Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Artūras Šumskas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal T. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 28 d. nutarimo, kuriuo T. M. nubaustas pagal LR ATPK 127 str. 3 d. (dėl automobilio „Peugeot“, v.n. (duomenys neskelbtini) apgadinimo) administraciniu areštu 20 parų su transporto priemonės konfiskavimu, pagal ATPK 130 str. 1 d. administraciniu areštu 30 parų su transporto priemonės konfiskavimu, pagal ATPK 127 str. 3 d. (dėl automobilio „Chrysler 300“, v.n. (duomenys neskelbtini) apgadinimo) administraciniu areštu 20 parų su transporto priemonės konfiskavimu, pagal ATPK 124¹ str. 7 d. 20 Lt bauda, vadovaujantis ATPK 33 str. subendrinus paskirtas nuobaudas T. M. paskirta galutinė subendrinta nuobauda – administracinis areštas 30 parų su transporto priemonės – L. M. priklausančio automobilio „Plymouth Voyager“, v.n. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. M. nubaustas už tai, kad jis, 2011-03-24, apie 18.45 val., būdamas neblaivus (2,56 ‰) ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairavo jo motinai L. M. priklausantį automobilį Plymouth „Voyager“, v.n. (duomenys neskelbtini) ir prie (duomenys neskelbtini) namo, Vilniuje, nepaliko pakankamo tarpo tarp transporto priemonių ir vairuojamu automobiliu kliudė stovintį automobilį „Peugeot“, v.n. (duomenys neskelbtini) bei jį apgadino. Iš eismo įvykio, su kuiuo jis susijęs, vietos pasitraukė, tuo pažeisdamas KET 234 p. reikalavimus, ir, važiuodamas toliau, (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, Vilniuje, išvažiavo į priešingos krypties eismo juosatą, susidūrė su automobiliu „Chrysler 300“, v.n. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Policijos pareigūnams nepateikė automobilio registracijos liudijimo. Tokiais savo veiksmais T. M. padarė pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 str. 3 d., 130 str. 1 d. ir 124¹ str. 7 d.

Taip pat skunde T. M. teigia, jog jis nepagrįstai buvo nubaustas pagal ATPK 124¹ str. 7 d., kadangi kelių policijos valdybos atstovas tik teisme žodžiu paprašė nubausti jį dėl šio pažeidimo. Apelianto teigimu, Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo protokole, o teismas šių ribų išplėsti negali.

T. M. mano, kad apylinkės teismas jo atžvilgiu nepagrįstai taikė papildomą nuobaudą – transporto priemonės konfiskavimą. Apelianto teigimu, apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad T. M. nuoširdžiai gailisi, jo padaryta žala yra nežymi, transporto priemonės savininkės L. M. serga sunkia ir nepagydoma liga – vėžiu, ir jai reikalinga nuolatinė priežiūra.

Taip pat, apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jam skyrė nuobaudą – administracinį areštą. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2009-03-20 nutartyje byloje Nr. N-62-4545/2009 pažymėjo, kad administracinis areštas – išskirtinė administracinė nuobauda, kuria yra apribojama asmens judėjimo laisvė, administracinis areštas nustatomas ir skiriamas tik išimtinais atvejais, todėl įstatymo leidėjas numatė tam tikras išskirtines, lyginant su kitų rūšių administracinėmis nuobaudomis, administracinio arešto skyrimo bei vykdymo sąlygas. T. M. nuomone, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog apeliantas nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, į tai, kad jo padaryta žala yra nežymi, jis rūpinasi sunkia ir nepagydoma liga sergančia motina, kuriai reikalinga nuolatinė priežiūra. Todėl teismo sprendimas skirti jam areštą, negali būti teisingas ir atitinkantis visuomenės interesus.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-06-28 nutarime teisingai kvalifikavo T. M. padarytus administracinius teisės pažeidimus ir už jų padarymą paskyrė jam tinkamas nuobaudas.

