Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš posėdžio pirmininko Arūno Kaminsko, kolegijos teisėjų Rūtos Miliuvienės bei Rositos Patackienės, sekretoriaujant D. Švilpienei, dalyvaujant pareiškėjo atstovui I. M., atsakovo atstovei R. Žūklijaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo I. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas I. M. pabrėžė, kad Departamentas netinkamai aiškino teisės normas, reglamentuojančias atsisakymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, o būtent, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 35 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Departamento sprendimas grindžiamas minėto įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta aplinkybe, t.y., jeigu dėl jo kita Šengeno valstybė į centrinę Šengeno informacinę sistemą yra įtraukusi įspėjimą dėl neįsileidimo. Tačiau šiame punkte yra numatyta išlyga, t.y. „ir nėra pagrindo išduoti leidimą gyventi dėl humanitarinių priežasčių ... arba jis yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą“.

Pareiškėjas I. M. paiškino, kad į sąrašą asmenų, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jis nėra įtrauktas, jo nepilnametė dukra E. P. (E. M.) ir jo sutuoktinė T. M. gyvena Lietuvoje. I. M. nustatyta tvarka nėra apribotos tėvystės teisės nepilnametės dukros E. P. atžvilgiu, todėl Departamentas, neišduodamas I. M. leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pažeidžia kertinius santuokos ir šeimos principus – vaiko teisę į šeimos ryšius, teisę sutuoktiniams gyventi kartu ir pan. Taigi, nėra pagrindo neišduoti leidimo gyventi dėl humanitarinių priežasčių. Vien ta aplinkybė, jog dėl I. M. kita Šengeno valstybė į centrinę Šengeno informacinę sistemą yra įtraukusi įspėjimą dėl neįsileidimo, nėra absoliutus pagrindas neišduoti leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Be to, I. M. paaiškino, jog, kas liečia Vilniaus miesto 2004-03-31 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1266-19-2004 dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo jo sutuoktinei T. M., tai šiuo metu jo sutuoktinė yra padavusi pareiškimą Vilniaus miesto antrajam apylinkės teismui dėl proceso atnaujinimo minėtoje civilinėje byloje. Tačiau, jeigu teismas net atsisakytų atnaujinti procesą minėtoje byloje, tai nėra pagrindas atsisakyti išduoti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Siekiant nustatyti, ar nėra priežasčių, nurodytų Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje bei 26 straipsnyje, dėl kurių minėtam užsieniečiui gali būti atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, buvo patikrinti duomenys apie I. M. Šengeno informacinėje sistemoje, Interpolo generalinio sekretoriato duomenų bazėje bei išsiųsti paklausimai Policijos departamento prie vidaus reikalų ministerijos informacijos valdybai ir Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui. 2009-04-24 Departamentas gavo Valstybės saugumo departamento raštą, kuriame nurodyta, kad Valstybės saugumo departamentas nerekomenduoja išduoti I. M. leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Lietuvos kriminalinės policijos biuro tarptautinių ryšių valdyba 2009-06-01 persiuntė Sirene Danijos nacionalinio biuro raštą dėl I. M. atžvilgiu paskelbto perspėjimo Šengeno informacinėje sistemoje pagal Šengeno Konvencijos 96 straipsnį. Minėtame rašte nurodyta, kad 2005-06-17 I. M. buvo nuteistas kalėti 3 metams ir 6 mėnesiams ir visam laikui jam uždrausta atvykti į šalį dėl prekybos žmonėmis. Įvertinus po konsultacijų su Danijos Karalyste gautus duomenis ir atsižvelgiant į Austrijos Respublikos bei Danijos Karalystės interesus, Departamentas padarė išvadą, kad I. M. neatitinka Šengeno sienų kodekso nustatytų atvykimo sąlygų.

