Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui R. S., jo gynėjui advokato padėjėjui K. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. S. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2018 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalies panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S. 2018 m. balandžio 30 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis 2018 m. balandžio 30 d., 5.39 val., (duomenys neskelbtini), Kaune, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai buvo nustatytas (lengvas) 0,52 promilių neblaivumo laipsnis. Tokiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje (administracinio nusižengimo bylos ROIK (duomenys neskelbtini) medžiagos 1-2 lapai).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2018 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) R. S. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo padarymą buvo skirta 300 eurų dydžio bauda su specialiosios teisės atėmimu 12 mėnesių (administracinio nusižengimo bylos ROIK (duomenys neskelbtini) medžiagos 3 lapas).

R. S. su priimtu nutarimu iš dalies nesutinka ir teismui pateiktu skundu prašo 2018 m. gegužės 23 d. nutarimą dalyje panaikinti, dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalies nuostatas paskirti švelnesnę nuobaudą nei Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje, neskiriant specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpinti.

Skunde nurodė, kad teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumą, už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Šis pažeidimas buvo labiau atsitiktinis, niekam realaus pavojaus pareiškėjas nesukėlė, žalos nepadarė. Pažeidimo rytą atsikėlęs jautėsi žvalus, blaivus, nesijautė jokių požymių, jog po iš vakaro vartoto alkoholio negalėtų vairuoti automobilio, todėl automobiliu vyko į darbą. Buvo sustabdytas policijos pareigūnų ir pastariesiems patikrinus pareiškėjo blaivumą, jam buvo nustatytas tik šiek tiek leistiną ribą viršijantis neblaivumas. Pareiškėjas gyvena šeimoje su S. M., su kuria augina mažametę dukrą U. S. ir S. M. nepilnametį sūnų A. M., yra pagrindinis šeimos išlaikytojas, pareiškėjo darbas ir gaunamas darbo užmokestis tiesiogiai susijęs su vairavimu, darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Dėl pažeidimo prisipažino, atsakomybės nevengia, gailisi jog pažeidė įstatymą, padarė atitinkamas išvadas, šiuo metu visiškai nebevartoja alkoholio. Nors pareiškėjui pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalį paskirta ir minimali sankcijoje numatyta nuobauda, tačiau atsižvelgiant į patį pažeidimo pobūdį, padarinius ir aplinkybes (vairavo tik labai nežymiai viršijus įstatyme leidžiamą promilių kiekį, nesant intensyvaus eismo anksti ryte, žalos niekam nepadarė, realus pavojus aplinkiniams negrėsė) ir pareiškėjo asmenybę, šeiminę padėtį, yra per griežta ir neproporcinga nuobauda. Pareiškėjo įsitikinimu, administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti paskyrus švelnesnę nuobaudą nei Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta, t. y. neskiriant specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba ją sumažinant (b. l. 2-4).

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius, pateikė atsiliepimą į minėtą skundą, kuriuo prašė skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimo dalį nepakeistą. Pažymėjo, kad administracinė nuobauda gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tokių aplinkybių šioje byloje nėra. Apeliantas neginčija savo nusižengimo ir neneigia, kad transporto priemonę vairavo neblaivus. Apelianto darbinės padėties apsunkinimas dėl negalėjimo vairuoti transporto priemones, teigiamas charakterizavimas darbovietėje, mažamečių vaikų auginimas panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Apelianto padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų ir yra priskiriamas prie šiurkščių. Darydamas tokį pažeidimą, apeliantas pats prisiėmė galimą neigiamų pasekmių kilimo riziką. Pareigūnas, skirdamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, atsižvelgė į apelianto asmenybę, padaryto pažeidimo pobūdį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes – paskirtas minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, numatytas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje, todėl jo mažinti nėra teisinio pagrindo. Neigiamų pasekmių kilimas yra neišvengiama administracinės nuobaudos dalis (b. l. 11-13).

Teismo posėdyje R. S. išdėstė tuos pačius argumentus, kurie yra nurodyti skunde, prašė skundą tenkinti. Papildomai paaiškino, kad iš vakaro šventė tėvo gimtadienį, ryte jautėsi gerai, yra neįpratęs gerti, galbūt jo organizmas blogai skaido alkoholį. Dirba trimis pamainomis, todėl nuvažiuoti į darbą ar grįžti iš darbo naktį be automobilio yra didelis nepatogumas. Dirba sandėlyje autokrautuvo vairuotoju, kartais reikia važiuoti ir į (duomenys neskelbtini) esančius sandėlius. Šeimoje auga du vaikai, juos reikia vežti pas gydytojus, nuvažiuoti pas senelius, sugyventinė nevairuoja. Anksčiau paskirtas administracines baudas yra sumokėjęs. Dėl pažeidimo labai gailisi.

Teismo posėdyje R. S. gynėjas advokato padėjėjas K. P. prašė sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą iki 10 mėnesių, nurodė, jog pažeidėjas prisipažino, gailisi, didelės žalos eismo saugumui nepadarė, kilęs pavojus buvo formalus, nes pažeidimo padarymo metu nebuvo intensyvaus eismo, todėl mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti.

