgai.

7.2 Mano, jog jie (ieškovai) įrodė, kad jų nuosavybės teise valdomame žemės sklype yra įrengtas atsakovo nuotekų šalinimo šulinys be dugno ir jis įrengtas savavališkai, o tai pažeidžia ieškovų teises į jų nekilnojamojo turto neliečiamumą.

7.3 Ieškovų nuomone, skundžiamas Tauragės apylinkės teismo 2021 m. birželio 16 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Žemesnės instancijos teismas

8. 2021 m. spalio 12 d. Klaipėdos apygardos teisme gautas atsakovo atstovo prašymas dėl įrodymų pridėjimo ir žodinio proceso, prašoma pridėti papildomus įrodymus – 3 vnt. fotonuotraukų – ir skirti žodinį bylos nagrinėjimą. Nurodo, jog atsakovas pageidauja teismo posėdyje pasisakyti dėl ieškovų teikiamų klaidingų ir melagingų paaiškinimų, melagingų argumentų atsiliepime į apeliacinį skundą. Taip pat nurodo, jog ieškovai pirmosios instancijos teismo posėdžio metu teismui teikė klaidinančius paaiškinimus, neva atsakovas sklypų ribą žyminčią tvorą nugriovė kasdamas tvenkinį. Šie ieškovų teiginiai yra melagingi, todėl teikia nuotraukas, kuriose užfiksuota, kad tvenkinio kasimo metu žemės buvo verčiamos į priešingą nuo tvoros pusę. Atsakovo nuomone, ši aplinkybė patvirtina, kad ne atsakovas nuvertė žemės sklypų ribą žyminčią tvorą. Kitose nuotraukose užfiksuota pati tvora. Ieškovai šią tvorą patys išardė ir vietoje jos ant sklypų ribos pasodino medžius, vėliau medžius iškasė ir pasodino jų vietoje obelis, o ginčo šulinys yra atsakovo sklypo pusėje nuo obelų. Tai patvirtina, kad atsakovas kanalizacijos šulinį įrengė savo sklype.

9. 2021 m. spalio 14 d. Klaipėdos apygardos teisme gautas atsakovo atstovo prašymas dėl įrodymų pridėjimo, prašoma pridėti prie bylos atsakovo bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus. Nurodo, jog atsakovas už apeliacinio skundo parengimą sumokėjo 400,00 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą, analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

11. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnyje nustatyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.

12. 2021 m. spalio 12 d. Klaipėdos apygardos teisme gautas atsakovo atstovo prašymas skirti žodinį bylos nagrinėjimą, kadangi atsakovas pageidauja teismo posėdyje pasisakyti dėl ieškovų teikiamų klaidingų ir melagingų paaiškinimų, melagingų argumentų atsiliepime į apeliacinį skundą.

13. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į bylos nagrinėjimo dalyką, byloje esančius rašytinius įrodymus, į šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, nusprendė, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir atsakovo apeliacinį skundą, 2021 m. spalio 14 d. nagrinėjo teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija mano, jog šalys savo pozicijas aiškiai yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis, todėl prašymas apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkintinas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

14. 2021 m. spalio 12 d. Klaipėdos apygardos teismui pateiktu prašymu atsakovo atstovas prašo pridėti prie bylos naujus įrodymus – 3 vnt. fotonuotraukų. Nurodo, jog ieškovai pirmosios instancijos teismo posėdžio metu teismui teikė klaidinančius paaiškinimus, neva atsakovas sklypų ribą žyminčią tvorą nugriovė kasdamas tvenkinį. Teikia nuotraukas, kuriose užfiksuota, kad tvenkinio kasimo metu žemės buvo verčiamos į priešingą nuo tvoros pusę, tad ne atsakovas nuvertė žemės sklypų ribą žyminčią tvorą. Kitose nuotraukose užfiksuota pati tvora. Ieškovai šią tvorą patys išardė ir vietoje jos ant sklypų ribos pasodino medžius, vėliau medžius iškasė ir pasodino jų vietoje obelis. Ginčo šulinys yra atsakovo sklypo pusėje nuo obelų. Tai patvirtina, kad atsakovas kanalizacijos šulinį įrenginėjo savo sklype.

15. CPK 314 straipsnyje numatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui ar negalėjo, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, ir šį įrodymą priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008).

16. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovo atstovo 2021 m. spalio 12 d. pateikti nauji įrodymai yra susiję su nagrinėjamu ginču, jie gali turėti įtakos vertinant šalių įrodinėjamas aplinkybes ir jų priėmimas bylos nagrinėjimo neužvilkins. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas atsakovo atstovo 2021 m. spalio 12 d. pateiktus naujus įrodymus – 3 vnt. fotonuotraukų – priima ir prideda prie bylos.

Dėl ginčo esmės

17. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo skundžiamą Tauragės apylinkės teismo 2021 m. birželio 16 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kadangi pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pripažino faktą, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl žemės sklypų, kurie nuosavybės teise priklauso šalims, bendros ribos. Atsisakydamas priimti atsakovo priešieškinį, teismas atsisakė nagrinėti aplinkybes, susijusias su ieškovų atliktu žemės sklypų bendros ribos keitimo teisėtumu, o konstatuodamas, kad atsakovo kanalizacijos šulinys yra ieškovų žemės sklype, nepagrįstai ir neteisingai nustatė ir teismo sprendimu įtvirtino naują bendrą šalių žemės sklypų ribą.

18. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos nagrinėjimo dalyką ir pagrindą, šalių pozicijas, išsakytas teismo posėdžio metu, jų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, byloje esančius rašytinius įrodymus, pritaria apeliacinio skundo argumentui, kad nagrinėjamu atveju nebuvo atskleista bylos esmė ir tai sutrukdė pirmosios instancijos teismui teisingai išspręsti tarp šalių kilusį ginčą.

19. Remiantis bylos duomenimis nustatyta ir ginčas dėl to nekyla, jog žemės sklypas, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ieškovams V. B. ir J. B., o žemės sklypas, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teises priklauso atsakovui J. E.. Šalys yra gretimų, besiribojančių žemės sklypų savininkai.

20. Ieškovai į teismą kreipėsi su negatoriniu ieškiniu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.98 straipsnis), prašydami teismo įpareigoti atsakovą pašalinti iš ieškovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), atsakovo neteisėtai įrengtą kanalizacijos šulinį ir tinkamai sutvarkyti teritoriją šulinio vietoje. Nurodė aplinkybes, kaip dėl tokių atsakovo veiksmų pasireiškia jų teisių pažeidimas. Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo ir sprendimą priėmė įvertinęs faktinius ir teisinius pagrindus, reikšmingus negatoriniam ieškiniui tenkinti. Tačiau iš bylos eigos, šalių nurodomų faktinių aplinkybių ir teikiamų įrodymų jau pirmosios instancijos teismo proceso metu buvo aišku, jog tarp šalių yra kilęs ginčas ir dėl šalims priklausančių žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), bendros ribos, kur atsakovas yra įrengęs ir ginčo objektą – kanalizacijos šulinį. Atsakovo nuomone, jis ginčo kanalizacijos šulinį įrengė savo, o ne ieškovams priklausančiame žemės sklype. Anot jo, teisingi ir galiojantys žemės sklypo duomenys yra užfiksuoti 1995 m. gegužės 30 d. jo žemės sklypo plane, su kuriuo, be kita ko, sutiko ir ieškovas V. B., jame pasirašė. Būtent šį žemės sklypo planą atsakovas pripažįsta ir juo naudojasi. O su vėliau ieškovų iniciatyva atliktais kadastriniais matavimais, sudarytais žemės sklypo planais ir kitais ieškovų veiksmais nustatant, tikslinant, keičiant žemės sklypų ribas, atsakovas nesutinka, kadangi, anot jo, visi vėlesni ieškovų veiksmai buvo atlikti pažeidžiant atsakovo nuosavybę, jo, kaip gretimo sklypo savininko, teises bei nesilaikant esminių teisės aktų reikalavimų.