T. M. kaltę dėl eismo įvykio, kurio metu buvo apgadintas I. S. automobilis „Peugeot“ patvirtina byloje esantys liudytojo R. K., E. L. parodymai, eismo įvykio vietos schema, kiti bylos duomenys. Policijos pareigūnai R. K. ir E. L. pirmosios instancijos teisme davė analogiškus parodymus, iš kurių seka, jog 2011-03-24 patruliavimo metu pareigūnai gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini) gatvėje yra apgadintas automobilis, kurį apgadino „Chrysler“, „Dodge“ ar „Plymouth“ markės automobilis, o vėliau (duomenys neskelbtini) gatvėje tas pats automobilis padarė dar vieną eismo įvykį. Nuvykę į antrojo eismo įvykio vietą, pareigūnai surado automobilį „Plymouth“ ir jo vairuotoją T. M.. Užfiksavę įvykį pareigūnai nuvyko į (duomenys neskelbtini) gatvę. Ten rado apgadintą automobilį „Peugeot“, o prie jo po susidūrimo paliktą kito automobilio detalę – automobilio slenksčio dalies šukę. Taip pat matėsi ant sniego paliktos padangų vėžės. Tai, kad įvykio vietoje rasta detalė priklausė T. M. vairuotam automobiliui, nustatė nuvykę į saugojimo aikštelę ir palyginę rastą detalę su automobiliu.

Šiuos liudytojų parodymus patvirtina ir 2011-03-24 pareigūno R. K. tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys. Teismas neturi pagrindo netikėti liudytojų policijos pareigūnų parodymais. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareigūnai galėtų būti suinteresuoti bylos baigtimi ar siektų melagingai apkaltinti T. M.. Kaip matyti, jiems buvo pranešta, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje automobilį „Peugeot“ apgadino vienas iš trijų nurodytų automobilių modelių („Chrysler“, „Dodge“ ar „Plymouth“). Šie automobiliai yra panašūs, todėl nebuvo nurodyta konkreti automobilio markė. Tačiau įvykio vietoje rasta detalė buvo nuo T. M. priklausiusio automobilio „Plymouth“, neužilgo po to, netoliese sukėlusio kitą autoįvykį, ką nustatė pareigūnai R. K. ir E. L.. Automobilio „Plymouth“ sugadinimai – įlenktas kairės pusės galinis sparnas ir nulaužtas slenkstis taip pat patvirtina, kad būtent T. M. vairuodamas šį automobilį apgadino automobilį „Peugeot“. T. M. neneigė, jog neužilgo iki sukeliant eismo įvykį (duomenys neskelbtini) gatvėje, jis išvažiavo iš (duomenys neskelbtini) gatvėje esančio kiemo.

Liudytoja I. S. nurodė, kad automobilį „Peugeot“ kieme pastatė apie 18 val., jis buvo neapgadintas. Pranešimas apie šį apgadintą automobilį buvo gautas mažiau nei po valandos laiko. Po šio pranešimo T. M. sukėlė eismo įvykį (duomenys neskelbtini) gatvėje.

Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, apylinkės teismas pagrįstai pripažino T. M. kaltu sukėlus eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas automobilis „Peugeot“, v.n. (duomenys neskelbtini)

Atmestinas T. M. skundo teiginys, jog jis nepagrįstai buvo nubaustas pagal ATPK 124¹ str. 7 d., kadangi kelių policijos valdybos atstovas tik teisme žodžiu paprašė nubausti jį dėl šio pažeidimo. Kaip matyti iš 2011-03-24 administracinio teisės pažeidimo protokolo, jame nurodyta, kad T. M. nepateikė policijos pareigūnams automobilio registracijos liudijimo, tačiau šie jo veiksmai protokole nebuvo kvalifikuoti pagal atitinkamą ATPK straipsnį. Kadangi, T. M. veiksmai, kuriais jis pažeidė KET 16 punkto reikalavimus, protokole buvo užfiksuoti aiškiai juos įvardijant, negalima teigti, jog nebuvo suformuluotas kaltinimas. Nebuvo nurodytas tik pažeidimą atitinkantis ATPK straipsnis, ką konstatavęs apylinkės teismas šiuos T. M. veiksmus kvalifikavo pagal ATPK 124¹ str. 7 d. Teismas 2011-06-28 nutarime nurodė, kad T. M. neginčijo aplinkybės, jog nepateikė policijos pareigūnams automobilio registracijos liudijimo, kelių policijos valdybos atstovo prašymui patikslinti protokolą straipsniu nei T. M., nei jo atstovas neprieštaravo. Taigi, T. M. suprato kaltinimo pagal ATPK 124¹ str. 7 d. esmę ir turėjo galimybę nuo jo gintis. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo teigti, kad pagal ATPK 124¹ str. 7 d. T. M. nubaustas nepagrįstai.