Departamentas pabrėžė, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2004-03-21 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1266-19-2004 nusprendė neterminuotai apriboti motinos valdžią T. P. (I. M. sutuoktinei) jos nepilnametės dukros E. P., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu bei nustatė nuolatine globą E. P. ir jos globėja paskyrė S. S. (nepilnametės senelę), nepilnametės gyvenamąją vietą nustatė kartu su globėja S. S.. Minėtas teismo sprendimas yra įsiteisėjęs. Teismas, nagrinėdamas civilinę bylą dėl E. P. globos nustatymo, nustatė, kad vaiko motina T. P. neaugino savo dukros. Susipažino su vyru iš Bosnijos ir išvyko j užsienį. Ji atvyksta labai retai. Vaiko senelė S. S. nuo pat gimimo augina vaiką, juo rūpinasi ir išlaiko. Vaiko motina nesirūpina vaiku, neprisideda prie išlaikymo, nedalyvauja auklėjime. Sprendžiant E. P. globos klausimą, Serbijos pilietis I. M. iš viso neminimas. E. P. yra gimusi (duomenys neskelbtini), tačiau įrašas apie vaiko tėvą I. M. vaiko gimimo liudijime atsirado tik 2007-10-31, po to, kai 2007-09-15 I. M. susituokė su vaiko motina T. P.. Be to, Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-378-592/2009 dėl civilinės būklės akto įrašo anuliavimo ir ištaisymo. Prašoma anuliuoti E. P. gimimo liudijime įrašą apie tai, kad I. M. yra jos tėvas. Departamentas neturi duomenų, kad I. M. rūpinasi savo dukra E. P., prisideda prie jos išlaikymo ar auklėjimo, todėl I. M. skunde išdėstyti teiginiai, kad Departamento priimtas sprendimas pažeidė kertinius santuokos ir šeimos principus, yra neatitinkantys tikrovės ir klaidinantys teismą. Priešingai, I. M. pats šiurkščiai pažeidė vaiko teises, įtvirtintas Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijoje ir Lietuvos Respublikos vaiko teisų apsaugos pagrindų įstatyme, kadangi jis nevykdė pareigos auklėti, prižiūrėti ir išlaikyti vaiką, nesudarė tinkamų sąlygų vaikui gyventi ir augti šeimoje bei rūpintis juo. Tai patvirtina ir faktas, kad jo dukrai teismo sprendimu yra nustatyta nuolatinė globa.

Motyvuojamoji dalis

Byloje kilęs ginčas, ar teisėtas ir pagrįstas yra Departamento sprendimas, kuriuo Serbijos Respublikos piliečiui I. M. atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad I. M. yra Serbijos Respublikos pilietis (b. l. 55). I. M. 2009-02-23 Vilniaus apskrities VPK Migracijos valdybai pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nurodydamas, kad atvykimo į šalį tikslas – šeimos susijungimo atvejis (Lietuvos Respublikoje gyvena sutuoktinis) (b. l. 53-54).

Departamentas 2009-08-21 sprendimu Nr. (15/4-1) 3I-1851 „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje“ atsisakė išduoti I. M. leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (b. l. 90-91).

Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad leidimas gyventi užsieniečiui gali būti išduodamas, jeigu užsienietis atitinka Šengeno sienų kodekse nustatytas atvykimo sąlygas, t.y. užsienietis privalo: nebūti asmuo, dėl kurio i SIS yra įtrauktas įspėjimas neįsileisti; nebūti laikomas keliančiu grėsmės nei vienos iš valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams, pirmiausia – dėl jų valstybių narių duomenų bazėse nėra įtrauktas įspėjimas neįsileisti dėl išvardintų priežasčių.

Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad išduoti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu dėl jo kita Šengeno valstybė į centrinę Šengeno informacinę sistemą yra įtraukusi įspėjimą dėl neįsileidimo arba jis yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą. Vienintelė išimtis, nurodyta minėtoje Įstatymo normoje, yra ta, kad išduoti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu dėl užsieniečio Šengeno valstybė į centrinę Šengeno informacinę sistemą yra įtraukusi įspėjimą dėl neįsileidimo ir nėra pagrindo išduoti leidimą gyventi dėl humanitarinių priežasčių ar tarptautinių įsipareigojimų.

Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu yra šeimos susijungimo atvejis (Lietuvos Respublikoje gyvena užsieniečio sutuoktinis).

Įstatymo 40 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad užsienietis, kuriam šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais išduodamas leidimas laikinai gyventi, turi atitikti šio Įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas.

Išsamiai bei visapusiškai ištyrus byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad I. M. nėra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą, tačiau dvi Šengeno valstybės, t.y. Austrijos Respublika ir Danijos Karalystė į centrinę Šengeno informacinę sistemą yra įtraukusios įspėjimus dėl Serbijos Respublikos piliečio I. M. neįsileidimo, o išduoti leidimą dėl humanitarinių priežasčių ar tarptautinių įsipareigojimų nėra.

Teismas daro išvadą, kad Serbijos Respublikos pilietis I. M. siekė gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, vadovaudamasis Įstatymo nuostatomis, nustatančiomis, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu yra šeimos susijungimo atvejis (Lietuvos Respublikoje gyvena užsieniečio sutuoktinis).

Teismas daro išvadą, kad Departamentas, siekdamas nustatyti, ar nėra priežasčių, nurodytų Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje bei 26 straipsnyje, dėl kurių minėtam užsieniečiui (I. M.) gali būti atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, patikrino duomenis apie I. M. Šengeno informacinėje sistemoje, Interpolo generalinio sekretoriato duomenų bazėje bei išsiuntė paklausimus Policijos departamento prie vidaus reikalų ministerijos informacijos valdybai ir Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui.

