Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henricho Jaglinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Loretos Lipnickienės, Jadvygos Mardosevič,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „DLG“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 31 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vagon“ ieškinį atsakovui UAB „DLG“ dėl skolos priteisimo.

I. Ginčo esmė

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 11.249,22 Lt skolos, 8,05 proc. dydžio procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad su atsakovu sudarė krovinių ekspedijavimo sutartį. Pagal 2010-11-01 kainų ir apmokėjimo sąlygų suderinimo aktą atsakovas įsipareigojo apmokėti papildomas ieškovo išlaidas Sebež stotyje, kurios nebuvo įtrauktas į pervežimo kainą, tačiau atsakovas jų nesumokėjo.

Byla buvo išnagrinėta dokumentinio proceso tvarka ir 2011-05-26 preliminariu sprendimu ieškovo UAB „Vagon“ ieškinys buvo patenkintas, ieškovo naudai iš atsakovo UAB „DLG“ priteisiant 11.249,22 Lt skolos, 8,05 proc. procesinių palūkanų ir 168,74 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas UAB „DLG“ pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo, prašė jį panaikinti. Paaiškino, kad prie ieškinio pridėtose sąskaitose-faktūrose nėra ieškovo atstovo parašų, todėl šios sąskaitos turėjo būti pripažintos neleistinais įrodymais dėl formos trūkumų. Sąskaitose - faktūrose turėjo būti nurodyta, kokius ginčo šalių sutartimi numatytus papildomus veiksmus, už kuriuos pagal sutartį turi mokėti atsakovas, atliko ieškovas, taip pat turėjo būti pateikti dokumentai, kad sutartyje numatyto pobūdžio papildomi veiksmai tikrai buvo atlikti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-08-31 galutiniu sprendimu 2011-05-26 preliminarų sprendimą paliko nepakeistą. Teismas sprendė, kad 2010-11-01 kainų ir apmokėjimo sąlygų suderinimo aktu šalys patvirtinto faktiškai suteiktų paslaugų pobūdį bei sudertintą valią dėl kainų ir tarpusavio atsiskaitymo. 2011-05-18 raštu dėl papildomų išlaidų apmokėjimo UAB „Logipolijos vagonai“ patvirtino, kad ieškovas apmokėjo UAB „Logipolijos vagonai“ papildomas išlaidas Sebež stotyje, kurios buvo patirtos krovinių pagal atsakovo užsakymus pervežimo geležinkeliais metu. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų apmokėjęs ieškovo pateiktas sąskaitas, reiškęs prieštaravimus ar pretenzijas dėl 2010-11-01 akte nurodytų papildomų išlaidų ar jų pobūdžio. Atsakovas iki ginčijamos skolos susidarymo už papildomas paslaugas ieškovui mokėdavo pagal analogiškai išrašytas sąskaitas, kas patvirtina, kad tarp šalių atsiskaitymas už papildomas išlaidas pagal analogiškas PVM sąskaitas - faktūras buvo įprastas.

Teismas atmetė atsakovo argumentus dėl netinkamos sąskaitų - faktūrų formos, kadangi Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 str. 1 d. 6 p., 8 d. nustatyti apskaitos dokumentų rekvizitai neprivalomi PVM sąskaitai - faktūrai. Nors po ieškinio pareiškimo atsakovas ginčijo savo pareigą apmokėti už papildomas paslaugas, jis neįrodė, kad tokios papildomos paslaugos nebuvo suteiktos (CPK 178 str.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „DLG“ prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-08-31 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Paaiškina, kad ieškovą ir atsakovą siejo krovinių ekspedijavimo sutartis, todėl teismas turėjo taikyti CK 6.824 – 6.829 str. CK 6.825 str. 3 d. ir 6.828 str. rodo, kad ekspedijavimo santykiams taikytinos atstovavimą reglamentuojančios teisės normos. Pagal atstovavimą reglamentuojančias teisės normas UAB „Vagon“ privalėjo įsitikinti, kad UAB „Logipolijos vagonai“ pagrįstai pareikalavo realiai turėtų papildomų išlaidų atlyginimo. Tik gavęs tai patvirtinančius dokumentus, ieškovas gali būti laikomas sąžiningu atsakovo atžvilgiu, veikusiu išimtinai dėl atstovaujamojo interesų ir neturinčio teisinio santykio su UAB „Logipolijos vagonai“, kuriame UAB „DLG“ nedalyvauja ir neturi mokėti jokių išmokų. Ieškovas, nepateikęs įrodymų apie papildomų išlaidų pagrįstumą, negali reikalauti, kad atsakovas šias išlaidas apmokėtų. Jokie praeities faktai, kai atsakovas dėl suklydimo padarė mokėjimus, negali būti pagrindu iš ieškovo reikalauti pinigų, nerodant, kokios būtent papildomos paslaugos buvo suteiktos atsakovui.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Vagon“ prašo ginčijamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Paaiškina, kad CK 6.828 str. 3 d. nustato, kad tretysis asmuo yra atsakingas prieš ekspeditorių taip pat, kaip ekspeditorius atsakingas prieš užsakovą, tačiau nenumato, kad ekspeditorius atstovauja užsakovą santykiuose su trečiaisiais asmenimis. Papildomų išlaidų apmokėjimą šalys suderino 2010-11-01 kainų ir apmokėjimo suderinimo akte. Ieškovas apmokėjo minėtas išlaidas trečiajam asmeniui. Be to, papildomų išlaidų apmokėjimas tarp šalių vyko pagal anksčiau išrašytas sąskaitas ir atsakovas dėl to jokių pretenzijų nereiškė.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų aptariamu atveju nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

