Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

S. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 164 straipsnyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. K. vengė pareigos išlaikyti vaiką: žinodamas, kad pagal Visagino miesto apylinkės teismo 2010-10-08 sprendimą privalo N. K. naudai mokėti lėšas sūnaus A. K., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 400 Lt (115.85 eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2010-01-12 iki sūnaus pilnametystės ar teikti kitą būtiną materialinę paramą vaikui bei galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdė, t.y., nuo 2010-10-08 iki 2011-12-01, nuo 2012-01-01 iki 2013-07-01, nuo 2013-08-01 iki 2016-01-01 nemokėjo lėšų sūnui A. K. išlaikyti ir neteikė jam kitos būtinos materialinės paramos, dėl ko susidarė 5171,05 eurų įsiskolinimas.

Kaltinamasis S. K. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino, sutiko duoti parodymus ir teismui paaiškino, kad su N. K. gyveno nuo 2008 m. Siekdamas apsaugoti N. K. nuo jo galimų problemų sudarė vedybinę sutartį. Santuokoje gyveno iki vaikui suėjo vieneri metai. Jis išlaikė šeimą, N. K. niekur nedirbo, tuo metu jo pajamos siekė apie 5000 Lt. Vėliau ilgą laiką niekur nedirbo, todėl sūnui nieko nemokėjo. Su nukentėjusiąja susitaikė, prašo teismo patvirtinti jų pasirašytą susitarimą, supranta, kad privalo sumokėti susidariusį įsiskolinimą iki susitarime nurodytos datos. Kaltinamasis atsakė į kitus teismo ir proceso dalyvių klausimus (2 t., 177-178 b.l.)

Nukentėjusioji N. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad santuoką su S. K. sudarė 2007-02-23, 2007-08-02 jiems gimė sūnus. Pareiga mokėti alimentus atsirado nuo 2010 m. lapkričio mėnesio. Nežino, ar S. K. piktybiškai nemokėjo alimentų, ar išties neturėjo tam pinigų. Pinigus vaiko išlaikymui jai pervesdavo Vaiko išlaikymo fondas. Ilgą laiką jos santykiai su S. K. buvo įtempti, dabar su juo susitaikė, prašo teismo patvirtinti jų pasirašytą susitarimą (2 t., 180-181 b.l.).

Liudytojas D. Z. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad dirba antstolio padėjėju, jo kolegė tiesiogiai dirbo su vykdomąja byla, kurioje N. K. yra išieškotoja, paaiškino, kokie vykdymo veiksmai byloje buvo atlikti, nurodė jų atlikimo priežastis, atsakė į teismo ir proceso dalyvių klausimus (2 t., 178-179 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė patvirtinama byloje esančiais rašytiniais duomenis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais:

Byloje pateiktas Visagino miesto apylinkės teismo 2010-10-08 sprendimas (civilinėje byloje Nr. N2-213-8844/2010), kuriuo nutraukta santuoka tarp N. K. ir S. K.. Iš atsakovo S. K. priteista nepilnamečio vaiko A. K. išlaikymui po 400 Lt, kas mėnesį mokamomis periodinės išmokomis nuo ieškinio padavimo teisme dienos, t.y., 2010-01-12, iki A. K. pilnametystės, pavedant ieškovei N. K. šiomis lėšomis disponuoti uzufrukto teise (1 t., 37-42 b.l.). Vykdydama išieškojimą antstolė teikė užklausas VĮ Registrų centrui, iš VĮ Registro centro Nekilnojamojo turo registro centrinio duomenų banko išrašo pateikti duomenys apie S. K. vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, buvo teikiamos užklausos Gyventojų registro tarnybai, rinkti duomenys apie S. K. vardu registruotas transporto priemones, pinigines lėšas bankuose (1 t., 70-74, 104-109 b.l.). Vykdomojoje byloje Nr. 0012/11/00586 pateiktas 2011-03-24 Turto arešto aktas, patvirtinantis, kad areštuotas S. K. turtas – 6786,57 Lt sumai. Areštuoti daiktai: žemės sklypas, 2,7300 ha ploto, unikalus Nr. 8504-0005-0018, daikto vertė – 21000 Lt; žemės sklypas, 2,2200 ha, unikalus Nr. 8520-0012-0036, daikto vertė – 7000 Lt (1 t., 97-99 b.l.). Antstolės D. M. procesiniai dokumentai siųsti S. K., adresu Vilnius, Pašilaičių g. 14A-1. Dokumentai įteikti nebuvo, persiųsta pakartotinai. Iš pastabų matyti, kad gavėjas (S. K.) buvo informuotas telefonu, žadėjo atvykti, tačiau neatvyko. Vėliau siųsti procesiniai dokumentai S. K. adresu Vilniuje, Pašilaičių g. 14A-1 grįžo neįteikti (1 t., 100, 103, 112 b.l.).