21. Pirmosios instancijos teismas pripažino faktą, kad tarp šalių yra kilęs ginčas ne tik dėl nuosavybės teisių pažeidimo, nesusijusių su valdymo netekimu, bet ir ginčas dėl šalims priklausančių žemės sklypų bendros ribos. Šios aplinkybės teismui jau buvo akivaizdžios priimant 2021 m. gegužės 3 d. nutartį, kuria buvo atnaujintas civilinės bylos nagrinėjimas. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje yra sprendžiamas ieškovų pareikštas reikalavimas, susijęs su ieškovų nuosavybės teisės pažeidimu, bet šioje byloje nesprendžiamas ginčas dėl žemės sklypo ribų, kadangi ieškovai tokio reikalavimo nereiškė, o atsakovas nors teisme ginčijo žemės sklypo ribas, tačiau priešieškinį byloje pareiškė tik atnaujinus bylos nagrinėjimą, tai yra 2021 m. birželio 1 d. Priešieškinį teismo posėdžio metu buvo atsisakyta priimti, atsižvelgiant į CPK 143 straipsnio normas. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad atsakovas J. E. ginčija žemės sklypų ribas, turėjo išaiškinti atsakovui teisę reikšti priešieškinį ir atsakovui turėjo būti suteikta reali galimybė pareikšti byloje reikalavimą dėl žemės sklypo ribų nustatymo (CK 4.45 straipsnis). Teismas neturėtų formaliai laikytis ir taikyti įstatymų, formaliai laikytis šalių pareikštų reikalavimų ribų, jeigu teismui akivaizdu, kad pareikšti reikalavimai neleidžia teismui atskleisti bylos esmės ir teisingai išspręsti tarp šalių kilusio ginčo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju būtent tokia situacija ir susiklostė, nes, atsakovui nesuteikus realios galimybės pareikšti reikalavimo dėl žemės sklypų ribos nustatymo, tarp šalių kilęs ginčas negali būti visapusiškai ir teisingai išspręstas. Teisėjų kolegija, įvertinusi tarp šalių kilusių ginčų pobūdį, nusprendžia, kad šiuo atveju pagrindinis byloje spręstinas klausimas yra dėl šalims priklausančių žemės sklypų bendros ribos nustatymo. Tik nustačius žemės sklypus atskiriančią ribą bus galima nustatyti, ar atsakovui priklausantis kanalizacijos šulinys patenka į ieškovų žemės sklypą, o jeigu patenka, bus galima išspręsti ieškovų reikalavimą dėl šio kanalizacijos šulinio pašalinimo. Neišsprendus tarp šalių kilusio ginčo dėl žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), bendros ribos, nėra galimybės teisingai išspręsti ginčo dėl nuosavybės teisės pažeidimo, nesusijusio su valdymo netekimu.

22. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, būtent: kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neįsigilino į nagrinėjamo ginčo esmę, nepagrįstai nesuteikė atsakovui realios galimybės pareikšti byloje reikalavimą dėl žemės sklypo ribų nustatymo, neatskleidė visų bylos aplinkybių, neįvertino visų bylai reikšmingų įrodymų ir tinkamai nemotyvavo savo priimto procesinio sprendimo. Anksčiau paminėtus klausimus išspręsti iš esmės pagal byloje pateiktus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės, kadangi byla iš esmės būtų nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais. Tokia situacija prieštarautų apeliacinės instancijos paskirčiai, tiek ir dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliaciją po to, kai bylą iš esmės išnagrinėja pirmosios instancijos teismas, todėl pirmosios instancijos teismui neatskleidus bylos esmės, Tauragės apylinkės teismo 2021 m. birželio 16 d. sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas; 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl bylos procesinės baigties

23. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje nebuvo atskleistos visos bylai reikšmingos aplinkybės, o teismo išvados, kuriomis remiantis buvo priimtas skundžiamas sprendimas, negali būti laikomos tinkamai motyvuotomis. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, pateiktais išaiškinimais ir išvadomis, pripažįsta pagrįstais atsakovo apeliacinio skundo argumentus, kad nagrinėjamu atveju nebuvo atskleista bylos esmė, todėl panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimą bei perduoda bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

24. Pažymėtina, jog teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, nes anksčiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą naikinti visą skundžiamą teismo sprendimą ir tik išnagrinėjus bylą iš esmės iš naujo ir įvertinus visus byloje esančius įrodymus, taip pat naujus įrodymus, kurie priimti šia nutartimi, spręstinas klausimas dėl byloje pareikštų reikalavimų (ne)pagrįstumo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

25. Kadangi byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nespręstinas, dėl šalių turėtų visų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pasisakys iš naujo bylą nagrinėsiantis pirmosios instancijos teismas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2021 m. birželio 16 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjos Kristina DomarkienėJolanta GailevičienėErinija Kazlauskienė