Byloje ginčas tarp šalių kilo dėl kliento pareigos sumokėti paslaugos teikėjui už jo patirtas papildomas išlaidas teikiant sutartas paslaugas. Remiantis byloje pateikta 2009-10-15 Krovinių ekspedijavimo sutarties Nr. 2 (toliau – Ekspedijavimo sutartis) kopija konstatuotina, kad ginčo šalis siejo ekspedijavimo teisiniai santykiai, kadangi ieškovas UAB „Vagon“ įsipareigojo atsakovo lėšomis organizuoti pastovų krovinių vežimą nuosavais dengtais padidintos kubatūros vagonais per Ekspedijavimo sutartyje numatytas teritorijas ir atlikti su tuo susijusius, Ekspedijavimo sutartyje numatytus, veiksmus, o atsakovas įsipareigojo už suteiktas paslaugas atsiskaityti Ekspedijavimo sutartyje numatyta tvarka, bei vykdyti kitus Ekspedijavimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus (CK 6.193, 6.824 straipsniai). Ekspedijavimo sutarties 4.1 punktu atsakovas ir ieškovas susitarė, kad atsiskaitymai (įskaitant ir apmokėjimus už papildomai ieškovo suteiktas paslaugas) pagal Ekspedijavimo sutartį yra apskaičiuojami ir atliekami remiantis atskirais susitarimais, kurie yra sudaromi dėl kiekvieno konkretaus pervežimo, užpildant – kainų ir apmokėjimo sąlygų suderinimo aktą. 2010-11-01 šalys pasirašė Kainų ir apmokėjimo sąlygų suderinimo aktą Nr. 12 prie sutarties Nr. 4 (toliau – Suderinimo aktas), kuriuo suderino medienos plokščių pervežimo dengtuose nuosavuose vagonuose nurodytu maršrutu nuo 2010 m. lapkričio 1 d. kainą ir tarpusavio atsiskaitymo terminus. Suderinimo akte šalys papildomai nurodė, kad į kainas neįtraukta atsitiktinė muitinės patikra, pervežime dalyvaujančių valstybių muitinių pareigūnų, vagono prastovos iškrovimo stotyje arba muitinėje daugiau negu 2 paros, kiekviena sekanti para klientui kainuoja 45 EUR/vagoną; papildomos išlaidos st. Sebez. Tokiu būdu atsakovas ir ieškovas iš esmės pripažino, jog atsakovui UAB „DLG“ gali tekti atlyginti ieškovo patirtas išlaidas, nurodytas Suderinimo akto grafoje „Į kainas neįtraukta“. Ieškovas UAB „Vagon“ atsakovui išrašė PVM sąskaitas – faktūras VAG Nr. 000508, 000517, 000527, 000529, 000538, 000553 11.249,22 Lt sumai už UAB „Logipolijos vagonai“ papildomas išlaidas Sebež stotyje, patirtas krovinių pagal atsakovo UAB „DLG“ užsakymus pervežimo geležinkeliais metu. Byloje ieškovo pateiktos PVM sąskaitos – faktūros VAG Nr. 000156, 000288, 000366, 000410, 000430, 000438 bei banko sąskaitų išrašai patvirtina, kad atsakovas anksčiau analogiškas ginčijamoms ieškovo išrašytas PVM sąskaitas – faktūras už suteiktas papildomas paslaugas apmokėdavo.

Teisėjų kolegijos vertinimu Ekspedijavimo sutarties, Suderinimo akto nuostatos, tarp ginčo šalių egzistavusi mokėjimų praktika suponuoja, kad papildomų išlaidų dydis tarp šalių nebuvo fiksuojamas konkrečia skaitine išraiška, bet priklausė nuo jų faktinio dydžio kiekvienu konkrečiu atveju. Atsakovas UAB „DLG“ iš esmės neginčija, kad ieškovas UAB „Vagon“ sumokėjo atsakovui UAB „Logipolijos vagonai“ iš ieškovo prašomas priteisti sumas, tačiau teigia, kad jos nėra pagrįstos, be to, ieškovas privalėjo įsitikinti, ar UAB „Logipolijos vagonai“ pagrįstai reikalavo turėtų papildomų išlaidų atlyginimo. Remiantis Ekspedijavimo sutarties bei Suderinimo akto nuostatomis dėl apmokėjimo tvarkos bei kainos už suteiktas paslaugas apimtimi konstatuotina, kad atsakovas prisiėmė pareigą padengti visas Suderinimo akte nurodytas ieškovo faktiškai patirtas papildomas išlaidas. Įrodymų, kad ieškovas, teikdamas atsakovui ekspedijavimo paslaugas, būtų veikęs nesąžiningai, ar, kad ieškovas realiai nebūtų patyręs prašomų priteisti išlaidų mokėjimų UAB „Logipolijos vagonai“ forma, atsakovas UAB „DLG“ į bylą nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai). Minėti tarp šalių sudaryti susitarimai, ieškovo UAB „Vagon“ į bylą pateiktos PVM sąskaitos – faktūros, kuriose aiškiai išskirtos patirtų išlaidų grupės, kolegijos nuomone įrodo ieškovo reikalavimo pagrįstumą (CPK 185 straipsnis). Apeliacinio skundo argumentai dėl atstovavimą reglamentuojančių teisės normų taikymo aptariamu atveju nėra reikšmingi, todėl kolegija detaliau dėl jų nepasisako.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar pakeisti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-08-31 galutinis sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 31 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.