Skundą nagrinėjančio teismo nuomone, už padarytus administracinius teisės pažeidimus T. M. buvo paskirtos tinkamos nuobaudos. Skirdamas nuobaudas apylinkės teismas atsižvelgė į padarytų pažeidimų pobūdį – T. M. padarė tyčinius pažeidimus būdamas neblaivus. Nustatydamas nuobaudos dydį, apylinkės teismas įvertino ir T. M. asmenybę (daug kartų baustas už KET pažeidimus) bei atsakomybę sunkinančią aplinkybę – tai, jog per metus pakartotinai padarė tos pačios rūšies pažeidimą. Apylinkės teismas pagrįstai nepripažino T. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybės, jog jis pripažino savo kaltę dėl autoįvykio, kurio metu buvo apgadintas automobilis „Chrysler“. Kaip matyti iš bylos medžiagos, T. M. savo kaltę pripažino tik verčiamas aplinkybių, kadangi buvo sulaikytas įvykio vietoje, pažeidimo nebūtų galėjęs užginčyti, todėl toks prisipažinimas negali būti laikomas nuoširdžiu .

T. M. mano, kad jam nepagrįstai buvo paskirta nuobauda – administracinis areštas. Pažymėtina, jog įstatymas nenumato konkrečių kriterijų, pagal kuriuos turi būti parenkama viena iš sankcijoje numatytų nuobaudų, tačiau pagal egzistuojančia teismų praktiką, tokiais atvejais turi būti parenkama tokia nuobauda, kuri būtų efektyviausia siekiant ATPK 20 str. numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Remiantis šiuo straipsniu, administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. ATPK 29 str. 1 d. nurodyta, kad administracinis areštas nustatomas ir skiriamas tik išimtiniais atvejais už atskirų rūšių administracinius teisės pažeidimus iki trisdešimties parų. Kaip matyti iš 2011-06-28 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutarimo, skirdamas šią nuobaudos rūšį teismas atsižvelgė į tai, kad T. M. padarė vienus iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, vairavo itin pavojingai, susidūrimo su automobiliu „Chrysler“ metu galimai sunkesnių padarinių buvo išvengta tik dėl nukentėjusiojo T. S. greitos reakcijos. Iš bylos medžiagos matyti, kad T. M. praeityje daug kartų baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už vairavimą esant neblaiviam bei neturint teisės vairuoti, be to, padarė pažeidimus turėdamas neišnykusią nuobaudą už tos pačios rūšies pažeidimą, kas rodo, jog jis teigiamų išvadų nedaro, nelinkęs laikytis įstatymų reikalavimų. Be to, bylos duomenims, jam už padarytus pažeidimus skirtų baudų jis nemoka. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog vėl T. M. paskyrus baudą, ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai pasiekti nebus, todėl skyrė jam arešto bausmę.

Taip pat T. M. nesutinka su jam paskirta nuobauda – transporto priemonės konfiskavimu. Skundą nagrinėjančio teismo nuomone, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas pagrįstai konfiskavo L. M. priklausantį automobilį Plymouth „Voyager“, v.n. (duomenys neskelbtini) Savo sprendimą teismas 2011-06-28 nutarime išsamiai motyvavo. Atsižvelgiant į T. M. padarytų pažeidimų pobūdį, taip pat į tai, jog faktinis automobilio naudotojas buvo T. M. ir jis ne pirmą kartą vairavo nurodytą automobilį būdamas apsvaigęs bei neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, T. M. skunde nurodytos aplinkybės – jog turi rūpintis sergančia motina, nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo – nesuteikia pakankamo pagrindo panaikinti jam skirtą nuobaudą – transporto priemonės konfiskavimą.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 28 d. nutarimą palikti nepakeistą ir T. M. apeliacinio skundo netenkinti.