Vykdydama išieškojimą antstolė teikė užklausas Sodrai apie S. K. darbovietes. Pateikti duomenys patvirtina, kad S. K. – UAB (duomenys neskelbtini) vadovas bei vykdo individualią veiklą (1 t., 118 b.l.). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2014-01-20 pažymoje Nr. 4-8-752 pateikta informacija apie S. K. valstybinį socialinį draudimą ir negautas išmokas nuo 2007-08-02 iki 2014-01-20 (2 t., 14-18 b.l.). Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014-04-11 sprendimu Nr. V2-5113 nuo 2013-06-01 A. K. nutrauktas išmokų mokėjimas (2 t., 21 b.l.). Byloje pateikta 2006-06-23 žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis patvirtinanti, kad S. K. už 2915555,10 Lt pardavė žemės sklypą unikalus Nr. 7970-0002-0046 (2 t., 23-29 b.l.).

S. K. ir N. K. teismui pateikė susitarimą, pagal kurį S. K. įsipareigojo iki 2017-09-01 pervesti antstolei D. M. vykdomojoje byloje Nr. 0012/11/00586 antstolės paskaičiuotą išlaikymo įsiskolinimo sumą už laikotarpį iki 2016-01-01 (2 t., 184 b.l.).

Vienas iš pagrindinių vaiko teisių, be kurios tinkamo įgyvendinimo neįmanoma normali vaiko raida, yra jo teisė į materialinį aprūpinimą. Šią vaiko teisę atitinka tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d. skelbia, kad tėvai turi pareigą auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Tėvų pareiga išlaikyti vaikus yra prigimtinė. Motinos ir tėvo pareiga rūpintis vaiku, auklėti ir išlaikyti jį kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį, iki jiems sulaukiant pilnametystės. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą tinkamai rūpintis vaiku. Priešingu atveju tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudaryti būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir padarinius tenka patiems tėvams (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006). Tėvai, siekdami garantuoti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tenkinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, privalo šias pareigas vykdyti tinkamai (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3–193/2005). Pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 str. 1 d., o atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką – Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 str. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-20/2014). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 str. iškyla tik tuo atveju, jeigu kaltininkas tyčia, t. y., žinodamas, kad jis turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-65/2007). Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir juos įvertinęs BK 20 str. nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad S. K. vengė pareigos pagal Visagino miesto apylinkės teismo 2010-10-08 sprendimą N. K. naudai mokėti lėšas sūnaus A. K., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 400 Lt (115.85 eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2010-01-12 iki sūnaus pilnametystės ar teikti kitą būtiną materialinę paramą vaikui bei galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdė, t.y., nuo 2010-10-08 iki 2011-12-01, nuo 2012-01-01 iki 2013-07-01, nuo 2013-08-01 iki 2016-01-01 nemokėjo lėšų sūnui A. K. išlaikyti ir neteikė jam kitos būtinos materialinės paramos, dėl ko susidarė 5171,05 eurų įsiskolinimas.

Kaltinamasis S. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

S. K. padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų. S. K. savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino ir nurodė, kad dėl tokio elgesio labai gailisi, nukentėjusiosios atsiprašė ir su ja susitaikė. S. K. ir N. K. raštu susitarė, kad S. K. įsipareigoja iki 2017-09-01 pervesti antstolei D. M. vykdomojoje byloje Nr. 0012/11/00586 antstolės paskaičiuotą išlaikymo įsiskolinimo sumą už laikotarpį iki 2016-01-01. S. K. anksčiau neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, šiuo metu nedirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas, į Vilniaus priklausomybės centrą per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo. Atsižvelgiant į kaltinamojo elgesį po nusikaltimo padarymo, jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, teismas turi pagrindo manyti, kad S. K. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl sprendžia, kad tikslinga taikyti BK 38 str. ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Kaltinamajam S. K. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, naikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str. ir Baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-307 str. teismas

nusprendė:

Atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės S.K., a.k. (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius.

Baudžiamąją bylą S. K. atžvilgiu nutraukti.

I. S. K., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas; jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

P. S. K. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.