Patikrinus duomenis Šengeno informacinėje sistemoje, buvo nustatyta, kad Austrijos Respublika į centrinę Šengeno informacinę sistemą yra įtraukusi įspėjimą dėl I. M. neįsileidimo pagal Šengeno konvencijos 96 straipsnį. 2009-04-24 Departamentas gavo Valstybės saugumo departamento raštą Nr. (08)-19-364RN-213RN, kuriame nurodyta, kad Valstybės saugumo departamentas nerekomenduoja išduoti piliečiui I. M. leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Šengeno informacinėje sistemoje patikrinus I. M. duomenis, nustatyta, kad Danijos Karalystė yra įtraukusi įspėjimą dėl I. M. neįsileidimo pagal Šengeno konvencijos 96 straipsnį. Lietuvos kriminalinės policijos biuro tarptautinių ryšių valdyba 2009-06-01 persiuntė Sirene Danijos nacionalinio biuro raštą dėl I. M. atžvilgiu paskelbto perspėjimo Šengeno informacinėje sistemoje pagal Šengeno Konvencijos 96 straipsnį, kuriame nurodyta, kad 2005-06-17 I. M. buvo nuteistas kalėti trejiems metams ir šešiems mėnesiams ir visam laikui jam uždrausta atvykti į šalį dėl prekybos žmonėmis.

Teismas daro išvadą, kad Departamentas, įvertinus po konsultacijų su Danijos Karalyste gautus duomenis ir atsižvelgiant į Austrijos Respublikos bei Danijos Karalystės interesus, pagrįstai konstatavo, kad I. M. neatitinka Šengeno sienų kodekso nustatytų atvykimo sąlygų, t.y. teismas daro išvadą, kad I. M. neatitinka Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, numatančių, kada leidimas gyventi užsieniečiui (I. M.) gali būti išduodamas.

Teismas daro išvadą, kad Departamentas tinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su I. M. santuoka bei šeima Lietuvos Respublikoje, nepažeisdamas kertinių santuokos ir šeimos principų – vaiko teisių į šeimos ryšius, teisę sutuoktiniams gyventi kartu.

Teismas daro išvadą, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2004-03-21 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1266-19-2004 nusprendė neterminuotai apriboti motinos valdžią T. P. (I. M. sutuoktinei) jos nepilnametės dukros E. P., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu bei nustatė nuolatine globą E. P. ir jos globėja paskyrė S. S. (nepilnametės senelę), o nepilnametės gyvenamąją vietą nustatė kartu su globėja S. S.. Nagrinėdamas minėtą civilinę bylą dėl E. P. globos nustatymo, apylinkės teismas nustatė, kad vaiko motina T. P. be jokios priežasties paliko savo dukrą, neaugino savo dukros, kad susipažino su vyru iš Bosnijos ir išvyko j užsienį, kad atvyksta labai retai. Vaiko (E. P.) senelė S. S. nuo pat E. P. gimimo augina vaiką, juo rūpinasi ir išlaiko. Vaiko motina nesirūpina vaiku, neprisideda prie išlaikymo, nedalyvauja auklėjime. Sprendžiant E. P. globos klausimą, Serbijos Respublikos pilietis I. M. iš viso neminimas, E. P. gimimo liudijime tėvas nenurodytas.

Be to, teismas daro išvadą, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-09-16 nutartimi buvo atmesti T. M. prašymai dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1266-19-2004 (b. l. 114-118).

Teismas daro išvadą, kad E. P. yra gimusi (duomenys neskelbtini), tačiau įrašas apie vaiko tėvą I. M. vaiko gimimo liudijime atsirado tik 2007-10-31, t.y. po to, kai 2007-09-15 I. M. susituokė su vaiko motina T. P..

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų ir sveikatos departamento vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė duomenis, kad I. M. pareigos auklėti ir prižiūrėti savo dukrą, rūpintis jos sveikata, išlaikyti ją, nevykdo, E. P. tėvo nepažįsta (b. l. 111), todėl I. M. skundo argumentai, kad Departamento sprendimas pažeidė kertinius santuokos ir šeimos principus, yra neatitinkantys tikrovės ir paremti tik samprotavimais.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje numatyta, kad kiekvienas turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo asmeninis ir jo šeimos gyvenimas. Tačiau minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įstatymo numatytais atvejais ir kai tai būtina demokratinėje visuomenėje valstybės saugumo, viešosios tvarkos ar šalies ekonominės gerovės interesams, siekiant užkirsti kelią teisės pažeidimams ar nusikaltimams, taip pat gyventojų sveikatai ar dorovei arba kitų žmonių teisėms ir laisvėms apsaugoti, valdžios pareigūnai turi teisę kištis į naudojimąsi šia teise.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, objektyviai, išsamiai ir visapusiškai ištyręs byloje surinktus įrodymus, atlikus išsamią teisės normų, reglamentuojančių leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimą, analizę, teismas konstatuoja, kad Departamentas tinkamai taikė minėtas teisės normas, objektyviai vertino ginčo aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą atsisakyti išduoti Serbijos Respublikos piliečiui I. M. leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, todėl pareiškėjo I. M. skundas yra atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu, teismas

nusprendė:

pareiškėjo I. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.