Teismo posėdyje skundžiamą nutarimą priėmusios Institucijos atstovas nedalyvavo (gautas prašymas administracinę bylą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant, b. l. 15).

Skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Kaip matyti šiuo atveju, administracinėn atsakomybė patrauktas asmuo R. S. pripažino padaręs jam inkriminuotą nusižengimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalį, dėl šios aplinkybės ginčo nėra, todėl teismas dėl jos plačiau nepasisako.

Administracinėn atsakomybė patrauktas asmuo R. S. skundu iš esmės prašo jo atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skirti jam švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, t. y. sutrumpinti jam skirtos administracinio poveikio priemonės, specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, terminą.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalį baudžiamas vairuotojas, vairavęs transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai nustatomas lengvas neblaivumo laipsnis (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), toks pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 9 dalyje numatyta, jog už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalis numato, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Analizuojamu atveju R. S. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2018 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skirta 300 eurų dydžio bauda su specialiosios teisės atėmimu 12 mėnesių, t. y. pažeidėjui skirta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda ir minimalus, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 9 dalyje numatytas, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas.

R. S. padarytas nusižengimas nėra mažareikšmis ar nedidelio pavojingumo. Pažeidėjas vairavo transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas 0,52 promilių girtumas ir tokiais savo veiksmais padarė vieną iš pavojingiausių ir šiurkščiausių administracinių nusižengimų transporto bei kelių eismo srityje. Padarytas nusižengimas nepatenka į Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 12 straipsnio 1 dalį, kurioje numatytos mažai pavojingos veikos. Pažeidėjas padarė vieną iš pavojingiausių teisės pažeidimų ir už šį nusižengimą įstatymų leidėjas iš anksto numatė griežtas administracines nuobaudas. Vien tai, kad šiuo atveju buvo išvengta rimtesnių pasekmių nedaro pažeidimo mažiau pavojingu ir jo nepateisina. Įstatymų leidėjas šia teises norma atsakomybę nustatė ne už pasekmių sukėlimą, o už patį vairavimą esant neblaiviam. Galimai sunkesnių pasekmių buvo išvengta tik todėl, kad pažeidėjas buvo laiku sulaikytas ir nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo. Jei vairuodamas neblaivus R. S. būtų sukėlęs eismo įvykį, jis pagal kilusias pasekmes atsakytų dėl kito, sunkesnio nusižengimo ar net nusikaltimo. Pasekmių nebuvimo akcentavimas yra bandymas sumenkinti padarytą pažeidimą, esant standartinei situacijai ir neturint kitų patikimų motyvų.

Pažeidėjas pateikė teismui akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ rekomendaciją (b. l. 5), tačiau teismo nuomone pažeidėjas negali būti charakterizuojamas išskirtinai teigiamai, nes nusižengimą padarė turėdamas dvi galiojančias nuobaudas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (2017 m. gegužės 25 d. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalyje numatytą pažeidimą ir 2017 m. rugsėjo 22 d. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 47 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, administracinio nusižengimo bylos ROIK (duomenys neskelbtini) medžiagos 10-14 lapai). Skunde nurodytos aplinkybės, kad pareiškėjas iš karto pripažino kaltę, yra sumokėjęs anksčiau paskirtas baudas, necharakterizuoja jo išskirtinai teigiamai, nes nusižengimų ir nusikaltimų nedarymas bei paskirtų nuobaudų sumokėjimas yra įprasta piliečio pareiga, o baudos sumokėjimas yra paties asmens veiksmų pasekmė. Nors už ankstesnius padarytus administracinius nusižengimus (teisės pažeidimus) pareiškėjas jam paskirtas nuobaudas yra įvykdęs, tačiau duomenys apie ankstesnius jo baustumus neigiamai charakterizuoja asmenį ir rodo, kad jis iš ankstesnių baustumų išvadų nedaro, negerbia ir nepaiso saugaus eismo keliuose reikalavimų.

Pagal teismų praktiką pažeidimą padariusio asmens darbas, net ir tais atvejais, kai pažeidimą padariusio asmens pareigos yra tiesiogiai susijusios su transporto priemonės vairavimu, o darbinės pajamos yra pažeidimą padariusio asmens pagrindinis pragyvenimo šaltinis, nėra esminės aplinkybės taikyti švelnesnę administracinę nuobaudą. Tai, kad paskirta administracinė poveikio priemonė sukels nepatogumų pažeidėjui jo darbinėje veikloje bei neleis tinkamai pasirūpinti šeimos nariais, negali būti pripažintos išskirtinėmis aplinkybėmis, dėl ko turėtų būti švelninama paskirta administracinio poveikio priemonė. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga dėl darbo pobūdžio, turi būti pats suinteresuotas nedaryti nusižengimų, galinčių lemti šios specialios teisės netekimą. R. S., žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina vykdant darbines funkcijas bei tinkamai pasirūpinti šeimos nariais, šia teise naudojosi neatsakingai, todėl jo patiriami nepatogumai yra adekvatūs padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytini asmens teises suvaržančiais labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės nubaudimo ir prevenciniams tikslams užtikrinti. Nenurodant išimtinių priežasčių dėl vairavimo teisių būtinumo, tokie formalūs argumentai labiau panašūs į bandymą bet kokiais būdais palengvinti situaciją. Atėmus teisę vairuoti transporto priemones kilęs nepatogumas gali būti įveiktas kitomis priemonėmis, R. S. gali pasirinkti bet kurį iš daugelio alternatyvių važiavimo būdu: rinktis visuomeninį transportą, taksi, pasisamdyti vairuotoją, paprašyti šeimos narių ar draugų jį nuvežti ir panašiai.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalis yra dispozityvaus pobūdžio ir numato teismui galimybę, bet ne pareigą, taikyti mažesnį nei numatytas įstatyme nuobaudos dydį ar administracinio poveikio priemonės terminą. Teismas neprivalo pažeidėjui skirti švelnesnės nuobaudos net ir tuo atveju, jei yra įstatyme numatyti formalieji kriterijai. Šis reguliavimas yra išimtis iš taisyklės, o ne standartinė praktika, kurios laikomasi kiekvienu atveju. Kitaip bendroji taisyklė netektų prasmės, o teismai visada taikytų specialiąją taisyklę. Pareiškėjo nurodytais motyvais (kaltės pripažinimas, ankstesnių baudų sumokėjimas, teigiama charakteristika iš darbovietės, neigiamos pasekmės atliekant darbines funkcijas, realaus pavojaus ir realios žalos nesukėlimas, rūpinimasis šeimos nariais) kiekvienoje byloje kiekvienam pažeidimą padariusiam asmeniui galima būtų mažinti administracinio poveikio priemonės terminą ir tai galėtų tapti taisykle, tačiau tai neatitiktų įstatymų leidėjo valios ir tikslų, paneigtų bendrosios taisyklės esmę.

Yra nustatyta tik viena pažeidėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, R. S. prisipažino padaręs nusižengimą ir gailėjosi. Ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė jau buvo įvertinta pažeidėjui skiriant administracinę nuobaudą ir turėjo įtakos nustatant minimalų jos dydį, todėl ją papildomai vertinti kaip pagrindą dar labiau švelninti pareiškėjo atsakomybę, nėra pagrindo.

Nors teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sukels pareiškėjui nepatogumų bei neigiamų pasekmių, tačiau tokie apribojimai yra natūrali taikomos administracinės nuobaudos pasekmė, tai yra paties R. S. veiksmų rezultatas ir tai nesudaro pagrindo švelninti pažeidėjo atsakomybę remiantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi. Būtų neteisinga, jei padaręs nusižengimą asmuo toliau patogiai gyventų ir nejustų padaryto nusižengimo pasekmių. Tai galėtų leisti jam manyti, kad vieną kartą išvengęs atsakomybės jis gali jos išvengti ir kitą kartą.

Skunde teigiama, kad alkoholį R. S. vartojo iš vakaro, o ryte jautėsi gerai, tačiau šios aplinkybės parodo tik tai, kad administracinėn atsakomybė patrauktas asmuo pervertino savo galimybes ir aplaidžiai pasitikėdamas savo pajutimu, žinodamas, jog iš vakaro jis vartojo alkoholinius gėrimus, vairavo transporto priemonę, kas vertinamu atveju suponuoja pagrįstą išvadą, jog R. S. vis dar kritiškai nevertina savo neteisėto elgesio, siekia sumažinti savo kaltę padarant administracinį nusižengimą, kas jį neabejotinai charakterizuoja labiau neigiamai. Šiame kontekste pažymėtina, kad pažeidimas buvo padarytas ankstyvą rytą, apie 5.20 val., girtumas patikrintas 5.39 val., todėl pareiškėjo paaiškinime (administracinio nusižengimo bylos ROIK (duomenys neskelbtini) medžiagos 7 lapas) nurodyta aplinkybė, kad jis iš vakaro, apie 22.00 val., išgėrė alaus, kelia pagrįstų abejonių pareiškėjo nuoširdumu.

Pažymėtina, jog kiekvienas visuomenės narys turi laikytis įstatymų reikalavimų, o to nepadaręs, turi atsakyti įstatymų nustatyta tvarka, ką neabejotinai patvirtina ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsnyje įtvirtina administracinės nuobaudos paskirtis.

Todėl įvertinus paminėtąsias aplinkybes, darytina išvada, kad skundžiama Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2018 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalis dėl specialiosios teisės atėmimo 12 mėnesių, yra teisėta ir pagrįsta, ir naikinti ją ar sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra. Institucijos nutarime taikytas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytas minimalus specialiosios teisės atėmimo terminas negali būti pripažįstamas pažeidžiantis teisingumo, protingumo ar konstitucinius teisinės valstybės principus.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. S. skundo netenkinti ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2018 m. gegužės 23 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) skundžiamoje dalyje palikti nepakeistu.

Pateiktą administracinio nusižengimo bylos ROIK (duomenys neskelbtini) medžiagą grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.